- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 2-464-894/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14409-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- R. J. G.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
dalyvaujant ieškovui R. J. G., ieškovo R. J. G. atstovams advokatei D. J., (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos pirmininkui P. B.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. S. ir advokatei R. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1. Panaikinti atsakovės 2016 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 66PD dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir panaikinti juo paskirtą drausminę nuobaudą; 2. Panaikinti atsakovės 2016 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 246P dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimo ir panaikinti juo paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; 3. Grąžinti ieškovą į darbą; 4. Priteisti iš atsakovės kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį; 5. Sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio atlyginimo dydžio kompensacijos priteisimo vykdyti skubiai.
Ieškovas nurodė, kad nuo 1994 m. rugsėjo 5 d. dirba troleibuso vairuotoju. 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 66PD ieškovui skirta drausminė nuobauda. 2016 m. birželio 29 d. atsakovės direktorius priėmė įsakymą Nr. 246P dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo ieškovui ir nuo 2016 m. birželio 30 d. atleido ieškovą iš užimamų pareigų Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu už 2016 m. gegužės 30 d. padarytą darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. gegužės 30 d. nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo.
Ieškovas pažymi, kad 2016 m. kovo 17 d. jam įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, kuriame nurodoma, kad 2016 m. kovo 10 d. 17.20 val. ieškovas laiku neatidarė durų keleiviams išlaipinti. Ieškovas akcentavo, kad skundas, dėl kurio jis turėjo pasiaiškinti, buvo anoniminis, pateiktas internetiniame puslapyje. Teikdamas pasiaiškinimą ieškovas nurodė, kad keleivių įlaipinimą vykdo pagal jam žinomą ir privalomą tvarką. 2016 m. kovo 21 d. ieškovui įteiktas dar vienas reikalavimas pasiaiškinti dėl skundo, kuriame nurodoma, kad ieškovas elgiasi neadekvačiai, garsiai klauso muzikos. Ieškovas nurodė, kad skundas, kaip ir ankstesnis, buvo anoniminis, pateiktas internetiniame puslapyje. 2016 m. balandžio 1 d. ieškovui įteikti dar 3 reikalavimai dėl pasiaiškinimų pateikimo, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. kovo 9 d., 2016 m. kovo 22 d. ieškovas keleivių išlaipinimui troleibuso duris atidarė tik keleiviams pareikalavus, 2016 m. kovo 17 d. į stotelę „Girstutis“ atvyko vėluodamas 8 minutes ir iki galutinės stotelės „Partizanų g.“ važiavo atidarydamas tik priekines troleibuso duris, o keleivių išlaipinimui troleibuso duris atidarė tik keleiviams pareikalavus. Ieškovas pažymėjo, jog 2016 m. balandžio 5 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad savo pareigas vykdo tinkamai, pateikti skundai yra anoniminiai, šmeižiantys ieškovą. Ieškovo nuomone, 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 66PD drausminė nuobauda paskirta be pagrindo, taip pat atsakovė skirdama nuobaudą pažeidė Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes žinodama, jog ieškovas yra Kauno autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos valdymo organo narys, nesikreipė į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti nuobaudą ieškovui (1 t., b. l. 3-10).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog 2016 m. balandžio 8 d. drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta už tai, kad jis sustojęs stotelėse neatidaro durų, kol to nepradeda reikalauti keleiviai, staiga stabdo troleibusą, garsiai leidžia muziką, tyčia elgiasi nepagarbiai ir neadekvačiai. Atsakovė nurodo, kad skundai, kurių pagrindu skirta drausminė nuobauda, buvo gauti elektroniniu paštu info@kaunoautobusai.lt arba persiųsti iš Kauno miesto savivaldybės, nes buvo pateikti naudojant užklausą kaunas.lt. Šis elektroninio pašto adresas keleivių skundų ir raštų pateikimui yra nustatytas uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno autobusai“ ir Kauno miesto savivaldybes administracijos sudarytoje sutartyje ir skelbiamas uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno autobusai“ interneto svetainėje www.kaunoautobusai.lt. Atsakovė nurodė, kad pateikiami skundai dėl vairuotojo elgesio nėra anoniminiai, juose nurodomi skundą teikiančio asmens duomenys: vardas, pavardė, el. pašto adresas, kartais ir telefono numeris. Atsakovė pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota visus skundus ištirti. Siekiant išsiaiškinti situaciją, vairuotojams yra pateikiami prašymai pasiaiškinti, susisiekiama ir papildomai bendraujama su skundą pateikusiu asmeniu. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ieškovui susipažinimui buvo pateikti skundai, kuriuose nenurodytas skundą pateikęs asmuo, siekiant užtikrinti skundą pateikusio asmens duomenų apsaugą, tačiau atsakovui, kaip darbdaviui, yra žinomi skundus pateikę asmenys. Atsakovė nurodo, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta už tai, kad jis tyčia neatidarydavo durų keleivių išlaipinimui, laukdavo tol, kol keleiviai pradėdavo šūkauti ir reikšti nepasitenkinimą. Ieškovas niekuomet savo kaltės nepripažino, nežadėjo pasitaisyti, nebendradarbiavo su atsakove, siekiant išspręsti susidariusią situaciją.
Atsakovė pasisakydama dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, nurodė, kad ji ieškovui skirta už tai, kad jis Savanorių ir Taikos prospektų sankryžoje apie 11.03 val., važiuodamas per kontaktinio tinklo linijų kryžmę, nutraukė kontaktinio tinklo laidą, ir apgadino troleibuso srovės nuėmėją ir jo elektros kabelį. Po šio įvykio troleibusas buvo pristatytas į remonto dirbtuves patikrinimui, kurio metu nustatyta, kad srovės nuėmėjas ištrauktas iš sujungimo. Tokia situacija galima, kai važiuojant per kryžmes yra viršijamas leistinas maksimalus greitis. Patikrinus, kokiu greičiu ieškovas važiavo prieš pat nutrūkstant kontaktiniams laidams, nustatyta, kad ieškovo greitis siekė 26 km/val. Tuo tarpu leistinas troleibuso greitis, važiuojant per kryžmes, negali buti didesnis nei 20 km/val. Atsakovė nurodė, kad dėl minėtų ieškovo veiksmų, kai buvo nutrauktas kontaktinis tinklas, troleibusai, kurių maršrutų trasa yra per Savanorių ir Taikos prospektų sankryžą, nevažiavo daugiau nei valandą, buvo nutraukta 17 reisų, kurių metu nenuvažiuota 150,749 km., viešojo transporto paslaugos Kauno miesto gyventojams nuo 11.03 val. iki 12.45 val. troleibusų Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 14 maršrutais nebuvo teikiamos. Ieškovas nei teikiant pasiaiškinimus atsakovei, nei skiriant pirmąją drausminę nuobaudą, atsakovės neinformavo apie jo užimamas pareigas profesinės sąjungos komitete, nors tokią pareigą turėjo. Atsakovei tik 2016 m. gegužės 17 d. buvo pateiktas Kauno autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir KATVPS) raštas dėl jos valdymo organų sudėties, kuriame nurodoma, kad 2016 m. sausio 21 d. įvyko KATVPS narių ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kurio metu KATVPS komiteto nariu 4 metų kadencijai buvo išrinktas ir ieškovas. Atsakovė taip pat nurodė, kad skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, ieškovas jau buvo profesinės sąjungos valdymo organo narys ir atsakovė apie tai buvo informuota, tačiau vadovaujantis profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi ieškovui skiriant minėtą nuobaudą, profesinės sąjungos sutikimas nebuvo būtinas (1 t., b. l. 51-57).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2000 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovo ir akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis, pagal kurios 1.2. punktą ieškovas įdarbintas troleibuso vairuotoju (1 t., b. l. 112-124).
2016 m. balandžio 8 d. priimtas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 666P „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. J. G.“, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba (1 t., b. l. 12).
2016 m. birželio 29 d. priimtas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 246P „Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimo R. J. G.“, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (1 t., b. l. 11). Šio įsakymo pagrindu 2016 m. birželio 30 d. šalių darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) (1 t., b. l. 123).
Dėl profesinės sąjungos sutikimo skirti drausminę nuobaudą
Ieškovas paskirtų nuobaudų neteisėtumą, be kita ko, įrodinėjo tuo, kad nebuvo gautas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir/ar valdymo organo sutikimas paskirti jam, kaip profesinės sąjungos valdymo organo nariui, drausminę nuobaudą.
Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Atsakovė į bylą pateikė įrodymą, jog jai 2016 m. gegužės 17 d. buvo pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sąjungos raštas dėl jos valdymo organų sudėties, kuriame nurodoma, kad 2016 m. sausio 21 d. įvyko KATVPS narių ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kurio metu KATVPS komiteto nariu 4 metų kadencijai buvo išrinktas ir ieškovas (1 t., b. l. 106-111). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad teikdamas darbdaviui paaiškinimą tiriant pirmąjį jo drausmės pažeidimą, neinformavo darbdavio, kad yra išrinktas profesinės sąjungos komiteto nariu (2017 m. vasario 13 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 07 min.; 2017 m. vasario 17 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 01 min.). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad aplinkybė apie jo tapimą profesinės sąjungos renkamo organo nariu buvo visuotinai žinoma. Į bylą nepateikus jokių tokį ieškovo teiginį pagrindžiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo minėtai aplinkybei konstatuoti. Priešingai, aplinkybę, kad juridinių asmenų registre nauja profesinės sąjungos komiteto sudėtis įregistruota tik 2016 m. gegužės 13 d., patvirtina į bylą pateikti duomenys iš VĮ „Registrų centras“ (1 t., b. l. 109-111). Ieškovui į bylą nepateikus jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog aplinkybę, kad ieškovas 2016 m. sausio 21 d. tapo renkamo profesinės sąjungos organo nariu, atsakovė sužinojo anksčiau, nei 2016 m. gegužės 17 d., teismas minėtą datą laiko atsakovės sužinojimo apie ginčo aplinkybę data.
Teismas vertina, kad ieškovas, tapęs profesinės sąjungos organo nariu ir siekdamas pasinaudoti jam dėl to teisės aktų suteikiamomis papildomomis garantijomis, privalėjo apie šį įgytą statusą tinkamai informuoti darbdavį (DK 35 str. 1 d.). Konstatavus, jog apie ieškovo tapimą profesinės sąjungos organo nariu atsakovė sužinojo tik 2016 m. gegužės 17 d., t.y. po to, kai 2016 m. balandžio 8 d. paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą, ir pripažinus nuobaudą neteisėta tuo pagrindu, kad prieš ją paskiriant negautas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas, teismo vertinimu, būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.). Tuo tarpu, drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo paskyrimui profesinės sąjungos organo nariui teisės aktai nereikalauja gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamas drausmines nuobaudas neteisėtomis tuo pagrindu, kad nebuvo gauti išankstiniai profesinės sąjungos organo sutikimai dėl jų paskyrimo.
Ieškovas teigė, kad galimai iš darbo buvo atleistas dėl jo veiklos darbuotojų profesinėje sąjungoje. Jokių objektyvių įrodymų apie kokią nors konkrečią savo veiklą profesinėje sąjungoje ieškovas į bylą nepateikė. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas darbdavio būtų buvęs diskriminuojamas dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.
Dėl 2016 m. balandžio 8 d. drausminės nuobaudos teisėtumo
Keleivių vežimas yra veikla, susijusi su žmonių bendravimu, mandagiu elgesiu su jais, ir ypač jautri pažeidimams.
Atsakovė keleivių vežimą Kauno mieste vykdo 2015 m. balandžio 3 d. Viešųjų paslaugų teikimo sutarties Nr. SR-0687/75 (toliau – ir Sutartis), pasirašytos su Kauno miesto savivaldybės administracija, pagrindu (1 t., b.l. 61-64). Sutarties 6.1. punktu atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad vairuotojai būtų mandagūs, paslaugūs keleiviams ir kuo skubiau būtų šalinami keleivių aptarnavimo trūkumai. Sutarties 6.3. punktu atsakovė įsipareigojo raštu atsakyti į visus raštu (taip pat el. paštu info@kaunoautobusai.lt) gautus skundus dėl teikiamos paslaugos kokybės per 21 dieną nuo jų gavimo. Sutarties 6.5. punktu atsakovė įpareigota pagal sutarties 9 priede pridedamą anketą kasmet iki spalio 31 dienos organizuoti keleivių apklausą paslaugų kokybei įvertinti. Remdamasis apklausos išvadomis, neįvykdžiusi sutarto kokybės lygio, atsakovė pagal Sutarties 6 ir 8 priedą per 30 kalendorinių dienų, apskaičiuoja baudos sumą, kurią turi patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracija.
Atsakovė į bylą pateikė 2016 m. kovo 9 d. A. Z. vardu pasirašytą skundą, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog vairuotojas keleivius vežė „kaip malkas“, kiekvienoje stotelėje keleiviai turėjo rėkti, kad vairuotojas atidarytų išlaipinimui skirtas duris (1 t., b.l. 59).
Į bylą pateiktas 2016 m. kovo 10 d. I. A. vardu pasirašytas skundas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad vairuotojas, kurio pavardė G., „neatidaro durų, turi žmonės rėkauti ir prašyti“ (1 t., b. l. 126).
Atsakovė į bylą pateikė 2016 m. kovo 16 d. H. Š. vardu pasirašytą skundą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad vairuotojas „garsiai paleidžia muziką kabinoje, kad negirdėtų, kaip keleiviai išsako jam pastabas. Važiuoja visuomet didžiuliu greičiu <...>, vidurinių durų išlaipinimui niekada neatidaro, žmonės braunasi per priekį arba eina į galą, kartais kol prasibrauna vaikai ir nespėja išlipti“ (1 t., b. l. 148).
Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2016 m. kovo 22 d. E. P. vardu pasirašytą skundą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad vairuotojas R. J. G. „specialiai 3-5 sekundes neatidaro vidurinių bei gale esančių durų, žmonėms pradėjus rėkti jis jas atidaro. <...> specialiai staigiai stabdo“ (1 t., b. l. 144-145).
Teismas vertina, jog ieškovas teigdamas, kad asmenų skundai dėl jo netinkamo pareigų atlikimo buvo galimai darbdavio suklastoti, privalėjo šią aplinkybę įrodyti. Ieškovui nepateikus į bylą jokių objektyvių minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, teismas šį ieškovo argumentą atmeta, kaip neįrodytą (CPK 178 str.). Minėtą ieškovo argumentą taip pat paneigia byloje pateiktas susirašinėjimas su skundus pateikusiais asmenimis bei informacija iš jų socialinio tinklo paskyrų (2 t., b. l. 100-105). Teismas ieškovo atstovų argumentą, jog skundai pateikti anonimiškai atmeta, kaip niekuo nepagrįstą. Skundai dėl ieškovo netinkamo pareigų atlikimo gauti iš skirtingų keturių asmenų. Jie visi gauti per trumpą (dviejų savaičių) laiką. Jų turinys panašaus pobūdžio. Visi jie pateikti raštu, viešai paskelbtu atsakovės elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“ arba persiųsti iš Kauno miesto savivaldybės, nes pateikti adresu „kaunas.lt“. Atsakovė Sutarties su užsakovu – Kauno miesto savivaldybės administracija pagrindu, yra įpareigota siekiant užtikrinti tinkamą viešosios pervežimo paslaugos teikimą, reaguoti į visus gautus keleivių skundus ir į juos raštu atsakyti.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. Z. nurodė, kad ieškovo vairuojamu troleibusu 2016 m. kovo 9 d. važiavo penkias stoteles. Paaiškino, kad kiekvienoje stotelėje keleiviai šaukė ir trypė, kad vairuotojas atidarytų vidurines ir galines duris. Nurodė, kad: „vairuotojas žiūrėjo per veidrodėlį ir maivėsi“. Kartu nurodė, kad net keleiviams sulipus per priekines, duris, vis tiek kitų dviejų durų vairuotojas neatidarydavo. Paaiškino, kad jai vairuotojo elgesys pasirodė neadekvatus, važiuodama jautėsi nesaugi, jaudinosi, ar atidarys duris išlipimui, kai jai reikės išlipti (2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 36 min. 37 s.).
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-294 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių (toliau – ir Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės) 19 punkte nustatyta, jog į stotelėje sustojusį vietinio reguliaraus susisiekimo maršruto autobusą ar troleibusą įlipama pro priekines transporto priemonės duris (asmenys su neįgaliųjų ar vaikiškais vežimėliais gali įlipti pro visas duris) ir išlipama pro visas likusias transporto priemonės duris. Asmenys su akivaizdžia judėjimo negalia ar su mažamečiais vaikais gali išlipti ir pro priekines duris (1 t., b. l. 129-143).
Ieškovas ginčydamas 2016 m. balandžio 8 d. jam paskirtą drausminę nuobaudą įrodinėjo, kad įlaipindamas ir išlaipindamas keleivius vadovavosi Keleivių įlaipinimo per troleibuso priekines duris ir išlaipinimo tvarka. Teismas pabrėžia, jog minėta tvarka nėra savitikslė. Jos paskirtis yra užtikrinti saugų ir patogų keleivių sulaipinimą į troleibusą ir išlaipinimą iš jo.
Kartu teismas pažymi, jog 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-159 patvirtintos Keleivių įlaipinimo per priekines duris į troleibusus ir išlaipinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10.2 punkte nurodyta, kad dirbant maršrute rytinio/vakarinio „piko“ metu, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms ar kitu metu, kai yra daug keleivių ir nėra galimybės įlaipinti keleivius pagal šią Tvarką pro priekines duris, vairuotojas savo nuožiūra gali priimti sprendimą keleivius įlaipinti ir išlaipinti per visas duris, bet tik tam laiko tarpui, kuris būtinas (1 t., b.l. 65-66). Kartu teismas pažymi, jog Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 38.5. punktas nustato, jog ekipažas turi teisę nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis priimti sprendimą leisti keleiviams įlipti ne tik pro priekines, bet ir pro kitas autobusų ir troleibusų duris.
Teismas akcentuoja, kad net du keleivių skundai buvo gauti dėl vairuotojo elgesio keleivius vežant „piko“ metu (A. Z. nurodė važiavusi 17.45 val.) (1 t., b. l. 59), o H. Š. nurodė važiavusi 7.10 val. (1 t., b. l. 148). Darytina išvada, kad ieškovas netinkamai įgyvendino keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo tvarką.
Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 39.1. punkte nustatyta ekipažo pareiga užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, nepriekaištingą ir paslaugų keleivių aptarnavimą. Tų pačių taisyklių 39.4. punkte nustatyta, kad ekipažas privalo būti rūpestingas, paslaugus ir atidus. Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 54 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 7.4.5. punkte nustatyta, kad darbuotojai privalo operatyviai, kompetentingai ir dėmesingai spręsti keleivių, klientų klausimus, bendrauti su jais mandagiai. Darbo tvarkos taisyklių 7.4.8. punkte, be kita ko, nustatyta darbuotojų pareiga vengti konfliktų su interesantais (2 t., b. l. 54-58). Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 66, su kuriais ieškovas pasirašytinai supažindintas 2014 m. gegužės 20 d. (1 t., b. l. 154), 3.1.1. punkte nustatyta, jog vairuotojas, vykdydamas darbinę veiklą, atlieka šias pareigas: užtikrina keleivių saugumą ir komfortą, mandagiai ir kultūringai aptarnauja keleivius (1 t., b. l. 149-153).
Teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus keleivių skundus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, sprendžia, jog ieškovas pažeidė aukščiau nurodytais teisės aktais jam priskirtas pareigas, susijusias su nepriekaištingu keleivių aptarnavimu. Aplinkybę, kad ieškovas tinkamai neišlaipindamas keleivių veikė tyčia patvirtina darbdaviui jo pateikti paaiškinimai bei paaiškinimai teisminio proceso metu, nurodant, kad jis sąmoningai darydavo pertrauką, tarp priekinių durų ir vidurinių bei galinių durų atidarymo.
Savo kaltės dėl minėtų pažeidimų ieškovas nei drausminės nuobaudos skyrimo procedūros metu, nei teismo procese nepripažino. Teismas pažymi, kad net po darbdavio prašymų (2016 m. kovo 17 d. ir kovo 21 d.) pasiaiškinti dėl pirmųjų dviejų skundų, ieškovas savo neteisėtą elgesį tęsė. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. kovo 22 d. gautas keleivio skundas, kurio turinys iš esmės to paties pobūdžio, kaip ir skundų, dėl kurių ieškovo buvo paprašyta pateikti paaiškinimus. Tokiu savo elgesiu, teismo vertinimu, ieškovas demonstruoja nepagarbą keleiviams.
Į bylą pateikti L. M. 2012 m. sausio 20 d. ir sausio 25 d. skundai, kuriuose, be kita ko, nurodoma, kad vairuotojas (R. J. G.) „neatidarinėjo durų, pro kurias žmonės privalo išlipti, žmonės šaukė, kad jas atidarytų. <...>. Tai mano akyse pasikartoja antrą kartą“ (1 t., b. l. 68). Į bylą taip pat pateiktas 2012 m. sausio 25 d. keleivio skundas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad „sustojus neatidaro durų vos ne pusę minutės, o keleiviams prašant leisti išlipti, atsako „Spėsi!“ (1 t., b. l. 70-76). Pažymėtina, jog atsakovės atstovas R. S. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad prieš metus tiek į jo mobilųjį telefoną, tiek į stacionarų darbo telefoną skambino keleiviai, kurie skundėsi, kad R. J. G. juos „vežė kaip malkas, laiku neišleidžia“ (2017 m. vasario 13 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 3 val. 11 min.; 2017 m. vasario 17 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 1 val. 01 min.).
Teismas vertina, jog aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovas sistemiškai pažeidinėjo Troleibusų vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos atsakovės generalinio direktoriaus 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 27, (1 t., b. l. 76-88) 1.23. punkte numatytą pareigą kultūringai aptarnauti keleivius, būti mandagiam, paslaugiam keleiviams ir kuo skubiau šalinti keleivių aptarnavimo trūkumus. Minėti įrodymai taip pat charakterizuoja ieškovo neigiamą požiūrį į savo darbo pareigų atlikimą.
Akivaizdu, jog dėl ieškovo netinkamo pareigų atlikimo, keleiviai liko nepatenkinti atsakovės nekokybiškai suteikta pervežimo paslauga, teikė skundus. Tokiu būdu, buvo padaryta žala atsakovės dalykinei reputacijai.
Teismas vertina, kad atsakovė, taikydama drausminę atsakomybę bei parinkdama nuobaudos rūšį, atsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.). Vertindamas, ar atsakovė nepažeidė proporcingumo principo parenkant nuobaudos rūšį, teismas sutinka su darbdavės pozicija, kad už minėtą pažeidimą galėjo būti paskirta ir griežtesnė nuobauda.
Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog darbdavys pagrįstai ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą. Atitinkamai, ieškinio reikalavimas panaikinti 2016 m. balandžio 8 d. priimtą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 666P „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. J. G.“, bei juo paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo
Atsižvelgiant į teikiamų paslaugų ypatumus (keleivių vežimas), darbdavė (didesnio pavojaus šaltinio valdytoja), kurios veiklai keliami aukštesni rūpestingumo standartai, savo vidiniuose teisės aktuose (Darbo tvarkos taisyklėse, Troleibuso vairuotojų pareiginiuose nuostatuose, Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje) detaliai reglamentavo darbo tvarką, vairuotojų pareigas, veiksmus prieš darbą ir jo metu. Nurodyti aktai skirti užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą – saugiai vežti keleivius nustatytais maršrutais, o jų reikalavimų nesilaikymas gali sukelti sunkius padarinius – žalą asmens sveikatai ar gyvybei, taip pat turtinius ir kitus praradimus. Dėl to pripažintina, kad teikiant tokias paslaugas dėl jų specifikos itin svarbu tinkamai vykdyti nustatytas darbo pareigas ir užtikrinti reikalaujamą keleivių saugumą (2016 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-706/2016).
Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą – atleidimas iš darbo ir tokia nuobauda pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas), arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už padarytą darbo drausmės pažeidimą – viršijus leistiną greitį nutrauktą kontaktinį tinklą, esant galiojančiai kitai drausminei nuobaudai.
Liudytoju teismo posėdyje apklaustas atsakovės Energetikos departamento vadovas E. Š. nurodė, kad galimos trys kontaktinio tinklo nutrūkimo priežastys: 1) Per didelis troleibuso, važiuojančio per kryžmes greitis; 2) Troleibuso srovės nuėmiklio gedimas (štangos gedimas); 3) Kontaktinio tinklo detalės gedimas (2017 m. vasario 13 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 1 val. 46 min.).
Į bylą pateiktame 2016 m. gegužės 30 d. akte, be kita ko, nurodyta, jog po įvykio patikrinus troleibusą nustatyta, kad srovės nuėmėjų galvutės ir įdėklai techniškai tvarkingi (2 t., b. l. 99). Atsakovo į bylą pateiktame 2016 m. birželio 27 d. Darbo drausmės nusižengimo tyrimo akte nurodyta, jog kontaktinio tinklo būklė buvo tinkama (1 t., b. l. 89-90).
2016 m. birželio 15 d. akte, pasirašytame atsakovės darbuotojų E. B., V. L. ir S. K. nurodyta, jog 2016 m. gegužės 30 d. meteorologinės sąlygos buvo geros, jokių pranešimų ar kitokios informacijos apie kontaktinio tinklo gedimą ar problemas iki ieškovo pranešimo apie kontaktinio tinklo nutraukimą, iš vairuotojų nebuvo gauta. Remonto metu apžiūrėjus kontaktinio tinklo laidus ir įrenginį, nebuvo nustatyta jokių laidų nudilimų, įtrūkimų ar įpjovų, kurie galėjo (bent iš dalies) sąlygoti kontaktinio tinklo nutrūkimą (1 t., b. l. 100).
Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina, kad ieškovui troleibusas 2016 m. gegužės 30 d. buvo perduotas tvarkingas (2 t., b. l. 65).
Į bylą pateiktas troleibuso vairuotojos paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. ginčo kryžmę važiuodama nuo 12 iki 15 km./val. greičiu iš viso kirto tris kartus ir troleibuso srovės nuėmėjai nenukrito (2 t., b. l. 107).
Aptarti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog ginčo įvykio metu nebuvo ieškovo vairuojamo troleibuso srovės nuėmiklio (štangos) gedimo, taip pat nebuvo ginčo kontaktinio tinklo detalės gedimo.
Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, su kuria ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas 2015 m. rugpjūčio 5 d. (2 t., b. l. 59-60) 4.8.3. punkte įtvirtintas draudimas troleibuso vairuotojui važiuojant per kryžmes viršyti 20 km./val. greitį (1 t., b. l. 76-88).
Ieškovas teigė, kad per naujas kryžmes leidžiama važiuoti didesniu, nei 20 km./val. greičiu. Tokį savo argumentą ieškovas iš esmės įrodinėjo į bylą pateiktais atsakovės administracijos skelbimais vairuotojams. Teismas pažymi, kad pateiktame skelbime yra rašoma apie važiavimo greitį per iešmą, o ne per kryžmę (1 t., b. l. 166). Teismo posėdyje pats ieškovas patvirtino, kad iešmai ir kryžmės nėra tapačios dalys. R. J. G. teismo posėdyje patvirtino, jog jis neturi specialių žinių apie naujo ir seno modelio kryžmes (2017 m. vasario 13 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 07 min.; 2017 m. vasario 17 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 01 min.). Į bylą pateiktas 2017 m. vasario 15 d. aiškinamasis raštas patvirtina, kad ginčo sankryžoje keturios iš šešių kryžmių iš rusiškų pakeistos į čekiškas 2007 m. 2016 m. birželio, liepos mėnesiais pakeistos dvi likusios rusiškos kryžmės į čekiškas bei gegužės 30 d. troleibuso apgadinta sena čekiška kryžmė pakeista nauja (2 t., b. l. 72). Teismas daro išvadą, kad 2016 m. gegužės 30 d. ginčo sankryžoje dvi iš šešių kryžmių buvo senosios rusiškos. Į bylą atsakovė pateikė 2016 m. birželio 16 d. aiškinamąjį raštą Dėl kontaktinio tinklo spec. dalių, pasirašytą atsakovės Energetikos departamento vadovo E. Š., kuriame, be kita ko, nurodoma, kad šiuo metu troleibusų važiavimo greičio per spec. dalis (kryžmė yra viena iš spec. dalių – teismo pastaba) didinti negalima (1 t., b. l. 101-102).
Teismas pažymi, jog ne visoms kryžmėms esant pakeistoms į naująsias, ir vairuotojams neturint specialiųjų žinių apie kryžmes, vairuotojai per kryžmes negalėjo važiuoti didesniu, nei Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje nurodytu 20 km./val. greičiu. Šiame kontekste teismas pažymi, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai, ilgametę troleibuso vairuotojo patirtį turintys, K. D. bei V. M. taip pat nurodė, kad maksimalus leistinas greitis važiuojant per kryžmes yra 20 km./val. (2017 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min.). Į bylą pateiktos Techninės troleibuso eksploatacijos taisyklės, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad troleibuso judėjimo greitis važiuojant pro kontaktinio tinklo susikirtimus negali viršyti 20 km./val. (2 t., b. l. 94-98).
Teismas pabrėžia, kad, į bylą pateikti informaciniai skelbimai negali būti prilyginami įmonės vidaus teisės aktams, kurie yra privalomi darbuotojams. Apibendrindamas aukščiau aptartus įrodymus teismas sprendžia, jog vidaus teisės aktuose neįtvirtinus didesnio, nei 20 km./val. greičio, kuriuo leidžiama važiuoti per kryžmes, ieškovas privalėjo vadovautis Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje nurodyta taisykle dėl maksimalaus leistino (20 km./val.) greičio važiuojant per kryžmes.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas teigė, kad borto kompiuteris troleibuso važiavimo greitį rodo netiksliai. Jokių objektyvių įrodymų minėtai aplinkybei pagrįsti ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovė į bylą pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog dėl borto kompiuterio gedimo per visus 2016 metus nebuvo kreiptasi (2 t., b. l. 106). Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ginčo įvykio dieną ieškovo vairuoto troleibuso borto kompiuterio duomenys yra netikslūs.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokiu greičiu ieškovas ginčo įvykio metu važiavo per ginčo kryžmes. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad per ginčo sankryžą važiavo apie 20 km./val. greičiu (2017 m. vasario 13 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 07 min.; 2017 m. vasario 17 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 01 min.). Teismas pažymi, jog ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo paaiškinimus, kad per kryžmes važiavo leistinu greičiu (CPK 178 str.). Teismas vertina, kad ieškovo atstovo 2017 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje pateikti rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad, nors ir neženkliai (nurodomas 21-22 km./val. greitis), bet leistinas greitis važiuojant per ginčo kryžmes buvo viršytas (2 t., b. l. 137-139).
Įvykio metu padarytų kontaktinio tinklo ir troleibuso štangos sugadinimų mastas ir pobūdis (2 t., b. l. 99), teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog ginčo troleibuso greitis buvo didesnis nei leistinas. Aplinkybę, kad ieškovas prieš įvykstant ginčo įvykiui per kryžmes važiavo didesniu už leistiną greitį, teismo vertinimu, patvirtina ir į bylą atsakovės pateikti troleibuso borto kompiuterio duomenys ir jų pagrindu sudarytos schemos (2 t., b. l. 110-122).
Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, vadovaudamasis tikėtinumo civiliniame procese taisykle, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad 2016 m. gegužės 30 d. kontaktinio tinklo nutrūkimo Savanorių ir Taikos prospektų sankryžoje priežastis buvo didesnis nei maksimalus leistinas troleibuso, kurį vairavo ieškovas, greitis.
Teismas vertina, kad ieškovas nepakankamai rūpestingai ir atidžiai pasirinko troleibuso greitį važiuojant per ginčo kryžmes, nors turėdamas didelę troleibuso vairuotojo patirtį, galėjo ir privalėjo suprasti, kad, važiuojant per kryžmes nesaugiu greičiu, gali nutrūkti kontaktinis tinklas. Dėl per didelio greičio buvo nutrauktas kontaktinis tinklas. Atitinkamai teismas vertina, kad ieškovas pažeidė Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos 4.8.3. punktą, draudžiantį važiuojant per kryžmes viršyti 20 km./val. greitį.
Akivaizdu, kad atsakovė dėl nutraukto tinklo patyrė žalą, turėdama papildomų sąnaudų šalinant šį gedimą. Be to, į bylą pateiktas dokumentas patvirtina, kad dėl ieškovo nutraukto tinklo buvo sutrikdytas kitų troleibusų eismas, buvo nenuvažiuota 150,749 km. (1 t., b.l. 103-105). Pagal viešąją sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovei nenuvažiavus suplanuotų kilometrų yra taikomos sankcijos. Atsakovės atstovas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad mėnesio pabaigoje atsakovės užsakovas – Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovei už nenuvažiuotus kilometrus paskyrė baudą (2017 m. vasario 13 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 3 val. 11 min.; 2017 m. vasario 17 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 1 val. 01 min.).
Dėl nutraukto tinklo troleibusai, kurių maršrutų trasa ėjo per Savanorių ir Taikos prospektų sankryžą, nevažiavo daugiau nei valandą, buvo nutraukta 17 reisų, kurių metu nenuvažiuota 150,749 km., viešojo transporto paslaugos Kauno miesto gyventojams nuo 11.03 val. iki 12.45 val. troleibusų Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 14 maršrutais nebuvo teikiamos. Ginčo reise važiavę keleiviai, nutrūkus kontaktiniam tinklui, negalėjo tęsti kelionės. Teismo nuomone, tokiu būdu buvo padaryta žala tiek keleiviams, kuriems nebuvo suteikta savalaikė ir/ar kokybiška pervežimo paslauga, tiek ir atsakovės dalykinei reputacijai. Darbdavei dėl ieškovo padaryto drausmės pažeidimo kilo ne tik materialinių nuostolių, bet ir kitų neigiamų padarinių – sukeltas keleivių nepasitenkinimas, sudarytas pagrindas jiems teikiamų paslaugų kokybę vertinti kritiškai. Be to, teismas pažymi, kad nors netinkamu ieškovo pareigų vykdymu nebuvo padaryta žalos keleivių sveikatai (gyvybei), tačiau kilo grėsmė jų saugumui.
Teismas sprendžia, kad ieškovo darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti buvo visi būtinieji juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 str. 3 d.); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda buvo galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012).
Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).
Šiame kontekste aktuali ieškovo pozicija, kurios jis laikėsi tiek darbdavei tiriant darbo drausmės pažeidimą, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Ieškovas savo kaltės nepripažino, nežadėjo pasitaisyti, nebendradarbiavo su atsakove, siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Toks ieškovo požiūris į darbo drausmę kelia pagrįstų abejonių dėl darbuotojo tinkamumo toliau eiti jam pavestas pareigas, užtikrinti tinkamos kokybės paslaugų teikimą viešojo transporto keleiviams. Nagrinėjamu atveju darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimus, tiek vėliau, rodo, kad darbdavė turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo.
Visapusiškai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, teismas sprendžia, kad atsakovė, taikydama drausminę atsakomybę bei parinkdama nuobaudos rūšį – atleidimą iš darbo, nepažeidė proporcingumo principo, atsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.).
Ieškovui 2016 m. balandžio 8 d. buvo paskirta drausminė nuobauda, kuri 2016 m. birželio 29 d. (drausminės nuobaudos – atleidimo – paskyrimo data) buvo galiojanti, todėl darbdavys turėjo pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu apie tai iš anksto jo neįspėjęs Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškinio reikalavimų dėl grąžinimo į darbą bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Į bylą pateikta 2016 m. birželio 7 d. atsakovės ir advokatų profesinėje bendrijoje „Magnusson ir partneriai“ dirbančios advokatės R. D. sudaryta atstovavimo sutartis (1 t., b. l. 48).
Pateiktas atsakovės advokatės prašymas priteisti 5723,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 127). Pateikti suteiktas paslaugas detalizuojantys bei advokato išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (2 t., b. l. 13-23).
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau ir - Rekomendacijos) 8.17, 8.19 punktuose numatytas maksimalus vienos valandos įkainis už dokumentų (nenurodytų Rekomendacijų 8.16 punkte) parengimą ir už pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje 1 valandą - 79,30 Eur. Teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad už visas teiktas paslaugas buvo skaičiuota po 100,00 Eur už 1 val. Teismas vertina, kad buvo viršytas Rekomendacijose nustatytas maksimalus užmokesčio dydis.
Iš į bylą pateiktų advokatų profesinei bendrijai „Magnusson ir partneriai“ atsakovės atliktų mokėjimo nurodymų matyti, kad jais buvo apmokamos ne tik už nagrinėjamoje byloje suteiktas paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tačiau ir visa eilė kitų PVM sąskaitų faktūrų. Iš teismų informacinės bazės LITEKO duomenų taip pat matyti, kad advokatė akcinę bendrovę „Kauno autobusai“ atstovavo ir kitose civilinėse bylose (civilinėje byloje Nr. 2S-1014-259/2016; civilinėje byloje Nr. 2-5270-638/2016). Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ atsakovei teikiamų teisinių paslaugų pastovumas.
Bendra nagrinėjamos bylos posėdžių laiko trukmė apvalinant ją pagal Rekomendacijų 9 punktą yra 10,5 val. Vadinasi, advokato užmokesčio už atstovavimą teismo posėdžiuose bendra suma sudarytų 833,00 Eur (10,5 val x 79,33 Eur). Teismas laiko, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ir/ar nauji teisiniai klausimai.
Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus bei vadovaujantis suformuota teismų praktika, teismas vertina, kad atsakovė nepagrįstai išlaidavo apmokėdama advokatų profesinei bendrijai „Magnusson ir partneriai“ už nagrinėjamoje byloje jai suteiktas teisines paslaugas net 5723,30 Eur. Kita vertus, teismas vertina, kad nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesu fakto, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimas, pažeistų šalių lygiateisiškumo principą.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, atsakovės prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos nagrinėjamoje byloje mažintinos. Iš ieškovo atsakovei priteistina 2000,00 Eur suma, kurią teismas vertina protinga, atitinkančia Rekomendacijas ir pagrįsta.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 8,27 Eur valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 8,27 Eur (aštuonis eurus 27 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.