Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-865-569/2017 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių kuras“ bankroto administratorės Ž. V. pareiškimą atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių kuras“, A. D. dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių kuras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – OOO „Linda Treid“, individuali įmonė „Flea Trade“, Valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių mėsinė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

BUAB „Mažeikių kuras“ bankroto administratorė Ž. V. teismo prašė bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 5 punkto, 3 dalies 2 punkto pagrindais.ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius bankroto administratorė įrodinėjo tuo, kad atsakovas A. D., būdamas įmonės vadovas, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 30 d. (teikdamas Valstybės įmonei „Registrų centras“ finansinę ataskaitą) žinojo apie blogą įmonės finansinę būklę, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė sudarė sau nenaudingus sandorius – 2013 m. lapkričio 23 d. įsigijo jos veikloje nenaudotiną turtą iš atsakovo sutuoktinės Ritos Diržininkienės ir tokiu būdu neteko 579,24 Eur grynųjų pinigų, taip pat 2015 m. vasario 24 d. sudarė automobilio „Mercedes Benz“ nuomos sutartį su UAB „Westax“, kurios pagrindu minėtą transporto priemonę išnuomojo už 1,00 Eur per mėnesį.ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 3 dalies 2 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymį ir prezumpciją bankroto administratorė įrodinėjo tuo, kad 2013 metų pabaigoje buvo bandoma padidinti UAB „Mažeikių kuras“ balanse esantį turtą. Prieš pat finansinių metų pabaigą bendrovė įsigijo reikalavimo teises į skolininkus ir šį turtą įtraukė į bendrovės apskaitą. Iš skolininkų išieškojimai per visą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo pradėti vykdyti, o už šių teisių įsigijimą buvo atsiskaityta tik iš dalies. Be to, UAB „Mažeikių kuras“ atsiskaitinėjo su naujais tiekėjais ir nesistengė sumažinti įsiskolinimų kreditoriams, kuriems skolos buvo susidariusios daug ankščiau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III.Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas A. D. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą pripažinti BUAB „Mažeikių kuras“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Dėl teismo argumentų dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo:2014 metų pabaigoje UAB “Mažeikių kuras” pradelsti įsipareigojimai sudarė 53 proc. įmonės turto, t. y. nežymiai viršijo įmonės turtą ir apie tai vadovui tapo žinoma tik 2015 m. balandžio 30 d. 2015 metais UAB “Mažeikių kuras” veiklos faktiškai nevykdė, 2015 m. vasario mėn. buvo nutrauktos darbo sutartys, 2015 metais įmonė atliko tik kelias finansines operacijas, o bankroto byla UAB “Mažeikių kuras” buvo iškelta 2015 m. rugsėjo 24 d. 2015 metų įsipareigojimai padidėjo tik 519,04 Eur suma, kuri susidarė dėl minimalių ir neišvengiamų įmonės poreikių.2015 m. UAB “Mažeikių kuras” sustabdžius ūkinę – komercinę veiklą, įmonės nuostoliai nedidėjo (išskyrus nežymią 519,04 Eur skolą), įmonės vadovas dėl jo valdomos įmonės specifikos, turėjo pagrindo tikėtis veiklos atgaivinimo ir atsiskaitymo su kreditoriais 2015 metų pabaigoje, todėl tokie veiksmai turėtų būti laikomi kaip atitinkantys protingos verslo rizikos standartą ir neprieštaraujantys geriems verslo standartams.Dėl teismo argumentų dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo:2015 m. vasario 24 d. automobilio nuomos sandoris nebuvo įmonei ekonomiškai nenaudingas. Nors 1996 m. gamybos automobilio nuomos kaina buvo nustatyta simboliška, tačiau tai nebuvo padaryta atsitiktinai arba veikiant neapdairiai ar nerūpestingai. 1996 metų gamybos automobilis “Mercedes Benz”, prieš sudarant nuomos sutartį su UAB „Westax“ buvo itin prastos būklės, todėl ši transporto priemonė buvo išnuomota trečiajam asmeniui, kad pastarasis ją suremontuotų ir už tai galėtų tam tikrą laiką ja naudotis.Po bankroto bylos iškėlimo UAB „Westax“ transporto priemonę grąžino UAB “Mažeikių kuras” bankroto administratorei, kuri šią transporto priemonę bando realizuoti už 10 000 Eur kainą. Akivaizdu, kad tokio dydžio kaina nebūtų reikalaujama už transporto priemonę, kuri neturi techninės apžiūros ir yra netinkama eksploatuoti. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu šis sandoris vis dėlto ir būtų laikomas įmonei ekonomiškai nenaudingu, jis neturėtų būti vertinamas kaip veiksnys, nulėmęs UAB “Mažeikių kuras” bankrotą ar net tyčinį bankrotą.Dėl kitų bankroto pripažinimo tyčiniu argumentų:Nei BUAB “Mažeikių kuras” bankroto administratorė, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, kad įmonė buvo privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu). Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovas (įmonės vadovas) blogai valdė įmonę – priešingai, kaip nurodyta aukščiau, įmonės vadovas išvengė kreditorinių įsipareigojimų didėjimo, 2015 metais sustabdė įmonės veiklą, naujų skolų (išskyrus nežymią 519,04 Eur skolą) nesusidarė.Įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymas, kai dėl to įmonės kreditoriniai įsipareigojimai nepadidėja, ir vienintelio, neesminio, galimai ekonomiškai ne visiškai naudingo automobilio nuomos sandorio sudarymas neturėtų būti laikomas nuoseklia ir kryptinga veikla, kuria būtų buvę siekiama įmonės nemokumo. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Mažeikių kuras“ bankroto administratorė Ž. V. teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:ĮBĮ ar kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad bankrutavusios įmonės pradelstų įsipareigojimų ir įmones turto santykiui esant nedideliam, vadovas atleidžiamas nuo pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai bei laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų. Pagal byloje pateiktus dokumentus yra akivaizdu, kad 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Mažeikių kuras“ jau buvo nemoki, nes jau nuo 2011 metų neatsiskaitė už prekes su kreditoriais, nemokėjo darbo užmokesčio bei kitų privalomųjų įmokų ir mokesčių. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.Visi įmonės įsipareigojimai kreditoriams, tiek pradelsti, tiek ir nepradelsti susidarė būtent iki 2014 m. gruodžio 31 d., kas ir buvo nurodyta pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pradelsti įsipareigojimai kaupėsi jau nuo 2011 metų, o naujų įsipareigojimų kiekvienais metais daugėjo. Jeigu atsakovas būtų elgęsis rūpestingai ir apdairiai, būtų stengęsis įmonės kreditoriams skolas grąžinti, toliau vystyti veiklą arba veiklą būtų nutraukęs ankščiau, ieškotų kitų alternatyvų įmonės mokumui atkurti, bet ne veiklą nutraukti ir palikti senesnius įsipareigojimus kreditoriams augti, apmokėdamas vis naujesnius įsiskolinimus.2013 metu pabaigoje UAB „Mažeikių kuras“ pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuriame ir buvo vykdoma ūkinė - komercinė veikla, sandėliuojamos prekės. Todėl visiškai nelogiškas teiginys, kad atsakovas tikėjosi jog veiklą atnaujins, kadangi įmonė faktiškai jos nebeturėjo kur vykdyti veiklos, reikėjo ieškoti naujos vietos. Atsakovas, sužinojęs apie UAB „Mažeikių kuras“ nemokumo būseną privalėjo imtis veiksmų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne laukti, kol įmones veiklos rodikliai pagerės. Juo labiau, nevykdant veiklos įmonės finansinė padėtis negerėja, o tik prastėja, kadangi negaunama pajamų, o pradelsti įsipareigojimai tik didėja dėl priskaičiuojamų netesybų.Automobilio „Mercedes Benz“ nuomos sutartis sudaryta laikotarpiu, kuomet įmonė nebevykdė veiklos bei turėjo didelių finansinių sunkumų. Tokio sandorio sudarymas pažeidė tiek pačios įmonės, tiek įmones kreditorių interesus, kadangi įmonės turtas buvo išnuomotas už labai mažą kainą trečiajam asmeniui. Šiuo sandoriu ne tik įmonė negavo jokios naudos už turto nuomą, bet turtas buvo ir naudojamas, t y. buvo mažinama jo likutinė vertė. Atsakovo teiginiai, kad turtas buvo išnuomotas, siekiant jį suremontuoti, neatitinka realios situacijos. Po bankroto bylos iškėlimo perimtas automobilis buvo blogos techninio būklės, nevažiuojantis ir jau neturėjo galiojančios techninės apžiūros. Minėtas turtas šiuo metu pardavinėjamas ne už pradinę 10 000,00 Eur kainą, o už didžiausią pasiūlytą kainą.Suinteresuotas asmuo OOO „Linda Traid“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Atsakovo nurodyti teiginiai, kad 2015 metais UAB „Mažeikių kuras“ veiklos faktiškai nevykdė, 2015 m. vasario mėn. buvo nutrauktos darbo sutartys, o 2015 metais įmonė atliko tik kelias finansines operacijas, patvirtina, jog BUAB „Mažeikių kuras“ finansinė padėtis prasidėjus 2015 metams buvo sudėtinga ir, kad atsakovas tą puikiai žinojo. Tik kelių finansinių operacijų atlikimas ir veiklos nevykdymas patvirtina, jog bendrovei nedelsiant turėjo būti inicijuota bankroto byla. Jei kreditoriai nebūtų pradėję BUAB „Mažeikių kuras“ bankroto inicijavimo proceso, atsakovas, tikėtina, ir toliau nebūtų kreipęsis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Teismas pagrįstai pripažino automobilio nuomos sutarties sudarymą kaip ekonomiškai nenaudingą sandorį, sudarantį pagrindą pripažinti BUAB „Mažeikių kuras“ bankrotą tyčiniu. Akivaizdu, kad toks sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas ir netgi nuostolingas. Atsakovo teiginiai yra tik jo gynybinė pozicija, nėra pagrįsti įrodymais ir prieštarauja nuomos sutarties sąlygoms. Be to, šis sandoris buvo sudarytas jau tada, kai įmonė buvo nemoki, todėl vien šio pagrindo pakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Mažeikių kuras“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016 30 punktas; kt.).Pirmosios instancijos teismas pripažindamas UAB „Mažeikių kuras“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nurodė, kad 2014 m. UAB „Mažeikių kuras“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl bendrovė jau tuo metu buvo nemoki. Bendrovės vadovas, turėdamas pareigą žinoti įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminu, privalėjo kreiptis į teismą jau 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau to nepadarė ir pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareigą. Pirmos instancijos teismo vertinimu, įmonės vadovas laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo veikė neatidžiai ir nerūpestingai ir neišimtinai UAB „Mažeikių kuras“ naudai, taip leido didėti įmonės kreditorių įsiskolinimams, neapsaugojo įmonės kreditorių interesų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau, vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tyčinio bankroto fakto konstatavimas negalimas, nes ši sąlyga yra siejama su tuo, kad, neinicijavus bankroto bylos, taip didinamos įmonės skolos ir didėja kreditorių įsipareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).Pažymėtina, kad įmonės balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Mažeikių kuras“ vadovas turėjo iki 2014 m. gruodžio 31 d. sužinoti apie įmonės finansinę padėtį, kadangi teisės aktai nereglamentuoja tikslaus balanso sudarymo įmonėje termino, o nustato tik jo pateikimo datą. Byloje nėra duomenų, kad po 2014 metų ataskaitinio finansinio laikotarpio UAB „Mažeikių kuras“ finansiniai įsipareigojimai iš esmės padidėjo, kad įmonės vadovas sudarinėjo nuostolingus sandorius tokiu būdu didindamas UAB „Mažeikių kuras“ skolas. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad 2015 metais įmonė veiklos faktiškai nevykdė, jos darbuotojai buvo atleisti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonės vadovui vien tik pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

Sprendžiant, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turi būti įrodyta, kad nurodytais sandoriais tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Mažeikių kuras“ bankrotą tyčiniu, konstatavo, kad 2015 m. vasario 24 d. automobilio „Mercedes Benz“ nuomos sutartis bendrovei buvo ekonomiškai nenaudinga, kadangi sutartimi šalys susitarė ne tik dėl per mažos nuomos kainos, bet nuomotojas įsipareigojo sumokėti ir automobilio remonto išlaidas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015 m. vasario 24 d. sandoris buvo finansiškai nenaudingas įmonei, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio sandorio fakto nepakanka pripažinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimą. Nors nuomos sutartis neatnešė UAB „Mažeikių kuras“ finansinės naudos, tačiau jos sudarymo faktas iš esmės nepablogino jau tuo metu nemokia tapusios UAB „Mažeikių kuras“ padėties. Byloje nėra duomenų, kad po nuomos sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo, UAB „Mažeikių kuras“ būtų turėjusi kokių nors tiesioginių nuostolių (apmokėjusi automobilio remonto ar eksploatacijos išlaidas), taip pat nėra duomenų, kad vien dėl automobilio eksploatavimo fakto, jo vertė būtų sumažėjusi. Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad ekonomiškai nenaudingo automobilio nuomos sandorio sudarymas nepablogino jau nemokios įmonės padėties.Įvertinęs 21-22 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino iš byloje esančių duomenų nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teismų praktika aktualiais byloje sprendžiamais klausimais, ir dėl to padarė neteisingą išvadą apie pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu egzistavimą (CPK 185 straipsnis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atskirąjį skundą patenkinus, suinteresuoto asmens OOO „Linda Treid“ už atsiliepimo, kuriuo buvo prašoma skundą atmesti, parengimą patirtos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių kuras“ bankroto administratorės Ž. V. prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.