- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1342-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00661-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Transleksa”, akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Transleksa” apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Transleksa“ ir akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas ADB „Gjensidige“ prašė solidariai iš atsakovų UAB „Transleksa“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 1 228,16 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-10-23 Vilniuje, statybų aikštelėje, vykdant krovos darbus, buvo apgadinta transporto priemonė “Man”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „Horvatra“. Įvykį sukėlusi transporto priemonė “Liebherr”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui UAB „Transleksa“, todėl šis atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą. Įvykio metu apgadinta transporto priemonė “Man” buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Ieškovas UAB „Horvatra“ išmokėjo 1 228,16 Eur draudimo išmoką. Su UAB „Horvatra“ sudaryta savanoriškojo transporto priemonių parko draudimo sutartis paremta Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 049. Draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas bet koks transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl staigių ir nenumatytų įvykių, išskyrus taisyklių 5 skyriuje nurodytas išimtis. Transporto priemonė “Man” buvo eksploatuojama ne eismui skirtoje teritorijoje pagal jos paskirtį, todėl įvykis pripažintas draudžiamuoju. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl ieškovas kreipėsi į UAB „Transleksa“.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Transleksa“ ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas pretenziją pirmiausia pateikė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl ginčas yra kilęs tarp šių asmenų. Įvykis yra draudžiamasis ir žalą privalo atlyginti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. UAB „Transleksa“ nesutiko, kad taikoma Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 1 straipsnio 3 dalis, pagal kurią TPVCAPDĮ netaikomas tada, kai transporto priemonės naudojamos uždaro pobūdžio teritorijoje konkretiems tikslams. Transporto priemonė “Liebherr” nebuvo naudojama nei vienam iš nurodytų tikslų, todėl įvykis yra draudžiamasis ir patenka į TPVCAPDĮ taikymo sritį. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 87 dalį viešasis eismas yra žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Todėl ne kelio ribose buvę įvykiai būtų nedraudiminiai. Toks aiškinimas nebūtų logiškas. Transporto priemonė “Liebherr” įvykio metu judėjo. Ieškovo ekspertas įvykį pripažino eismo įvykiu. Pažymėjo, kad atsakovo UAB „Transleksa“ transporto priemonė “Liebherr” yra vikšrinė ir pagal Kelių eismo taisykles negali dalyvauti eisme, tačiau buvo apdrausta TPVCAPDĮ nustatyta tvarka. Asmuo, apdraudęs ekskavatorių privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, to draudimo apsauga niekada negalėtų pasinaudoti. Pažymėjo, kad atsakomybė yra ne solidari, o subsidiari.
3. Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015-10-20 su UAB „Transleksa“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdrausta transporto priemonės “Liebherr” valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakovas atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir atlyginti žalą. Kai reikalavimas reiškiamas draudikui ir už žalos padarymą atsakingam asmeniui, netaikoma solidari atsakomybė. Jei ginčo įvykis patektų į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektą ir ieškovas nebūtų praleidęs ieškinio senaties termino, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kaip draudikas, būtų pagrindinis skolininkas. TPVCAPDĮ nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose. Įvykis įvyko dėl statybų aikštelėje dirbusio UAB „Transleksa“ darbuotojo veiksmų, transporto priemonė “Liebherr” nedalyvavo eisme, o buvo naudojama darbams atlikti. Ginčo įvykis nėra eismo įvykis ir nepatenka į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektą. UAB „Transleksa“ ir UAB „Horvatra“ buvo sudarę rangos sutartį, pagal kurią statybų aikštelėje atliko rangos darbus, todėl turi būti taikomos Lietuvos banko valdybos 2012-10-23 nutarimu Nr. 03-227 patvirtintos Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, t. y. nuo 2016-03-15. Atsakovas šioje byloje įtrauktas tik 2017-05-26 ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, todėl ieškinio senaties terminas praleistas. Transporto priemonė “Man” buvo apdrausta turto draudimo sutartimi, kad būtų apsaugota rangos paslaugų teikimo metu. Žalą bendrais pagrindais privalo atlyginti UAB „Transleksa“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
4. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Transleksa“ 1 228,16 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad 2015-10-23 apie 15.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje statybų aikštelėje, UAB „Transleksa“ darbuotojo R. P. valdoma transporto priemonė “Liebherr”, vykdydama grunto krovos darbus, apgadino UAB „Horvatra“ transporto priemonę “Man”, valdytą darbuotojo P. V. UAB „Horvatra“ transporto priemonė “Man” buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) pagal Transporto priemonių parko draudimo sutartį. UAB „Transleksa“ valdyta transporto priemonė “Liebherr” apdrausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pagal 2015-10-20 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. ADB „Gjensidige“ apskaičiavo UAB „Horvatra“ nuostolius ir UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ už transporto priemonės “Man” remontą išmokėjo 1 228,16 Eur draudimo išmoką. Ieškovas 2016-01-14 kreipėsi į ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, o šiai atsisakius atlyginti žalą, ieškovas 2016-05-13 kreipėsi į UAB „Transleksa“.
5. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje draudžiamasis įvykis yra nurodomas kaip eismo įvykis. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalį kartu su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla dėl įvykio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, t. y. dėl eismo įvykio. Įvykis įvyko ekskavatorių naudojant pagal specialią paskirtį krauti gruntą. Jeigu įvykis įvyksta transporto priemonei atliekant kokius nors darbus, nepaisant to, jog atliekant darbus transporto priemonė galėjo judėti, įvykis nelaikomas eismo įvykiu. Ginčo įvykis neatitinka SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytos eismo įvykio sąvokos, todėl šis įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir pareiga atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką nekyla. Nekyla ginčo, kad dėl įvykio yra kaltas UAB „Transleksa“ darbuotojas, įvykio metu valdęs ekskavatorių. Tai patvirtina Eismo įvykio deklaracija, valdytojo R. P. paaiškinimas. Atsakovo darbuotojas pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovas UAB “Transleksa” apeliaciniu skundu prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai susiaurino SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalies aiškinimą. Eismo įvykis pripažįstamas, kai transporto priemonė juda privačioje arba viešoje teritorijoje, o statybų aikštelė yra privati teritorija. Eismo įvykio deklaracija, liudytojų paaiškinimai, R. P. rašytinis paaiškinimas rodo, jog atsakovo transporto priemonė įvykio metu judėjo. SEAKĮ įtvirtina, jog eismo įvykiu visais atvejais pripažįstamas įvykis, kai transporto priemonė juda ir yra kitos sąlygos. Teismų praktika, kuria rėmėsi teismas, neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovo ekspertas M. F. 2016-01-11 draudimo išmokos mokėjimo pažymoje žalos byloje riziką įvardino kaip „(duomenys neskelbtini) Autovarija“. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 4.2 punkte autoavarija apibrėžiama kaip eismo įvykis.
7. TPVCAPDĮ draudžiamąjį eismo įvykį apibrėžia kaip eismo įvykį, kuriam įvykus turi būti išmokama išmoka. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme. Atsakovo transporto priemonė yra vikšrinis ekskavatorius, todėl patenka į TPVCAPDĮ nuostatų taikymo sritį ir taikomos TPVCAPDĮ nuostatos, išskyrus TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies išimtis. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalis neturi būti aiškinama plečiamai, kaip sudaranti pagrindą netaikyti TPVCAPDĮ, jeigu transporto priemonė yra naudojama eismui apribotoje uždaro pobūdžio teritorijoje nepriklausomai nuo transporto priemonės naudojimo, nes transporto priemonė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nors pagal savo paskirtį (vikšrinis ekskavatorius) negali dalyvauti kelių eisme.
8. Eismo įvykio vieta nebuvo visiškai apribota eismui. SEAKĮ 2 straipsnio 87 punkte viešasis eismas apibrėžiamas kaip žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Sąvoka „kelyje“ aiškintina kaip automobilio buvimas vykimo kryptyje, t. y. ne pagal žemės dangą, kuri priskirtina ar nepriskirtina keliams, o pagal tai, ar automobilį naudojant pagal paskirtį, įvyksta eismo įvykis. Liudytojai nurodė, kad teritorijoje važinėjo kitos sunkiasvorės transporto priemonės. Dėl nuolatinio sunkiasvorių ir lengvųjų transporto priemonių judėjimo ginčo eismo įvykio vieta nelaikytina viešam eismui apriboto uždaro pobūdžio teritorija. Priešingu atveju reikėtų daryti akivaizdžiai nelogišką išvadą, kad privataus namo kiemas taip pat yra uždaro pobūdžio eismui apribota teritorija ir eismo įvykiui įvykus tokiame kieme, TPVCAPDĮ netaikomos.
9. Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantas neteisingai aiškina TPVCAPDĮ taikymo išimtis. Įvykis įvyko statybvietėje, kuri pagal tikslinę paskirtį yra žemės teritorija, skirta statybos darbams atlikti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 ir 98 punktai), buvo aptverta ir viešam eismui uždara teritorija. Pašaliniai asmenys negalėjo patekti į šią teritoriją. Teritorija atitinka TPVCAPDĮ išimtį kaip viešam transporto priemonių ir pėsčiųjų kelių eismui apribota uždaro pobūdžio teritorija. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalį tam, kad įvykis būtų pripažintas eismo įvykiu, žala turi būti padaryta transporto priemone. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta vikšriniu ekskavatoriumi – statybine technika, kurios pagrindinė paskirtis yra kasimo ir krovos darbai, o atliekant krovos darbus, ekskavatorius turi funkciją keisti padėtį – vikšrų pagalba judėti atliekamų darbų vietoje. Teismas pagrįstai pripažino, kad ekskavatorius, atlikdamas statybos darbus, nedalyvavo eisme. Atliekant krovos darbus, gruntą reikėjo pakrauti į apgadintos transporto priemonės priekį, todėl ekskavatorius pavažiavo. Ekskavatoriaus buvo naudojamas kaip statybos darbų įrankis, o ne kaip transporto priemonė. Apeliantas statybos darbus atliko rangos sutartinių santykių pagrindu ir turėjo pareigą (Statybų įstatymo 42 straipsnis) apdrausti veiklą pagal rangovo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Šalies argumentai
10. Ieškovas ADB “Gjensidige” prašė UAB „Transleksa“ apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-20 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad žala padaryta vikšriniu ekskavatoriumi, kurio paskirtis yra kasimo ir krovos darbai, o atliekant krovos darbus, ekskavatorius gali vikšrais judėti atliekamų darbų vietoje. Teismas pagrįstai pripažino, kad ekskavatorius, atlikdamas statybos darbus, nedalyvavo eisme. Sutiko, kad aplinkybė, kad ekskavatorius, kaip nurodė liudytojas pajudėjo į priekį iki metro, atlikdamas technologinį darbo veiksmą, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patenkintas draudiko reikalavimas dėl žalos atlyginimo subrogacijos būdu iš žalą padariusio asmens, o ne šio asmens draudiko, nustačius, jog statybvietėje padaryta žala nelaikoma padaryta dėl eismo įvykio ir atsakomybė už šią žalą nedraudžiama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.
14. Šalys neginčijo byloje nustatytų faktinių įvykio, kurio metu padaryta žala, aplinkybių. Nustatyta, kad 2015-10-23 UAB „Transleksa“ priklausanti transporto priemonė ekskavatorius „Liebherr“ statybų aikštelėje vykdydamas krovos darbus apgadino UAB „Horvatra“ priklausančią transporto priemonę sunkvežimį “Man”. Įvykio metu apgadinta transporto priemonė “Man” buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Transporto priemonė „Man“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įtraukta į Transporto priemonių sąrašą prie parko draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini). Ieškovas nukentėjusiam asmeniui UAB „Horvatra“ išmokėjo 1 228,16 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoka sumokėta 2016-01-12 UAB „Transtiros sunkvežinių servisas“ už atliktus remonto darbus. Atsakovai neginčijo ieškovo pareigos mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį su UAB „Horvatra“, todėl ši aplinkybė plačiau neaptariama. Kita įvykyje dalyvavusi transporto priemonė – UAB „Transleksa“ priklausantis ekskavatorius „Liebherr“ buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškinys pareikštas remiantis CK 6.1015 straipsniu, kuris numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį ar į šio asmens civilinės atsakomybės draudiką. Ieškovas 2016-01-14 raštu kreipėsi į ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, o 2016-05-13 raštu į UAB „Transleksa“ Abu atsakovai atsisakė atlyginti žalą. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2016-03-15 raštu nurodė, jog ne eismo metu įvykęs įvykis nėra draudžiamasis įvykis.
15. Byloje būtina įvertinti, ar pagrįsti žalą padariusio asmens draudiko argumentai, jog 2015-10-23 įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju. UAB „Transleksa“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertinamas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti, kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo civilinei atsakomybei nenustatyta (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 dalis).
16. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis draudžiamuoju įvykiu laiko eismo įvykį, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Tuo nustatomos dvi sąlygos: 1) turi būti konstatuotas eismo įvykis; 2) turi galioti TPVCAPDĮ apsauga, t. y. nebūti įstatyme nustatytų išimčių. TPVCAPDĮ eismo įvykio sąvokos nepateikia, todėl remtinasi kituose teisės aktuose pateikiamais aiškinimais. SEAKĮ (įvykio metu galiojusi redakcija) 2 straipsnio 11 dalis eismo dalyvį apibrėžia kaip kelių eisme dalyvaujantį asmenį (vairuotoją, pėsčiąjį, keleivį). To paties įstatymo 2 straipsnio 12 dalis eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką, kai šių taisyklių 3.7 punktas kelią apibrėžia, kaip eismui skirtą ir naudojamą žemės arba statinio paviršiaus juostą per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog eismo įvykis įvyko statybų aikštelėje. Teismo posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad jis vikšriniu ekskavatoriumi krovė į automobilius gruntą išvežimui. Kadangi reikėjo gruntą pakrauti į automobilio priekį, jis ekskavatoriumi pavažiavo į priekį ir važiuodamas su ekskavatoriaus kaušu kliudė automobilio kabiną. Statybų aikštelė buvo aptverta, laisvai judėjo statybai skirti automobiliai. Liudytojas P. V. parodė, kad buvo vykdomi kasybos darbai. Įvykio vietos teritorija buvo uždara, vyko tik šalia gyvenančių gyventojų eismas. Ekskavatoriumi kraunant gruntą buvo užkabintas sunkvežimis „Man“. Eismo įvykio deklaracijoje nurodoma, jog įvykis įvyko statybų aikštelėje. Statybų aikštelė nėra teisinė sąvoka. Teisės aktuose vartojama „statybvietės“ sąvoka. Statybvietė apibrėžiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 98 punkte. Nurodoma, kad statybviete laikomas statinio statybos darbų vieta, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 20 punkte nurodyta, jog gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Liudytojų pateikiamas įvykio vietos apibūdinimas, nurodant, jog teritorija buvo aptverta, ribojamas transporto priemonių eismas, rodo, jog teritorija laikytina statybviete. Statybvietė nėra eismui skirta teritorija. Apeliantas SEAKĮ pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą aiškina kaip nenumatantį ribojimų dėl judėjimo tikslo ir masto. CK 1.9 straipsnio 3 dalis nurodo, jog nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius. SEAKĮ reglamentavimo sritis yra eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindai, pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių teises ir pareigas bei kita (1 straipsnio 1 dalis). Statybos darbų atlikimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, todėl įstatyme pateikiami apibrėžimai negali būti taikomi tiesmukai, nevertinant kitų aplinkybių. Laikoma, jog darant išvadą dėl įvykio laikymo eismo įvykiu, turi būti įvertinamas transporto priemonių valdytojų veiksmų pobūdis. Byloje nėra ginčijama, jog žala padaryta vykdant grunto krovimo darbus. Nustatyta, jog kraudamas gruntą ekskavatoriaus valdytojas pavažiavo apie metrą. Kadangi ekskavatoriaus pajudėjimas susijęs išimtinai su krovos darbų atlikimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog toks judėjimas neatitinka SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalies apibrėžimo.
18. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalis numato išimtis iš bendrų taisyklių ir nurodo, jog įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Byloje ginčijama, ar įvykio vieta yra laikytina viešam eismui apribota uždaro pobūdžio teritorija. Nustačius, jog įvykis įvyko aptvertoje statybvietėje, kurioje, nors ir buvo leidžiama pravažiuoti gyventojų automobiliams, tačiau viešas kelių eismas nevyko, pagrįsta laikyti, jog teritorija priskirtina viešam kelių eismui apribotai uždaro pobūdžio teritorijai, kuriai taikoma TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies išimtis.
19. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalis nurodo, jog įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Vikšrinis ekskavatorius yra skirtas važiuoti žeme, nėra bėginė transporto priemonė, todėl turi būti draudžiamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Apeliantas teigia, jog nėra logiška drausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kai tokiai transporto priemonei yra uždrausta dalyvauti kelių eisme. Kelių eismo taisyklių 228 punktas nustato, jog draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų uždėtos apsaugos pagalvės arba kurių vikšrai yra guminiai ir nepažeidžia asfalto arba betono dangos. Kelių eismo taisyklių nuostatos nedraudžia transporto priemonėms su vikšrine važiuokle važiuoti žvyrkeliais ir kitokiais keliais, kuriuose yra ne asfalto arba betono danga. Tokio pobūdžio transporto priemonės gali važiuoti ir asfalto ar betono danga, jeigu naudojamos apsauginės priemonės. Apelianto argumentas nėra teisingas. Nepaisant to, kad vikšrinis ekskavatorius turi būti apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kai žalos padarymo atvejis atitinka TPVCAPDĮ nurodytas išimčių sąlygas, įvykis nelaikomas draudžiamuoju.
20. Apeliantas remiasi draudiko ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo pozicija. Draudimo išmokos mokėjimo pažymoje žalos byloje Nr. 2015/113723 ieškovo ekspertas M. F. grafoje „rizika“ nurodė (duomenys neskelbtini) Autoavarija. Minimoje pažymoje įvykis aprašytas tokiu būdu, koks buvo nustatytas ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaip matyti įvykio aplinkybių vertinimas yra sukėlęs didelį ginčą, todėl pirminiai vertinimai nėra reikšmingi.
21. Įvertintus išdėstytus argumentus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo UAB Transleksa“ apeliacinį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.