Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovei advokatei Violetai Zabelienei, trečiajam asmeniui J. J., A. U., uždarosios akcinės bendrovės „Active Group“ atstovui Arūnui Vainiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. J., A. U., uždaroji akcinė bendrovė „Active Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudusi Transporto priemonių draudimo liudijimu (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 22 d. iki 2024 m. sausio 21 d. 24:00 val. transporto priemonę VOLKSWAGEN MULTIVAN, v/n (duomenys neskelbtini) (draudėja – UAB „Madaris“, naudos gavėja – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). 2024 m. sausio 2 d. buvo apgadinta transporto priemonė VOLKSWAGEN MULTIVAN, v/n (duomenys neskelbtini). Buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Statybų aikštelėje Klaipėdos r., Glaudėnų k. Deklaracijoje taip pat nurodyta, kad VOLKSWAGEN MULTIVAN, v/n (duomenys neskelbtini), transporto priemonė įvykio metu stovėjo, o į šią transporto priemonę atsitrenkė trečiojo asmens UAB „Active Group“ buldozeris Komatsu, vairuojamas (valdomas) trečiojo asmens J. J. Nurodyta, kad buldozeris važiavo atbuline eiga ir apgadino stovinčią (be vairuotojo) ieškovės draudėjos transporto priemonę. Nurodyta, kad nukentėjo transporto priemonės VOLKSWAGEN MULTIVAN, v/n (duomenys neskelbtini), priekinė dalis, o buldozerio galinė dalis. Abu vairuotojai pasirašė eismo įvykio deklaraciją, kartu pažymėjo pastabose, kad VOLKSWAGEN MULTIVAN vairuotojo nebuvo transporto priemonėje įvykio metu, kaltė deklaracijoje nenurodyta. UAB „Active Group“ draudimo bendrovė nurodyta atsakovė, kuri buvo apdraudusi draudėjo vykdomą veiklą bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. 2024 m. sausio 8 d. UAB „Madaris“ pateikė ieškovei prašymą dėl draudimo išmokos. Ieškovė teikė 2024 m. vasario 14 d. pretenziją atsakovei dėl 15 073 Eur žalos atlyginimo. Teismui pateiktas 2024 m. gegužės el. susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog UAB „Active Group“ vadovo pozicija draudikui dėl įvykio yra tokia, kad VOLKSWAGEN MULTIVAN neleistinai įvažiavo į įmonės vykdomo projekto statybvietę (statybos aikštelę), kurioje darbus atlikinėjo sunkioji statybos technika, nors eismas transporto priemonėms šioje teritorijoje buvo draudžiamas, ko pasėkoje VOLKSWAGEN MULTIVAN buvo stipriai apgadintas. Teismui pateiktos įvairios apgadinto VOLKSWAGEN MULTIVAN nuotraukos ir panašių transporto priemonių skelbimai rinkoje. Pateikta ieškovės 2024 m. vasario 8 d. išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, kurioje nustatytas nuostolio dydis 15 073 Eur, įvertinus aukcioną (12 027 Eur), pateiktas evgauto.lt pranešimas apie įvykusį aukcioną ir nupirktą apgadintą transporto priemonę už 12 027 Eur. Pateikta 2024 m. vasario 8 d. ieškovės transporto priemonės vidutinės vertės skaičiuotė taikant lyginamosios vertės metodą (nustatyta vidutinė rinkos vertė – 27 100 Eur). Pateiktas 2024 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymas 15 073 Eur sumai. Teismui pateiktas 2023 m. rugpjūčio mėn. statybų (inžinerinių tinklų techninis darbo projektas), iš kurio matyti, jog objekte (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas statybų projektas, t. y. kitos paskirties inžinerinio statinio, kuriame nurodyta dalis ir dėl statybos organizavimo pagal „Statybų darbų vykdymo organizavimo nuostatus, reglamentu STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ ir kitais statybos procesą reglamentuojančiais dokumentais. Teismui pateiktos įvairios aikštelės nuotraukos. Teismui pateikti duomenys apie galiojantį A. U. vairuotojo pažymėjimą eismo įvykio dienai.

11. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

13. Kasacinis teismas išaiškino dėl CK 6.1015 straipsnio 2 dalies, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

14. Pažymėtina, kad šiuo atveju draudėjas UAB „Active Group“ (kuriam priklauso ginčo buldozeris, dirbęs statybų objekte) įvykio dienai pas atsakovę buvo apsidraudusi bendruoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo objektas (draudėjo civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims už žalą, padarytą draudėjo pateiktu netinkamos kokybės produktu arba paslauga; draudėju vykdant tik nurodytą veiklą (Kelių tiesimas saulės moduliams įrengti, krovos darbai); individualios draudimo sąlygos – civilinės atsakomybės įtraukimas už žalą, padarytą tretiesiems asmenims priklausančioms transporto priemonėms arba (ir) konteineriams, vykdant pakrovimo, perkrovimo, iškrovimo darbus; už žalą, padarytą sutartinių darbų, paslaugų vykdymo metų statybos, žemės ūkio mašinoms, savaeigėmis transporto priemonėmis, įskaitant pakrovimo, perkrovimo, iškrovimo darbus; už žalą, padarytą atliekant statybos darbus. Taigi įvykio dieną galiojo draudimas, kuris galiojo draudėjui (jį apsaugojo) nuo žalos, kurią jis padaro tretiesiems asmenims vykdydamas savo veiklą nurodytam objekte. Taigi toks draudimas galioja net jeigu įvykis nepriskiriamas eismo įvykiui, jeigu įvykio aplinkybės atitinka draudimo sąlygas.

15. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

16. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024).

17. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

18. Pirmiausia pažymėtina, kad šalys neginčijo byloje nustatytų faktinių įvykio, kurio metu padaryta žala, aplinkybių, t. y. nustatyta, kad 2024 m. sausio 2 d. UAB „Active Group“ priklausantis buldozeris Komatsu (valdomas operatoriaus trečiojo asmens J. J.) statybų aikštelėje, vykdydamas Kelių tiesimo saulės moduliams įrengti darbus, apgadino stovinčią VOLKSWAGEN MULTIVAN, v/n (duomenys neskelbtini), kurią toje vietoje paliko, priparkavo trečiasis asmuo A. U. Ši transporto priemonė buvo apdrausta ieškovės draudimo bendrovėje. Ieškovė išmokėjo dėl šio įvykio naudos gavėjui pagal draudimo sutartį 15 073 Eur. UAB „Active Group“ civilinė atsakomybė statybų objekte buvo apdrausta atsakovės draudimo bendrovėje. Ieškinys pareikštas remiantis CK 6.1015 straipsniu, kuris numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį ar į šio asmens civilinės atsakomybės draudiką. Ieškovė kreipėsi su pretenziją į atsakovę, tačiau buvo atsisakyta atlyginti žalą.

19. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia kas laikoma eismo įvykiu – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklės nustato kas laikoma keliu – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Šiuo atveju tarp ginčo šalių nėra ginčo, jog faktiškai ginčo įvykis atsitiko statybų aikštelės teritorijoje. Tuo metu toje vietoje, į kurią įvažiavo VOLKSWAGEN MULTIVAN, dirbo ir atsakovės draudėjos UAB „Active Group“ ir šios bendrovės operatoriaus valdomas buldozeris. Buldozeris, dirbdamas statybos teritorijoje, važiuodamas atbulomis kliudė priparkuotą (jau be vairuotojo buvusią) transporto priemonę – VOLKSWAGEN MULTIVAN. Eismo įvykio deklaracijoje taip pat nurodoma, jog ginčo įvykis įvyko statybų aikštelėje. Statybų aikštelė nėra teisinė sąvoka. Teisės aktuose vartojama „statybvietės“ sąvoka. Statybos įstatymo 2 straipsnio 98 punkte nustatyta, kad statybvietė – statinio statybos darbų vieta, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis, ir statinys, kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje. Byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimais, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad teritorija, kurioje įvyko ginčo įvykis atitinka statybvietės aprašymą. Statybvietė nėra eismui skirta teritorija. Tačiau ši statybvietė turi atitinkamus teritorijos kelius, kuriuose vyko tam tikras važiavimas transporto priemonėmis (kaip patvirtino ir pats buldozerio operatorius, dirbęs apie mėnesį šiame objekte, kad matydavo ir anksčiau nuolat važiuojant tam tikras transporto priemones šiame kelyje, tačiau šis transportas pagrinde skirtas statybų transportui aptarnauti, bet kartais matydavo ir kitokias transporto priemones, būtent tokiame kelyje (prie jo palikus ginčo transporto priemonę) ir įvyko ši situacija. Darant išvadą dėl įvykio laikymo eismo įvykiu, turi būti įvertinamas nurodomų transporto priemonių valdytojų veiksmų pobūdis ir įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018). Pats buldozeris yra savaeigė statybos mašina, kuris naudojamas stumti birioms medžiagoms, pilti pylimams, valyti, lyginti gruntą ir atlikti kitus žemės darbus. Byloje nėra ginčo, jog žala padaryta buldozeriui atliekant statybos darbus (Kelių tiesimo saulės moduliams įrengti darbus) ir manevruojant, pavažiavus atbulomis atsitrenkta į stovintį (paliktą statybvietėje) neužvestą transporto priemonę VOLKSWAGEN MULTIVAN. Kadangi toks buldozerio pajudėjimas susijęs išimtinai su kelių tiesimo saulės moduliams įrengti darbais (tuo metu statybos teritorijoje atliekamais darbais, t. y. buvo darbo mašina), tai toks judėjimas neatitinka dalyvavime eisme (tokios praktikos panašiais atvejais laikosi ir apygardos teismai, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1342-580/2018; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-946-340/2017; Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194-343/2008 bei kasacinio teismo praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018). Pažymėtina ir tai, kad pati ginčo teritorija turėjo patekimą automobiliais, kuris buvo ribojamas (buvo uždedama grandinė), bet faktiškai (iš byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta) ši grandinė buvo uždedama tik jau pabaigus dienos darbus, vykstant statybos darbams teritorijoje jos nebuvo, pakeliama pradėjus dienos darbus. Būtent ginčo įvykio metu grandinės prie įvažiavimo į teritoriją nebuvo pakabinta, įvažiavimas į statybvietę buvo laisvas (nesaugomas), nenustatyta, kad buvo prieš įvažiavimą įspėjamųjų ženklų dėl draudimo transporto priemonėms važiuoti ar kas nors iš asmenų reguliuotų eismą. Taip pat nėra patikimų įrodymų, jog įvykio dieną buvo įspėjamasis ženklas apie vykstančias statybas, kadangi UAB „Active Group“ vadovas teigė neprisimena, jog toks ženklas buvo, operatorius J. J. kalbėjo šioje dalyje neužtikrintai (tai iš pradžių nematė, po to lyg jau matė ir buvo), kiti asmenys šios ženklo nematė, o byloje rašytinių įrodymų, jog buvo toks ženklas (įspėjimas apie vykstančias statybas) būtent ginčo įvykio metu nėra. Taigi ginčo įvykis buvo statybvietėje. Statybvietė nėra eismui skirta teritorija. Šioje teritorijoje buvo leidžiama pravažiuoti transportui (įspėjamų ženklų, draudžiančių transporto priemonėms važiuoti nebuvo). Kaip patvirtino teismo posėdžio metu apie mėnesį teritorijoje dirbęs operatorius J. J., jis teritorijoje anksčiau matydavo įvairių atvykstančių kitų transporto priemonių, jų atvykimo tikslų nežinodavo, taip pat atvažiuodavo statybines medžiagas atvežantis transportas. Byloje nenustatyta, kad toje teritorijoje buvo draudžiančių transporto priemonėms parkuotis ženklų (tai iš esmės patvirtino visi byloje dalyvaujantys asmenys ir rašytinių įrodymų, jog tokie ženklai buvo, nepateikti). A. U., vairavusi ir priparkavusi VOLKSWAGEN MULTIVAN ginčo įvykio metu, nematė draudžiančių ar įspėjamųjų ženklų, tačiau pripažįsta, jog matė, kad kažkur už 50–100 metro atstumu nuo ten kur pasistatė automobilį, jog dirbo statybos technika (tarp jų buldozeris), dirbo statybininkai, suprato, kad atvyko į statybvietę, ji į statybvietę atvežė kolegę R. D., kuri turėjo tam tikrų reikalų su UAB „Active Group“, jų bendrovė taipogi veikia statybų versle. Pažymėtina, kad byloje UAB „Madaris“ darbuotojai A. U. ir R. D. teismo posėdžio metu konkretaus atvykimo tikslo ginčo įvykio dieną įvardinti negalėjo (R. D. gerai nepamena), bet nurodė, jog tuo metu buvo UAB „Madaris“ ir UAB „Active Group“ tarpusavio santykiai, nurodė, kad atvyko susitarti galimai dėl darbų atlikimo objekte ar dėl tam tikrų pardavimų, važiavo būtent pas UAB „Active Group“ vadovą Arūną Vainių, su kuriuo R. D. susitiko objekte, jį pažinojo. Tuo tarpu UAB „Active Group“ vadovo Arūno Vainiaus pozicija šioje dalyje nebuvo nuosekli. Iš pradžių teismui teigė, kad nebuvo jokių pokalbių (susitikimų) su UAB „Madaris“ darbuotojais tą dieną, jo iš viso teritorijoje tuo metu nebuvo, bet vėliau teismo procese šią poziciją pakeitė, pripažino, kad buvo teritorijoje, tai patvirtino ir UAB „Active Group“ operatorius J. J. Šis paaiškino, kad bendrovės vadovas buvo teritorijoje ir įvykus šiame ginčui įvykiui iš karto atėjo į įvykio vietą, kalbėjosi su moterimis iš VOLKSWAGEN MULTIVAN. Iš LITEKO teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta (kas buvo pagarsinta ir teismo posėdžio metu), kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14658-588/2025, kurioje 2025 m. rugpjūčio 19 d. priimtas sprendimas už akių, byloje spręstas ginčas būtent tarp UAB „Madaris“ ir UAB „Active Group“ dėl skolos priteisimo. Sprendime už akių nurodyta, kad UAB „Madaris“ atsakovei UAB „Active Group“, pardavė Poliakalę Mod. 300/F To Fix Size To 5,20, Meters, Mast And Necessary Accessories 1200 Joule Hammer Yanmar Engine 4tnv88 Water, Cooled, 2000 Ral Color, Stabilizer And Extension For Fix, Size To 5,20 Meters, Serial Number: 994 9da 031, Net And Gross Weight Kg 4400. Pagal surašytą 2025 m. vasario 26 d. skolos suderinimo aktą, atsakovė UAB „Active Group“ patvirtino, kad ji yra skolinga ieškovei UAB „Madaris“ 11 130 Eur sumą. Taigi šių įrodymų ir duomenų visuma teismui pakankamai įtikinimai byloje rodo, jog UAB „Madaris“ darbuotojai (konkrečiai R. D., kurią vežė į ginčo teritoriją A. U.) buvo atvykę į objektą ginčo automobiliu tvarkytis (spręsti) klausimus su UAB „Active Group“, kadangi bendrovės turėjo tam tikrus tarpusavio ryšius, bendradarbiavo, tačiau nėra įrodyta, jog UAB „Madaris“ dirbo šioje statybvietėje.

20. Ginčo statybos projekte nurodyta, kad statybvietėje buvo vadovaujamasi statybos organizavimo pagal „Statybų darbų vykdymo organizavimo nuostatus, reglamentu STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – ir Reglamentas) ir kitais įstatymais. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintame Reglamente (aktualios redakcijos pagal ginčo įvykio laikotarpį) pagrindiniai reikalavimai yra tai, kad statybvietė turi būti organizuojama taip, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas bei sauga. Svarbu tai, kad buldozeris laikomas padidinto pavojaus šaltiniu (iš esmės su tuo sutiko visi byloje dalyvaujantys asmenys). Taip pat bendroji taisyklė padidinto pavojaus šaltiniams, kad bet kuris padidinto pavojaus šaltinis turi būti valdomas taip, kad nedarytų žalos ir rūpestingai, atsargiai, o atsiradus žalai, žala būtų atlyginta be kaltės.

21. Dėl eismo įvykio deklaracijos vertinimo, kai nekviesta policija, kasacinis yra išaiškinęs, jog eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes. Nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos TPVCAPDĮ ir KET nuostatos nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų. Kasacinis teismas pabrėžė, kad eismo įvykio deklaracijos laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimą, tai tik eismo dalyvių nuomonė. Teisiniu reguliavimu dėl eismo įvykio fiksavimo nekviečiant policijos į eismo įvykio vietą nesiekiama įpareigoti asmenų sudaryti juos teisiškai įpareigojančiai saistantį susitarimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas. Taip yra todėl, kad būtent eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir nubraižoma įvykio schema. Būtent iš šių įvykio aplinkybių ir nubraižytos įvykio schemos draudikas turi galimybę spręsti dėl atsakingo už žalą asmens. Toks teisinis reguliavimas ne tik sudaro sąlygas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, bet ir užtikrina nukentėjusio asmens interesų apsaugą, įgalindamas draudiką efektyviai ir be uždelsimo spręsti draudimo išmokos išmokėjimo klausimą. Byloje dėl žalą padariusio asmens ir jo kaltės laipsnio, šios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Įstatymai nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018). Atitinkamai ir šioje byloje, ginčo įvykio dalyvių užpildyta deklaracija vertinama kartu su visais kitais įrodymais, kadangi kartu nustatyta, jog pats ginčo įvykis nėra laikomas eismo įvykiu.

22. Kartu pažymėtina, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė ar atsakovės draudėja, teigdami, kad nėra UAB „Active Group“ darbuotojo (operatoriaus) kaltės, valdant padidinto pavojaus šaltinį (buldozerį) dėl apgadinto automobilio, turėjo tai įrodyti.

23. Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju pats ginčo įvykis atsitiko pirmiausia dėl UAB „Active Group“ operatoriaus nepakankamo rūpestingumo, kuris valdydamas, vairuodamas ginčo buldozerį (padidinto pavojaus šaltinį) ir atlikdamas statybos darbus nebuvo pakankamai rūpestingas, atlikdamas manevrą (važiuojant atbulomis) neįsitikino, kad už jo valdomo buldozerio gale (toje statybvietės zonoje) nieko nėra, atsitrenkė į priparkuotą VOLKSWAGEN MULTIVAN transporto priemonę ir smarkiai apgadino šią transporto priemonę. Pats buldozerio operatorius iš dalies pripažino teismo posėdžio metu savo kaltę, jog tiesiog nepastebėjo atvykusios transporto priemonės, visko teritorijoje nesužiūrėjo. Tokie veiksmai negali būti laikomi rūpestingi ir atsargūs, šiuo atveju, galėjo būti ir kitokios kliūtys ar net dar skaudesnės pasekmės, pavyzdžiui žmogus (kitas statybininkas ar pašalinis asmuo), todėl atlikdamas tokius techninius manevrus su tokiu padidinto pavojaus šaltiniu kaip buldozeris, operatorius turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Tas padaryta nebuvo, kaip rodo padaryti apgadinimai transporto priemonei, smūgis buvo stiprus, kas rodo, jog buldozerio operatorius nestebėjo pakankamai aplinką ir netgi manevravo gana aplaidžiai (nebuvo susikoncentravęs į visas būtinas statybvietės zonų vietas). Buldozerio operatorius patvirtino teismo posėdžio metu, kad turėdamas (vykdydamas statybas) ribotą matomumą teritorijoje (vis minėjo apie stebimą buldozerio „peilį“ ir tai, kad neturi galimybių visko pastebėti), neprašė, jog teritorijoje kartu su juo dirbtų signalinis asmuo, kuris jam kartu padėtų stebėti aplinką ir reguliuotų, padėtų vykdyti statybos darbus tokiam padidinto pavojaus šaltiniui. Taip pat operatorius nesidomėjo kas statybvietėje yra statybos vadovas ar atsakingas asmuo, su juo nekalbėjo apie tai, nežinojo kas yra ginčo statybvietėje atsakingas asmuo. Kas taip pat rodo, jog operatorius, jausdamas, kad jam blogas matomumas vykdant darbus nesitarė nei su bendrovės vadovu, nei statybos vadovu ar kitu atsakingu statybvietėje asmeniu, prisiėmė toliau dirbti objekte su rizika. Taip pat operatorius paaiškino, kad nebuvo supažindintas su statybvietės teritorijos judėjimu, kur juda pėstieji, kur transporto priemonės juda ir kiek jam žinoma judėjimo žymėjimo teritorijoje nebuvo, tik tiek kiek apsitarta su bendrovės vadovu, kartu pats patvirtinęs, kad toje teritorijoje matydavo tam tikras transporto priemones (dėl to tai jam neturėjo būti netikėtumas). Visos šios aplinkybės (jų visuma) rodo, kad buldozerio operatorius dirbo ginčo statybvietės teritorijoje nepakankamai rūpestingai ir elgėsi neatsargiai, į kai kuriuos aspektus (kaip dėl saugumo) žiūrėjo gana atmestinai (sprendžiant pagal pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu), dirbo vienas buldozeriu su ribotu matomumu, rizikuodamas, neatsargiai, į atsakingus (vadovaujančius) statybvietėje asmenis (susidūręs su sunkumais matyti visą aplinką) nesikreipė ir tiksliai jų nežinojo, nesidomėjo. Pats operatorius pripažino teismo posėdžio metu, kad iš dalies yra kaltas šioje situacijoje, kadangi supranta, jog atsitrenkė į stovintį automobilį, neįsitikino, kad statybų teritorijoje zona buldozerio manevro metu yra laisva, nebuvo naudota techninė pagalba (pvz., signalinis asmuo), buvo nepaisoma aplinkybių, kad operatorius neturėjo viso matomumo, t. y. buldozeris (padidinto pavojaus šaltinis) buvo valdomas nesaugiai ir neatsargiai. Taip pat ir UAB „Active Group“ vadovas teismo posėdžio metu iš esmės taip pat akcentavo bendrovės darbuotojo koncentracijos trūkumą šioje ginčo situacijoje, pripažino, kad buldozeris važiuodamas atbulomis, turėjo stebėti aplinką. Tačiau kartu tiek operatorius, tiek UAB „Active Group“ vadovas vertina, kad šioje situacijoje kalta ir VOLKSWAGEN MULTIVAN vairuotoja, kuri neturėjo važiuoti į statybvietę ir parkuotis toje vietoje, todėl ginčo byloje kartu būtina įvertinti ir VOLKSWAGEN MULTIVAN vairuotojos veiksmus. Bet byloje pakankamai įrodymų (daryti išvadai) ir nustatyta, kad UAB „Active Group“ darbuotojas J. J. ginčo įvykio metu pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, ypač valdydamas padidinto pavojaus šaltinį. Kadangi J. J. atlikinėjo darbines funkcijas įvykio metu, tai už darbdavį atsakinga yra jo darbovietė UAB „Active Group“, kurios draudikas (už žalą tretiesiems asmenims tokių darbų atlikimo momentu) yra atsakovė. Taigi šiuo atveju buvo padaryta žala, yra neteisėti veiksmai ir kaltė ir priežastinis ryšys. Kartu pažymint, kad tokia statybų technika kaip buldozeris laikytina padidinto pavojaus šaltinis (CK 6.270 straipsnis), todėl jos valdytojas atsako be kaltės (taikoma griežta atsakomybė), nebent įrodo, kad žala atsirado dėl trečiojo asmens kaltės arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023).

24. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tais atvejais, kai žala padaroma didesnio pavojaus šaltiniu, atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą. Visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir saugos, reikalavimų, eksploatuojant transporto priemones, užtikrinimas nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių. Dėl to, byloje nustačius žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, aplinkybės, susijusios su saugos reikalavimų pažeidimais, neturi įtakos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Šios aplinkybės gali turėti reikšmės tuo atveju, kai, nustačius nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą, sprendžiama dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020).

25. Sprendžiant dėl VOLKSWAGEN MULTIVAN vairuotojos A. U. galimos kaltės šioje situacijoje, įvažiavus į statybvietę ir joje pastačius automobilį, kartu vairuotojos galimo didelio neatsargumo. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad įvykio dieną nebuvo aiškaus ženklinimo statybvietėje (zona nebuvo aiškiai pažymėta kaip uždara ir draudžianti transporto judėjimo ginčo statybvietės keliu), nebuvo įspėjimų, kad teritorija yra uždara (jog neva pateko be teisės), taip pat nebuvo užtvertas patekimas į statybvietę ginčo laikotarpio metu, taip pat nebuvo draudžiamųjų ženklų dėl parkavimo. Visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino teismo posėdžio metu, kad toje teritorijoje nebuvo aiškių zonų (transportui, pėstiesiems). Taigi transporto priemonės vairuotojui objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, kad tai neuždara statybų zona. Pati A. U. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tačiau byloje nustatyta svarbi aplinkybė, kad pati vairuotoja A. U. suprato (tai patvirtino teismo posėdžio metu), jog įvažiavo į statybvietės teritoriją, kurioje dirbo statybininkai ir tokia statybų technika kaip ginčo buldozeris (kuris dirbo netoliese nuo parkavimo vietos), vyko statybos, pati vairuotoja matė už 50–100 metrų dirbantį ginčo buldozerį, suprato, kad vyksta statybos. Nepaisant to, vairuotoja paliko toje statybvietės teritorijoje ginčo automobilį, neįvertinus pakankamai pačios situacijos pavojingumo ir galimų rizikų, galimo trukdymo statyboms. Toje teritorijoje nebuvo padaryto atskiros parkavimo aikštelės. Taigi galima įžvelgti ir pačios vairuotojos tam tikrą didelį neatsargumą pagal faktinę situaciją. Asmuo, įvažiavęs į statybų teritoriją, kur dirba tokio pobūdžio statybų technika kaip buldozeris, nors įvažiavimas nebuvo draudžiamas (nėra byloje įrodymų, kad būtų galima daryti priešingą išvadą), turėjo įsitikinti, ar toje vietoje stovėti galima ir yra saugu, ar netrukdys darbams (vairuotoja, būdama rūpestinga, matydama netoliese dirbantį statybose buldozerį ir supratusi, jog įvažiavo į statybvietę, turėjo įsitikinti, kad jos parkuojamas (paliekamas) automobilis netrukdys statybos darbams ar toks stovėjimas būtų saugus). Nustačius aplinkybes kaip atsitiko ginčo įvykis ir kad ten dirbo parkuojantis netoliese ginčo buldozeris, pakankamai rodo, kad pastatytas automobilis trukdė statyboms darbams ir toks parkavimas nebuvo saugus, o kaip pati vairuotoja paaiškino, jog nesidomėjo, ar šioje vietoje buvo galima statyti, pati iš karto nuėjo savo reikalais (kaip paaiškino teismo posėdžio metu tiesiog nuėjo į tualetą, nesidomėdama kaip statybos technika šiame objekte toliau dirbs), rodo ir neatsargumą. Byloje nenustatyta, kad toje vietoje buvo draudžiama pastatyti transporto priemonę, bet nustatyta ir vertinamos individualios aplinkybės pagal CK 1.5 straipsnio nuostatas, jog toks ginčo automobilio pastatymas (aiškiai matant vykstančias teritorijoje statybas ir netoliese dirbantį buldozerį) taip pat reiškia didelį neatsargumą, trukdė statybos darbams ir iš dalies prisidėjo prie atsitikusio ginčo įvykio, tačiau bet kuriuo atveju nepaneigia būtent buldozerio (padidinto pavojaus šaltinio) valdytojo atsakomybės šiuo atveju, kuris veiksmais sukėlė ginčo įvykį ir žalą, o nukentėjusysis dideliu neatsargumu prie to prisidėjo. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

26. Aptariama CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Taigi CK 6.282 straipsnio norma nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

27. Kartu teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį ta apimtimi, kuria išmokėjo draudimo išmoką, buvus teisiniam pagrindui jos nemokėti arba sumažinti, turi būti suprantamas kaip įpareigojantis, sprendžiant subrogacijos klausimą, įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės normose įtvirtintus teisinius pagrindus, pavyzdžiui, išvardytus 6.282 straipsnio 1 dalyje. Teismui sprendžiant subrogacijos įgyvendinimo apimties klausimą, gali ir turi būti vertinamos aplinkybės, kurių pagrindu priteistinos žalos dydis gali būti mažinamas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-467/2024).

28. Kartu pažymėtina, kad teismo posėdžio metu teismas klausė ieškovės atstovo dėl kitų asmenų galimos kaltės šioje situacija, tai ieškovės atstovas vertino, kad šioje situacijoje išimtinai kaltas UAB „Active Group“ buldozerio operatorius ir už žalą atsakinga bendrovė bei atitinkamai reikalavimai pareikšti bendrovės draudikui. Ieškovė pasirinko reikalavimus byloje išimtinai atsakovei (UAB „Active Group“ draudikui).

29. Sprendžiant dėl žalos. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio.

30. Įrodinėjant žalos dydį, teismui pateiktos įvairios apgadinto VOLKSWAGEN MULTIVAN nuotraukos (iš kurių matyti, kad ginčo automobilis iš tiesų buvo apgadintas smarkiai) ir panašių transporto priemonių skelbimai rinkoje. Pateikta ieškovės 2024 m. vasario 8 d. išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, kurioje nustatytas nuostolio dydis 15 073 Eur, įvertinus aukcioną (12 027 Eur), pateiktas evgauto.lt pranešimas apie įvykusį aukcioną ir nupirktą apgadintą transporto priemonę už 12 027 Eur. Pateikta 2024 m. vasario 8 d. ieškovės transporto priemonės vidutinės vertės skaičiuotė taikant lyginamosios vertės metodą (nustatyta vidutinė rinkos vertė – 27 100 Eur). Pateiktas 2024 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymas 15 073 Eur sumai. Faktiškai, kaip paaiškino ieškovė, ieškovės drausta transporto priemonė buvo pripažinta sunaikinta, jos preliminarios remonto išlaidos yra lygios arba didesnės nei 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio, t. y. jos remontuoti ekonomiškai neapsimoka. Žala atlyginta pagal likutinės vertės skaičiavimą. Žalos dydį patvirtina transporto priemonės vidutinės vertės skaičiuotė, aukciono informacija, išvada apie likutinę vertę. Priešingų įrodymų atsakovė neteikė, taip pat nebuvo prašoma šioje dalyje skirti teismo ekspertizės.

31. Kaip jau minėta, Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024). Teismo vertinimu, įvertinus visas bylos aplinkybes ir įrodymus, žalos dydis įrodytas.

32. Taigi šiuo, teismo vertinimu, įvertinus visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kartu remiantis CK 1.5 straipsnio nuostatomis individualiai įvertinus ginčo aplinkybes ir sutinkamai su CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, leidžia pripažinti, jog paties nukentėjusiojo (nukentėjusios transporto priemonės valdytojo įvykio ginčo dieną) didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos dydis gali būti sumažintas. Šios teisės normos taikymo būtina sąlyga – nukentėjusiojo kaltė. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, laikytina, kad šiuo atveju nukentėjusiojo kaltė pagal nustatytas aplinkybes yra įrodyta. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusiojo kaltė sudaro 20 proc. (vertinama ženkliai mažesnė nei buldozerio operatoriaus) ir yra pagrindas ieškovės reikalavimą turtinę žalą tenkinti iš dalies, pripažinti, kad bendrovės (jos operatoriaus kaltė) šioje situacijoje yra 80 proc., o 20 proc. laikytina dėl didelio neatsargumo pačio nukentėjusiojo kaltė ginčo situacijoje. 80 proc. sudaro 12 058,40 Eur nuo 15 073 Eur.

33. Kartu byloje atsakovės buvo nurodyta ir iš draudimo liudijimo matyti, kad bendrosios civilinės atsakomybės sutartyje numatyta 500 Eur besąlyginė išskaita, tarp jų ir dalyje dėl draudėjo veiklos civilinėje atsakomybėje, padarius žalą paslaugų vykdymo metu statybos darbus. Besąlyginė išskaita – draudimo liudijime nurodyta suma, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, t. y. apdrausto nuostolio dalis, kuri tenka pačiam apdraustajam, nepriklausomai nuo nuostolių dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu draudimo sutartyje numatyta besąlyginė išskaita konkrečiai atsitikusiam įvykiui (šiuo atveju padarius žalą paslaugų vykdymo metu atliekant statybos darbus, tas buvo numatyta ir draudimo sutartyje), turi būti išmoka mažinama išskaitos (franšizės) suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014). Taigi teismas priteisia tik tą sumą, kurią draudikas privalo atlyginti pagal sutartį. Tokiu būdu 500 Eur besąlyginės išskaitos suma lieka nepriteista, nes ją atlyginti privalo pats draudėjas, kuris šiuo atveju yra tik trečiasis asmuo, jam šioje dalyje reikalavimai nepareikšti. Ieškovė nereiškė reikalavimų pačiai UAB „Active Group“, ieškovės atstovas aiškiai nurodė teismo posėdžio metu, jog laiko, kad už visą žalą yra atsakingas tik draudikas, kitų atsakovų patraukti į bylą nenorėjo ir neįtraukė. Teismas pats savo iniciatyva įtraukė į bylą UAB „Active Group“ trečiuoju asmeniu. Taigi atsakovė dėl dalies ieškinio, nurodytoje 500 Eur besąlyginės išskaitos dydyje, yra netinkama atsakovė, ir šioje dalyje ieškinys atmestinas. Nustatyta žalos 12 058,40 Eur suma mažintina 500 Eur suma ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina bendrai 11 558,40 Eur žala.

35. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

36. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kompensacinės palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, todėl ieškovei nekyla pareiga įrodinėti šių minimalių nuostolių atsiradimo fakto. Taip pat, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovui užtenka tik pateikti pretenziją (reikalavimą) atsakovui (laikomi nepagrįsti atsakovės argumentai, kad atsakovei turėjo būti nustatyti dar kitokie terminai, kadangi ji turėjo tarpusavio susitarimus su draudėju). Šiuo atveju, ieškovė buvo pateikusi pretenziją atsakovei dėl įvykio 2024 m. vasario 14 d., prašant per 15 dienų pervesti nurodytą pretenzijoje sumą. Taigi byloje yra pagrindas priteisti kompensacines palūkanas pagal pateiktus skaičiavimus, tačiau teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo dalyje (11 558,40 Eur), todėl atitinkamai ir reikalaujamų kompensacinių palūkanų priteisimas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 693,50 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos 11 558,40 Eur, taikant tą pačią 6 proc. normą ir tą patį dienų skaičių. Kitoje dalyje šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

39. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 359 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 605 Eur už teisinę advokato pagalbą (parengiant ieškinį ir atstovaujant teisme).

40. Atsakovė patyrė 1 800 Eur už teisinę advokatės pagalbą (parengiant atsiliepimą ir atstovaujant teisme).

41. Bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį yra faktiškai patirtos, dėl to laikomos pagrįstomis.

42. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

43. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

44. Iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad advokatai teikė šalims įvairias teisines paslaugas (nuo procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo keliose posėdžiuose), nurodytas išlaidų dydis neviršija rekomendacinių dydžių, įvertinus bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir kitas svarbias aplinkybes, abiejų šalių nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis už teisines paslaugas laikomas pagrįstas. Taigi laikytina, kad ieškovė patyrė bendrai 964 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė 1 800 Eur išlaidų.

45. Ieškovės reikalavimai tenkinti 76,68 proc. (iš 15 977,38 Eur reikalavimų, tenkinta 12 251,90 Eur reikalavimų) ir atmesta 23,32 proc. ieškinio reikalavimų. Pagal šias proporcijas paskirstomos ir šalių patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei priteistina iš atsakovės 739,20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei priteistina iš ieškovės 419,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (739,20 – 419,76), ieškovei priteistina iš atsakovės 319,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (k. 110051834) naudai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (k. 300665654) 11 558,40 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 40 ct) žalos atlyginimo, 693,50 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 50 ct) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 251,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 319,44 Eur (tris šimtus devyniolika eurų ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.