- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- AN2-253-526/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00126-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate (toliau – Institucija) registruotas E. B. pareiškimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 17.00 val., E. B. kaimynai, gyvenantys adresu: (duomenys neskelbtini), kieme garsiai klausosi muzikos, tokiais savo veiksmais trikdydami aplinkinių ramybę, poilsį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucija 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, požymių. Šį nutarimą pareiškėjas E. B. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo E. B. skundo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų analize ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, privačios nuosavybės teise konkrečiam asmeniui (-ims) priklausantis žemės sklypas sodininkų mėgėjų bendrijoje, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y., vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai ir viešasis transportas ir pan. Teismas pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet ir taip pat konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu triukšmauti savo privačiose valdose, irgi nėra. Teismo vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, net ir apklausus pareiškime nurodytus asmenis, kurie galimai patvirtintų pareiškėjo versiją dėl R. V. kelto triukšmo nepriimtinumo jiems, ir pripažįstant pareiškėjo pateiktą garso įrašą objektyviu įrodymu apie to triukšmo egzistavimą, nebūtų pagrindo patraukti R. V. už tai administracinėn atsakomybėn, kaip to reikalauja pareiškėjas, nes jos veiksmų garsiai leidžiant muziką iš garso aparato negalima pripažinti įstatymo uždrausta veika, atitinkančia ANK 488 straipsnyje nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra prasmės ir aiškintis, ar pareiškėjo nurodyta ir garso įraše užfiksuotas R. V. leidžiamų muzikos įrašų (radijo) garsas (triukšmas) nepažeidžia Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytos ekvivalentinės triukšmo normos, kuri dienos metu yra 45 dBA, o vakaro metu 40 dBA. Šioje Normoje yra nurodyta, kad ji nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai ir netaikoma (...) žmonių bei gyvūnų (...) bei buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais, taigi nagrinėjamai situacijai negali būti taikoma.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir Institucijos priimtą nutarimą bei pripažinti R. V. padarius administracinį nusižengimą.
4.1. Pareiškėjas skunde nurodo, jog nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, jog ,,vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų analize ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, privačios nuosavybės teise konkrečiam asmeniui (-ims) priklausantis žemės sklypas sodininkų mėgėjų bendrijoje, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y. vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokiu kaip gatvės aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir pan.“. Mano, jog žemės sklypas sodininkų mėgėjų bendrijoje priskirtinas prie viešųjų vietų, todėl jam taikomas ANK 488 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nurodo, jog teismų praktikoje viešosios vietos sampratą atitinka ir privati valda, privatus dirbamas laukas, privatus žemės sklypas ir pan.
4.2. Pareiškėjo manymu, teismas, skundžiamos nutarties teiginiu, kad ,,akivaizdu, kad jos keliamas triukšmas sklido už jos privataus sklypo ribų, iki pareiškėjo sklypo ir viešose sodininkų bendrijos teritorijose (gatvelėse, bendro naudojimo teritorijose ir pan.), patvirtina, jog triukšmas buvo keliamas ir sklido už privataus sklypo ribų, tačiau klaidingai sprendžia, kad triukšmas sklido iki pareiškėjo sklypo. Nurodo, jog jo ir kaimynų – triukšmautojų sklypai tiesiogiai ribojasi, t. y. triukšmas sklinda visame jo sklype ir dar toliau, o ne tik iki jo, pareiškėjo, sklypo.
4.3. Pareiškėjo nuomone, žemės sklypas sodininkų mėgėjų bendrijoje nėra nei ,,gyvenamoji patalpa“, nei ,,Įmonė, įstaiga ar organizacija“, t. y. toks (ar kitoks) žemės sklypas į ANK 488 str. 1 d. nurodytą baigtinį vietų, kuriose triukšmauti draudžiama tik vakaro ar nakties metu, sąrašą nepatenka. Pažymi, kad žemės sklypai, skirtingai nei patalpos, paprastai nėra apriboti garsą sugeriančiomis konstrukcijomis – garsui sklisti žemės sklypuose jokių ribų nėra, todėl, tikėtina, įstatymų leidėjas draudimą triukšmauti patalpose apriboja vakaro ir nakties metu, o žemės sklypuose draudimui triukšmauti tokio ribojimo nenustato, t. y. žemės sklypuose įstatymas draudžia triukšmauti tiek dienos, tiek vakaro ir nakties metu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį bei Institucijos priimtą nutarimą be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje R. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje sudėties. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo R. V. veikoje.
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje privačios nuosavybės teise konkrečiam asmeniui (-ims) priklausantis žemės sklypas sodininkų mėgėjų bendrijoje, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y., vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai ir viešasis transportas ir pan. Teismas pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet ir taip pat konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu triukšmauti savo privačiose valdose, irgi nėra.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, net ir apklausus pareiškime nurodytus asmenis, kurie galimai patvirtintų pareiškėjo versiją dėl R. V. kelto triukšmo nepriimtinumo jiems, ir pripažįstant pareiškėjo pateiktą garso įrašą objektyviu įrodymu apie to triukšmo egzistavimą, nebūtų pagrindo patraukti R. V. už tai administracinėn atsakomybėn, kaip to reikalauja pareiškėjas, nes jos veiksmų garsiai leidžiant muziką iš garso aparato negalima pripažinti įstatymo uždrausta veika, atitinkančia ANK 488 straipsnyje nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju nėra prasmės aiškintis, ar pareiškėjo nurodyta ir garso įraše užfiksuotas R. V. leidžiamų muzikos įrašų (radijo) garsas (triukšmas) nepažeidžia Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytos ekvivalentinės triukšmo normos, kuri dienos metu yra 45 dBA, o vakaro metu 40 dBA. Šioje Normoje yra nurodyta, kad ji nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai ir netaikoma (...) žmonių bei gyvūnų (...) bei buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais, taigi nagrinėjamai situacijai negali būti taikoma.
12. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nebuvimo R. V. veikoje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo E. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.