Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281? straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

R. K. perduotas J. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. K. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 9 d.;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant R. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliu.

Nuspręsta R. K. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta šias kardomąsias priemones panaikinti.

Nepriteistos iš R. K. 114,58 Eur proceso išlaidos už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Nuspręsta daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilio „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2025 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, esantį voke prie bylos galinio viršelio, – perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2025 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, esantį voke prie bylos galinio viršelio, – perduoti AB „Regitra“;

- kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei Bendrojo pagalbos centro pateiktais skambučių įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281? straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 8 d. apie 20.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0063 (patikros sertifikato Nr. 2359293) jam buvo nustatytas 3,12 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. apeliacinis skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kvalifikacija bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimo, tačiau skundu prašoma sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų 6 mėnesių. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 1 dalis) 3 metų 3 mėnesių laikotarpiui ir turto – automobilio „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnio 4 dalis).

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 metų 3 mėnesių terminui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

9. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

10. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytos 3,12 promilės, antruoju – net 3,23 promilės. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. įvykio metu nesugebėjo tinkamai valdyti automobilio ir atsitrenkė į kitą automobilį. Eismo įvykio metu sužalota moteris, apgadinti automobiliai, bandyta šalintis iš įvykio vietos. Remiantis liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2025 m. birželio 8 d. apie 20.07 val. jam stovint (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje pastarasis pastebėjo, kaip į automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į vairuotojo pusę, už vairo atsisėdo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, kuris sunkiai dėl girtumo paėjo, svirduliavo. Kai pastebėjo, kad automobilis pradėjo važiuoti, iškart apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį, važiuojantį į (duomenys neskelbtini). Matė, kaip vairuotojas bandė nusukti į dešinę, į aplinkkelį, tačiau įvažiavo griovį, iš jo išvažiavo ir toliau nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur yra apsisukimas, ten automobilio vairuotojas apsisuko ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Visą laiką automobilis manevravo pavojingai, beveik visada važiavo per dvi eismo juostas. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo maždaug 100-120 km/h greičiu, toliau pavojingai manevravo, važiavo per dvi eismo juostas, kiti automobiliai traukėsi į kelkraštį, nes jis kėlė pavojų eismo saugumui. Ties pirmu įvažiavimu į parduotuvę „(duomenys neskelbtini), automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas trenkėsi į pirmąją eismo juostą važiavusį automobilį, jį apgadino ir toliau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vėl po kiek laiko sugrįžo į savo juostą, prie sankryžos, reguliuojamos šviesoforu, jo vairuojamas automobilis sustojo gatvėje. Liudytojas greitai išlipo iš savo automobilio ir pribėgo prie vairuotojo, pastebėjo, kad už vairo sėdintis vyras dar bando užvesti automobilį, tačiau jis išlaipino vairuotoją iš automobilio. Kiti sustoję asmenys jam padėjo, ištraukė iš automobilio užvedimo raktelius. Automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją perdavė policijos pareigūnams (b. l. 42-45). Proceso metu apklaustas R. K. parodė, kad vairavo išgėręs gal 4 bokalus alaus ir 5-6 taureles brendžio, alkoholį baigė vartoti gal apie 18 valandą, važiavo į namus. Kaip važiavo automobiliu jis neprisimena, tik prisimena, kad atsitrenkė į automobilį, stovėjusį priekyje. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. K., būdamas neblaivus, miesto teritorijoje vairavo automobilį šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles bei sukėlė eismo įvykį. Dėl nurodytų aplinkybių jo neteisėtų veiksmų pavojingumas visuomenei yra akivaizdus.

11. Skundo prašymas sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki artimo minimaliam dydžio – 1 metams 6 mėnesiams – grindžiamas tuo, kad apeliantas turi mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, taip pat turi paskolų ir kreditų, kuriuos privalo mokėti kas mėnesį, be to, neturi kitokios specialybės, kurią dirbdamas galėtų gauti didesnį atlyginimą ir galėtų įvykdyti kreditinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino, kadangi tiek darbinės, tiek ir šeimyninės aplinkybės nesustabdė R. K. nuo vairavimo išgėrus. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad R. K. anksčiau nėra anksčiau nėra nei baustas, nei teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad per 5 metų laikotarpį R. K. kelis kartus baustas už automobilio pastatymą ir stovėjimą neleistinoje vietoje, baustas ir už tai, kad žiedinėje sankryžoje nepasirinko saugaus greičio bei neįvertino slidžios kelio dangos, dėl to atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino (1 t., b. l. 87-91). Nors padaryti nusižengimai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip neturintys esminės reikšmės BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos laidavimo sąlygos (laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) konstatavimui, vis dėlto, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, administracinių nusižengimų faktas (juolab, kad nusikalstamos veikos padarymo metu viena administracinė nuobauda buvo galiojanti) yra aplinkybė, į kurią yra privalu atsižvelgti. Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad R. K. anksčiau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, taip pat ne kartą baustas už kitus KET pažeidimus, tokius kaip greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h, pasišalinimą iš įvykio vietos, sukeltus eismo įvykius, už važiavimo per geležinkelio pervažą taisyklių pažeidimą ir kt. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. K. nėra drausmingas eismo dalyvis ir savo specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju R. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam skundžiamu nuosprendžiu nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. Taigi paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes, todėl nėra pagrindo teigti, kad kompleksiniu jų taikymu buvo pažeistas proporcingumo principas.

12. Pažymima, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Teisėjų kolegija neabejoja, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas suvaržo asmens teises, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Kaip matyti, R. K. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas 3 metams 3 mėnesiams ir tai yra kiek didesnis negu įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir R. K. asmenybei. Nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl pirmosios instancijos teismo paskirtų baudžiamojo poveikių priemonių jo teisės bus suvaržytos akivaizdžiai labiau nei reikia jų taikymu siekiamų prevencinių tikslų įgyvendinimui. Apibendrinus konstatuotina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti skundžiamu nuosprendžiu nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pagrįstas ir teisingas.

13. Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo pagrindais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. lapkričio 11 d. pažymą APD-2025-12661, kurioje prašoma iš R. K. priteisti valstybei 81,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendį apskundė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. K.. Apeliacinės instancijos teisme R. K. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi R. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad R. K. yra dirbantis, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. K. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. 81,25 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. valstybės naudai išieškoti 81,25 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą, 25 centus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.