- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-15
- Bylos Nr.
- AN2-215-795/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00267-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė
- Pareiškėjas
- E. T.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo E. T. pranešimą dėl vaikų keliamo triukšmo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nutraukė. Nutarime nurodyta, jog 2024 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo užregistruotas E. T. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog kaimynų kieme vaikas spardo kamuolį. Jo keliamas triukšmas trukdo poilsiui. Dėl įvykdyto viešosios rimties trikdymo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalį. Pareiškimo patikslinimo metu buvo apklaustas pareiškėjas, kaimynė, nuvykta į nurodytą vietą. Iš gyvenamosios aplinkos (namo kiemo) galimai natūraliai kieme atsiranda vaikų skleidžiami garsai, kurie yra neišvengiami ir negalėtų būti vertintini kaip trikdantys asmenų ramybę bei poilsį ANK 488 straipsnio 1 dalies prasme ar trikdantys viešąją rimtį ANK 48 straipsnio 3 dalies prasme. Surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad triukšmo lygis buvo matuotas, todėl pareiškėjo vertinimas yra subjektyvus, t. y. toks kaip kiekvienas (tame tarpe ir pats pareiškėjas) supranta triukšmą ir jo sąlygojamą rimties trikdymą. Pažeidimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma surinktais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus persiųstas pareiškėjo E. T. skundas dėl Institucijos 2024 m. liepos 12 d. nutarimo panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo E. T. skundas netenkintas, o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2024 m. liepos 12 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos paliktas nepakeistas. Nutartyje nurodyta, jog administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjo E. T. pareiškime nurodytų aplinkybių. Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad naikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2024 m. liepos 12 d. nutarimą dėl E. T. skunde nurodytų motyvų nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad (duomenys neskelbtini) I. M. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra pateikiamas klaidinantis ANK 488 straipsnio 1 dalies turinys. Tuo tarpu tikrasis šio straipsnio 1 dalies turinys yra toks: ,,Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų“. Tai ne pirmas kartas, kai (duomenys neskelbtini) įstaigos ir žiniasklaida cituoja iškraipytą aptariamo straipsnio turinį, formuodama klaidingą įsitikinimą, jog triukšmo valdymas vykdytinas ir atsakomybė taikytina tik vakaro bei nakties valandomis.
3.2. Aptariamo ANK straipsnio tikrasis turinys nenumato netaikymo, jei nuo triukšmo kenčiantis asmuo yra „konfliktiškas“, tesėtai ginantis rimtį savo būste numatytų higienos normų garantuojamuose ribiniuose dydžiuose. Praktiškai netaikant ANK 488 straipsnio normų, galimybės gintis reikšmingai mažinamos. Deja pastaruoju metu kaimynai vis labiau vysto triukšmingas veiklas vien savo nuožiūra, kuo labiau išnaudodami valdų atvirąsias dalis. Šių metų birželio mėnesio 5, 28, 29 dienų vakarais pertekliniu triukšmu iš kaimyninės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo trikdoma rimtis pareiškėjo šeimos būste, dėl to pareiškėjas kreipėsi (duomenys neskelbtini) telefonu, operatorius patvirtino girdintis triukšmą, dalis įrašų buvo išreikalauta ir pridėta prie bylos medžiagos. Pareiškėjas nesupranta, kodėl taip pat nebuvo išreikalauti birželio 29 d. vakaro dviejų skambučių įrašai. ANK 488 straipsnis nenumato išimties vaikų žaidimui, jis nėra kažkaip išskiriamas. Jei prastai auklėti, neprižiūrimi vaikai vakarais rėkia atvirose erdvėse, jie viršija vakaro laikui numatomą triukšmo taršos būstams bei jų teritorijoms higienos normą.
3.3. Dažnas yra įsitikinimas, kad problema gali būti įvertinama ir tvarkoma, tik atliekant triukšmo lygio matavimus. Nors matavimai gali fiksuoti tikslius triukšmo taršos dydžius, kitais atvejais kur kas labiau praverstų ir pakaktų mokėti naudoti pateikiamus pavyzdinius triukšmo dydžius. Higienos norma HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ aiškiai numato ribinius ekvivalentinius dydžius dienai, vakarui bei nakčiai – atitinkamai: 45 dB, 40 dB, 35 dB. Tokiu būdu priimtinas triukšmas atitinka tylų kalbėjimą dieną, šnabždėjimą vakare bei itin tylų šnabždėjimą naktį. Birželio 5 d. vakare kaimynų keltas triukšmas, naudojant žoliapjovę ir leidžiant vaikams krykštauti, sudarė 85–90 dB ir pranoko higienos normą apie 50 000–100 000 kartų. Birželio 28 d. vakare treniruojamo vaiko spyriai į kamuolį vertintini apie 75-80 dB, tai 5 000–10 000 kartų viršija higienos normą.
3.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog iš pradžių dar kentėjo kaimynų triukšmą, kartais po 12 val. paroje nepertraukiamai žaidimų aikštelėje šaukiančius lankytojus. Prašė eiti žaisti į suprojektuotus ir miesto plane pažymėtus žaidimų aikštynus, patarė, kur stadione žaidė futbolą jo paties vaikas. Pareiškėjas taip pat prašė kaimynų auklėti vaikus, o juos pačius – nerėkti, bet tėvai atvirai mokė savo vaikus ir svečius nekreipti dėmesio į pastabas, puoselėjo pravardžiavimą ir panieką aplinkiniams. Skunde pažymėta, jog po birželio 5 d. įvykių E. T. susidarė įspūdį, jog triukšmavusiems kaimynams patiems yra priimtinas žoliapjovės naudojimas vakare, tad kitą dieną, apie 19 val., įjungė savąją. Nustebino tai, kad kaimynai tuojau pradėjo aiškinti, kaip labai jiems trukdo šis triukšmas, nors vakar užsiėmė tuo pačiu gerokai vėliau ir ilgiau. Tai ne pirmas tyčinis šių kaimynų kenkimas pareiškėjo valdai, duomenis apie kenkimo veiklą pareiškėjas buvo pateikęs prokuratūrai ir savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), tačiau gautame atsakyme tebuvo rekomenduota kreiptis (duomenys neskelbtini) telefonu – be jokių nurodymų matuoti, įrašyti triukšmą ar kreiptis į kitas miesto institucijas. Per pastarąjį mėnesį pareiškėjo šeima vėl turėjo kreiptis pagalbos dėl rimties trikdymo – dažną dieną atvedami rajono vaikai ir rengiamos triukšmingos pramogos, šūkaujant, keikiantis, spardant kamuolį. Tokia veikla neturi vykti atvirosiose valdų dalyse be sanitarinių atstumų, atskiro projektavimo ir derinimo, tam yra skirti mieste projektuojami žaidimų aikštynai, stadionai, vaikų tėvai turi organizuoti jų pramogas numatytose vietose.
3.5. Apylinkės teisme posėdžio metu pareiškėjui buvo pasiūlyta keista forma susipažinti su byla – pati teisėja, vartydama dokumentus, kurių pareiškėjas negalėjo matyti, juos vardino. Tai nėra tapatu bylos dalyvio pilnavertei galimybei su ja susipažinti. Reikalinga tvarka 2024 m. rugsėjo 20 d. padavus prašymą realiam susipažinimui, teisėja 2024 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija nurodė, jog „teismas pasitarimų kambaryje“, galimybės susipažinti su byla nebus iki sprendimo paskelbimo, atitinkamai byla nurodytu laiku nebuvo išduota. Pareiškėjui paprašius numatyta susipažinimo su bylomis tvarka teisme teismo posėdžių sekretorės įjungti bylos pasiekiamumą atitinkamame posistemyje, nebuvo jokio atsakymo. 2024 m. liepos 2 d. pareiškėjas buvo pateikęs prašymą susitikimui su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) dėl metodiškos kenkimo veiklos iš gretimos valdos (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Jokio atsakymo į prašymą nuo to laiko nėra gauta.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo E. T. apeliacinio skundo netenkinti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime pažymėta, kad iš gyvenamosios aplinkos (namo kiemo) natūraliai kieme atsirandantys ir sklindantys vaikų skleidžiami garsai, kurie yra neišvengiami, negalėtų būti vertintini kaip trikdantys asmenų ramybę ir poilsį ANK 488 straipsnio 1 dalies prasme ar trikdantys viešąją rimtį ANK 48 straipsnio 3 dalies prasme. Surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad triukšmo lygis buvo matuotas, todėl jo vertinimas yra subjektyvus, t. y. toks kaip kiekvienas (tame tarpe ir pats pareiškėjas) supranta triukšmą ir jo sąlygojamą rimties trikdymą. Natūralu, jog gyvenamojo namo kieme paprastai yra girdimi kasdienės veiklos garsai, įskaitant ir tą, kuris atsiranda žaidžiant vaikams, tačiau tokie garsai nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei užtraukti atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėta, kad triukšmo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma surinktais objektyviais įrodymais. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
4.2. Apylinkės teismas, priimdamas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį, konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjo E. T. pareiškime nurodytų aplinkybių. Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto 488 straipsnio l dalyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio l dalies l punktas), todėl naikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl pareiškėjo E. T. skunde nurodytų motyvų nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus nuomone, pareiškėjo E. T. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Pareiškėjo E. T. apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje E. T. kaimynų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo požymių buvimo.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniu skundu E. T. iš esmės prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. M. 2024 m. liepos 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bei pripažinti atsakingus asmenis kaltais, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinį skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad tyrimą atlikę policijos pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas nesiaiškino veikos kvalifikacijai reikalingų aplinkybių, netinkamai taikė teisės normas ir padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas. Pažymėtina, jog ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje, ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog privačios nuosavybės teise konkrečiam (-tiems) asmeniui (-ims) priklausantis žemės sklypas, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y., vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir pan. Teismas pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet taip pat ir konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu). Atkreiptinas dėmesys, jog aptartos įstatymo nuostatos nereiškia, kad asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, apskritai nėra keliami jokie reikalavimai, tačiau akcentuotina tai, jog nėra keliami specialūs reikalavimai, palyginus su tais, kurie keliami asmeniui esant viešoje vietoje.
9. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai negali būti vertinami pavieniui, t. y. asmens veiksmuose nepakanka nustatyti esant tik vieną iš sudėtyje nurodytų požymių, privalo būti nustatyta požymių visumą. Pavyzdžiui, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, negana to, kad jis savo privačioje valdoje dienos metu atlieka tam tikrus veiksmus, keliančius triukšmą (pjauna žolę, garsiai kalba, žaidžia vaikai ir pan.), nes privalo būti nustatyti ir įstatyme įtvirtinti padariniai. Tam, kad asmenų veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis.
9.1. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2024 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo užregistruotas E. T. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo teigiama, jog 2024 m. birželio 28 d., apie 20.40 val., kaimynų kieme vaikas spardo kamuolį, kurio keliamas triukšmas trukdo poilsiui. Dėl įvykdyto viešosios rimties trikdymo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pradėta administracinė bylos teisena (duomenys neskelbtini) pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Nuvykus pranešime nurodytu adresu iš pareiškėjo E. T. buvo priimtas protokolas – pareiškimas (b. l. 9–10). 2024 m. birželio 29 d. buvo gautas papildomas E. T. pranešimas (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo. E. T. nurodė, kad kiemas bendro naudojimo ir kaimynai sūpynes savavališkai pastatė bei būna kieme po 19.00 val., triukšmauja (b. l. 8). Pareiškėjas E. T. (duomenys neskelbtini) numeriu dėl triukšmo skambino ir 2024 m. birželio 5 d., tačiau pareiškimo policijai nepateikė. Kaip matyti iš 2024 m. birželio 28 d. tarnybinio pranešimo, tikslinant pranešėjo E. T. nurodytas aplinkybes, buvo nuvykta pareiškime nurodytu adresu, tačiau jokio triukšmo nesigirdėjo, (duomenys neskelbtini) namo kieme nebuvo jokių asmenų. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, policijos pareigūnus pasitiko namo gyventojas Vi. B., kuris paaiškino, kad vaikas ką tik grįžo į namus iš kaimo ir kamuolio nespardė, o kaimynas melagingai kviečia policiją (b. l. 12).
9.2. 2024 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog, tikslinant įvykio aplinkybes, taip pat buvo bendrauta su J. B., gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad su minėtu kaimynu vyksta nuolatiniai konfliktai, kaimynas nuolat kviečia policijos pareigūnus, nors kieme susirinkę vaikai jame tiesiog būna. Vaikai žaidžia, spardo kamuolį, supasi, galbūt garsiau pakalba ar sušaukia, tačiau po ramybės valandų to nebūna. Kieme matėsi pastatytos vaikiškos sūpynės, kurios stovėjo šalia tvoros, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) esančiais namais. Buvo bendrauta su V. B.–K., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, jog už jos esančio namo gyventojams ši neturi jokių pretenzijų, esą vaikų yra visoje gatvėje, jie žaidžia, spardo kamuolį, kas yra normalu. Ramybės valandomis jai niekas netrukdo. Taip pat nurodė, jog asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pastoviai konfliktuoja ir kviečia policijos pareigūnus. Taip pat buvo bendrauta su greta namą besistatančiu asmeniu, kuris savo duomenų nepateikė, nurodė, jog nenori daugiau problemų su kaimynu. Jis taip pat paaiškino, jog nesutarimai jau kyla dėl besiribojančių pastatų. Sūpynės, kurios stovi šalia, jam visiškai netrukdo ir jis neturi jokių pretenzijų dėl vaikų žaidimų. Tyrimo metu papildomai buvo bendrauta ir su E. T., kartu su juo peržiūrint vaizdo įrašą, iš kurio turinio matyti žaidžiantys vaikai. Paprašius pridėti šį įrašą prie bylos, E. T. atsisakė ir nurodė, kad sklypas turi būti pritaikytas gyvenimui, o ne vaikų žaidimo aikštelėms (b. l. 8). Taigi, policijos pareigūnams nuvykus pranešime nurodytu adresu, triukšmo, sklindančio iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, faktas užfiksuotas nebuvo. Tikslinant įvykio aplinkybes, šio fakto nepatvirtino ir šalia (duomenys neskelbtini) namo gyvenantys asmenys (kaimynai). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad iš (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktų 2024 m. birželio 5 d. bei 2024 m. birželio 28 d. garso įrašų, kuriuose užfiksuoti E. T. skambučiai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), triukšmo faktas taip pat nenustatytas (duomenys neskelbtini).
9.3. Įstatymuose nurodyta, jog ekvivalentinė triukšmo norma dienos metu yra 45 dBA, o vakaro metu 40 dBA (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“), todėl reglamentuojamas 5 dBA skirtumas tarp dienos ir vakaro laiko yra pakankamai mažas, jog būtų galima atskirti pasikliaujant tik savo klausa. Be to, bylos medžiagoje nesama duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, jog nustatytos normos nagrinėjamu atveju būtų viršytos. Atkreiptinas dėmesys, kad E. T. ne kartą kvietė policiją dėl triukšmo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau triukšmo faktas atvykusių policijos pareigūnų nebuvo užfiksuotas, skundų iš kitų gyventojų negauta, dėl to apygardos teismo vertinimu tarp pranešėjo ir jo kaimynų yra kilęs asmeninio pobūdžio konfliktas, nes tik iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra gaunami pranešimai dėl triukšmo ar kitokio viešosios tvarkos pažeidimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
9.4. Papildomai pažymėtina, jog šiuo atveju nėra prasmės aiškintis, ar pareiškėjo vaizdo ir garso įrašuose neva užfiksuotas triukšmas nepažeidžia Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytos ekvivalentinės triukšmo normos, kuri dienos metu yra 45 dBA, o vakaro metu 40 dBA. Šioje normoje yra nurodyta, kad ji nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai ir netaikoma < ... > žmonių bei gyvūnų < ... > bei buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais, todėl nagrinėjamai situacijai negali būti taikoma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
10. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad gyvenamojo namo kieme paprastai yra girdimi garsai, sklindantys kasdieninėje veikloje ar žaidžiant vaikams, tačiau tokie garsai nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei užtraukti atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Šio kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju iš viso to, kas buvo aptarta anksčiau, apygardos teismas daro išvadą, kad E. T. kaimynų veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną.
11. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje buvo labai išsamiai ir pagrįstai atsakyta į visus pareiškėjo skunde teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytus argumentus. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai neatitinka pareiškėjo interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Aukštesniojo teismo vertinimu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
12. ANK 630 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Taigi akivaizdu, jog paskelbdama rašytinę bylos medžiagą teismo posėdžio metu teisėja ją ištyrė tinkamai, laikydamasi įstatyme numatytų reikalavimų. Jeigu proceso dalyviai nori susipažinti su bylos medžiaga, tokios teisės įgyvendinimas jiems privalo užtikrinamas, tačiau prašymai turi būti pateikiami laiku, nes ne visada teismas turės galimybę bet kuriuo metu pateikti bylos medžiagą susipažinimui, kadangi ir pačiam teismui yra reikalinga, visų pirma, tiek susipažinti su bylos medžiaga, ruošiantis jos nagrinėjimui, tiek ją vertinti ir analizuoti, rengiant galutinį procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą susipažinti su bylos medžiaga pateikė 2024 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 35), t. y. jau po 2024 m. rugsėjo 17 d. posėdžio, kai 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo numatytas „nutarimo / nutarties paskelbimas“, kas rodo, jog bylos medžiaga tuo metu buvo reikalinga pačiam teismui ir pareiškėjui jos pateikti nebuvo galimybės. Dėl bylos matomumo (duomenys neskelbtini) pažymėtina, jog pareiškėjui matomumo požymis buvo suteiktas, tačiau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla nėra elektroninė (b. l. 36). Taigi, kaip matyti iš to, kas aptarta, jokie ANK įtvirtintų proceso normų pažeidimai nebuvo padaryti. Dėl pareiškėjo nurodytų interesantų aptarnavimo policijos komisariate trūkumų aukštesnės instancijos teismas nepasisako, turėdamas pastabų ir skundų dėl kitos institucijos darbo / veiklos, asmuo turėtų kreiptis į atsakingus pareigūnus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo E. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.