- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- II-344-729/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23214276752).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 12 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23214276752), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. V. atžvilgiu motyvuojant tuo, kad jos veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnyje, sudėties.
2023 m. liepos 21 d. teisme gautas V. B. skundas dėl Institucijos 2023 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir patraukti R. V. administracinėn atsakomybėn. Skundas motyvuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(5):2008 Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-123, 8 punktu, 11.3 punktu, 11.4 punktu, Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. D1-387, 2 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalimi, 37 dalimi, 13.1 punktu. Skunde nurodoma, jog tyrimą atlikę policijos pareigūnai neišsiaiškino veikos kvalifikavimui svarbių aplinkybių, netinkamai taikė teisės normas ir padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas. Pagal skundžiamame nutarime nurodytą administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo motyvaciją lieka neaišku, ar Institucija „privačios nuosavybės valdas“ – privačius žemės sklypus prilygina gyvenamosioms patalpoms, kuriose ANK 488 straipsnis draudžia triukšmauti nuo 19 val. iki 7 val. ryto, ar, Institucijos vertinimu, šiose teritorijose ANK 488 straipsnis iš viso netaikomas dėl tokių teritorijų nuosavybės formos ir, kitu atveju, jose įstatymas nedraudžia vien tik dėl savo pramogos triukšmauti pažeidinėjant kitų asmenų teises tiek dieną, tiek naktį. Skundžiamo nutarimo teiginys, kad garso įraše girdimas moters sakomas tekstas „filmuoja vaikus, pedofilai kokie, gali vaikščioti su telefonu, kiek nori, protingi žmonės vaikų nefilmuoja“ neatitinka faktinių garso įrašuose užfiksuotų faktinių aplinkybių, kadangi garso įraše aiškiai girdėti, kad R. V. tekstas yra ne šiaip sakomas, bet sakomas pakeltu tonu – garsiai šaukiama/rėkiama; be to, garso įraše užfiksuota gerokai daugiau R. V. teksto, nei nurodyta skundžiamame nutarime. Jos (V. B.) pranešime yra nurodyta ir Institucijai pateiktame kitame garso įraše yra užfiksuotas panašus į aukščiau nurodytą R. V. tekstas, kuriame be kita ko, R. V. (išgirdusi, kad ji kreipiasi pagalbos) liepia savo dukrai filmuoti ją (V. B.), jos pačios sklype. Apie šį garso įrašą skundžiamame nutarime nėra nė žodžio, todėl darytina išvada, kad Institucija šio garso įrašo netyrė, R. V. apie jos liepimą dukrai filmuoti kaimynų sklypą ir pačią kaimynę neklausė ir šių veiksmų kvalifikavimui svarbių aplinkybių nevertino. Be to, skundžiamo nutarimo teiginys, kad „pareiškėja elektroniniu paštu pateikė vaizdo įrašus“ neatitinka tikrovės. Siekdama, kad šis neatitinkantis tikrovės teiginys apie neva jos pareiktus vaizdo įrašus klaidinamai neįtakotų teismo įsitikinimo, nurodo, jog nei ji, nei jos sutuoktinis, niekada nefilmavo ir nefotografavo nei kaimynų, nei jų vaikų, nei jų teritorijos.
Skunde nurodoma, jog Dituvos gyvenvietė yra labai tankiai apgyvendinta, sklypai joje yra nedideli – 6 arų dydžio, vienas sklypas tiesiogiai ribojasi su kitais 3-5 sklypais, todėl viename sklype keliamas triukšmas neišvengiamai daro poveikį tiesiogiai besiribojančių ir net toliau esančių sklypų gyventojams bei praeiviams. Akivaizdu, kad tokia vieta garso sklidimo prasme yra prieinama visuomenei – vieša. Tokiose tankiai apgyvendintose teritorijose triukšmingas pramogavimas – grojimas garsiniais aparatais vien tik dėl savo pramogos, atsižvelgiant į tai, kad poreikį šitaip pramogauti galima patenkinti netrikdant aplinkinių rimties, pavyzdžiui, užsidėjus ausinukus ar savo gyvenamosiose patalpose, rodo ypatingą triukšmautojų egoizmą, panieką visuomenės interesams, sąmoningą visuomenėje egzistuojančių bendrų viešo elgesio taisyklių nepaisymą – ignoravimą. R. V. nekaltumą dėl garso įrašuose užfiksuotų jos šauksmų ir nepagrįstų kaltinimų kaimynams, Institucija motyvuoja galimu R. V. manymu, kad kaimynai filmuoja jos privačioje valdoje esančią mažametę dukrą. Tokia institucijos motyvacija neturi jokio faktinio pagrindo bei sukuria prielaidas tam, kad ateityje R. V., žiūrėdama į kaimynų sklypą ir pamačiusi kaimynus savo sklype su telefonu rankoje, teisindamasi savo manymu apie filmavimą, nebaudžiamai garsiai viešai šauks, grasins kaimynams, juos įžeidinės ir nepagrįstai kaltins. R. V. ir/ar jos sutuoktinis kiekvieną kartą iškart po jos (V. B.) ar jos sutuoktinio kreipimosi į policijos pareigūnus pagalbos dėl triukšmo, garsiai viešai keikia ją ar jos sutuoktinį, grasina susidorojimu. Šie R. V. ar jos sutuoktinio grasinimai intensyvėja – 2022 m. gegužės 10 d. jie grasino jiems, kad tiesiog bus blogai, o 2023 m. liepos 14 d. tiesiogiai grasino fiziniu susidorojimu – nušauti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2023 m. liepos 19 d. priimtą nutarimą nepakeistą, kadangi V. B. skunde nėra nurodytų naujų aplinkybių, kurios nebūtų aptartos priimtame nutarime, o visi byloje esantys įrodymai (pateikti garso įrašai, nukentėjusiojo pareiškimas) yra įvertinti administracinės bylos medžiagoje.
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. B. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais, panaikinti priimtą nutarimą ir R. V. patraukti administracinėn atsakomybėn. Pareiškėja posėdžio papildomai parodė, kad dėl nurodyto įvykio pasisakė ir jo buvimo faktą patvirtino pats pramoginį triukšmavimą sukėlęs asmuo – R. V., nurodydama, kad tą dieną savo kieme klausėsi muzikos (šie duomenys yra pateikti skundžiamo nutarimo antro puslapio trečioje pastraipoje). Svarbu pažymėti, kad policijos pagalbos dėl pramoginio triukšmavimo, sklindančio iš R. V. sklypo, prašome ne pirmą kartą, todėl akivaizdu, kad R. V. žinojo, kad jos triukšmingas pramogavimas trikdo jos ir jos sutuoktinio ramybę, poilsį ir darbą ( abu jie dirba iš namų), tačiau, nepaisant to, vien tik dėl savo pramogos triukšmavo. Nurodyto įvykio buvimo faktą taip pat patvirtina tą dieną jos sklype, būtent pabrėžia, ne triukšmaujančių kaimynų, bet jos sklype, daryti garso įrašai. Beje, viename iš šių įrašų yra užfiksuotas muzikinio triukšmo fone girdimas mano pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju ir kitame sklype esančios R. V. replikos į šį pokalbį. Šis garso įrašas akivaizdžiai iliustruoja, kad net ir privačių nuosavybės prasme žemės sklypų erdvės garsinės veiklos prasme privačios nėra. Tą dieną vykusį pramoginį kaimynų triukšmavimą pripažino ir Institucija, kuri, perklausiusi mano sklype darytus garso įrašus, nustatė „jog groja muzika“ (šie duomenys yra pateikti skundžiamo nutarimo antro puslapio antroje pastraipoje). Institucijos teiginys skundžiamame nutarime, kad „apie muzikos garsumą iš Įrašų negalima spręsti, nelaikytinas teisėtu pagrindu teisenos nutraukimui, nes pramoginio triukšmavimo garsumas neturi būti matuojamas, jis gali būti kintantis, nebūna vienodo garsumo, skirtingai, nei, Pavyzdžiui, ūkio darbams skirtų prietaisų skleidžiamas garsas. Savo pranešime nurodė, kad reikšmingos informacijos apie įvykį gali suteikti jos sutuoktinis, tačiau Institucija jo neapklausė. 2023 m. liepos 7 d. jos sklype darytuose garso įrašuose yra užfiksuotas ne tik kaimynų pramoginis triukšmavimas, bet ir R. V. šauksmai, kaltinant ją ir jos sutuoktinį pedofilija, jos sklypo bei mažametės dukters filmavimu ir vadinant juos „iškrypėlių šeima“. Apie šiuos R. veiksmus Institucija skundžiamame nutarime pateikė nepakankamai aiškią savo išvadą „iš garso įrašo darytina išvada, jog išsakyta frazė, galimai buvo išsakyta, nes, moters manymu, kaimynai filmuoja jos privačioje valdoje esančią mažametę dukrą“. Pagal teismų praktiką, kurią nurodo pati Institucija skundžiamame nutarime, nuomonei yra būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, už nuomonės apie realius faktus ar įvykius paskleidimą atsakomybė nekyla, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais, sąmoningai jų neiškraipant. Vienintelis tikrovėje egzistuojantis faktas, kuriuo neva „paremta“ R. V. neva „nuomonė“, yra tai, kad R. V., žiūrėdama į kitame sklype esančius asmenis, pamatė juos laikant rankoje telefoną. Šis faktas – jos ir jos sutuoktinio buvimas savo sklype su telefonu rankoje – akivaizdžiai sąmoningai buvo iškraipytas ir negali būti laikomas teisėtu pagrindu šaukti vadinant mus „iškrypėlių šeima“, kaltinant filmavimu ir net pedofilija. Atitinkamai, skundžiamame nutarime pateikta Institucijos išvada, pateisinanti R. V. šauksmus, kaltinimus ir jos manymus, negali būti laikoma teisėtas pagrindas teisenos nutraukimui. Svarbu dar ir tai, kad R. V. sklypas, kuriame ji šitaip šūkavo, tiesiogiai ribojasi ne tik su mano ir dar keturiais privačiais sklypais, bet taip pat tiesiogiai ribojasi su Sėkmės gatve, kurios gale yra autobusų stotelė, šia gatve praeina nemažai žmonių, todėl dėl R. V. elgesio ne tik mes, bet ir kiti asmenys galėjo patirti nepatogumų.
Viename iš garso įrašų yra užfiksuota, kaip pati R. V. liepia savo mažametei dukrai filmuoti kitame sklype esančius kaimynus, t. y., ją ir jos sutuoktinį. Liepimas mažametei dukrai daryti teisės pažeidimą mažų mažiausiai vertintinas kaip neigiamai asmenį charakterizuojanti moralinė savybė, tačiau apie šį garso įraše užfiksuotą R. V. liepimą savo dukrai juos filmuoti skundžiamame nutarime nėra nė žodžio. Todėl kritiškai vertintina 202 m. rugpjūčio 24 d. Institucijos atsiliepime į jos skundą pateikta Institucijos pozicija, kad jos skunde nėra nurodyta naujų aplinkybių, kurių nebūtų aptarta 2023 m. liepos 19 d. policijos komisariato nutarime. Tiesos neatitinkančiu laikytinas ir kitas Institucijos teiginys atsiliepime į skundą, jog visi byloje esantys įrodymai (pateikti garso įrašai, nukentėjusiojo pareiškimas) yra įvertinti administracinės bylos medžiagoje. 2023 m. liepos 14 d. buvo pateikusi Institucijai rašytinį prašymą dėl Institucijos turimos medžiagos, susijusios su jos 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. liepos 7 d. pranešimais apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, pateikimo. 2023 m. rugpjūčio 8 d. gavo Institucijos atsakymą į šį jos prašymą; šiame Institucijos atsakyme yra 8 lapai įvairių dokumentų, bet nė viename iš jų nėra nė žodžio nei apie garso įrašų, nei apie jos pranešimų vertinimą.
Dėl teisės aktuose neapibrėžtų „viešosios vietos“ ir „viešos veiklos“ sąvokų aiškinimo teismų praktikoje, administracinių nusižengimų bylose aukštesnieji teismai privačius sklypus, kuriose asmenų veiksmai trikdo žmonių, esančių už šių sklypų ribų, rimtį, prilygina ANK 488 straipsnio nurodytai „kitai viešajai vietai“, t. y., vietai, kurioje įstatymas draudžia triukšmauti tiek dieną, tiek naktį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip aukščiausia instancija administracinių teisės pažeidimų bylose, ne kartą yra pasisakęs, kad „asmens veikla, kurios pasekmės liečia ne tik veikiantįjį asmenį, bet ir aplinką, kitus asmenis yra ne privati, o yra vieša“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, taikydamas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, kuriame numatytos veikos privalomas požymis yra „viešoji vieta“, taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad „viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų, nes viešoji tvarka pažeidžiama, jeigu veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią, įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką“.
Kalbant apie ANK ginamą vertybę – viešąją rimtį, svarbu pažymėti, kad viešoji rimtis įstatymo ginama net ir gyvenamosiose patalpose, t. y., vietose, kurios nuosavybės prasme dažniausiai yra privačios ir kurioms yra taikomi kitų teisės aktų nustatyti apsaugos nuo triukšmo reikalavimai. Jeigu teismas spręstų, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino nuostatų, skirtų apginti nuosavybės prasme privačiuose žemės sklypuose esančių žmonių teisę į ramybę, pareiškėja prašo atsižvelgti į Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismų išaiškinimus, kad teismai, susidūrę su teisės spragos situacija, turi tiesiogiai vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir joje įtvirtintomis vertybėmis; konkrečioje byloje teisės spragą teismas turi pašalinti naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus ir aukščiausiąją teisę, t. y., Konstituciją. Ne teisė triukšmauti, bet viešoji rimtis kaip viešosios tvarkos sudėtinė dalis yra konstitucinė, t. y., pamatinė visos visuomenės ir kiekvieno žmogaus, kaip tos visuomenės nario, vertybė, viešasis interesas, kurio įgyvendinimą turi garantuoti valstybė. Ši konstitucinė vertybė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kokiose teritorijose ji yra pažeidinėjama – parke, autobuse, gyvenamojoje patalpoje ar žemės sklype. Viešosios vietos sampratai šiuo atveju svarbiausi yra visuomenės prieinamumo ir visuomenės intereso apsaugos kriterijai. Visuomenės ramybė turi būti gerbiama tiek dienos, tiek nakties metu. Tai yra numatyta teisės aktuose – baudžiamajame ir administracinių nusižengimų kodeksuose, Triukšmo valdymo įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose, įtvirtinančiuose statybos darbų pradžios ir pabaigos laiką ar patalpoms keliamus apsaugos nuo triukšmo reikalavimus ir pan. Suprantama, kad gyvenamojoje erdvėje neišvengiamai yra skleidžiami ir priverstinai klausomi įvairūs su žmogaus veikla susiję garsai, tačiau šiuo atveju buvo triukšmauta tyčia, be jokio reikalo, vien dėl savo pramogos, nepaisant moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrų viešo elgesio taisyklių, rodant savo egoizmą ir panieką visuomenės interesams. Svarbu dar ir tai, kad, vadovaujantis civiliniu kodeksu, žemės sklypo savininkas turi teisę tik į virš jo sklypo esančią erdvę, todėl triukšmo vien tik savo pramogai kėlimas peržengiant triukšmautojui priklausančios erdvės ribas ir trukdant kitiems asmenims, negali būti laikomas teisėtu elgesiu. Teisėsaugos institucijos turi ginti kiekvieno visuomenės nario teisę į ramią aplinką, netrikdomą poilsį ir darbą, bet ne visuomenėje priimtų normų negerbiančių ir kitų asmenų teises pažeidinėjančių triukšmautojų interesus.
Pareiškėja taip pat prašo apginti jos nuosavybės teisę, kuri apima ir teisę savo privačiose valdose savo nuožiūra pasirinkti garsinę aplinką, nes triukšmas daro nepakenčiamu kitų asmenų, esančių triukšmautojų kaimynystėje ir nenorinčių dalyvauti tokiose pramogose, gyvenimą, pažeidžia jų teises į normalią ir ramią aplinką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina prievolę asmenims, įgyvendinantiems savo teises ir besinaudojantiems savo laisvėmis, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime yra išaiškinta, kad nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Konstitucinis Teismas savo 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra išaiškinęs, kad subjektinę nuosavybės teisę galima apibūdinti kaip įstatymų saugomą savininko galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra ir interesais, bet nevaržant kitų asmenų teisių ir laisvių.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu pareiškėjos duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, be teisinio pagrindo pareigūnai konstatavo, kad nėra administracinio nusižengimo padarymo požymių, kadangi garsiniais aparatais buvo grojama 2023 m. liepos 7 d. laikotarpyje nuo 14 val. iki 17 val., privačioje nuosavybės valdoje, dėl ko buvo neteisėtai nutraukta administracinio nusižengimo byla. Pareiškėja prašė panaikinti priimt nutarimą ir R. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnį.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Iš nutarimo turinio matyti, jog institucija administracinės teisenos nutraukimą grindė tuo, kad garsiniais aparatais buvo grojama 2023 m. liepos 7 d. nuo 14 val. iki 17 val., privačioje nuosavybės valdoje, o asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, nėra keliami jokie specialūs elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-501/2001 ir kt.). Valdos nuosavybė teismų praktikoje nėra absoliutus kriterijus konstatuoti viešosios rimties pažeidimą, viešosios vietos sampratai teismų praktikoje daug svarbesnis yra visuomenės prieinamumo ar visuomenės intereso apsaugos kriterijus. Konstitucinis Teismas pažymi, kad žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju asmens veikos kvalifikaciją lemia ne tiek veiksmų padarymo vieta, o jų pobūdis ir tikslas. Teismas pažymi, kad viešoji rimtis – tai pirmiausiai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendros išorinio elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Nepadorus ir nemandagus elgesys, paveikiantis kitus visuomenės narius, pažeidžia visuomenės interesus, kadangi šių taisyklių laikymasis užtikrina normalią visuomenės gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
Iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnai 2023 m. liepos 7 d. gavę pareiškėjos V. B. pareiškimą, reaguodami į jį, 2023 m. liepos 11 d. apklausė R. V., kuri pripažino, jog dienos metu savo kieme klausėsi muzikos bei pastebėjusi, kad būnant kieme, jos kaimynė V. B. su telefonu, jos nuomone, filmavo jos sklypą bei jos mažametę dukrą, o tai ją labai suerzino, nes jos kiemo ir nepilnametės dukters filmavimas jai kelią psichologinę įtampą, todėl ji ir pasakiusi, jog filmuoja vaikus, pedofilai kokie, kaimynų niekuo nekaltino, tik išsakė savo nuomonę. Su kaimynes V. B. nuomone, jog ji triukšmauja, nesutiko, nes muzikos klausėsi savo namuose, tik įstatymuose nustatytu to daryti nedraudžiančiu laiku. Tęsdami įvykio tyrimą, policijos pareigūnai perklausė į bylą pateiktus V. B. garso įrašus, kuriuos motyvavo tuo, kad įstatymuose nurodyta, jog ekvivalentinė triukšmo norma dienos metu yra 45 dBA, o vakaro metu 40 dBA. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reglamentuojamas 5 dBA skirtumas tarp dienos ir vakaro laiko yra pakankamai mažas, jog būtų galima atskirti tik pasikliaujant klausa. Todėl teigti, jog V. B. pateiktuose garso įrašuose, kuriuose girdisi muzika, kad ji leidžiama – klausoma dienos metu pažeidžia leistinas Lietuvos higienos normas, nėra galimybės. Tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. Nr. V-604 įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 1 ir 4 punktuose numatyta, kad ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Institucija taikydama Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nuostatas tam, kad įvertintų ar fizinio asmens veiksmais buvo trikdoma viešoji rimtis, tai yra ar padarytas ANK 488 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, priėmė neteisėtą nutarimą, nes Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nuostatos šiuo atveju neturėjo būti taikomos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūnai, atlikdami 2023 m. liepos 7 d. įvykio tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės, nes iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareigūnai neapklausė V. B. nurodyto liudininko – jos sutuoktinio E. B., taip pat nenustatinėjo ir neapklausė kitų galimų liudininkų – kaimynų, kurie būtų galėję patvirtinti arba paneigti nurodytas V. B. aplinkybes dėl R. V. leidžiamos – klausomos muzikos garsumo. Institucija, atlikdama tyrimą, turėjo atsižvelgti į V. B. nurodytas aplinkybes apie tai, kad policija dėl triukšmo jau buvo kviesta ne kartą, ir atitinkamai aiškintis visas šio įvykio aplinkybes, kad galimi pažeidėjai būtų kuo operatyviau ir paveikiau sudrausminti ir taip užkirstas kelias naujiems incidentams.
Šioje situacijoje, teismo vertinimu, nepakankamai ištirtas ir įvertintas pareiškėjos pateiktame garso įraše užfiksuotas R. V. šaukimas, koliojant kaimynus, kuris taip pat gali būti pripažintas ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, kurie trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Institucija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Institucija nesurinko visų galimų surinkti duomenų apie įvykį, suteikė R. V. paaiškinimams didesnę įrodomąją reikšmę nei V. B. paaiškinimams, garsinei medžiagai, neteisingai taikė teisės aktų nuostatas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 12 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23214276752), naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priimti procesinius sprendimus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei nutarimo priėmimo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23214276752) pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.