- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- e2-1322-231/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00661-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Atsakovas
- UAB „Transleksa“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.29pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Transleksa“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ADB „Gjensidige“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Transleksa“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 1 228,16 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje (1 t., b. l. 2-3) ir patikslintame ieškinyje (1 t., b. l. 50-51) nurodė, kad 2015-10-23 Vilniuje, statybų aikštelėje vykdant krovos darbus, buvo apgadinta transporto priemonė MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „Horvatra“. Įvykį sukėlusi transporto priemonė LIEBHERR, valst. Nr. B925B, priklauso atsakovui UAB „Transleksa“, todėl šis atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą. Įvykio metu apgadinta transporto priemonė MAN buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (draudimo sutartis PZULT Nr. 1819831). Ieškovas, vadovaujantis minėta sutartimi ir surinkta informacija, dėl įvykio UAB „Horvatra“ išmokėjo 1 228,16 Eur draudimo išmoką patirtai žalai atlyginti. Ieškovo tvirtinimu, jis, remdamasis CK 6.1015 straipsniu, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakovus.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tarp ieškovo ir UAB „Horvatra“ buvo sudaryta savanoriškojo transporto priemonių parko draudimo sutartis, kurios neatskiriama dalis yra 2013-01-16 patvirtintos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 (toliau – Taisyklės). Šiomis Taisyklėmis buvo vadovaujamasi vykdant žalos administravimą. Taisyklėse nurodyta, kad draudėjas draudžiasi visų rizikų draudimu, t. y. draudžiamuoju įvykiu bus pripažįstamas bet koks draudžiamos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl staigių ir nenumatytų įvykių, išskyrus Taisyklių 5 skyriuje nurodytas išimtis. Taisyklių 5.7. punkte yra nurodyta, jog draudimo išmoka yra nemokama, kai įvykis atsitiko transporto priemonei važiuojant ne kelių eismui skirtose teritorijose, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė ne eismui skirtoje teritorijoje eksploatuojama pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė MAN buvo eksploatuojama ne eismui skirtoje teritorijoje ir eksploatuojama buvo pagal jos paskirtį, todėl įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir draudėjui išmokėta 1 228,16 Eur draudimo išmoka. Iš eismo įvykio deklaracijos buvo nustatyta, kad įvykio kaltininkas yra UAB „Transleksa“ transporto priemonės LIEBHERR valdytojas. Todėl, ieškovas kreipėsi į transporto priemonę LIEBHERR apdraudusį draudiką – atsakovą ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Šis atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas sutiko su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kad įvykis yra nedraudžiamasis, todėl kreipėsi tiesiogiai į atsakovą UAB „Transleksa“. Tačiau atsakovas UAB „Transleksa“ atsisakė tenkinti reikalavimą atlyginti žalą. Nurodė, jog jei teismas pripažintų, kad už žalos atlyginimą yra atsakingas atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kaip be pagrindo pripažinęs įvykį nedraudžiamuoju, tokiu atveju ieškovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes į atsakovą UAB „Transleksa“ buvo kreiptasi laiku.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transleksa“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 56-59) nurodė, kad ieškovas įvykį pripažįsta kaip eismo įvykį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovas pretenziją pirmiausia pateikė atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, o ne tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Transleksa“. Įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MAN, buvo draudžiamasis įvykis, todėl žalą privalo atlyginti atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nepagrįstai atsisakius atlyginti ieškovui žalą, ieškovas tolesnį ginčą tarp jo ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ turėjo perkelti į teismą. Ieškovas reikalavimą turėtų reikšti tik atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas UAB „Transleksa“ nesutinka su atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ vertinimu, kad įvykiui taikoma TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalis, todėl įvykis nėra draudžiamasis. Pagal minėtą nuostatą TPVCAPDĮ netaikomas tik tais atvejais, kai transporto priemonės naudojamos ne tik uždaro pobūdžio teritorijoje, bet ir konkretiems tikslams, t. y. sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Nagrinėjamu atveju UAB „Transleksa“ transporto priemonė LIEBHERR nebuvo naudojama nei vienam iš nurodytų tikslų, todėl įvykis yra draudžiamasis ir patenka į TPVCAPDĮ taikymo sritį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 87 dalį, viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Todėl, jei TPVCAPDĮ būtų taikomas tik viešajam eismui, t. y. tik kelio ribose, tokie įvykiai kaip privataus kiemo aikštelėje, miške turėtų būti pripažįstami kaip nedraudiminiai. Toks aiškinimas nebūtų logiškas. Taigi, nagrinėjamu atveju įvykis turi būti laikomas eismo įvykiu ir taikomos TPVCAPDĮ nuostatos; tai pagrindžia eismo įvykio deklaracija, kur nurodyta vikšrinės transporto priemonės LIEBHERR judėjimo kryptis. Vadinasi, transporto priemonė LIEBHERR įvykio metu judėjo. Be to, pats ieškovo ekspertas ištyręs eismo įvykį pripažino, kad bent viena transporto priemonė judėjo ir pripažino tai eismo įvykiu. Pažymėjo, kad atsakovo UAB „Transleksa“ transporto priemonė LIEBHERR yra vikšrinė, kuri pagal Kelių eismo taisykles negali dalyvauti eisme. Tačiau ji buvo apdrausta TPVCAPDĮ nustatyta tvarka. Taip išeitų, kad aiškinant TPVCAPDĮ siaurai, kaip tai aiškina ieškovas ir atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, atsakovas UAB „Transleksa“, apdraudęs ekskavatorių privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, to draudimo apsauga niekada negalėtų pasinaudoti. Pažymėjo, kad atsakovų atsakomybė šiuo atveju nėra solidari. Atsakomybė yra subsidiari, todėl reikalavimas galėjo būti nukreiptas tik į atsakovą ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 68-73) nurodė, kad 2015-10-20 jis ir atsakovas UAB „Transleksa“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės LIEBHERR valdytojo civilinė atsakomybė (draudimo liudijimo Nr. AMA 7320078). 2016-01-14 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo. Atlikęs žalos bylos tyrimą, atsakovas atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju, todėl 2016-03-15 raštu atsisakė ir atlyginti žalą. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas kartu draudikui ir už žalos padarymą atsakingam asmeniui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė. Jei ginčo įvykis būtų įvykęs kitomis aplinkybėmis bei patektų į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektą ir ieškovas nebūtų praleidęs ieškinio senaties termino, tuomet atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, t. y. draudikas, bet ne atsakovas UAB „Transleksa“ būtų pagrindinis skolininkas ir turėtų pareigą išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Būtent tokiu būdu pasireiškia subsidiarioji civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens atsakomybė. Be to, pagal TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose. Įvykis įvyko dėl atsakovo UAB „Transleksa“ darbuotojo, dirbusio statybų aikštelėje ir vykdžiusio žemių krovos darbus, veiksmų, todėl, atsakovo manymu, transporto priemonė LIEBHERR ginčo įvykio metu nedalyvavo eisme nei privačioje, nei viešoje teritorijoje, tačiau kaip speciali technika buvo naudojama darbams viešam kelių eismui apribotoje statybų aikštelėje atlikti. Ginčo įvykis, kuomet viešajam eismui apribotoje teritorijoje, vykdant žemių krovos darbus, buvo apgadinta kita transporto priemonė, nekvalifikuotinas eismo įvykiu bei nepatenka į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektą. Būtent atsakovo UAB „Transleksa“ atliekami darbai, kuomet buvo naudojama ekskavatoriaus strėlė bei juo kraunamos žemės, lėmė žalą. Transporto priemonės nesusidūrė, transporto priemonė LIEBHERR specialiems darbams atlikti skirta strėle kliudė transporto priemonę MAN, į kurią buvo kraunamos žemės. Atsakovo manymu, atsakovas UAB „Transleksa“ ir UAB „Horvatra“ buvo sudarę rangos sutartį, kurios pagrindu statybų aikštelėje buvo atliekami rangos darbai, todėl turėtų būti taikomos Lietuvos banko valdybos 2012-10-23 nutarimu Nr. 03-227 patvirtintos Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo manymu, ieškinys yra nepagrįstas. Be to, atsakovas prašo taikyti ir CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą, vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, t. y. nuo 2016-03-15. Atsakovas šioje byloje įtrauktas tik 2017-05-26 ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, todėl ieškinio senaties terminas atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atžvilgiu yra praleistas.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atžvilgiu ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad apgadinta transporto priemonė MAN buvo apdrausta turto draudimo sutartimi (KASKO), kad būtų apsaugota teikiant rangos paslaugas. Žala buvo padaryta atsakovui UAB „Transleksa“ teikiant rangos paslaugas, todėl neapsidraudus rangos draudimu, šiam atsakovui ir tenka rizika. Nagrinėjamu atveju žalą privalo atlyginti atsakovas UAB „Transleksa“ bendrais pagrindais kaip už padarytą žalą atsakingas asmuo. Turto draudimo sutarties pagrindu ieškovas ir išmokėjo draudimo išmoką UAB „Horvatra“. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių ieškinio senačiai atnaujinti.
Teismo posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad jis dirbo UAB „Transleksa“ ekskavatorininku. Parodė, kad įvykio dieną jis dirbo vikšriniu ekskavatoriumi, krovė į automobilius gruntą išvežimui. Pakrauti gruntą buvo gana sudėtinga, nes reikėjo kasti iš žemai ir pakrauti į aukščiau stovintį automobilį. Automobilį reikia pakrauti tolygiai. Kadangi reikėjo gruntą pakrauti labiau į automobilio priekį, todėl su ekskavatoriumi teko pavažiuoti šiek tiek į priekį. Pavažiuoti reikėjo iki metro. Važiuojant į priekį, su ekskavatoriaus kaušu jis šiek tiek kliudė automobilio kabiną. Parodė, kad pati statybų aikštelė buvo aptverta, joje laisvai judėjo statybai skirti automobiliai, kita technika, t. y. specializuotas transportas. Paprasti automobiliai ar gyventojai į tą objektą patekti negalėjo. Jis su ekskavatoriumi stovėjo vietoje, laukdavo, kol privažiuos sunkiasvoris automobilis pakrovimui. Ekskavatorių į statybvietę atveža tralas, su ekskavatoriumi niekur nevažinėjama. Po įvykio jis telefonu pranešė darbdaviui, kad užkliudė ekskavatoriumi kitą automobilį. Pasiaiškinimą jis rašė vėliau.
Teismo posėdyje liudytojas P. V. parodė, kad jis dirba UAB „Horvatra“ vairuotoju. Parodė, jog įvykio dieną Vilniuje buvo vykdomi kasybos darbai, jis tuo metu vairavo automobilį MAN. Įvykio vietos teritorija buvo uždara, vyko tik šalia gyvenančių gyventojų eismas, statybvietė, buvo nuiminėjama kažkada buvusi gatvė. Ekskavatoriumi kraunant gruntą į stovintį automobilį MAN, buvo užkabintas automobilis MAN. Ar ekskavatorius tuo metu judėjo – važiavo, ar tik judėjo – krovė, pasakyti negali. Jo automobilis tikrai nejudėjo, stovėjo vietoje. Po įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-10-23, apie 15.30 val. Vilniuje, Vakarinėje gatvėje esančioje statybų aikštelėje, atsakovo UAB „Transleksa“ darbuotojo R. P. valdoma transporto priemonė - ekskavatorius LIEBHERR, valst. Nr. B925B, vykdant grunto krovos darbus, apgadino UAB „Horvatra“ valdomą transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią įvykio metu valdė UAB „Horvatra“ darbuotojas P. V.. Įvykio metu ekskavatorius LIEBHERR, kraudamas gruntą į sunkiasvorės transporto priemonės MAN bortuotą kėbulo dalį, skirtą kroviniams vežti, ekskavatoriaus kaušu kliudė vietoje stovinčios transporto priemonės MAN antstato stogelį ir jį sulenkė. Byloje nėra ginčo, kad dėl įvykio kaltas atsakovo UAB „Transleksa“ ekskavatoriaus LIEBHERR valdytojas R. P. (1 t., b. l. 12).
UAB „Horvatra“ transporto priemonė MAN įvykio metu buvo apdrausta įmonėje ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) pagal Transporto priemonių parko draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. PZULT 1819531) (1 t., b. l. 26, 27-28, 29, 30; 2 t., b. l. 59-66). Atsakovo UAB „Transleksa“ valdyta transporto priemonė – ekskavatorius LIEBHERR įvykio metu buvo apdrausta įmonėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (atsakovas) pagal 2015-10-20 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AMA/0908361 (Draudimo liudijimas LT/AMA 7320078 (1 t., b. l. 46, 47).
Draudikas (ieškovas) ADB „Gjensidige“, vadovaudamasis Transporto priemonių parko draudimo sutartimi Nr. PZULT 1819531, apskaičiavo nukentėjusiojo asmens UAB „Horvatra“ patirtus nuostolius ir UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ už transporto priemonės MAN remontą išmokėjo 1228,16 Eur draudimo išmoką (1 t., b. l. 4, 18). Byloje nėra ginčo dėl nuostolio ir draudimo išmokos dydžio.
Ieškovas, remiantis CK 6.1015 straipsniu, subrogacijos teise 2016-01-14 raštu kreipėsi į atsakovą ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl 1228,16 Eur išmokėtos draudimo išmokos (1 t., b. l. 80). Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakė atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, jog įvykis yra nedraudžiamasis, t. y. žala kilo dėl transporto priemonės, atliekančios krovos darbus, padarytos žalos; įvykis nėra eismo įvykis (1 t., b. l. 17). Atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakius atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką, ieškovas 2016-05-13 kreipėsi į atsakovą UAB „Transleksa“ su reikalavimu bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais atlyginti ieškovui išmokėtą 1228,16 Eur draudimo išmoką (1 t., b. l. 16). Atsakovas UAB „Transleksa“ taip pat atsisakė atlyginti išmokėtą draudimo išmoką.
Atsakovas UAB „Transleksa“ nesutikimą su ieškiniu motyvuoja tuo, jog ieškovas įvykį pripažįsta kaip eismo įvykį; pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalį, ieškovas pretenziją pirmiausia pateikė atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, o ne tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Transleksa“; įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MAN, buvo draudžiamasis įvykis, todėl žalą privalo atlyginti atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“; nurodo, kad TPVCAPDĮ netaikomas tik tais atvejais, kai transporto priemonės naudojamos ne tik uždaro pobūdžio teritorijoje, bet ir konkretiems tikslams, t. y. sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti; nagrinėjamu atveju UAB „Transleksa“ transporto priemonė LIEBHERR nebuvo naudojama nei vienam iš nurodytų tikslų, todėl įvykis yra draudžiamasis ir patenka į TPVCAPDĮ taikymo sritį.
Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nesutikimą su ieškiniu motyvuoja tuo, jog pagal TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose; įvykis įvyko dėl atsakovo UAB „Transleksa“ darbuotojo, dirbusio statybų aikštelėje ir vykdžiusio žemių krovos darbus, veiksmų, todėl, atsakovo manymu, transporto priemonė LIEBHERR ginčo įvykio metu nedalyvavo eisme nei privačioje, nei viešoje teritorijoje, tačiau kaip speciali technika buvo naudojama darbams viešam kelių eismui apribotoje statybų aikštelėje atlikti; apgadinta transporto priemonė MAN buvo apdrausta turto draudimo sutartimi (KASKO), kad būtų apsaugota teikiant rangos paslaugas; žalą privalo atlyginti atsakovas UAB „Transleksa“ bendrais pagrindais kaip už padarytą žalą atsakingas asmuo; turto draudimo sutarties pagrindu ieškovas ir išmokėjo draudimo išmoką UAB „Horvatra“; ginčo įvykis nekvalifikuotinas eismo įvykiu bei nepatenka į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektą; be to, atsakovas prašo taikyti ir CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą, vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, t. y. nuo 2016-03-15.
Siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo klausimas, ar ginčo įvykis laikytinas eismo įvykiu ir ar jis turi būti laikomas draudžiamuoju pagal atsakovų pasirašytą Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Pažymėtina, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; kt.).
Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Kaip jau minėta, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje draudžiamasis įvykis yra įvardijamas kaip eismo įvykis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numato, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje ar privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadina bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalį kartu su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Taigi draudžiamasis įvykis TPVCAPDĮ santykiuose – eismo įvykis. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Vienos iš esminių aplinkybių, lemiančių įvykio pripažinimą eismo įvykiu yra įvykio vieta ir įvykis turi būti transporto priemonės judėjimo pasekmė. Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
Byloje nustatyta, jog įvykis įvyko statybų aikštelėje. Kaip nurodė teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P., įvykio dieną jis dirbo vikšriniu ekskavatoriumi, krovė į sunkiasvorius automobilius gruntą išvežimui; pati statybų aikštelė buvo aptverta, joje laisvai judėjo statybai skirti automobiliai, kita technika, t. y. specializuotas transportas; paprasti automobiliai ar gyventojai į tą objektą patekti negalėjo; jis su ekskavatoriumi stovėjo vietoje, laukdavo, kol privažiuos sunkiasvoris automobilis pakrovimui; ekskavatorių į statybvietę atveža tralas, su ekskavatoriumi niekur nevažinėjama; kadangi reikėjo gruntą pakrauti labiau į automobilio priekį, todėl su ekskavatoriumi teko pavažiuoti šiek tiek į priekį; važiuojant į priekį, su ekskavatoriaus kaušu jis šiek tiek kliudė sunkiasvorio automobilio kabiną. Teismo posėdyje liudytojas P. V. taip pat parodė, kad įvykio dieną buvo vykdomi kasybos darbai; įvykio vietos teritorija buvo uždara.
Taigi, ginčo įvykis įvyko uždaroje teritorijoje, kurioje buvo vykdomi statybos (grunto kasimo ir krovos) darbai. Įvykis įvyko ne ekskavatoriui judant eisme, bet naudojant jį pagal specialią paskirtį – kraunant gruntą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ekskavatorius, kaip nurodė liudytojas R. P., pajudėjo į priekį iki metro, atlikdamas technologinį darbo veiksmą (norėdamas pakrauti daugiau grunto į sunkvežimio priekį), neturi teisinės reikšmės šiam ginčui. Tokio judėjimo teismas neturi pagrindo pripažinti kaip judėjimo SEAKĮ 2 straipsnio 12 prasme.
Akcentuotina, jog teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog jeigu įvykyje dalyvauja transporto priemonė, bet įvykis įvyksta transporto priemonei atliekant kokius nors darbus, nepaisant to, jog atliekant darbus transporto priemonė galėjo judėti, įvykis nelaikomas eismo įvykiu (pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194-343/2008; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-946-340/2017). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ginčo įvykis neatitinka SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytos eismo įvykio sąvokos, todėl šis įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir pareiga atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką nekyla. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas dokumentuose įvykį įvardija kaip eismo įvykį, nepaneigia paties įvykio turinio ir savaime neleidžia jo laikyti eismo įvykiu.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla tuomet, kai yra konstatuotos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad dėl įvykio yra kaltas atsakovo UAB „Transleksa“ darbuotojas, įvykio metu valdęs ekskavatorių. Tai patvirtina Eismo įvykio deklaracija (1 t., b. l. 12). Be to, UAB „Transleksa“ ekskavatoriaus valdytojas R. P. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad apakintas saulės jis neapskaičiavo saugaus atstumo atliekant grunto krovimo veiksmus ir pažeidė sunkvežimio kūzavą (stogelį), kliudydamas jį ekskavatoriaus kaušu (1 t., b. l. 44). Taigi, atsakovo darbuotojas R. P. pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Byloje taip pat nėra ginčo dėl turtinės žalos padarymo fakto ir dydžio, kuris yra 1228,16 Eur (1 t., b. l. 4, 5, 18, 21).
Taigi, atsakovo UAB „Transleksa“ veiksmuose nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl konstatuotina, kad, atsakovui UAB „Transleksa“ neatlyginus ieškovui jo patirtų nuostolių dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal pareikštą pretenziją, yra pagrindas priteisti iš atsakovo UAB „Transleksa“ 1228,16 Eur sumą (CK 6.1015 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Transleksa“ 1228,16 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. už 1228,16 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Todėl teismo vertinimu, visi kiti byloje esantys įrodymai, atsiliepimų į ieškinį argumentai, šalių atstovų paaiškinimai ir liudytojų parodymai teismo posėdyje nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo UAB „Transleksa“ ieškovui priteistinos jo turėtos 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš atsakovo UAB „Transleksa“ taip pat priteistina 9,73 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš UAB „Transleksa“ 1228,16 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. už 1228,16 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ADB „Gjensidige“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš UAB „Transleksa“ 9,73 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.