- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-02
- Bylos Nr.
- eII-43-549/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00385-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, vykdančio individualią veiklą, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Ir Institucija) 2024 m. spalio 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. spalio 17 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo E. T. 2024 m spalio 13 d. pranešimą apie tai, kad 15:43 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)namo aikštelėje 3 nepilnamečiai asmenys spardo kamuolį, rėkauja, kelia triukšmą, nusižengia higienos normos įstatymui, pagal triukšmo lygį.
Nutarime nurodoma, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai triukšmo fakto nenustatė. Iš pranešėjo E. T. priėmė pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2024 m spalio 13 d., nuo 15:15 val., vaikai kaimynų kieme adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda atsivedė kompaniją draugų su kuriais spardė kieme kamuolį, rėkavo, keikėsi. Pranešėjas turi padaręs garso įrašus. Esant poreikiui garso įrašus galės pateikti įvykį tiriančiam tyrėjui. E. T. nurodo, kad minėtų kaimynų kieme yra savavališkai įsteigtas, viešam naudojimui žaidimų aikštynas, kur periodiškai surenkami rajono vaikai triukšmingai pramogauti. Pranešėjas nurodo, kad šio aikštyno įsteigimas su pranešėju nederintas, trikdo jų ramybę, tai taip pat pažeidžia higienos normų reikalavimus triukšmo taršai. Triukšmai periodiškai kartojasi, daug kartų kreiptasi pagalbos į policiją, tačiau problema vis dar yra. Prašo policijos pagalbos atlikti tyrimą, išaiškinti ir padėti pašalinti savavališkai sukurto stacionaraus triukšmo šaltinį. Iš ankstesnių pranešimų yra išsiaiškinta, kad (duomenys neskelbtini)namo teritorijoje ten gyvenantys asmenys, savo nuosavame kieme yra įrengę vaikams žaidimų teritoriją. Numatoma, kad pranešėjo nurodomas triukšmas – vaikų šauksmai, kamuolio spardymo keliamas triukšmas gyvenamojo namo teritorijoje/kieme yra negalimas vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.), o nuo 7 val. iki 19 val., o dienos metu vaikų laiko leidimas nuosavame kieme garsus kalbėjimas, garsus kamuolio spardymas gyvenamojo nuosavo namo teritorijoje nėra administracinis nusižengimas. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinė teisena nutraukta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. T., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. spalio 17 d. nutarimu, skundu prašo jį panaikinti. Skundas motyvuojamas tuo, kad administracinė teisena buvo pradėta pagal pareiškėjo pranešimus ir pareiškimą apie besikartojantį triukšmą, sklindantį iš gretimos valdos, esančios (duomenys neskelbtini)lauko dalies, nuo kurios atskirti vien jo statyta medine tvora, neturinčia reikšmingų garso izoliavimo savybių. Minėtos valdos lauko dalyje sklindantis triukšmas reikšmingai įtakoja kitą valdą, ženkliai blogina galimybę naudotis sklypais, trukdo darbui ir poilsiui, nes triukšmas turi galimybę skverbtis ir į gyvenamuosius pastatus. Didžiausia reikšmę tam turi gretimoje valdoje įsteigtas stacionaraus triukšmo šaltinis – pramogų aikštynas, kur kviečiami lankytis valdoje negyvenantys asmenys, taip aikštyną paverčiant savavališkai įsteigtu, viešajam naudojimui skirtu triukšmingu objektu. Sklypų masyvas projektuotas individualiems būstams statyti ir gyventi juose ir nebuvo nenumatyta viešųjų triukšmingų objektų atvirosiose valdų dalyse. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę dėl šio triukšmo šaltinio. Tačiau savivaldybė individualiai būsto statybai skirtuose sklypuose žaidimų aikštynų neprojektuoja, tokių projektų nederina ir netvirtina, apie šį savavališką triukšmingą objektą žinių neturi, tai nėra apgalvota ar derinta miesto vystymo dalis, todėl tai yra visiška saviveikla, be jokios atsakomybės. Iš stacionaraus objekto lauko dalyje jiems daromas ženklus triukšmo poveikis, kuris prasilenkiantis su higienos normose numatytomis triukšmo taršos būstui reikšmėmis įvairiu paros metu. Kai higienos normos numato triukšmo taršos lygius dienos, vakaro, nakties valandomis atitinkamai 45 dB, 40 dB, 35 dB, tikrasis poveikis riksmais reiškia 90 dB, kamuolio trankymais apie 80-70 dB, taip pat yra priversti klausytis vaikigalių keiksmų. Skirtumas tarp 45 dB ir 90 dB logaritminės progresijos triukšmo vertinimo skalėje reiškia viršijimą apie 50000 kartų vien dienos metu. Triukšmaujama ir vakarais. Todėl higienos normatyvai yra pažeidžiami itin grubiai ir tai turi reikšmingos įtakos jo sveikatos būklei, kuri dėl to prastėja, trikdoma jų būsto rimtis, poilsis. Jau penkti metai yra priversti kovoti už bazines savo būsto savybes: kad pas juos be leidimo nesilankytų šios gretimos valdos asmenys, nemėtytų savo šiukšlių bei gaišenų, nekenktų triukšmu bei kitokiais būdais. Kreipimasis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovą nedavė jokių rezultatų. Buvo siūloma kreiptis dėl triukšmo pagalbos linija, bet tyrimai nutraukiami, net ir pripažinus patirtą moralinę žalą (ROIK 23216216319).
Pareiškėjas tvirtina, kad jie turi teisę į sanitarines triukšmo normas atitinkantį būstą ir jų būstas nėra jokio viešojo pramogų komplekso priedas, niekada tokiu būti nebuvo projektuotas, tokio įsigyti nesirinko, todėl nesutinka gyventi nuolatiniame triukšme. Tačiau gretimos valdos tėvai savo vaikus atvirai moko nekreipti dėmesio į prašymus netriukšmauti, pereiti į įrengtus žaidimų aikštynus, pravardžiuoja juos patys ir to moko vaikus – atvyko gyventi su panieka ir neapykanta aplinkiniams, nors garsiai džiaugėsi ramia vieta, kokia ši išties buvo iki jų atvykimo. Dėl triukšmo pastabas kaimynams reiškė ne tik pareiškėjas, bet ir kiti kaimynai, kurie dėl to tik nukentėjo. Pareiškėjas nesutinka, jog ANK 488 straipsnis neriboja triukšmavimo dienos metu. Atvirosiose erdvėse rimties trikdymas nėra priimtinas niekada, jei trukdo ramybei, poilsiui ir darbui, o vakaro metu atsiranda papildomų ribojimų šaltiniams patalpose (aktualiausia daugiabučiams) bei įstaigose. Neribotas triukšmavimas būstų masyvuose iškart prasilenktų su būstams ir jų teritorijoms priklausančiomis higienos normomis, kurios numato tik laipsnišką slopimą po 5 dB (apie penkiskart mažėjant) link vakaro ir toliau nakties laiko. Rimtis, o ne riksmai, yra viešųjų, o ir kitokių atvirųjų, erdvių atskaita. Pareiškėjas sutinka, kad kartais triukšmas yra neišvengiamas, tačiau kai jis nėra nuolatinis, nesikartoja dažnai, ne tiek erzina. Tačiau savavališkas viešo naudojimo pramogų aikštynas būtinumo požymių neturi, o įsteigtas ir eksploatuojamas periodiškai, nors vaikai puikiausiai gali žaisti savivaldybės projektuotose ir parūpintose žaidimų aikštelėse, stadionuose, atokesnėse miesto erdvėse. Gretimoje valdoje normalu priimti svečius, kurie žinomai triukšmaus ir trikdys kaimyninę valdą, nors kaimynai prašė to nedaryti, patvirtina žinoma piktybinę tyčią. Pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi pagalbos dėl rimties trikdymo (ROIK0124000594879, ROIK0124000611632, ROIK0124000611855, ROIK0124000614259, ROIK0124000616313), tačiau policijos sprendimas nutraukti tyrimą nepagerino šios padėties. Miesto institucijos turėtų susitarti, kaip spręstinas neprojektuoto ir nederinto stacionaraus triukšmo taršos darinio, viršijančio vardintas higienos normas, buvimas būstų masyve.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad savo valdoje turi bazinės rimties lūkesčius, kuriuos gina įstatymai ir Konstitucija, bet jie Klaipėdos mieste neveikia. Todėl prašo įpareigoti policijos įstaigą surinkti reikalingą medžiagą ir siekti įsisenėjusios problemos sprendimo, nes pagrindo teisenos nutraukimui nėra.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo E. T. skundą, kuriuo su skundu nesutinka. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai triukšmo fakto neužfiksavo. Iš ankstesnių pranešimų yra išsiaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorijoje ten gyvenantys asmenys savo nuosavame kieme yra įrengę vaikams žaidimų teritoriją. Prie administracinės bylos pridėtame Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyr. specialisto G. L. el. laiške nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai planinių patikrinimų metu Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo bei Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidimų neužfiksavo. Taip pat minėtame rašte nurodoma, kad nėra numatytos administracinės atsakomybės už privačioje valdoje (kieme) esančius vaikų žaidimo įrenginius. Perklausius prie E. T. pareiškimo pridėtus garso įrašus, girdisi vaikų balsai, tačiau teigti, kad jie pažeidžia leistinas Lietuvos higienos normas, nėra teisinio pagrindo. Pažymima, kad administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma surinktais objektyviais įrodymais, duomenų, remiantis, kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Iš gyvenamosios aplinkos (namo kiemo) natūraliai kieme vaikų atsirandantys ir sklindantys garsai, kurie yra neišvengiami, negalėtų būti vertintini kaip trikdantys asmenų ramybę ir poilsį ANK 488 straipsnio 1 dalies prasme ar trikdantys viešąją rimtį ANK 48 straipsnio 3 dalies prasme. Surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad triukšmo lygis buvo matuotas, todėl jo vertinimas yra subjektyvus, t. y. toks kaip kiekvienas (tame tarpe ir pats pareiškėjas) triukšmą ir jo sąlygojamą rimties trikdymą supranta. Natūralu, jog gyvenamojo namo kieme, paprastai yra girdimi garsai, kasdieninėje veikloje įskaitant ir tą, kuris atsiranda žaidžiant vaikams, tačiau tokie garsai nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei užtraukti atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad triukšmo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma, surinktais objektyviais įrodymais. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Šiuo atveju, įvertinus administracinio nusižengimo bylos duomenis, buvo pripažinta, kad tiesioginių, objektyvių ir patikrintų įrodymų, pakankamų padaryti neginčijamą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad padarytoje veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje (Viešosios rimties trikdymas) padarymo faktas, nes nėra užfiksuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai ir tai ar tie veiksmai sukelia ANK 488 straipsnyje numatytas pasekmes. Todėl skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių yra pagrįsta, kas sudarė pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, pareiškėjo E. T. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 31-ANR_N-1667-2024 nepakeistą. Prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. T. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Mano, kad ANK 488 straipsnio nuostatos yra vertinamos neteisingai, nes dažnai reikia vadovautis sveiku protu. Į triukšmą, šauksmus, pagal ANK 488 straipsnį, policija turėtų reaguoti visą parą, tačiau to nedaro. Jis dirba namuose, todėl nuolatinis triukšmas kaimyniniame sklype trukdo ne tik jo darbui, bet ir sveikatai, nes jis nuolat gyvena triukšme. Pateiktame garso įraše girdisi iš kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, kuris yra vos už dviejų centimetrų nuo jo sklypo, dienos metu sklindantis maksimalūs vaikų riksmai. Mano, jog žaidimų aikštynas, kuriuo naudojasi ne tik (duomenys neskelbtini) namo, bet ir viso rajono vaikai, – yra stacionarus triukšmo šaltinis. Jie pirkdami namą rinkosi ramią vietą ir iki tol, kol į kaimyninį namą neatsikėlė nauji gyventojai, jo šeimos ramybė nebuvo trikdoma. Naujieji kaimynai ir ankstesnėje gyvenamojoje vietoje buvo pagarsėję savo netinkamu elgesiu, keliamu triukšmu, o dabar tai tenka patirti jo šeimai. Per penkerius metus jis yra išsekintas nuolatinio triukšmo, tai turi neigiamą poveikį jo psichologinei ir fiziologinei būsenai. Jis yra sudirgęs, nebegali susikaupti, dirbti. Triukšmas yra apie 90 decibelų, nors gyvenamoje zonoje dienos metu leidžiama 45 decibelai. Į policijos įstaigą kreipėsi ne kartą, tačiau jokio poveikio tai neturi, tyrimai atliekami aplaidžiai, tik juos imituojant, o vėliau nepagrįstai nutraukiami. Ir prieš dvi dienas vaikai spardė kamuolį į jo tvorą ir ši buvo sulaužyta, dėl ko vėl kreipėsi į policiją. Pateiktas įrašas iliustruoja skunde nurodytas aplinkybes. Įraše aiškiai girdisi vaikų riksmai. Paaiškino, kad paprastai jis visada teikia šį įrašą, nes jis parodo, jog savavališkai įsteigtas aikštynas yra stacionarus triukšmo šaltinis ir kokie garsai iš jo girdisi. Tačiau galimai tai nėra tos dienos, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas nutarimas, įvykis, nes galimai tą dieną jis įrašo ir nedarė. Tai tiesiog pavyzdinis įrašas, kuriame fiksuotas brutalesnis triukšmas. Kokį įrašą teikė policija su bylos medžiaga, nežino, galimai ten fiksuotas ir mažesnis triukšmas. Teismui jo pateiktame įraše fiksuotas jų kieme girdimas triukšmas, kuris sklinda iš privačiame namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, atviroje erdvėje neteisėtai įsteigtos žaidimų aikštelės. Supranta, kad buitinis triukšmas yra galimas, bet nuolatinis, nenatūralus, specialiai keliamas triukšmas yra draudžiamas. Jis dėl to triukšmo yra absoliučiai sudirgęs, nervingas, pakenkta jo sveikatai. Tikslo kalbėtis su šiais kaimynais nemato, nes nemano, kad jų elgesys pasikeistų.
Teismo posėdyje perklausius E. T. pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje failuose „rimtis_būsto_kiemas1“ ir „rimtis_būsto_kiemas2“ įrašytus garso įrašus nustatyta, kad juose girdisi gana garsūs žaidžiančių vaikų šauksmai, riksmai, emocijos, juokas.
Iš 2024 m. spalio 13 d. E. T. protokolo – pareiškimo matyti, jog jis nurodė, kad 2024 m. spalio 13 d., nuo 15:15 val., vaikai kaimynų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsivedė kompaniją draugų, su kuriais spardė kieme kamuolį, rėkavo, keikėsi. Turi padaręs garso įrašus, kuriuos, esant poreikiui, galės pateikti įvykį tiriančiam tyrėjui. Kaimynų kieme yra savavališkai įsteigtas viešam naudojimui žaidimų aikštynas, kur periodiškai surenkami rajono vaikai triukšmingai pramogauti. Šio aikštyno įsteigimas su jais nederintas ir trikdo jų ramybę, tai taip pat pažeidžia higienos normų reikalavimus triukšmo taršai. Triukšmai periodiškai kartojasi, daug kartų kreipiasi pagalbos į policiją, tačiau problema neišnyko. Prašo policijos pagalbos atlikti tyrimą, išaiškinti ir padėti pašalinti savavališkai sukurto stacionaraus triukšmo šaltinį.
Iš 2024 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pareiškimo, nustatyta, kad 2024 m. spalio 13 d. Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalyje gautas pranešimas ROIK: 0124000641626, apie tai kad 15:43 val., adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje 3 nepilnamečiai asmenys spardo kamuolį, rėkauja, kelia triukšmą, nusižengia higienos normos įstatymui, pagal triukšmo lygį. Vienas su margais marškiniais, tamsiomis kelnėmis visi, kitas su mėlynais marškiniais. 5-o namo gyventojas pranešė, turi pretenzijų, prašo paskambinti, prieis. Atvykę pareigūnai į įvykio vietą triukšmo fakto nenustatė, priėmė pareiškimą iš pranešėjo E. T.. Iš ankstesnių pranešimų yra išsiaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorijoje ten gyvenantys asmenys, savo nuosavame kieme, yra įrengę vaikams žaidimų teritoriją. Numatoma, kad kaip šiuo atveju pranešėjo nurodomas triukšmas – vaikų šauksmai, kamuolio spardymo keliamas triukšmas gyvenamojo namo teritorijoje/kieme yra negalimas vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.), o nuo 7 val. iki 19 val., o dienos metu vaikų laiko leidimas nuosavame kieme garsus kalbėjimas, kamuolio spardymas gyvenamojo nuosavo namo teritorijoje nėra administracinis nusižengimas. Todėl remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinė teisena nutraukiama.
E. T. 2023 m. spalio 26 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėją Pranešimu dėl netinkamo kaimyninės valdos naudojimo. Prie skundo pridedamose fotonuotraukose užfiksuotas dalinis namo vaizdas, negyvi paukščiai, gyvūnų gaišenos, kitokios atliekos, išlūžę medžiai.
Iš Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialisto G. L. 2023 m. lapkričio 15 d. atsakymo E. T. matyti, kad jame nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pareiškėjo pranešimuose pateiktą informaciją patikslino planinių patikrinimų metu. (duomenys neskelbtini) gatvėje Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo bei Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidimų neužfiksuota. Taip pat nėra numatytos administracinės atsakomybės už privačioje valdoje (kieme) esančius vaikų žaidimo įrenginius (sūpuoklės, čiuožyklė, batutas ir paplūdimio gultas). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neįgaliota vertinti kitų valstybės institucijų, į kurias jis kreipėsi, pareigūnų veiksmus bei komentuoti jų priimtus sprendimus. Taip pat informuoja, kad apie daromus administracinius nusižengimus (viešosios rimties trikdymas, nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) ir kitas priešingas teisei veikas bet kuriuo paros metu galite pateikti pranešimą skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba portale epolicija.lt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo E. T. skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1-2 dalys). Vis tik, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Todėl administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Svarbu pažymėti, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas būtent dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. spalio 17 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas pasisako tik dėl tų pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje išsakytų argumentų, kurie yra susiję su 2024 m spalio 13 d. įvykių, dėl kurio ir buvo priimtas minėtas nutarimas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad gretimos jo gyvenamai vietai valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkai neteisėtai, be leidimų ir kaimynų sutikimo, įsirengė žaidimų aikštyną, į kurį renkasi ne tik tuo adresu gyvenantys vaikai, jie nuolat triukšmauja, spardo kamuolį, rėkauja, keikiasi. Nuolatinis nevaldomas didelis triukšmas trikdo jo ir jo šeimos ramybę, namų rimtį, trukdo darbui, kenkia sveikatai. Jo skundai tikslo nepasiekia ir triukšmas nesiliauja. Prašo įpareigoti policijos įstaigą surinkti reikalingą medžiagą ir siekti įsisenėjusios problemos sprendimo.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimus, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje, ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).
Pažymėtina, kad privačios nuosavybės teise konkrečiam asmeniui priklausantis žemės sklypas nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y., vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir pan. Aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet taip pat ir konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu) (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-219-651/2024, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-417/2024). Nors tai nereiškia, kad asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, apskritai nėra keliami jokie reikalavimai, tačiau akcentuotina tai, jog nėra keliami specialūs reikalavimai, palyginus su tais, kurie keliami asmeniui esant viešoje vietoje (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-795/2024). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu triukšmauti savo privačiose valdose, irgi nėra (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-526/2022).
Be to, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, negana to, kad jis savo privačioje valdoje dienos metu atlieka tam tikrus veiksmus, keliančius triukšmą (pjauna žolę, garsiai kalba, žaidžia vaikai ir pan.), nes privalo būti nustatyti ir įstatyme įtvirtinti padariniai. Tam, kad asmenų veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas remiantis objektyviais duomenimis, o situacija, kai tokių duomenų nėra, yra vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-795/2023).
Šiuo atveju E. T. pareiškime policijos įstaigai nurodė, kad vaikai privačioje teritorijoje, kieme (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2024 m spalio 13 d., dienos metu, nuo 15:15 val., spardė kamuolį, rėkavo, keikėsi ir tokiu būdu trikdė pareiškėjo ramybę ir rimtį. Ir toks kaimynų elgesys – triukšmas – yra nuolatinis, o į jokius prašymus ir reikalavimus netriukšmauti, jie nereaguoja.
Tačiau, viena vertus, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje nėra fiksuota, nes Institucija, perklausius prie E. T. pareiškimo pridėtus garso įrašus, nustatė, jog juose užfiksuoti tik vaikų balsai, tačiau nenustatyta, jog jie pažeidžia leistinas Lietuvos higienos normas. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai triukšmo fakto nenustatė, skundų iš kitų gyventojų negauta. Savivaldybė jokių pažeidimų, tame tarpe ir dėl pareiškėjo kvestionuojamo privačioje valdoje (kieme) įrengtos vaikų žaidimo aikštelės teisėtumo, taip pat nefiksavo. Nors teismo posėdyje perklausius E. T. pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje failuose „rimtis_būsto_kiemas1“ ir „rimtis_būsto_kiemas2“ įrašytus garso įrašus nustatyta, kad juose girdisi gana garsūs žaidžiančių vaikų šauksmai, riksmai, juokas, tačiau pareiškėjas pats nurodė, kad tai nėra tos dienos, t. y. 2024 m. spalio 13 d., dėl kurios įvykio buvo kreiptasi į policiją, įrašas, o tik bendra situacijos iliustracija. Todėl, atsižvelgiant į tai, šis įrašas negali būti pripažintas kaip objektyvus, būtent 2024 m. spalio 13 d. E. T. protokole – pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinantis, įrodymas. Kita vertus, nors pareiškėjas skunde tvirtina, kad yra pažeidžiamos triukšmo higienos normos, tačiau Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 4 punktas nustato, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais, todėl šis klausimas apskritai šioje byloje nėra aktualus (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-417/2024).
Suprantama, kad mieste, ypač tankiai apstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kai tarp atskirų namų, privačių kiemų, paprastai nėra didelių atstumų, įvairūs kasdienėje veikloje, buityje, žaidžiant vaikams atsirandantys garsai girdimi daug didesniam asmenų ratui (tiek artimiausiems, tiek ir tolesniems kaimynams). Todėl neginčitina, kad jautresnį asmenį tokie garsai gali net ir labai trikdyti, būti nepriimtini, ypač kai jie yra dažno pobūdžio. Tačiau vien dėl to, kad tai nėra priimtina vienam ar kitam asmeniui, negali būti ribojama ir kitų asmenų teisė savo privačioje teritorijoje elgtis pagal savo poreikius, juo labiau, kad garsai susidaro dienos metu, kai dauguma asmenų yra aktyvus, dirba, o ne ilsisi. Todėl tuo metu, kai ribojimai nėra taikomi, privačioje teritorijoje atsiradę garsai nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei už tokią veiklą negali būti baudžiama, taikant atsakomybę pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.
Kaip jau buvo minėta, ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 17 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal E. T. 2024 m spalio 13 d. pranešimą yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o E. T. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-146-417/2022), todėl teismas, įvertinęs skundo argumentus, kurie nėra susiję su šios bylos dalyku, konstatuoja, jog jie teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, ir dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo E. T. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. spalio 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.