- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- AN2-75-417/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00003-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pareiškėjas
- V. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2024-01-02 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose (toliau – Klaipėdos apylinkės teismas) gautas V. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2023-12-04 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23214276752) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnį. Skunde nurodyta, kad kaimynai, kurių kiemas tiesiogiai ribojasi su pareiškėjos kiemu, lauke garsiai leidžia muziką. Ne kartą buvo bandyta su kaimynais tartis dėl jų pomėgio garsiai klausytis muzikos, tačiau, nepavykus susitarti, kelis kartus buvo iškviesti policijos pareigūnai. Taip pat skunde nurodyta, kad su Institucijos priimtu nutarimu pareiškėja nesutinka, nes jis buvo priimtas, kruopščiai neištyrus visų aplinkybių, nutarime padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados. Pareiškėja mano, kad buvo netirti jos pateikti garso įrašai, kurie įrodo, kad muzika buvo leidžiama garsiai, taip pat juose užfiksuota, kaip pareiškėja ir jos sutuoktinis yra įžeidinėjami, liepiama juos filmuoti, todėl R. V. turėjo būti pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 ir 481 straipsnius.
2. Skundžiama 2024-02-22 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas V. B. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2023-12-04 nutarimą (ROIK: 23214276752) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos R. V. pagal ANK 488 straipsnį paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėja V. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-22 nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apylinkės teismo išvados, kad „nėra pagrindo pradėti administracinių nusižengimų teiseną, šiuo atveju padaryta vien iš pareiškime nustatytų aplinkybių apie šių įvykių vietą ir laiką“, „V. B. ir E. B. ramybė ir poilsis buvo pažeistas tik jų pačių subjektyviu vertinimu, daugiau niekas iš kaimynų dienos metu lauke leidžiama muzika nesiskundė, kad ji leidžiama per garsiai“, yra visiškai nepagrįstos. ANK 488 straipsnyje nurodytos veikos buvimą patvirtina V. B. pateikti 2023-07-07 jos sklype daryti garso įrašai, kuriuose girdisi kaimynų garsiai leidžiama muzika. Teismas, spręsdamas, kad, perklausius garso įrašus, nustatyta, jog tik groja muzika, apie muzikos garsumą iš įrašų negalima spręsti, nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje konstatuojama, kad „nukentėjusio asmens prie skundo pridėtas vaizdo ir garso įrašas neabejotinai patvirtina kaimyniniame privataus namo kieme keliamą triukšmą – leidžiamą muziką“. ANK 488 straipsnyje nurodytos veikos buvimą patvirtina patys triukšmaujantys kaimynai ir aplinkinių sklypų gyventojai, patvirtindami skleidžiamo pramoginio triukšmavimo faktą ir girdimumą. ANK 481 straipsnyje nurodytos veikos buvimą taip pat patvirtina anksčiau minėti garso įrašai, kuriuose girdisi ne tik garsiai grojanti muzika, bet ir šauksmai, įžeidinėjimai, skirti V. B. ir jos sutuoktiniui E. B..
3.2. Skunde dėl 2023-07-07 įvykio V. B. apylinkės teismui nurodė, jog garso įrašuose užfiksuoti įžeidinėjimai ir liepimas kaimynės mažametei dukrai filmuoti svetimus asmenis (pareiškėją ir jos sutuoktinį) svetimame privačiame sklype atitinka ANK 481 straipsnyje nurodytą nusižengimą. Apylinkės teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) sklypo gyventojos R. V. gynybinė versija apie jos „nuomonę“, „garsiakalbystę“, „susinervinimą“ ir „psichologinę įtampą“ pastebėjus gretimame sklype esančius asmenis, laikančius rankoje mobiliojo ryšio telefoną, negali pateisinti R. V. rėkavimo, plūdimosi ir kitų asmenų įžeidinėjimo.
3.3. ANK 488 straipsnyje nurodytos veikos buvimą patvirtina V. B. pateikti 2023-07-07 dieną jos sklype daryti garso įrašai, kuriuose girdisi kaimynų kieme garsiai leidžiama muzika. Apylinkės teismas, spręsdamas, kad, perklausius garso įrašus, nustatyta, jog tik groja muzika, o apie muzikos garsumą iš įrašų negalima spręsti, nukrypo nuo teismų praktikos. ANK 488 straipsnyje nurodytos veikos buvimą patvirtina pati triukšmaujanti kaimynė, nurodydama, pavyzdžiui, kad „savo kieme klausosi muzikos, nes ji ir vaikai taip mėgsta leisti laiką vasaros metu“. ANK 488 straipsnyje nurodytos veikos buvimą netiesiogiai patvirtina ir policijos visi kalbinti asmenys, nurodydami, kad girdi iš (duomenys neskelbtini) sklypo periodiškai skleidžiamą muziką, t. y. muzika šiame sklype leidžiama tiek garsiai, kad ją girdi visi apklausti aplinkinių sklypų gyventojai, net ir tie, kurių sklypai tiesiogiai nesiriboja su minėtuoju sklypu. Be to, R. V. kaltę patvirtina ir tai, jog policija dėl garsinių aparatų skleidžiamo triukšmo, sklindančio iš (duomenys neskelbtini) sklypo, buvo kviečiama ne pirmą kartą. Pabrėžia, kad pagal teismų praktiką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.
3.4. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, kad ANK 488 straipsnyje nusižengimo objektas yra viešoji tvarka (išskyrus ANK 488 straipsnyje numatytą nakties metą), taip pat nukrypo nuo teismų praktikos. Šis nutarties teiginys yra niekuo nepagrįsta teisėjo nuomonė, pernelyg laisvai interpretuojant ANK 488 straipsnį, kuris visas yra skirtas viešosios rimties apsaugai. Pareiškėja pažymėjo, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas vietų, kuriose viešosios rimties trikdymas užtraukia baudą tik vakaro ir nakties metu – tai gyvenamosios patalpos, įmonės, įstaigos ar organizacijos. Žemės sklypas nėra nei gyvenamoji patalpa, nei įmonė, įstaiga ar organizacija, t. y., žemės sklypas į ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytą baigtinį vietų, kuriose triukšmauti draudžiama tik vakaro ir nakties metu, sąrašą nepatenka. Žemės sklypai, skirtingai nei patalpos, paprastai nėra apriboti garsą sulaikančiomis konstrukcijomis; žemės sklypuose įstatymas draudžia triukšmauti tiek dienos, tiek vakaro ir nakties metu.
3.5. Skundžiamos nutarties teiginys, kad asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, nėra keliami jokie specialūs elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teismų praktikai (Panevėžio apygardos teismo 2017-12-22 nutartis byloje Nr. AN2-133-185/2017, 2018-01-18 nutartis byloje Nr. AN2-6-185/2018, 2022-02-07 nutartis byloje Nr. AN2-19-768/2022; Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-29 nutartis Nr. II-344-729/2023).
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino joje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, dėl to, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje R. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo požymių buvimo R. V. veiksmuose.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliaciniu skundu V. B. iš esmės prašo panaikinti 2023-12-04 nutarimą (ROIK: 23214276752) ir pripažinti R. V. kalta, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinį skundą pareiškėja motyvuoja tuo, kad tyrimą atlikę policijos pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas nesiaiškino veikos kvalifikacijai reikalingų aplinkybių, netinkamai taikė teisės normas ir padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas. Pažymėtina, jog ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma). Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje privačios nuosavybės teise konkrečiam (-tiems) asmeniui (-ims) priklausantis žemės sklypas, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y., vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir pan. Teismas pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet taip pat ir konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu triukšmauti savo privačiose valdose, irgi nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, apskritai nėra keliami jokie reikalavimai, jis skundžiamoje nutartyje akcentavo, jog nėra keliami specialūs reikalavimai, palyginus su tais, kurie keliami asmeniui esant viešoje vietoje. Be to, pareiškėjo nurodytose nutartyse aptariamos faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl apeliaciniame skunde aptarta kitų teismų suformuota praktika apygardos teismas negali besąlygiškai vadovautis kaip precedentais.
10. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai negali būti vertinami pavieniui, t. y. asmens veiksmuose nepakanka nustatyti esant tik vieną iš sudėtyje nurodytų požymių, privalo būti nustatyta požymių visumą. Pavyzdžiui, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, negana to, kad jis savo privačioje valdoje dienos metu leido muziką, nes privalo būti nustatyti ir įstatyme įtvirtinti padariniai. Nors R. V. pripažino, kad savo privačiose valdose klausosi muzikos, tai savaime nereškia pripažinimo, kad ji padarė administracinį nusižengimą. Tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjos pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis.
11. Pareiškėjos V. B. vertinimo, kad savo veiksmais R. V. sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, nepatvirtina kiti apklausti asmenys. Siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 488 straipsnyje, buvo bendrauta su gretimų sodo sklypų savininkais, t. y. V. N., gyv. (duomenys neskelbtini) A. M., gyv. (duomenys neskelbtini) G. O., gyv. (duomenys neskelbtini) V. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo bendrauta su asmenimis (V. G., gyv. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gyv. (duomenys neskelbtini) ir kurių sodo klypai ribojasi iš (duomenys neskelbtini) su R. V. ir V. B. sodo sklypais, siekiant išsiaiškinti, ar pas R. V. grojanti muzika trikdo aplinkinių ramybę bei poilsį. Visi kalbinti asmenys nurodė, kad jiems kartais dienos metu grojanti muzika ar kieme žaidžiančių vaikų keliamas triukšmas nemaišo, netrikdo jų ramybės bei poilsio, jie kaimynams jokių pretenzijų neturi. Taigi matyti, kad nagrinėjamu atveju V. B. vertinimas gali būti ne tik subjektyvus, bet ir įtakotas priešiškų tarpasmeninių santykių su kaimyne.
12. Įstatymuose nurodyta, jog ekvivalentinė triukšmo norma dienos metu yra 45 dBA, o vakaro metu 40 dBA (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“), todėl reglamentuojamas 5 dBA skirtumas tarp dienos ir vakaro laiko yra pakankamai mažas, jog būtų galima atskirti pasikliaujant tik savo klausa. Be to, bylos medžiagoje nesama duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, jog nustatytos normos nagrinėjamu atveju būtų viršytos. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B. ne kartą kvietė policiją dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau triukšmo faktas atvykusių policijos pareigūnų nebuvo užfiksuotas, skundų iš kitų gyventojų negauta, dėl to apygardos teismas pritaria vertinimui, kad tarp pranešėjos ir R. V. yra asmeninio pobūdžio konfliktas, nes tik iš (duomenys neskelbtini), yra gaunami pranešimai dėl triukšmo ar kitokio viešosios tvarkos pažeidimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
13. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad šiuo atveju nėra prasmės aiškintis, ar pareiškėjos garso įrašuose užfiksuotas R. V. leidžiamų muzikos įrašų garsas (triukšmas) nepažeidžia Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytos ekvivalentinės triukšmo normos, kuri dienos metu yra 45 dBA, o vakaro metu 40 dBA. Šioje normoje yra nurodyta, kad ji nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai ir netaikoma < ... > žmonių bei gyvūnų < ... > bei buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais, todėl nagrinėjamai situacijai negali būti taikoma. Be to, perklausius garso įrašus, nustatyta, kad tik groja muzika, apie tikslų muzikos garsumą vien iš įrašų negalima spręsti. Iš pareiškėjos pateiktų įrašų girdisi, jog muziką smarkiai pranoksta tiek gamtos garsai, tiek kiti pašaliniai (kasdieniai) garsai, t. y. ši aplinkybė nepatvirtina muzikos garsumo. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikti įrašai yra tik garso, juose nesama vaizdo, todėl negalima spręsti nei apie vietą, kur buvo darytas garso įrašas, nei apie jo darymo aplinkybes. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
14. Aptariant ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pažymėtina, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog tarp kaimynų yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, tad bendravimas dažnai klostosi tvyrant įtampai, todėl išsakomas pyktis gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti asmens dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais nenorima bendrauti. Aptariamu atveju itin svarbią reikšmę turi tai, kad išsakyti žodžiai buvo vartojami ne viešoje vietoje, kaip tai numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, o asmeniui nuosavybės teise priklausančiame privačiame sklype (žemės valdoje). Be to, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, piktos frazės (žodžiai) ir liepimas filmuoti buvo išsakyti būtent tuo metu, kai pastebėta, jog V. B. daro vaizdo ar garso įrašą, t. y. fiksuoja kaimynus (R. V. ir jos mažametę dukterį), esančius savo privačioje valdoje. Taigi, įrašinėjant kaimynų sklype vykstančių veiksmų garsus ir pokalbius, tokiu būdu taip pat buvo skverbiamasi į privatų kaimynų gyvenimą.
15. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Šio kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju iš viso to, kas buvo aptarta anksčiau, apygardos teismas daro išvadą, kad R. V. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai neatitinka pareiškėjos interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pastebėtina, jog skundžiamoje nutartyje esantys minimalūs netikslumai dėl datų ar apibendrintai nurodomos aplinkybės, kurios galėtų būti patikslintos, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, ir tai nedaro nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.