- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-133-185/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00097-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017-10-12 nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2017-05-25 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 str. 1 d., ir jam paskirta 20 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarimu M. B. nubaustas už tai, kad 2017-04-24, 19.00 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, vakaro metu, iš automobilio garsiai leido muziką, taip trukdė kaimynų ramybę ir poilsį.
Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda M. B. šį nutarimą apskundė Kupiškio rajono apylinkės teismui, prašydamas bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skundas buvo perduotas nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2017-10-12 nutartimi M. B. skundą atmetė ir paliko Institucijos 2017-05-25 nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog pareigūnas, surašęs protokolą ir nutarimą, padarė kokių nors esminių procesinių pažeidimų, dėl ko būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą ir, apibendrinęs šioje byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. 2017-04-24, apie 19.45 val. (pažeidimo padarymo laikas teismo patikslintas), Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, vakaro metu, iš automobilio garsiai leido muziką, taip trukdė kaimynų ramybę ir poilsį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. B. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2017-10-12 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą (kaip galima suprasti iš skundo turinio, jis prašo administracinio nusižengimo bylą prieš jį nutraukti). Nurodo, kad Biržų rajono apylinkės teismas be jokio pagrindo jam paliko galioti paskirtą nuobaudą, nes jis jokio pažeidimo nepadarė, jam inkriminuoti veiksmai paremti vien tik Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjo V. S. ir tame pačiame teisme dirbančios jo sutuoktinės N. S. subjektyvia nuomone apie tai, kad jie mano, jog muzika, sklidusi iš jo automobilio jo tėvų namo kieme, trukdė jiems ilsėtis dar visai ne vėlų vakarą. Neaišku, kodėl Biržų rajono apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad jis automobilyje muziką leido garsiai, kai įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai A. S., O. G. ir M. Ž. teisme paliudijo, jog muzika iš automobilio skambėjo negarsiai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad muzika sklido taip garsiais, jog trukdė kaimynų V. ir N. S. rimtį, tuo labiau kad daugiau nė vienas kaimynas ar kitas kaimo gyventojas tuo nesiskundė. Mano, kad privataus namo kiemas nėra vieša vieta, įstatyme nenumatytas draudimas dėl trikdančio ramybę triukšmo skleidimo automobilyje. Teismas, nagrinėdamas jo skundą, nesivadovavo ANK 569 str. 4 d. nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad M. B. administracinė nuobauda buvo paskirta esant tam pakankamam pagrindui. Nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos išsamiai ir priimtas tinkamas sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad M. B. apeliaciniame skunde mini tik tuos policijos pareigūnus, kurie apklausti teisme nurodė, jog muzika iš kieme stovėjusio M. B. automobilio sklido negarsiai, tačiau skunde neužsimena apie tuos pareigūnus, kurie paliudijo, jog muzika, jų nuomone, sklido garsiai, kad galėtų trukdyti kaimynams (pareigūnai G. J. ir L. G.). Pažymi, kad apeliantas yra klaidingos nuomonės, jog privataus namo kieme galima elgtis taip, kaip norima, neatsižvelgiant į kaimyniniuose namuose gyvenančius asmenis. Mano, jog pats faktas, kad muzikos klausomasi tik privataus namo kieme, negali būti traktuojamas kaip šalinantis administracinę atsakomybę, kadangi asmuo, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, privalo atsižvelgti į faktą, jog visai šalia jo gyvenamosios vietos yra kiti gyvenamieji namai ir muzikos klausymasis vakaro bei nakties metu gali trikdyti kitų asmenų poilsį ir ramybę.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. S. nurodo, kad apelianto teiginiai, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis muziką kieme leido garsiai, nes policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, liudijo, jog jis savo tėvų kieme muzikos klausėsi negarsiai, yra nepagrįsti. Pažymi, jog tiek pareigūnė O. G., tiek ir pareigūnas M. Ž. (A. S. įvykio dieną nebuvo atvykęs) teismo posėdyje netvirtino, kad apelianto klausoma muzika buvo negarsi. Šie liudytojai parodė, jog ji nebuvo labai garsi ar tranki, tačiau tai nėra tas pats, kas klausytis muzikos negarsiai. Pakanka vien to fakto, kad leidžiama muzika yra garsi ir trikdo kitų asmenų ramybę. Mano, jog abu pareigūnai patvirtino, kad triukšmas buvo. Nurodo, kad liudytojas R. B. yra apelianto tėvas. Jo paties per tuos kelerius metus, kol gyvena šiame kaime, ne kartą prašė sumažinti garsiai klausomą muziką, į ką šis dažnai reaguodavo neadekvačiai, reikšdamas pyktį ir nepasitenkinimą, todėl vertinti šio liudytojo parodymus kaip patikimus būtų nepagrįsta. M. B. nepagrįstai teigia, kad iš B. kiemo sklindantis garsas nebuvo fiksuotas, nes jis buvo užfiksuotas jo (nukentėjusiojo) mobiliuoju telefonu ir pateiktas į bylą, todėl apeliantas su šiuo įrašu turėjo galimybę susipažinti. Mano, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, patvirtinančių M. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą. M. B. veiksmais buvo keliamas triukšmas (garsiai klausomasi muzikos), dėl šio keliamo triukšmo jis su sutuoktine juto diskomfortą, faktiškai negalėjo būti kieme, namuose irgi buvo girdimas M. B. leidžiamos muzikos garsas, dėl kurio jautėsi nejaukiai. Tai, kad buvo triukšmas, patvirtina jo ir jo sutuoktinės paaiškinimai, medžiagoje esantis garso įrašas, į įvykio vietą pagal pranešimą atvykę policijos pareigūnai O. G. ir M. Ž., kurie girdėjo klausomos muzikos garsą ir, kuriems pareikalavus, M. B. pritildė leidžiamą muziką. Tai, kad ši muzika buvo pakankamai garsi, įrodo ir tos aplinkybės, jog ji buvo girdima ne tik jų kieme, bet ir namų viduje (liudytojos O. G. parodymai). M. B. paklusus policijos pareigūnų reikalavimams ir pritildžius muziką, ji, bent jau būnant namuose, nebetrukdė.
M. B. skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju M. B. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 488 str. 1 d., teigia, jog byloje nustatyti faktiniai duomenys ir aplinkybės (įrodymai) buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 str. reikalavimus.
Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 str. nuostatas ir kartu konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas M. B. skundą dėl Institucijos nutarimo ir spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neapsiribojo jau surinktų duomenų vertinimu, o pats aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, apklausė liudytojus, išklausė patį administracinėn atsakomybėn patrauktą M. B.. Taigi apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos detaliai aprašė skundžiamoje nutartyje, palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai apelianto tvirtinimui, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
ANK 488 str. numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.
Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 str. pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek V. S., tiek ir jo sutuoktinė N. S. nurodė, jog M. B. leidžiama muzika vakaro metu trikdė jų ramybę ir poilsį. Kad muzika sklido iš automobilio, pripažino ir pats M. B., tai patvirtino ir į įvykio vietą pagal pranešimą atvykę policijos pareigūnai O. G. bei M. Ž., ji užfiksuota ir V. S. mobiliuoju telefonu padarytame garso įraše. Nors pareigūnai paaiškino, kad muzika, jų nuomone, nebuvo labai tranki ir garsi, tačiau ji girdėjosi ne tik V. S. kieme, bet ir jo namo viduje. Veiksmų pagal ANK 488 str. kvalifikavimą nulemia ne leidžiamos muzikos garso stiprumo lygis (mažiau ar daugiau garsi), o tuo garsu sutrikdyta viešoji rimtis. Tai, kad M. B. veiksmais buvo keliamas triukšmas (garsiai klausomasi muzikos) ir kad šiuo keliamu triukšmu buvo sutrikdyta kaimynystėje gyvenančių V. ir N. S. ramybė ir poilsis, patvirtina pačių V. ir N. S. paaiškinimai, kad tą vakarą M. B. klausoma muzika buvo garsi (kėlė triukšmą) tiek, kad ji trikdė jų ramybę ir poilsį, muzika buvo girdima ne tik jų kieme, bet ir jų namų viduje. Taip pat medžiagoje esantis garso įrašas, į įvykio vietą pagal pranešimą atvykę policijos pareigūnai O. G. ir M. Ž., kurie girdėjo M. B. leidžiamos muzikos garsą, kuris girdėjosi ir V. S. gyvenamajame name, ir kurį, jiems pareikalavus, M. B. pritildė. Pažymėtina, kad M. B. pritildžius leidžiamą muziką, ši muzika, kaip parodė V. S., bent jau būnant namuose, nebetrukdė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ANK nenumatyta atsakomybė už muzikos leidimą automobilyje, juolab privataus namo kieme. Šiuo atveju muzikos leidimas automobilyje patenka į muzikos leidimą kitokiais garsiniais aparatais, o privataus namo kiemas, kuriame tokia muzika leidžiama (trikdanti viešąją rimtį), prilyginama kitai viešajai vietai.
Taigi iš pirmiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad M. B. viešoje vietoje nesielgė taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Todėl darytina išvada, kad Institucijos nutarimu, kurį paliko galioti skundžiama nutartimi apylinkės teismas, M. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 488 str. 1 d., jo padarytas nusižengimas visiškai įrodytas ir aukštesniajam teismui abejonių nekelia. Apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus bylos įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį laikyti nepagrįsta bei neteisėta ir ją naikinti, dėl to ji paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2017-10-12 nutartį nepakeistą ir M. B. skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.