- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-219-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00105-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pareiškėjas
- V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną R. V. atžvilgiu motyvuojant tuo, kad jos veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnyje, sudėties. Pareiškėja nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjos V. B. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Pareiškėja V. B. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartį ir pripažinti asmenį kaltu dėl nusižengimo.
3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad viešosios rimties pažeidimas šioje byloje paremtas tik pareiškėjos subjektyviu vertinimu. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sklypo 2024 m. rugpjūčio 8 d. sklido garsinių aparatų triukšmas. Tai patvirtino ir pati (duomenys neskelbtini) sklypo gyventoja R. V., ir Institucijos apklausti asmenys.
3.2. Skunde teigiama, kad nepagrįstai nesivadovauta aukštesnės instancijos teismų suformuluota teisės aiškinimo taisykle, kuri numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui. Šiuo atveju teisenos nutraukimas nepagrįstai motyvuojamas kitų, šį triukšmą savo sklypuose girdėjusių kaimynų priešinga nuomone, jų parodymais, jog triukšmas jiems netrukdė. Aplinkybė, kad kai kuriems kaimynams iš (duomenys neskelbtini) sklypo skleidžiamas garsinių aparatų triukšmas netrukdė, negali paneigti tos aplinkybės, kad šis triukšmas trikdo kitų asmenų, t. y. pareiškėjos ir jos sutuoktinio rimtį.
3.3. Be to, nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino kaltės formą nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, todėl nepagrįstai konstatuota, kad nėra nustatyta visų būtinųjų nusižengimo požymių. Pažymima, kad motyvas ar tikslas nėra būtinas ANK 488 straipsnio numatyto nusižengimo sudėties požymis. Teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) sklypo gyventoja R. V. žino, kad jos skleidžiamas garsinių aparatų triukšmas trikdo kitų asmenų rimtį, bet, nepaisant to, vien dėl savo pramogos triukšmauja, t. y. skleidžia į jai nepriklausančias erdves garsinių aparatų triukšmą ir negalvoja apie nepatogumus, kuriuos šis triukšmas sukelia už (duomenys neskelbtini) sklypo tvoros esantiems asmenims. Tai atitinka ANK 8 straipsnio 3 dalyje numatytą kaltės formą – netiesioginę tyčią.
3.4. Teigiama, kad apylinkės teismas neįvertino, kad asmenų gyvenimo būdas, estetinis suvokimas yra skirtingi, todėl tai, kas vieniems asmenims yra muzika, maloni stimuliacija ar atsipalaidavimas, kitiems – tai stresą ir diskomfortą keliantis, darbą ir poilsį trikdantis triukšmas. Be to, visuotinai pripažįstamos elgesio normos, bendrasis gėris ir įstatymų saugoma vertybė visuomenėje yra viešoji rimtis, t. y., teisė į ramią aplinką, todėl ji turi būti saugoma ir ginama, o beprasmis, viešąją rimtį pažeidžiantis triukšmavimas turi būti pripažįstama asocialiu elgesiu, aplinkinių teisės į ramybę negerbimu.
3.5. Taip pat skunde pažymima, kad teisėsaugos institucijos turi ginti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugomą kiekvieno visuomenės nario teisę į ramią aplinką, bet ne triukšmo skleidimą į triukšmautojui nepriklausančias valdas už jo sklypo ribų, kuriose triukšmautojas neturi teisės elgtis pagal savo poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas yra išaiškinęs, kad žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. ANK 488 straipsniu saugoma viešoji rimtis, t. y. visų asmenų teisė į netrikdomą ramybę, darbą ir poilsį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis nuosavybės teisę apibrėžia kaip teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Neįvertinta tai, kad teisės aktuose triukšmas turi tik neigiamą konotaciją, nurodoma, kad tai akustinė tarša. Taigi, teisės aktais yra siekiama apsaugoti visuomenę nuo triukšmo. Nėra teisinio pagrindo triukšmavimą laikyti teisiniu gėriu ir jį ginti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, kuriai yra naudojami triukšmo šaltiniai, turėtų siekti, kad šia veikla nesukeltų jokių nebūtinų nepatogumų šalia gyvenantiems asmenims. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis niekada nepageidavo ir niekam nereiškė jokių pretenzijų dėl visiškos tylos.
3.6. Nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino, kad grojimas dėl savo pramogos garsiniais aparatais nėra būtina ar neišvengiama veikla, dėl kurios galėtų būti ribojama kitų asmenų teisė į ramią aplinką. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje Nr. XIIIP-2419, kurioje pateikta ANK 48 ir 488 straipsniuose įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėčių ypatumų ir skirtumų analizė, aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakoma, kad ANK 488 straipsnyje, apibrėžiančiame viešosios rimties trikdymo nusižengimo sudėtį, nustatyta atsakomybė už bendro pobūdžio priimtinų elgesio visuomenėje taisyklių pažeidimą, kas lemia kitų žmonių ramybės, poilsio ar darbo trukdymą. Remiantis šiuo teisės aktų parengiamuoju dokumentu darytina išvada, kad ANK 488 straipsniu įstatymo leidėjas įtvirtino aiškų ir nedviprasmišką tikslą – asmenų darbo ir poilsio apsaugos nuo betikslės garsinės intervencijos užtikrinimą, ir kad sąmoningas triukšmavimas be jokio objektyvaus tikslo tokioje garso sklidimui atviroje vietoje, kur visiškai šalia, tik už tvoros gyvena, dirba ir ilsisi kiti asmenys, laikytinas asocialaus elgesio apraiška, viešo elgesio taisyklių nepaisymu, egoizmo ir paniekos aplinkiniams demonstravimu.
3.7. Be to, skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu norimu garsu klausytis muzikos ar panašiai triukšmauti savo privačiose valdose, nėra, tai reiškia, kad tokie veiksmai nėra uždrausti įstatymo. Atsakomybė už triukšmą keliančius veiksmus, trikdančius kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą įtvirtinta ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Tokie veiksmai dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) administracinės atsakomybės neužtraukia keturiose ANK 488 straipsnio 1 dalyje įvardintose vietose. t. y. gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijos. Tuo tarpu, kitų asmenų ramybę, darbą ir poilsį trikdantis triukšmavimas viešosiose vietose atsakomybę užtraukia nepriklausomai nuo paros meto. ANK 488 str. pateiktas sąrašas vietų, kuriose draudžiama trikdyti viešąją rimtį nepriklausomai nuo paros meto yra nebaigtinis, ne nurodoma, jog ir kitose viešosiose vietose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio (dabar - ANK 488 straipsnis) taikymo, yra išaiškinęs, kad teisės doktrinoje terminas „viešas“ yra naudojamas priešingai terminui „privatus“, o pastarasis naudojamas apibūdinti tam, kas priklauso atskiram asmeniui. Taigi, asmens veikla, kurios pasekmės liečia ne tik veikiantįjį asmenį, bet ir aplinką, kitus asmenis yra ne privati, o yra vieša. Teismai administracinių nusižengimų bylose taip pat pasisako, jog privatus žemės sklypas, kuriame keliamas triukšmas trikdo už šio sklypo ribų gyvenančių asmenų rimtį, yra prilyginamas kitai viešajai vietai, nurodytai ANK 488 straipsnyje. Nors administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, kuriame numatytos veikos privalomas požymis yra „viešoji vieta“, taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų, nes viešoji tvarka pažeidžiama, jeigu veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią, įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Daroma išvada, kad garso sklidimui atvira teritorija – žemės sklypas, kuriame viešąją rimtį trikdantis triukšmavimas peržengia to sklypo ribas, prilygintinas ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytai kitai viešajai vietai. Pažymima, kad atvira gyvenamoji teritorija, t. y. žemės sklypai, nepatenka į ANK 488 straipsnyje nurodytų vietų, kuriose administracinę atsakomybę užtraukia triukšmavimas tik nuo 19 val. vakaro iki 7 val. sąrašą. ANK 488 straipsnyje numatytas tokių vietų sąrašas yra baigtinis, t. y. gyvenamosios patalpos, įmonės, įstaigos ar organizacijos, todėl negali būti aiškinamas plečiamai. Visos ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytos vietos, kuriose draudžiama trikdyti viešąją rimtį, nuosavybės prasme gali būti tiek viešosios (valstybės ir savivaldybių), tiek ir privačios, pavyzdžiui, gyvenamoji patalpa – socialinis būstas, gatvė – vidaus kelias, viešasis transportas – paslaugas teikiančio vežėjo transporto priemonė ir kt. Todėl daroma išvada, kad ANK 488 straipsnyje numatytos veikos atžvilgiu nuosavybės teisės turėtojo kriterijus nėra svarbus ir viešoji rimtis nėra siejama su nuosavybės forma.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) viršininkas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pareiškėjos V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Nurodoma, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai negali būti vertinam pavieniui, tai yra asmens veiksmuose nepakanka nustatyti vieną iš sudėtyje nurodytų požymių, privalo būti nustatyta požymių visuma, neabejotinai sudaranti administracinio nusižengimo sudėtį. Viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas remiantis objektyviais duomenimis (nepakanka vien pareiškėjos ir jos artimųjų pateikiamo subjektyvaus aplinkybių vertinimo), ir konstatuojamas tada, kai įsitikinama tiek asmens siekimu savo veiksmais tokias pasekmes sukelti, tiek objektyviu nustatytų asmens veiksmų aiškiu neatitikimu visuotinai pripažįstamam suvokimui, kas yra viešoji tvarka ir rimtis. Nurodoma, kad Institucija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad radijo ar muzikos įrašų klausimasis neviršijančiu proto ribų garsu dienos metu sodų bendrijoje, privačiame sklype, asmenims ir šeimoms poilsiaujant ir dirbant ūkio darbus, atsipalaiduojant ir leistinai linksminantis, vien dėl visiškos tylos pageidaujančių kaimynų pretenzijų negali būti pripažįstamas viešosios tvarkos ir rimties trikdymu. Byloje nebuvo nustatyta, kad R. V. muzika leido siekdama pakenkti kaimynų (pareiškėjų) darbui ir poilsiui ir tokie jos veiksmai galėtų ir turėtų būti pripažinti piktybiškais ANK 488 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja, kartodama iš esmės tuos pačius argumentus ir nurodydama tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodžiusi apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas išsamiai pasisakė, siekia, kad skundžiama nutartis ir Institucijos 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtų panaikinti. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje R. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo požymių buvimo R. V. veiksmuose. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai neatitinka pareiškėjos interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Aukštesniojo teismo vertinimu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
8. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą – šauksmą, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitokius triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Kaip matyti iš straipsnio dispozicijos, ne bet koks triukšmo šaltinis, trikdantis asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį yra būtina abiejų sąlygų visuma.
9. Pareiškėjos V. B. savo pareiškime nurodė, kad iš su jos sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), besiribojančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuolat keliamas betikslis – garsinių aparatų triukšmas, o 2024 m. rugpjūčio 8 d., maždaug nuo 13 val. (duomenys neskelbtini) namo gyventoja R. V. vėl savo žemės sklype iš ant stalo pastatyto magnetofono grojo garsiniais aparatais. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties, kadangi garsiniais aparatais buvo grojama 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuo 13.00 val. iki 14.30 val. privačiame žemės sklype. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, jog administracinėn atsakomybėn kilti nepakanka vien išimtinai pareiškėjos pateikiamo subjektyvaus aplinkybių vertinimo, viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis.
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 488 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas trikdė viešąją rimtį dienos metu, t. y. nuo 7 val. iki 19 val., jei tai daroma viešose vietose. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl to, jog 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuo 13.00 val. iki 14.30 val. garsiniais aparatais buvo grojama žemės sklype, priklausančiame R. V.. Pažymėtina, kad kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu triukšmauti savo privačiose valdose, nėra. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, tačiau, apygardos teismo vertinimu, privačios nuosavybės teise konkrečiam asmeniui priklausantis žemės sklypas, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y., vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir pan. Sutiktina su apylinkės teismu, jog įstatymas saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet ir taip pat konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos, t. y. dienos metu.
11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nusižengimas, numatytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje, turi būti konstatuojamas tada, kai įsitikinama tiek asmens siekimu savo veiksmais tokias pasekmes sukelti (kalte), tiek objektyviu nustatytų asmens veiksmų aiškiu neatitikimu visuotinai pripažįstamam suvokimui, kas yra viešoji tvarka ir rimtis. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl teisenos nutraukimo, R. V. neginčija fakto, jog nurodytu metu klausėsi radijo imtuvo, nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. dirbo kieme ir klausėsi radijo imtuvo, vidinėje kiemo pusėje, priešingoje nei gyvena B.. Taip pat nurodė, kad specialiai muzikos neleidžia, bet kai atlieka darbus lauke, įsijungia radijo imtuvą. Nurodė, kad muziką klauso visada dienos metu, įstatymų nedraudžiančiu laiku, yra įsitikinusi jog įstatymų nepažeidžia. (b. l. 8-9). Taigi, kaip matyti iš R. V. paaiškinimų, jos veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti viešąją rimtį.
12. Be to, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nepakanka to, kad jis savo privačioje valdoje dienos metu leido muziką, nes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, privalo būti nustatyti ir įstatyme įtvirtinti padariniai. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. V. klausydamasi muzikos, kėlė tokio intensyvumo triukšmą, jog tai atitiktų ANK 488 straipsnio nusižengimo požymius. Kaip matyti ir iš tarnybinio pranešimo, siekiant objektyviai nustatyti, ar R. V. veiksmais buvo objektyviai sutrikdyta viešoji rimtis, buvo apklausti kaimynai A. M., G. O. (G. O.), V. G.. Jie nurodė, kad vasaros metu pas kaimynus (duomenys neskelbtini) dienos metu būna klausomasi muzikos ir kartais šūkauja vaikai, bet jiems tai netrukdo. Vien pareiškėjos V. B. paaiškinimai, kad grojanti muzika trukdo jos ir jos sutuoktinio poilsį, nėra pakankami patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad R. V. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. B. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.