- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- AN2-6-185/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00149-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2017-08-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 str. 1 d., ir jam paskirta 20 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarimu R. J. nubaustas už tai, kad 2017-07-27, apie 22 val. 07 min., Biržų r., (duomenys neskelbtini), namo kieme, nakties metu, garsiai leido muziką ir taip trikdė kaimynų ramybę ir poilsį.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu R. J. pateikė skundą Biržų rajono apylinkės teismui, prašydamas bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas skundžiama 2017-11-06 nutartimi R. J. skundą atmetė ir paliko Institucijos 2017-08-14 nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai, surašę protokolą ir nutarimą, padarė kokių nors esminių procesinių pažeidimų, dėl ko būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą ir, apibendrinęs šioje byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. 2017-07-27, apie 22.07 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), privataus namo kieme, vakaro metu, garsiai leido muziką ir tokiais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017-11-06 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Biržų rajono apylinkės teismas be jokio pagrindo jam paliko galioti paskirtą nuobaudą, nes jis jokio pažeidimo nepadarė.
Pažymi, kad jis niekada nepripažino, jog 2017-07-27 apie 22.07 val. Biržų r., (duomenys neskelbtini), privataus namo kieme garsiai leido muziką. 2017-07-27 gerokai po 22 val. į jo gyvenamąją sodybą atvykusiems policijos pareigūnams nuoširdžiai paaiškino, kad dienos metu, 18–19 val., kai buvo kieme, prie ūkinio pastato, traktoriuje „MTZ-82“ buvo įjungęs radijo imtuvą ir bedirbdamas klausėsi „Žinių radijo“, tačiau traktoriaus kabinoje įmontuoto seno radijo imtuvo sklindantis garsas tikrai nebuvo garsus ir girdėjosi tik būnant šalia traktoriaus. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu (tai vyko sodybos kieme tamsiu paros metu, t. y. naktį) jis net neatkreipė dėmesio į tai, jog yra kaltinamas tuo, jog garsiai leido muziką ir taip trikdė kaimynų poilsį ir ramybę apie 22.07 val., t. y. nakties metu. Šią aplinkybę įsisąmonino gerokai vėliau, jau po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas 2017-08-14 nutarimas. Apie tai jis nurodė ir apylinkės teismui jo skundo nagrinėjimo metu, tačiau teismas vis vieną pripažino, jog jam surašant protokolą dėl nusižengimo, numatyto ANK 488 str. 1 d., jis savo kaltę pripažino, nors protokolo surašymo metu jo duotų paaiškinimų, kad visu garsu muzika negrojo ir jis nepagalvojo, kad ji kažkam kenkia, tikrai negalima laikyti jo kaltės dėl inkriminuoto nusižengimo pripažinimu.
Mano, kad pareigūnė V. K., priėmusi jo atžvilgiu 2017-08-14 nutarimą, sprendimą grindė prielaidomis ir rėmėsi duomenimis, kurie ginčytini ir nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tai akivaizdžiai patvirtina šios pareigūnės jo skundo nagrinėjimo teismo posėdyje metu duoti parodymai, kad ji iš esmės neatliko jokių tyrimo veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės įvykio aplinkybės ir priimtas pagrįstas nutarimas. Į tai teismas tinkamai nereagavo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaip jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 488 str. 1 d., padarymo patvirtinančius įrodymus 2017-11-06 nutartyje nurodė nukentėjusiosios L. K. telefoninį skambutį Bendrosios pagalbos centrui, jos 2017-07-28 skundą, 2017-08-02 Z. K. paaiškinimą, 2017-08-10 jo (apelianto) ir J. P. paaiškinimus, 2017-07-27 surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir šio protokolo surašymo momentu jo duotą paaiškinimą, L. K. teismui pateiktame CD užfiksuotą vaizdo ir garso įrašą, tačiau pastebi, kad nė vienas iš šių teismo 2017-11-06 nutartyje išdėstytų duomenų, kuriuos teismas laikė įrodymais, taip pat ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina, jog būtent jis 2017-07-27 po 22 val. garsiai leido muziką, taip trikdydamas kaimynų ramybę ir poilsį. Šios aplinkybės negalėjo patvirtinti ir skundą padavusi L. K..
Be kita ko, šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta L. K. teisme teigė, jog muzika sklido iš namo antrame aukšte ant lango pastatytų garso kolonėlių, tačiau tokios faktinės aplinkybės nėra užfiksuotos nei jos pateiktame vaizdo ir garso įraše, nei jo atžvilgiu Institucijos priimtame 2017-08-14 nutarime. Pastarajame nurodyta, kad muziką neva jis garsiai leido namo kieme.
Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarp jo bei kartu gyvenančių asmenų ir kaimynų L. K. ir jos sugyventinio R. K. jau ne vienus metus yra susiklostę konfliktiški santykiai. R. K. nuolat inicijuoja konfliktus, po ko L. K. kviečia policiją ir rašo įvairioms institucijoms pareiškimus bei skundus, kuriuose nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie neva prieš juos padarytus neteisėtus veiksmus.
Nurodo, kad teismo posėdžio metu peržiūrėjus L. K. pateiktą vaizdo ir garso įrašą kilo įtarimas, kad muzika sklinda būtent pačios L. K. ir jos sugyventinio R. K. gyvenamojoje sodyboje. Atkreipia dėmesį, kad būtent R. K. dažnai garsiai leidžia rusų atlikėjų atliekamas dainas, tuo tarpu radijo stotis „Žinių radijas“, kurios jis klausėsi 2017-07-27 dienos metu iš traktoriaus radijo imtuvo, tokios muzikos netransliuoja.
Tokiu būdu nėra surinkta pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie jo kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Pastebi, kad jam suformuluotas kaltinimas nėra konkretus, nes protokole nurodyta nusižengimo vieta – kiemas yra abstrakti, o jo skundą nagrinėjęs teismas iš viso peržengė jam pareikšto kaltinimo ribas, nes pripažino, jog jis garsiai muziką leido vakaro metu, nors tokia aplinkybė jam net nebuvo inkriminuota.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad su R. J. surašytame apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu panaikinti teismo nutartį nesutinka, mano, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
R. J. skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju R. J. apeliaciniu skundu nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu ir kelia kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 488 str. 1 d., padarymo klausimą, teigdamas, jog byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, todėl prašo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 str. nuostatas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas R. J. skundą dėl Institucijos nutarimo ir spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neapsiribojo jau surinktų duomenų vertinimu, o pats aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, apklausė liudytojus, išklausė patį administracinėn atsakomybėn patrauktą R. J.. Taigi apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos detaliai aprašė skundžiamoje nutartyje, palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, skundžiamoje nutartyje aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, o taip pat ir tų įrodymų įvertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus ir išsamiai argumentavo savo sprendimą. Su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Taigi vien tai, kad R. J. nesutinka su padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir juos vertindamas palankiai sau, nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 488 str. numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 str. pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių nei dėl paties nusižengimo fakto, nei dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 488 str. 1 d. numatytą nusižengimą. Nors R. J. savo kaltę neigia, šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog jis Institucijos nutarime, kurį paliko galioti apylinkės teismas, nurodytu metu ir vietoje garsiai leido muziką ir tokiais veiksmai trikdė viešąją rimtį, ką patvirtina skundžiamoje nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstyti bei įvertinti įrodymai: L. K. telefoninis skambutis Bendrosios pagalbos centrui, jos 2017-07-28 skundas policijai, Z. K., R. J. ir J. P. paaiškinimai, L. K. teismui pateiktas vaizdo ir garso įrašas, kurie iš naujo nebekartojami, juolab kad skundžiamos teismo nutarties turinys yra žinomas ir pačiam R. J., kuris apeliaciniame skunde jokių naujų, dar nežinomų ir apylinkės teismo neįvertintų aplinkybių nenurodė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šių duomenų visiškai pakanka apelianto kaltei dėl viešosios rimties trikdymo konstatuoti.
Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad 2017-07-27 apie 22.07 val. L. K. skambino bendrosios pagalbos telefonu ir policijai pranešė, kad iš kaimynų namo Biržų r., (duomenys neskelbtini), garsiai sklinda muzika, kuri trukdo ilsėtis. Policijos pareigūnams nuvykus minėtu adresu, jie patys jokio triukšmo negirdėjo, tačiau pareigūnus iškvietusi L. K. dėl kaimynų garsiai leidžiamos muzikos parašė skundą, prie kurio dar pridėjo CD su vaizdo ir garso įrašu, kuris, jį peržiūrėjus, sutiktina su apylinkės teismu, neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios nurodytu laiku ir vietoje muzikos keliamą triukšmą. Be to, tai, jog kartais pas juos kieme klausomasi muzikos, parodė ir liudytojai J. P., Z. K. bei pats R. J., kuris taip pat patvirtino, jog tą dieną, apie 18–19 val., buvo lauke prie traktoriaus ir klausėsi radijo imtuvo „Žinių radijo“, tačiau, pasak jo, garsas nebuvo didelis. Vėliau jis įėjo į kambarį ir apie 22 val. muzika jau nebegrojo. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, tokias R. J. nurodytas aplinkybes visiškai paneigia nukentėjusiosios pateiktas įrašas, iš kurio matyti, kad kaimynų kieme garsiai groja muzika, lauke jau esant prietemai. Policijos pareigūnai O. Č. ir L. S. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje R. J. pripažino, jog klausėsi muzikos iš traktoriaus. Netikėti nukentėjusiosios L. K. bei policijos pareigūnų parodymais aukštesnės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo, nes jie papildo vieni kitus bei atitinka kitus bylos įrodymus, kuriuos vertinant visumoje, akivaizdu, kad R. J. savo namų valdoje (viešoje vietoje) nesielgė taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems, šiuo atveju kaimynystėje gyvenantiems, žmonėms, netrikdytų jų ramybės ir poilsio. Ta aplinkybė, iš kur tiksliai nukentėjusiosios kaimynystėje esančios namų valdos sklido muziką – ar iš traktoriuje esančio radijo imtuvo, ar iš name esančių garso kolonėlių, sutiktina su apylinkės teismu, padaryto nusižengimo kvalifikacijai reikšmės neturi. Todėl darytina išvada, kad Institucijos nutarimu, kurį paliko galioti skundžiama nutartimi apylinkės teismas, R. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 488 str. 1 d., jo padarytas nusižengimas visiškai įrodytas ir aukštesniajam teismui abejonių nekelia.
Tačiau apeliantas skunde teisingai pastebėjo, kad apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje (4 lape) nurodė, jog nusižengimas padarytas vakaro metu. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nusižengimas padarytas 22.07 val., t. y. nakties metu. Ši aplinkybė konstatuota R. J. Institucijos nutarime suformuluotame kaltinime, šią aplinkybę kaip įrodytą pripažino ir apylinkės teismas. Todėl teismo motyvuose nurodytas apsirikimas nelaikytinas esminiu pažeidimu.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei R. J. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.