- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1999-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14409-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- R. J. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės 2016 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 66PD dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir panaikinti juo paskirtą drausminę nuobaudą; panaikinti atsakovės 2016 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 246P dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimo ir panaikinti juo paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; grąžinti ieškovą į darbą; priteisti iš atsakovės kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį; sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio atlyginimo dydžio kompensacijos priteisimo vykdyti skubiai.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 1994 m. rugsėjo 5 d. dirba troleibuso vairuotoju. Ieškovui 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 66PD skirta drausminė nuobauda. Atsakovės direktorius 2016 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 246P dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo ieškovui ir nuo 2016 m. birželio 30 d. atleido ieškovą iš užimamų pareigų Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu už 2016 m. gegužės 30 d. padarytą darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. gegužės 30 d. nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas pažymėjo, kad 2016 m. kovo 17 d. jam įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, kuriame nurodoma, kad 2016 m. kovo 10 d. 17.20 val. ieškovas laiku neatidarė durų keleiviams išlaipinti. Ieškovas akcentavo, kad skundas, dėl kurio jis turėjo pasiaiškinti, buvo anoniminis, pateiktas internetiniame puslapyje. Teikdamas pasiaiškinimą ieškovas nurodė, kad keleivių įlaipinimą vykdo pagal jam žinomą ir privalomą tvarką. Ieškovui 2016 m. kovo 21 d. įteiktas dar vienas reikalavimas pasiaiškinti dėl skundo, kuriame nurodoma, kad ieškovas elgiasi neadekvačiai, garsiai klauso muzikos. Ieškovas nurodė, kad skundas, kaip ir ankstesnis, buvo anoniminis, pateiktas internetiniame puslapyje. Ieškovui 2016 m. balandžio 1 d. įteikti dar 3 reikalavimai dėl pasiaiškinimų pateikimo, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. kovo 9 d., 2016 m. kovo 22 d. ieškovas keleivių išlaipinimui troleibuso duris atidarė tik keleiviams pareikalavus, 2016 m. kovo 17 d. į stotelę „Girstutis“ atvyko vėluodamas 8 minutes ir iki galutinės stotelės „Partizanų g.“ važiavo atidarydamas tik priekines troleibuso duris, o keleivių išlaipinimui troleibuso duris atidarė tik keleiviams pareikalavus. Ieškovas pažymėjo, jog 2016 m. balandžio 5 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad savo pareigas vykdo tinkamai, pateikti skundai yra anoniminiai, šmeižiantys ieškovą. Ieškovo nuomone, 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 66PD drausminė nuobauda paskirta be pagrindo, taip pat atsakovė skirdama nuobaudą pažeidė Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes žinodama, jog ieškovas yra Kauno autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos valdymo organo narys, nesikreipė į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti nuobaudą ieškovui.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2016 m. balandžio 8 d. drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta už tai, kad jis, sustojęs stotelėse, neatidaro durų, kol to nepradeda reikalauti keleiviai, staiga stabdo troleibusą, garsiai leidžia muziką, tyčia elgiasi nepagarbiai ir neadekvačiai. Atsakovė nurodo, kad skundai, kurių pagrindu skirta drausminė nuobauda, buvo gauti elektroniniu paštu info@kaunoautobusai.lt arba persiųsti iš Kauno miesto savivaldybės, nes buvo pateikti naudojant užklausą kaunas.lt. Šis elektroninio pašto adresas keleivių skundų ir raštų pateikimui yra nustatytas UAB ,,Kauno autobusai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytoje sutartyje ir skelbiamas UAB ,,Kauno autobusai“ interneto svetainėje www.kaunoautobusai.lt. Atsakovė nurodė, kad pateikiami skundai dėl vairuotojo elgesio nėra anoniminiai, juose nurodomi skundą teikiančio asmens duomenys: vardas, pavardė, el. pašto adresas, kartais ir telefono numeris. Atsakovė pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota visus skundus ištirti. Siekiant išsiaiškinti situaciją, vairuotojams yra pateikiami prašymai pasiaiškinti, susisiekiama ir papildomai bendraujama su skundą pateikusiu asmeniu. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ieškovui susipažinimui buvo pateikti skundai, kuriuose nenurodytas skundą pateikęs asmuo, siekiant užtikrinti skundą pateikusio asmens duomenų apsaugą, tačiau atsakovui, kaip darbdaviui, yra žinomi skundus pateikę asmenys. Atsakovė nurodo, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta už tai, kad jis tyčia neatidarydavo durų keleivių išlaipinimui, laukdavo tol, kol keleiviai pradėdavo šūkauti ir reikšti nepasitenkinimą. Ieškovas niekuomet savo kaltės nepripažino, nežadėjo pasitaisyti, nebendradarbiavo su atsakove siekiant išspręsti susidariusią situaciją.
Atsiliepimas
4. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, nurodė, kad ji ieškovui skirta už tai, kad jis Savanorių ir Taikos prospektų sankryžoje apie 11.03 val., važiuodamas per kontaktinio tinklo linijų kryžmę, nutraukė kontaktinio tinklo laidą, ir apgadino troleibuso srovės nuėmėją ir jo elektros kabelį. Po šio įvykio troleibusas buvo pristatytas į remonto dirbtuves patikrinimui, kurio metu nustatyta, kad srovės nuėmėjas ištrauktas iš sujungimo. Tokia situacija galima, kai važiuojant per kryžmes yra viršijamas leistinas maksimalus greitis. Patikrinus, kokiu greičiu ieškovas važiavo prieš pat nutrūkstant kontaktiniams laidams, nustatyta, kad ieškovo greitis siekė 26 km/val. Tuo tarpu leistinas troleibuso greitis važiuojant per kryžmes, negali būti didesnis nei 20 km/val. Atsakovė nurodė, kad dėl minėtų ieškovo veiksmų, kai buvo nutrauktas kontaktinis tinklas, troleibusai, kurių maršrutų trasa yra per Savanorių ir Taikos prospektų sankryžą, nevažiavo daugiau nei valandą, buvo nutraukta 17 reisų, kurių metu nenuvažiuota 150,749 km., viešojo transporto paslaugos Kauno miesto gyventojams nuo 11.03 val. iki 12.45 val. troleibusų Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 14 maršrutais nebuvo teikiamos. Ieškovas nei teikdamas pasiaiškinimus atsakovei, nei skiriant jam pirmąją drausminę nuobaudą atsakovės neinformavo apie jo užimamas pareigas profesinės sąjungos komitete, nors tokią pareigą turėjo. Atsakovei tik 2016 m. gegužės 17 d. buvo pateiktas Kauno autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir KATVPS) raštas dėl jos valdymo organų sudėties, kuriame nurodoma, kad 2016 m. sausio 21 d. įvyko KATVPS narių ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kurio metu KATVPS komiteto nariu 4 metų kadencijai buvo išrinktas ir ieškovas. Atsakovė taip pat nurodė, kad skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, ieškovas jau buvo profesinės sąjungos valdymo organo narys ir atsakovė apie tai buvo informuota, tačiau vadovaujantis profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi ieškovui skiriant minėtą nuobaudą, profesinės sąjungos sutikimas nebuvo būtinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas, tapęs profesinės sąjungos organo nariu ir siekdamas pasinaudoti jam dėl to teisės aktų suteikiamomis papildomomis garantijomis, privalėjo apie šį įgytą statusą tinkamai informuoti darbdavį. Apie ieškovo tapimą profesinės sąjungos organo nariu atsakovė sužinojo tik 2016 m. gegužės 17 d., t. y. po to, kai 2016 m. balandžio 8 d. paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą, todėl pripažinus nuobaudą neteisėta tuo pagrindu, kad negautas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas, teismo vertinimu, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo paskyrimui profesinės sąjungos organo nariui teisės aktai nereikalauja gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamas drausmines nuobaudas neteisėtomis tuo pagrindu, kad nebuvo gauti išankstiniai profesinės sąjungos organo sutikimai dėl jų paskyrimo.
7. Dėl 2016 m. balandžio 8 d. drausminės nuobaudos teisėtumo teismas nurodė, kad įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus keleivių skundus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, sprendžia, jog ieškovas pažeidė teisės aktais jam priskirtas pareigas, susijusias su nepriekaištingu keleivių aptarnavimu. Aplinkybę, kad ieškovas tinkamai neišlaipindamas keleivių veikė tyčia, patvirtina darbdaviui jo pateikti paaiškinimai bei paaiškinimai teisminio proceso metu, nurodant, kad jis sąmoningai darydavo pertrauką tarp priekinių durų ir vidurinių bei galinių durų atidarymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas nuolat pažeidinėjo Troleibusų vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos atsakovės generalinio direktoriaus 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 27, 1.23. punkte numatytą pareigą kultūringai aptarnauti keleivius, būti mandagiam, paslaugiam keleiviams ir kuo skubiau šalinti keleivių aptarnavimo trūkumus. Minėti įrodymai taip pat charakterizuoja ieškovo neigiamą požiūrį į savo darbo pareigų atlikimą. Dėl ieškovo netinkamo pareigų atlikimo keleiviai liko nepatenkinti atsakovės nekokybiškai suteikta pervežimo paslauga, teikė skundus. Teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu buvo padaryta žala atsakovės dalykinei reputacijai.
8. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo teismas nurodė, kad visapusiškai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, vadovaudamasis tikėtinumo civiliniame procese taisykle, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad 2016 m. gegužės 30 d. kontaktinio tinklo nutrūkimo Savanorių ir Taikos prospektų sankryžoje priežastis buvo didesnis nei maksimalus leistinas troleibuso, kurį vairavo ieškovas, greitis. Teismas vertino, kad ieškovas nepakankamai rūpestingai ir atidžiai pasirinko troleibuso greitį važiuodamas per ginčo kryžmes, nors turėdamas didelę troleibuso vairuotojo patirtį, galėjo ir privalėjo suprasti, kad, važiuojant per kryžmes nesaugiu greičiu gali nutrūkti kontaktinis tinklas. Dėl per didelio greičio buvo nutrauktas kontaktinis tinklas. Atitinkamai teismas vertino, kad ieškovas pažeidė Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos 4.8.3. punktą, draudžiantį važiuojant per kryžmes viršyti 20 km./val. greitį. Teismas sprendė, kad ieškovo darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti buvo visi būtinieji juridiniai faktai. Ieškovas savo kaltės nepripažino, nežadėjo pasitaisyti, nebendradarbiavo su atsakove siekdamas išspręsti susidariusią situaciją. Teismas nurodė, kad toks ieškovo požiūris į darbo drausmę kelia pagrįstų abejonių dėl darbuotojo tinkamumo toliau eiti jam pavestas pareigas, užtikrinti tinkamos kokybės paslaugų teikimą viešojo transporto keleiviams. Darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimus, tiek vėliau, rodo, kad darbdavė turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, spręsdamas dėl paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, o kartu ir dėl ją užginčijusios ieškinio dalies pagrįstumo, neteisėtai vadovavosi vien tik skundų buvimo faktu ir jų turinyje esančiais teiginiais, nes privalėjo jų buvimo faktą vertinti ir jų turinį aiškinti santykyje su kitais byloje esančiais įrodymais ir teisminio proceso eigoje nustatytomis aplinkybėmis, kurių arba nevertino iš viso arba vertino netinkamai. Nei vienas iš skundų autoriais pristatytų asmenų neturėjo su ieškovu jokio kontakto, su juo niekuomet jokiu būdu nėra bendravę, jam niekuomet nėra reiškę jokiu pastabų.
9.2. Teismas atsakovės gautą žinią apie tai, kad ieškovas troleibuso vidurines ir galines duris specialiai visuomet atidaro 3-5 sekundėmis vėliau nei priekines, privalėjo vertinti kaip teisėtą privalomų vykdyti darbinių pareigų atlikimą ir kaip papildomą įrodymą, jog ieškovas jam pavestas darbines pareigas atlieka sąžiningai, pareigingai ir kruopščiai. Ieškovo naudojamas 3-5 sekundžių trukmės vėlesnio tik keleivių išlipimui skirtų durų atidarymo laikotarpis yra būtinas keleivių suvokimo atsiradimui, kad į troleibusą bus galima patekti tik per priekines duris bei realiam ketinusių patekti į troleibusą per kitas (tik išlipimui skirtas) duris keleivių priėjimui prie priekinių durų, o iš kitos pusės - vadovaujantis Tvarkos 11.2. punkte esančių nuostatų pagrindais, visų troleibuso durų atidarymas kartu nuolatos gresia vairuotojo atleidimu iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
9.3. Visų troleibusų vairuotojai per ginčo kryžmes važiuoja tuo pačiu režimu, t. y. pradėję važiuoti iš stovėjimo vietos ties sankryža, pirmiausiai pasiekia to momento eismo sąlygomis leidžiamą maksimalų greitį (354 troleibusas - 31 km/h, 287 troleibusas — 32 km/h, 351 troleibusas — 24 km/h ir 006 troleibusas - 26 km/h), po to, dėl pasiruošimo pravažiuoti ten esančias kryžmes atlieka troleibuso pristabdymą iki 20 km/h neviršijančio greičio ir tik po to pro jas važiuoja. Vairuoto troleibuso važiavimo per ginčo kryžmes grafinė išklotinė akivaizdžiai sutampa su byloje pateiktomis troleibusų važiavimo greičio išklotinėmis. Todėl ieškovo vairuoto troleibuso greičio išklotinėje nurodytas maksimalus 26 k/m greitis turėjo būti vertinamas ne kaip važiavimo per ginčo kryžmę greitis, bet turėjo būti vertinamas tik kaip maksimalus prieš pradedant stabdyti dėl pasiruošimo pravažiuoti per kryžmę pasiektas greitis. Ieškovo 2016 m. gegužės 30 d. vairuoto troleibuso važiavimo per ginčo kryžmę tikrasis greitis buvo ne didesnis už leistiną 20 km/h greitį, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė ir teismo sprendime jomis nesirėmė.
9.4. Teismas sprendime nesusiejo troleibusuose įrengtų borto kompiuterių rodomų troleibusų greičio duomenų su kitais teisminio nagrinėjimo metu pateiktais argumentais. Troleibuso greičio duomenis borto kompiuteriai visuose troleibusuose ir autobusuose jų judėjimo metu rodo didesnį važiavimo greitį už realųjį ir todėl formuoja klaidingas važiavimo greičio išklotines.
9.5. Po paskelbto skundžiamo teismo sprendimo atsirado naujų įrodymų dėl troleibusuose esančių borto kompiuterių darbo netikslumo. Atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. į visų troleibusų vairuotojų žinioje esančius tarnybinius mobilaus ryšio abonentus išsiuntė tokio turinio žinutę: „Atvykus į stotelę ir sustojus troleibusui iš karto galite atidaryti duris, tačiau draudžiama nuvažiuoti iš stotelės, kol greitis nenukrito iki 0 km/h“. Tai reiškia, kad pati atsakovė patvirtino tai, kas buvo pasakyta 2017 m. vasario 13 d. teismo posėdyje, t. y. kad troleibusui sustojus, borto kompiuteris dar kurį laiką rodo, jog troleibusas važiuoja. Tai patvirtina pateikiamos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų kopijos su juose nurodytais duomenimis apie realų aukščiau apibūdintų žinučių buvimą ir jų atsiradimo šaltinį. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo kviesti liudytojais visus tris protokoluose nurodytų mobilaus ryšio tarnybinių abonentų turėtojus.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę ir 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda yra teisėta. Bylą nagrinėjęs teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo į bylą surinktus įrodymus ir vertino jų visumą. Teismas pasisakė ne tik dėl įlaipinimo ir išlaipinimo tvarkos pažeidimo, bet ir dėl kitų ieškovui inkriminuotų darbo pareigų pažeidimų ir pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą įvertino atsižvelgdamas į ieškovo elgesį keleivių atžvilgiu. Ginčydamas atsakovo nurodomas aplinkybes, patvirtintas rašytiniais bei liudytojų įrodymais, pats ieškovas jokių įrodymų be keliamų prielaidų ir sąmokslo teorijų dėl tariamo susidorojimo su ieškovu nepateikė.
10.2. Ieškovui aiškinant, kad elektroniniu būdu pateikti skundai negali būti pagrindas taikyti drausminę atsakomybę darbuotojams, būtų nepagrįstai apribota darbdavio teisė taikyti naujausias technologijas, rinkti atsiliepimus apie darbuotojus, jų elgesį ir gerinti paslaugų kokybę.
10.3. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl to, kad ieškovas per kryžmes važiavo didesniu nei 20 km/val. greičiu pagrindė atsižvelgdamas tiek į atsakovės, tiek ir į paties ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, bei į liudytojų parodymus. Teismas analizavo ne tik ieškovo ir atsakovės pateiktas greičio kreives, bet ir aplinkybes, dėl kurių apskritai tinklas gali būti nutrauktas, jų galimą egzistavimą, sugadinimo pobūdį ir mastą. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi įvairiais šaltiniais ir išvadas padarė remdamasis aplinkybių visuma.
10.4. Atsakovės manymu, į bylą papildomai teikiami įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla ir niekaip nepaneigia ar nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl liudytojų iškvietimo bei apelianto prašymo dėl žodinio proceso.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų - patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Apeliantas (toliau- ir ieškovas) prašo iškviesti į teismo posėdį atsakovės įmonėje troleibusų vairuotojais dirbančius O.J. V., K. K. ir D. A., kurie, apelianto teigimu, jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, 2017 m. gegužės 11 d., yra gavę SMS žinutes iš darbdavio, nurodančias nevažiuoti iš stotelės, „kol greitis nenukrito iki 0 km/h“. Apelianto teigimu, žinučių turinys patvirtina, kad borto kompiuteriai klaidingai nurodo troleibuso greitį. Apeliantas prie apeliacinio skundo yra pridėjęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose užfiksuota, kad antstolė pateiktuose telefono aparatuose su skirtingais abonento numeriais užfiksavo minėto turinio trumpąsias žinutes (t.3, b.l. 16-17). Kolegijos nuomone, trumpųjų žinučių turinys ir jo sąsajumas su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis gali būti vertinamas ir be prašomų liudytojų apklausos.
13. Apeliantas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, t. y. 12 pastraipoje minėtus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, patvirtinančius, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ 2017 m. gegužės 11 d. keletui savo darbuotojų išsiuntė trumpąsias telefono žinutes tokio turinio: „Atvykus į stotelę ir sustojus troleibusui iš karto galite atidaryti duris, tačiau draudžiama nuvažiuoti iš stotelės, kol greitis nenukrito iki 0 km/h“. Apelianto teigimu, šios žinutės įrodo troleibusų borto kompiuterių netikslų greičio matavimą. Kolegijos nuomone, žinučių turinys nėra tiesiogiai susijęs su troleibuso borto kompiuterio tikslumu matuojant greitį troleibuso važiavimo metu, todėl šioje byloje reikšmės neturi. Duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą dėl naujai pateiktų įrodymų sąsajumo su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, ieškovas nepateikė. Todėl ieškovo pateikti papildomi įrodymai prie bylos nejungiami ir netiriami ( CPK 314 straipsnis).
14. Nesutikdamas su jam paskirta 2016 m. balandžio 8 d. drausmine nuobauda – pastaba, apeliantas nurodo, kad prieš jį pateikti keleivių skundai yra anoniminiai, vadinasi, netikri, nes nei vienas iš skundų autoriais pristatytų asmenų neturėjo su ieškovu jokio kontakto, su juo niekuomet jokiu būdu nėra bendravę, jam niekuomet nėra reiškę jokiu pastabų. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta ir pažymi, kad vežimo paslaugas teikė ne pats apeliantas asmeniškai kaip verslo subjektas, o atsakovė UAB „Kauno autobusai“, kurios darbuotojas buvo ieškovas. Būtent atsakovė su Kauno miesto savivaldybės administracija yra sudariusi 2015 m. balandžio 3 d. Viešųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0687/75 ( t.1, b.l. 61-64). Todėl visos pretenzijos dėl suteiktų paslaugų kokybės pagrįstai buvo reiškiamos būtent atsakovei, kuri savo ruožtu reikalavo pasiaiškinimų iš ieškovo kaip darbuotojo. Atsakovės atstovas R. S. 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje ( garso įrašo nuo 03:15:30 min.) ir gruodžio 17 d. teismo posėdyje ( garso įrašo nuo 01:01:00 min.) patvirtino, kad jis yra gavęs ne vieną skundą dėl ieškovo elgesio vairuojant troleibusą telefonu iš įvairių keleivių.
15. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai išanalizavo Viešųjų paslaugų teikimo sutarties nuostatas, taip pat detaliai ištyrė atsakovės gautus skundus dėl paslaugų kokybės. Pažymėtina, kad pateiktieji skundai nebuvo anoniminiai, atsakovei, kuri yra paslaugos teikėja, skundus pateikę asmenys buvo žinomi. Be to, pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. posėdyje buvo betarpiškai apklausta liudytoja A. Z. (posėdžio garso įrašo nuo 36:36 min.), kuri parodė, kad kaip keleivė važiavo troleibusu 2016m. kovo 9 d. po darbo, apie 18.45 val., liko nepatenkinta vežimo paslaugomis, todėl tą patį vakarą parašė skundą elektroniniu paštu. Liudytoja patvirtino, kad kiekvienoje stotelėje iš penkių, kurias liudytoja važiavo, keleiviams reikėjo šaukti ir trypti, kad vairuotojas atidarytų vidurines ir galines duris. Liudytoja veidrodėlyje matė, kad vairuotojas tuo metu žiūrėjo pro veidrodėlį į keleivius ir maivėsi, liudytojai toks elgesys pasirodė neadekvatus, ji suabejojo vairuotojo sveikatos būkle, todėl ir parašė skundą. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino atpažinusi ieškovą kaip tą patį vairuotoją, su kuriuo važiuodama kovo 9 d. visą kelionės laiką jautėsi nesaugi, nervinosi, nuolat stebėjo vairuotoją.
16. Pažymėtina, kad ieškovas viso teismo proceso pirmoje instancijoje metu nepripažino savo netinkamo elgesio su keleiviais, teismo posėdyje paaiškino, kad nežino, kaip jam elgtis su keleiviais, ar pačiam spręsti, kada ir kurias duris atidaryti, ar klausyti administracijos nurodymų ( 2017 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 01:04:00 min.). Kolegijos nuomone, tokie ieškovo paaiškinimai vertintini kaip jo gynybinė versija, nes ieškovas per visą savo darbo troleibuso vairuotoju laikotarpį (dirba nuo 1994 metų, pas atsakovę dirba nuo 2014 metų) neteikė jokių paklausimų ar prašymų, nurodydamas, kad jam pateiktos darbdavio instrukcijos yra nesuprantamos, neaiškios, neįvykdomos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo atsakovės direktoriaus 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-159 patvirtintas Keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo taisykles, kurių 10.2 punkte konkrečiai pačiam vairuotojui buvo leidžiama savo nuožiūra priimti sprendimus dėl įlaipinimo ar išlaipinimo. Todėl ieškovo pasiteisinimai, kad jis tik kruopščiai ir sąžiningai vykdė darbdavio instrukcijas, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Ieškovas, būdamas ilgametis troleibuso vairuotojas, pats turėjo ir privalėjo orientuotis situacijoje ir priklausomai nuo keleivių skaičiaus, nuo paros meto spręsti, kada ir kurias duris atidaryti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, už netinkamą elgesį su keleiviais, ieškovui galėjo būti skiriama ir griežtesnė nuobauda, nes neleistinas elgesys su lankytojais, interesantais yra pripažįstamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (Darbo kodekso ( redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Ginčydamas jam paskirtą antrąją drausminę nuobaudą, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo vairuoto troleibuso greičio išklotinėje nurodytas maksimalus 26 k/m greitis turėjo būti vertinamas ne kaip važiavimo per ginčo kryžmę greitis, bet turėjo būti vertinamas tik kaip maksimalus prieš pradedant stabdyti dėl pasiruošimo pravažiuoti per kryžmę pasiektas greitis, o ieškovo 2016 m. gegužės 30 d. vairuoto troleibuso važiavimo per ginčo kryžmę tikrasis greitis buvo ne didesnis už leistiną 20 km/h greitį. Su tokiais ieškovo argumentais nėra pagrindo sutikti, nes jie grindžiami ieškovo atstovo, profesinės sąjungos pirmininko pateiktomis schemomis ( t.1, b.l. 71, 146-149, 130-133, priedas prie bylos), kuriose nurodyti kitos dienos arba kitų troleibusų borto kompiuterių duomenys, o tuose grafikuose, kur nurodomi ieškovo vairuoto troleibuso borto kompiuterio duomenys, vis tiek lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis greičio grafikuose pažymėti kryžmių kirtimo taškai.
18. Byloje yra nustatyta, kad ginčo įvykis, už kurį ieškovui buvo paskirta antroji drausminė nuobauda, įvyko 2016 m. gegužės 30 d. apie 11 val. 9 min. Savanorių ir Taikos prospektų sankryžoje, kai važiuodamas per kontaktinių tinklo linijų kryžmę troleibusu, kurio garažinis numeris 348, ieškovas nutraukė kontaktinio tinklo laidą. Įvykiui tirti atsakovė sudarė specialistų komisiją, kuri detaliai ištyrė įvykį ir nustatė jo priežastį ( t.2, b.l. 99, b.l.106-123). Komisijos aktu nustatyta, kad ieškovas kryžmę kirto viršijęs leistiną 20 km/h greitį. Komisijos išvadas patvirtina pateikta komisijos tyrimo medžiaga, konkrečiai troleibuso borto kompiuterio duomenys, rodantys troleibuso momentinį greitį (vertikali koordinačių ašis), laiką ( horizontali koordinačių ašis) ir kryžmių kirtimo vietą, nustatytą pagal išmatuotus atstumus nuo pajudėjimo iki kryžmės ( t.1, b.l. 110 -120). Iš pateiktų duomenų kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovas antrąją kryžmę ginčo įvykio metu kirto važiuodamas didesniu negu 20 km/h greičiu ( t.1, b.l.110).
19. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi 2016 m. gegužės 30 d. įvykio aplinkybes, buvo apklausti liudytojai: E. Š., atsakovės energetikos departamento vadovas ( 2016 m. vasario 13 d. teismo posėdyje nuo 01:45:52 min.), A. Š., komisijos įvykiui tirti narys, troleibusų vairuotojai K. D., V. M. ( 2017 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje). Visi liudytojai patvirtino, kad važiavimo per kryžmes greitis buvo nustatytas ne daugiau kaip 20 km/h, todėl ieškovo tvirtinimas, kad važiuoti per kryžmes buvo galima 30 km/h greičiu, atmestinas. Liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad stabdyti reikia iš anksto, stabdymo kelias važiuojant mažu greičiu yra apie 12 metrų ( 2017 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:29:00 min.).
20. Ieškovo teiginiai dėl troleibuso borto kompiuterio netikslių ir dėl to neteisingų parodymų, vertintini kaip deklaratyvūs, nes jie, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra niekuo nepagrįsti. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nepaaiškina, kodėl borto kompiuterio parodymus laiko netiksliais, cituoja tik savo paties paaiškinimus teismo posėdyje. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad net ir priimant ieškovo teiginius kaip teisingus, kad realus greitis ir realus laikas nesutampa 2 sekundėmis, vis tiek ieškovo greitis kertant antrąją kryžmę buvo didesnis negu 20 km/h ( t.1, b.l.110 pateikta atsakovės schema).
21. Ieškovas kėlė versijas, kad kontaktinis tinklas nutrūko dėl detalių gedimo: arba pačios kryžmės detalių arba troleibuso štangos galvutės detalių. Atsakovė nepripažino, kad detalės buvo sugedę, nes tokių požymių nenustatė ( t.1, b.l.89-90). Pastebėtina, kad ginčo kontaktinio tinklo ruožas buvo apžiūrėtas, reguliuojamas ir remontuojamas 2016 m. gegužės 25 d. naktį, t. y. tik penkios dienos iki įvykio, dėl kurio kaltinamas ieškovas ( t.1, b.l. 100), kas dar labiau sumenkina galimo detalių gedimo versiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu kontaktinis tinklas būtų nutrūkęs ir dėl detalių gedimo, tai nekeistų nustatytos aplinkybės, kad ieškovas per kryžmę pravažiavo didesniu, negu buvo leistinas, greičiu. Kitaip tariant, net ir keleto priežasčių sutapimas, jeigu toks ir būtų buvęs, nepaneigia fakto, kad ieškovas nesilaikė jam duotų darbdavio instrukcijų dėl greičio ribojimo, o tai reiškia netinkamą darbinių pareigų vykdymą, kurio pakanka darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ( DK 234 straipsnis).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012,; kt.).
23. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas netinkamai atliko jam pavestas pareigas, nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, pažeidė Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos 4.8.3 punktą (troleibuso greitis neturi viršyti 20 km/val. važiuojant per kryžmes, t.1, b.l.81), neįrodė, kad pažeidimą padarė ne dėl savo kaltės, todėl atsakovė turėjo pagrindą skirti ieškovui drausminę nuobaudą.
24. Darbo kodekso ( redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 136 straipsnio 3 d. 1 punktas numatė, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Ieškovui pirmoji drausminė nuobauda buvo paskirta 2016 m. birželio 8 d., o antroji nuobauda buvo paskirta 2016 m. birželio 29 d., t. y. dar galiojant ankstesnės redakcijos Darbo kodekso 136 straipsniui, todėl nėra pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
25. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
26. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (1452 Eur, t.3, b.l.34-37).
27. Atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis vertintinas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) (Aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015m. kovo 20 d.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2016 m. IV ketvirtį buvo 822,8 Eur (interneto prieiga http://www.tagidas.lt/savadai/9006/).
28. Šioje byloje, kaip matyti iš pateiktos advokatės suteiktų paslaugų ataskaitos ( t.3, b.l.34-37) atsakovės advokatė 2017 m. birželio 29-30 dienomis rašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (koeficientas 1,3, kaina 1069,64 Eur). Įvertinant, kad byla yra sudėtinga tiek faktine, tiek teisine prasme, reikalinga vertinti daug aplinkybių, keletą drausminių nuobaudų, tačiau apsiribojant Rekomendacijomis, atsakovei iš ieškovo priteistina 1069,64 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
29. Valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą ( 3,15 Eur) priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1,2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Kauno autobusai“, įm.k. 133154754, iš ieškovo R. J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1069,64 Eur ( tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,15 Eur ( tris eurus ir 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.