Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-6035-1099/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-08-26
Bylos Nr.: e2-6035-1099/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Ieškovas: mažosios bendrijos „Altamita“
Atsakovas: mažosios bendrijos „Statun“
Advokatai: Gintas Gustaičiuiir, Gerda Tautkuvieneiir

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-6035-1099/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01783-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Altamita“ atstovams advokatui Gintui Gustaičiui ir vadovui E. K.,

atsakovės mažosios bendrijos „Statun“ atstovams advokato padėjėjai Gerdai Tautkuvienei ir vadovui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Altamita“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Statun“ dėl skolos priteisimo, taip pat pagal atsakovės mažosios bendrijos „Statun“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Altamita“ dėl nuostolių ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės sumokėti už ieškovės atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį ir ieškovės prievolės atlyginti atsakovės patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (ne)buvimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Altamita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Statun“ 8 798,10 Eur skolą, 200,37 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 11,75 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovė prašo priešieškinį atmesti; teismui nusprendus, kad reikalavimas priteisti iš ieškovės netesybas yra pagrįstas – sumažinti netesybas iki realių atsakovės nuostolių.

Atsiliepimas

3. Ieškovė ieškinyje, atsiliepime į atsakovės priešieškinį ir dublike nurodo, kad 2023 m. kovo 26 d. ji ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2023/03-26-1 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti gipso kartono sienų įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už darbus. Anot ieškovės, sutarties priede Nr. 1 buvo sutartas darbų kiekis – 2 000 kv. m sienų įrengimas, ir darbų kaina – 14 Eur už kv. m be PVM. Ieškovės teigimu, sutarties vykdymo metu šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. Paaiškina, kad visų atliktų darbų kiekis ir sutarta kaina yra užfiksuoti 2023 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte Nr. 1, pasirašytame abiejų šalių. Pasak ieškovės, akte užfiksuota, kad ieškovė atliko šiuos darbus: 1) 3 232 kv. m gipso pertvarų įrengimo darbus, kurių kaina – 14 Eur už kv. m, iš viso už 45 428 Eur; 2) 96 kv. m gipso pertvarų įrengimo darbus, kurių kaina – 10 Eur už kv. m, iš viso už 960 Eur; 3) 276,5 kv. m šachtų apsiuvimo gipsu ir atskyrimo darbus, kurių kaina – 14 Eur už kv. m, iš viso už 3 871 Eur; 4) 8,4 kv. m profiliavimo darbus, kurių kaina – 4 Eur už kv. m, iš viso už 33,60 Eur. Ieškovė aiškina, kad iš viso pagal minėtą sutartį ji atliko darbų už bendrą 50 112,60 Eur sumą.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, už atliktus darbus ji išrašė atsakovei 7 PVM sąskaitas faktūras: 1) 2023 m. gegužės 11 d. Nr. 23 12, kurios suma – 8 400 Eur; 2) 2023 m. birželio 5 d. Nr. 23 14, kurios suma – 11 200 Eur; 3) 2023 m. birželio 16 d. Nr. 23 16, kurios suma – 7 588 Eur; 4) 2023 m. birželio 29 d. Nr. 23 17, kurios suma – 5 012 Eur; 5) 2023 m. liepos 25 d. Nr. 23 18, kurios suma – 8 008 Eur; 6) 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 23 19, kurios suma – 7 392 Eur; 7) 2023 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 23 20, kurios suma – 3 526,90 Eur. Aiškina, kad minėtas sąskaitas atsakovė apmokėjo tik iš dalies, todėl susidarė 8 798,10 Eur skola. Anot ieškovės, pagal 2023 m. gegužės 11 d. sąskaitą Nr. 23 12 neapmokėtas likutis yra 871,20 Eur, pagal 2023 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą Nr. 23 19 – 4 400 Eur, o pagal 2023 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą Nr. 23 20 – 3 526,90 Eur. Be to, vadovaudamasi sutarties 6.1 punktu, ieškovė paskaičiavo 200,37 Eur delspinigių (norma – 0,02 proc. per dieną), kuriuos taip pat prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė teigia, kad 2023 m. gruodžio 18 d. ji pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo.

5. Pasak ieškovės, 2023 m. gruodžio 12 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl 11 144 Eur sumos apmokėjimo, kurią sudaro 7 744 Eur netesybos ieškovei laiku neatlikus darbų (50 Eur už kiekvieną vėlavimo dieną), o 3 400 Eur sudaro nuostoliai už statybvietės nesutvarkymą. Ieškovė akcentuoja, kad su atsakovės pateikta pretenzija nesutinka.

6. Ieškovė nesutinka su atsakovės dėstomais argumentais dėl darbų priėmimo tvarkos nesilaikymo. Aiškina, kad darbai niekada nebuvo priimami sutartyje nustatyta tvarka, o atsakovė nebuvo paskyrusi darbų vadovo arba nebuvo informavusi ieškovės apie tokio asmens paskyrimo faktą. Ieškovės teigimu, ginčo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), generalinė rangovė buvo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veikus“, kuri pasitelkė atsakovę kaip subrangovę, o pastaroji konkretiems darbams atlikti pasitelkė ieškovę. Ieškovės teigimu, jai atlikus tam tikrą darbų etapą, darbai buvo apžiūrimi pagrindinės rangovės paskirto asmens, t. y. techninio prižiūrėtojo A. B., o tarp šalių tarpiniai darbų atlikimo aktai nebuvo pasirašomi. Ieškovė aiškina, kad faktiškai priėmusi jos atliktus darbus, atsakovė pateikdavo atliktų darbų aktą UAB „Veikus“ ir gavusi iš UAB „Veikus“ apmokėjimą, atsakovė apmokėdavo ieškovės išrašytas sąskaitas.

7. Ieškovė pabrėžia, kad atsakovė niekada nereikalavo, jog šalys laikytųsi sutarties 4.2 punkte nustatytos darbų pridavimo tvarkos; pasak jos, net ir galutinį atliktų darbų aktą pasirašė tik šalys, jo netvirtino nei darbų vadovas, nei techninis prižiūrėtojas. Taip pat ieškovė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką, net jei darbai nebuvo tinkamai priduoti, tačiau jie buvo atlikti kokybiškai ir atsakovė dėl jų neturėjo priekaištų, atsakovei atsirado pareiga sumokėti šių darbų kainą.

Šalies argumentai

8. Ieškovė nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti iš ieškovės netesybas už vėlavimą atlikti darbus. Ieškovė aiškina, kad darbų atlikimo terminai apima ne tik faktinį darbo atlikimą, bet ir statybvietės sutvarkymą bei darbų perdavimą ir, jei reikia, trūkumų ištaisymą, o šalys buvo sutariusios tik dėl per dieną atliktinų konkrečių darbų kiekio (sutarties 3.5 punktas), todėl laikytina, kad sutartyje darbų atlikimo terminas nėra nustatytas. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovė vėlavo pristatyti į objektą statybines medžiagas, t. y. nors darbų pradžia buvo numatyta 2023 m. balandžio 12 d., gipso plokštės į objektą buvo pristatytos 2023 m. balandžio 18 d., o vinys gipsui tvirtinti – 2023 m. balandžio 20 d., todėl realiai pradėti vykdyti darbus ieškovė galėjo tik nuo 2023 m. balandžio 21 d.

9. Ieškovė aiškina, kad darbų perdavimas vėlavo dėl toliau nurodytų aplinkybių: 1) ieškovei reikėjo laukti, kol bus išbetonuotos patalpos, kuriose turėjo būti vykdomi darbai; 2) 2023 m. rugpjūtį atsakovė vilkino 8 aukšto patalpų plano pateikimą, kuriuo vadovaujantis turėjo būti tvirtinamos pertvaros; 3) atsakovė keitė darbų atlikimą jų eigoje – prieš pradedant darbus atsakovė nurodė, kad montuojant gipso plokštes nereikės „praskyrimų“, tačiau vėliau nurodė, jog jų reikės, o dar vėliau, kad nereikės; 4) ieškovė vykdė papildomus, sutartyje nenumatytus, darbus: nešiojo gipsą, atliko šachtų apsiuvimo darbus; 5) ieškovė baigė darbus 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir laukė, kol atsakovė suorganizuos šių darbų priėmimą. Ieškovė aiškina, kad jau tuo metu atsakovė vėlavo atsiskaityti už darbus, o ieškovės paraginta atsiskaityti, pradėjo vilkinti darbų priėmimą, darbus priėmė tik ieškovei pareiškus, jog priešingu atveju jie bus perduoti vienašališkai.

10. Ieškovės nuomone, prašomos priteisti netesybos negali būti apmokestintos PVM, todėl jų maksimalus dydis yra ne 6 715,50 Eur, o 5 550 Eur. Taip pat ieškovė laikosi pozicijos, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos sumažinti netesybas, nes ieškovė yra visiškai įvykdžiusi prievolę atsakovei, vėlavimas atlikti darbus atsirado dėl pačios atsakovės neveikimo, atsakovė faktiškai nepatyrė jokių nuostolių (atsakovė nemokėjo netesybų pagrindinei rangovei, gavo iš pagrindinės rangovės atlyginimą už atliktus darbus), visą darbų atlikimo laiką atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl darbų vėlavimo.

11. Be to, ieškovė nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti iš ieškovės išlaidas už statybvietės sutvarkymą. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovės pateiktose nuotraukose bei vaizdo įrašuose matyti labai mažas statybinių atliekų kiekis, kurį galima pašalinti per kelias valandas, o atlygis už tokį darbą siekia ne daugiau nei 150 Eur, todėl ieškovei yra neaišku ką atsakovės pasamdytas asmuo – E. J., veikė ginčo objekte net 340 valandų. Ieškovės įsitikinimu, tarp atsakovės ir minėto asmens buvo sudarytas fiktyvus sandoris, atsakovei siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove. Ieškovei taip pat kelia abejonių kodėl atsakovė mokėjimą E. J. atliko į Belgijoje esantį banką; taip pat abejonių kelia ir tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos bazėje nėra duomenų apie šį asmenį, esą veikiantį pagal individualios veiklos pažymą.

12. Taip pat ieškovė teigia, kad atsakovei nurodžius, jog objekte yra statybinių atliekų, ieškovė 2023 m. spalio 12 d. šias atliekas/nešvarumus sutvarkė, o dėl kitų atsakovės nurodytų atliekų tvarkymo ieškovė nesutiko, nes tai buvo kitų asmenų paliktos atliekos (santechnikų ir kt.). Ieškovė nurodo, kad atsakovė bando klaidinti teismą, pateikusi nuotraukas ir vaizdo įrašus tik iš riboto ploto ginčo objekte ir siekdama sudaryti įspūdį, jog statybvietėje palikta daugiau atliekų, nei iš tikrųjų buvo.

13. Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė darbus atsakovei perduodavo etapais ir atsakovė už juos atsiskaitydavo, nereikšdama jokių pretenzijų, kurios prasidėjo tik baigiantis darbams bei kai reikėjo galutinai atsiskaityti. Pažymėjo, kad atsakovės nurodomo techninio prižiūrėtojo ginčo objekte niekada nematė, nebuvo apie jį informuoti. Taip pat teigė, kad atsakovė niekada nereikšdavo pretenzijų dėl darbų terminų; patvirtino, jog tam tikrais laikotarpiais buvo prastovos, bet jos buvo ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės – neperduotos medžiagos, darbų frontas, brėžiniai. Anot atstovų, darbų eigoje visada būna šiukšlių, kurios galiausiai buvo sutvarkytos; nesutiko, jog po jų darbų atlikimo E. J. tvarkė ginčo objektą; be to, atsakovė raštu nebuvo kreipusis į ieškovę dėl jų sutvarkymo; objekte šiukšlių buvo ir nuo kitų rangovų. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė vilkino ieškovės darbų priėmimą ir galiausiai juos priėmė (atsakovės vadovas) tik 2023 m. spalio 31 d., pasirašant aktą be jokių pretenzijų, nors darbai faktiškai buvo atlikti 2023 m. rugpjūčio pabaigoje. Aiškino, kad ieškovė atliko ir papildomus darbus, t. y. nešdavo medžiagas (gipso kartono plokštes), nors tą turėjo daryti atsakovė; atsakovė žodžiu sutiko apmokėti šiuos darbus. Be to, nurodė, kad iš pradžių sutartimi susitarta dėl 2 000 kv. m gipso kartono, vėliau žodžiu sutarta dėl didesnio kiekio, kuris užfiksuotas perdavimo akte, tačiau dėl papildomų darbų atlikimo termino nebuvo sutarta (tik dėl kiekio).

Atsiliepimas

14. Atsakovė MB „Statun“ pateiktame atsiliepime į ieškinį ir triplike prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; pateiktame priešieškinyje prašo priteisti iš ieškovės 3 500 Eur nuostolių atlyginimą, 6 715,50 Eur netesybas, 12,5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Atsakovė nurodo, kad darbus objekte pagal sutartį ieškovė pradėjo 2023 m. balandžio 12 d.; sutarties 3.5 punkte buvo numatyta, jog gipso kartono sienų įrengimo terminas – 50 kv. m per dieną, taip pat nurodo, kad nors sutartimi šalys susitarė dėl 2 000 kv. m gipso kartono sienų įrengimo, vėliau darbų poreikis išaugo ir faktiškai atsakovė iš ieškovės užsakė 3 232 kv. m gipso kartono sienų įrengimo darbų. Taigi, anot atsakovės, nors, vadovaujantis sutarties 3.5 punktu, minėti darbai turėjo būti atlikti per 13 savaičių, t. y. iki 2023 m. liepos 12 d., ieškovė pažeidė sutartyje nustatytus terminus ir darbus baigė tik 2023 m. spalio 31 d., t. y. pavėlavo 111 dienų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad dėl šių aplinkybių ieškovei atsirado pareiga sumokėti atsakovei 6 715,50 Eur baudą (50 Eur x 111 vėlavimo dienų + PVM).

16. Atsakovės teigimu, sutarties 5.2.5 punkte buvo nustatyta ieškovės pareiga užtikrinti darbo vietos švarą ir tvarką, tačiau ieškovė šios pareigos nesilaikė. Pažymi, kad atsakovė ne kartą informavusi ieškovę dėl švaros nesilaikymo, tačiau ieškovė perspėjimus ignoravo, todėl atsakovė savo lėšomis sutvarkiusi statybvietę ir dėl to patyrusi 3 400 Eur nuostolių, kuriuos taip pat privalo atlyginti ieškovė. Atsakovė nurodo patyrusi 100 Eur išlaidų už pretenzijos ieškovei parengimą, todėl šios išlaidos taip pat turi būti priteistos iš ieškovės.

17. Atsakovė teigia, kad ieškovė nesilaikė sutarties 4.2 punkte nustatyto reikalavimo priduoti darbus statybos techninei priežiūrai, t. y. atlikti darbai nebuvo priduoti techninės priežiūros ir statybos vadovui Ž. P.. Atsakovės nuomone, ieškovė negali reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo, kai pati nėra tinkamai įvykdžiusi savo sutartinių prievolių, t. y. nėra pridavusi atliktų darbų rezultato. Akcentuoja, kad atliktų darbų aktas Nr. 1 patvirtina darbų pabaigimo faktą, tačiau nepatvirtina, jog šie darbai buvo tinkamai perduoti atsakovei.

18. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės nurodyta atliktų darbų kaina. Atsakovės nuomone, ieškovės išrašytose sąskaitose nurodyta 1 014,30 Eur didesnė suma, nei faktiškai atliktų darbų kaina pagal sutartį. Atsakovei neaišku, kokiu pagrindu atsakovė išrašė sąskaitas 45 253,60 Eur sumai už 3 232,40 kv. m gipso pertvarų montavimo darbus 1-7 aukštuose a ir b blokuose, kai 2023 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo atlikta 3 232 kv. m gipso pertvarų montavimo darbų 1-7 aukštuose a ir b blokuose už 45 248 Eur dydžio sumą. Taip pat atsakovei neaišku, kokiu pagrindu ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas 3 871,70 Eur sumai už 276,55 kv. m gipso kartono šachtų apsiuvimą gipsu, kai 2023 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo atlikta 276,5 kv. m gipso kartono šachtų apsiuvimo gipsu darbų už 3 871 Eur sumą. Taip pat atsakovė nesupranta, kokiu pagrindu ieškovė išrašė 2023 m. liepos 25 d. sąskaitą už gipso plokščių nešimą (84 val.) 1 008 Eur sumai, jei darbų atlikimo akte šie darbai nėra nurodyti.

19. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė nesilaikė sutarties 4.2 punkto, pagal kurį ieškovė kiekvieną mėnesį turėjo pateikti atsakovei atliktų darbų aktą, priduoti darbus ir paskutinę mėnesio savaitę išrašyti sąskaitą už tą mėnesį atliktus darbus. Taip pat atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti sutartinių netesybų už vėlavimą atsiskaityti, nes ieškovė nėra tinkamai perdavusi atsakovei atliktų darbų rezultato.

Atsiliepimas

20. Atsakovė nesutinka su dublike išdėstyta pozicija esą šalys savo elgesiu pakeitė sutarties 4.2 punkto sąlygas; pažymi, kad nebuvo abiejų šalių valios pakeisti šį sutarties punktą. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė nebuvo paskyrusi darbų vadovo. Atsakovė akcentuoja, kad 2023 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. ATT-550-2 patvirtina, jog ji buvo paskyrusi darbų statybos techninės priežiūros ir statybos vadovą. Pabrėžia, kad ieškovė per visą sutarties vykdymo laiką nei karto nesikreipė į atsakovę ir nenurodė, jog jai kilo kokių nors neaiškumų dėl atliktų darbų perdavimo tvarkos, taip pat, atlikusi darbus, ieškovė neinformavo atsakovės apie pasirengimą perduoti darbus.

Šalies argumentai

21. Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją – su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovė neperdavė atsakovei darbų tokiu būdu, kaip nurodyta sutarties 4.2 punkte, t. y. neperdavė jų atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui, todėl atsakovei neatsirado prievolė apmokėti už ieškovės darbus; nesutiko su ieškovės pozicija, jog šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė šią sutarties sąlygą. Anot atsakovės, atliktų darbų akte tik užfiksuotas atliktų darbų faktas, jų užbaigimas, o ne jų perdavimas atsakovei. Patvirtino, kad visus darbus tikrindavo generalinis rangovas UAB „Veikus“, kuris jokių pretenzijų neturėjo ir su atsakove atsiskaitė. Taip pat pripažino, kad atsakovė turėjo užkelti/užnešti gipso kartono plokštes, tačiau dalį šių darbų atliko ieškovė, todėl už juos atsakovė apmokėjo. Dėl priešieškinio paaiškino, kad ieškovė visus darbus turėjo užbaigti iki 2023 m. liepos 12 d., tačiau užbaigė tik 2023 m. spalio 31 d., todėl atsakovė jai už vėlavimą paskaičiavo 6 715,50 Eur dydžio baudą. Be to, ieškovė nesusitvarkė po savo darbų atlikimo, todėl atsakovė buvo priversta samdytis trečiąjį asmenį, kuriam sumokėjo 3 400 Eur; taip pat patyrė 100 Eur išlaidų už pretenzijos ieškovei surašymą. Pripažino, kad dalis medžiagų buvo pristatytos vėliau, t. y. gipso kartono plokštės vėlavo 6 dienas, o vinys – 8 dienas; teigė, jog darbų frontas buvo perduodamas etapais, dėl to ieškovė visada turėjo galimybę dirbti; brėžiniai taip pat buvo pateikti laiku, tačiau kai kurie buvo koreguojami. Aiškino, kad dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. didesnio darbų kiekio, sutarta žodžiu, bet pagal rašytinės sutarties sąlygas/nuostatas, atitinkamai ir visų darbų terminai turėtų būti skaičiuojami pagal sutarties sąlygas. Nesutiko su ieškovės pozicija, kad darbai buvo atlikti 2023 m. rugpjūčio 22-29 d., nes vėliau ieškovė dar taisė jų trūkumus. Atsakovės vadovas patvirtino, kad ieškovės darbus priėmė 2023 m. spalio 31 d., tačiau neatliko galutinio atsiskaitymo, nes norėjo įskaityti priešpriešinius reikalavimus; taip pat nurodė, kad nors techninis prižiūrėtojas buvo paskirtas, tačiau faktiškai jo objekte nebuvo/jis nedalyvavo procese, atitinkamai ieškovė nebuvo apie jį informuota.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

22. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2023 m. kovo 26 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2023/03-26-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti gipso kartono sienų įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už darbus objekte (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad gipso kartono sienų įrengimo darbai – 50 kv. m per dieną, 250 kv. m per savaitę; perskaičiuojama kas 5 d.d.; atsiradus kliūtims, dėl kurių rangovas (ieškovė) negali atlikti savo įsipareigoto darbų kiekio, informuoja užsakovą (atsakovę) el. paštu, argumentuodamas priežastis ir atitinkamai atidedami terminai ir perskaičiuojami darbų kiekiai. Sutarties 5.2.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ieškovė, atliekant darbus, įsipareigoja užtikrinti darbų saugą darbų aikštelėje, darbo vietos švarą ir tvarką; užfiksavus pažeidimus, atsakovė turi teisę ieškovę bausti 100 Eur bauda iš karto ir papildomai kiekvieną dieną po 100 Eur iki kol bus pašalinti pažeidimai. Sutarties 6.4 punkte nustatyta, kad rangovas (ieškovė), laiku neatlikęs sutartyje numatytų darbų, moka užsakovui (atsakovei) 50 Eur + PVM dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną arba pagrįstai didesnius nei nustatyta bauda užsakovo patirtus nuostolius.

23. Sutarties priede Nr. 1 buvo sutartas darbų kiekis – 2 000 kv. m, darbų kaina – 14 Eur už kv. m be PVM.

24. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalys žodžiu vėliau susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. dėl didesnio kiekio darbų, nei buvo nurodyta minėtame sutarties priede.

25. Nustatyta, kad už atliktus darbus ieškovė išrašė atsakovei 7 PVM sąskaitas faktūras: 1) 2023 m. gegužės 11 d. Nr. 23 12, kurios suma – 8 400 Eur; 2) 2023 m. birželio 5 d. Nr. 23 14, kurios suma – 11 200 Eur; 3) 2023 m. birželio 16 d. Nr. 23 16, kurios suma – 7 588 Eur; 4) 2023 m. birželio 29 d. Nr. 23 17, kurios suma – 5 012 Eur; 5) 2023 m. liepos 25 d. Nr. 23 18, kurios suma – 8 008 Eur; 6) 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 23 19, kurios suma – 7 392 Eur; 7) 2023 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 23 20, kurios suma – 3 526,90 Eur. Bendra nurodytų sąskaitų suma – 51 126,90 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2023 m. gegužės 12 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23 13 871,20 Eur sumai už gipso plokščių nešimą į 2-3 aukštą. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė bendrai sumokėjo 43 200 Eur (2023 m. gegužės 15 d. sumokėjo 8 400 Eur sumą, 2023 m. birželio 8 d. sumokėjo 11 200 Eur sumą, 2023 m. liepos 11 d. sumokėjo 5 012 Eur ir 7 588 Eur sumas, 2023 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 5 000 Eur sumą, 2023 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo 6 000 Eur sumą).

26. Į bylą pateiktas 2023 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktas Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad ieškovė atliko šiuos darbus: 1) 3 232 kv. m gipso pertvarų įrengimo darbus, kurių kaina – 14 Eur už kv. m, iš viso už 45 428 Eur; 2) 96 kv. m gipso pertvarų įrengimo darbus, kurių kaina – 10 Eur už kv. m, iš viso už 960 Eur; 3) 276,5 kv. m šachtų apsiuvimo gipsu ir atskyrimo darbus, kurių kaina – 14 Eur už kv. m, iš viso už 3 871 Eur; 4) 8,4 kv. m profiliavimo darbus, kurių kaina – 4 Eur už kv. m, iš viso už 33,60 Eur; bendra suma – 50 112,60 Eur. Aktas pasirašytas ieškovės ir atsakovės vadovų.

27. Atsakovė pateikė į bylą 2023 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. ATT-550-2, sudarytą tarp atsakovės ir MB „Statinių diagnostika, auditas“ (atstovaujama Ž. P.), pagal kurią MB „Statinių diagnostika, auditas“ įsipareigojo atlikti objekto (duomenys neskelbtini), techninį darbų vedimą ir dokumentacijos pildymą, teikti technines konsultacijas dėl žurnalo pildymo, dokumentacijos vedimo.

28. Taip pat atsakovė į bylą pateikė E. J. 2023 m. gruodžio 6 d. atliktų darbų aktą bendrai 3 400 Eur sumai (229 val. (229 val. x 10 Eur/val.) gipso kartono tvarkymo ir valymo darbai A ir B blokuose, 80 vnt. (80 vnt. x 10 Eur/vnt.) statybinių šiukšlių maišų ir valymo priemonių, 31 d. statybinio dulkių siurblio nuoma (31 d. x 10 Eur/d.)); taip pat 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovei išrašytą sąskaitą faktūrą Serija EJ Nr. 00000003 bendrai 3 400 Eur sumai už gipso kartono tvarkymo ir valymo darbus; nurodytas darbų kiekis – 340 val. po 10 Eur/val. Atsakovė nurodytą sąskaitą apmokėjo 2023 m. gruodžio 8 d.

29. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 100 Eur išlaidų už pretenzijos ieškovei ruošimą – MB „GRLEGAL“ atsakovei 2023 m. gruodžio 13 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija GRL Nr. 006, be kita ko, nurodytai 100 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo 2023 m. gruodžio 13 d.

30. Atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl 11 144 Eur sumos apmokėjimo, kurią sudaro 7 744 Eur netesybos laiku neatlikus darbų (50 Eur + PVM už kiekvieną vėlavimo dieną už 128 d.) ir 3 400 Eur nuostoliai už statybvietės nesutvarkymą.

31. Ieškovė 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos apmokėjimo.

32. Iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, kad šalys jau 2023 m. rugpjūčio pabaigoje tarėsi dėl darbų perdavimo-priėmimo, tačiau atsakovė 2023 m. rugsėjo 11 d. dar nurodė ieškovei sutvarkyti tam tikrus atliktų darbų trūkumus; byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė juos šalino/pašalino bei 2023 m. rugsėjo/spalio mėn. ragino atsakovę susitikti ir perduoti/priimti nurodytus darbus.

Ieškinys tenkintinas; priešieškinis atmestinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

33. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetu taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai) – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

34. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.

35. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Dėl darbų perdavimo/priėmimo, skolos priteisimo

36. Taigi, CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

38. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

39. Kasacinis teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

40. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys pasirašė 2023 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad ieškovė atliko akte nurodytus darbus: 1) 3 232 kv. m gipso pertvarų įrengimo darbus, kurių kaina – 14 Eur už kv. m, iš viso už 45 428 Eur; 2) 96 kv. m gipso pertvarų įrengimo darbus, kurių kaina – 10 Eur už kv. m, iš viso už 960 Eur; 3) 276,5 kv. m šachtų apsiuvimo gipsu ir atskyrimo darbus, kurių kaina – 14 Eur už kv. m, iš viso už 3 871 Eur; 4) 8,4 kv. m profiliavimo darbus, kurių kaina – 4 Eur už kv. m, iš viso už 33,60 Eur; bendra suma – 50 112,60 Eur. Minėtame akte jokių pastabų dėl darbų kokybės ar kt. nebuvo nurodyta.

Žemesnės instancijos teismas

43. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, įrodinėjo, kad atliktų darbų aktas Nr. 1 patvirtina tik darbų pabaigimo faktą, tačiau nepatvirtina, jog šie darbai buvo tinkamai perduoti atsakovei, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Iš pateikto atliktų darbų akto matyti, kad atsakovės vadovas, pasirašydamas šį aktą, priėmė ieškovės atliktus darbus, tą tiesiogiai nurodydamas ir pačiame akte („darbus priėmė“); be to, atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog būtent pagal šį aktą ieškovės darbai buvo priimti, todėl šis aktas gali ir turi būti vertinamas kaip ieškovės atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas. Pažymėtina, kad užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, byloje nėra. Be to, ginčo nėra ir dėl aplinkybės, kad atsakovė už ieškovės atliktus darbus iš dalies atsiskaitė, o tai papildomai patvirtina šių darbų priėmimą.

44. Kaip minėta, atsakovė minėtame akte nenurodė jokių ieškovės atliktų darbų defektų/trūkumų, taigi darytina išvada, jog atsakovė ieškovės darbus priėmė be jokių pretenzijų, atitinkamai jai atsirado prievolė atsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus; ką iš esmės patvirtino bylos nagrinėjimo metu ir atsakovės vadovas. Atsakovė, be jokių pastabų/pretenzijų priėmusi ieškovės atliktus darbus – pasirašydama atliktų darbų aktą, taip pat periodiškai darydama pavedimus už atliktus darbus, teismo vertinimu, buvo patenkinta darbais ir jų kokybe, t. y. ją tenkino ieškovės atlikti darbai, todėl net jeigu ir būtų nustatyta, jog tam tikri darbai atlikti su trūkumais, trūkumų faktu vėliau remtis negali (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

45. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog po minėtų darbų priėmimo atsakovė reiškė ieškovei kažkokias pretenzijas dėl darbų kokybės ir/ar defektų pašalinimo; priešingai, byloje nekilo ginčo dėl to, kad pretenzijų dėl darbų kokybės nėra (buvusius trūkumus ieškovė pašalino iki jų priėmimo), atitinkamai, kaip minėta, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove.

46. Viena vertus, atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovė nesilaikė sutarties 4.2 punkte nustatyto reikalavimo priduoti darbus statybos techninei priežiūrai, t. y. atlikti darbai nebuvo priduoti techninės priežiūros ir statybos vadovui Ž. P., todėl ieškovė negali reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo, kai pati nėra tinkamai įvykdžiusi savo sutartinių prievolių, t. y. nėra pridavusi atliktų darbų rezultato. Ginčo sutarties 4.2 punkte iš tiesų buvo nurodyta, kad atliktų darbų aktai pasirašomi po darbų pridavimo statybos techninei priežiūrai ir statybos vadovui, kurie parašais turi patvirtinti darbų kokybę ir kiekius. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė atliktus darbus neperduodavo atsakovės nurodytai techninei priežiūrai.

47. Kita vertus, atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors techninis prižiūrėtojas buvo paskirtas, tačiau faktiškai jo objekte nebuvo/jis nedalyvavo procese, atitinkamai ieškovė nebuvo apie jį informuota, faktiškai pripažindamas, jog šalys darbų eigoje ir juos perduodant nesivadovavo ginčo sutarties 4.2 punktu; kaip minėta, atsakovės vadovas pripažino, jog ieškovės darbus priėmė, todėl aukščiau nurodytas atsakovės atsikirtimas dėl darbų perdavimo tvarkos nesilaikymo laikytinas kaip nepagrįstas ir atmestinas. Be to, atkreiptinas dėmesys į atsakovės pozicijos nenuoseklumą, t. y. atsakovės atstovė ir vadovas teismui iš esmės nurodė priešingas pozicijas, taip klaidindami ne tik ieškovę, bet ir teismą.

48. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad atsakovės užsakovas/generalinis rangovas (UAB „Veikus“) ginčo darbus priėmė be jokių pastabų ir atsiskaitė su atsakove. Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodoma, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

49. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovė turėjo tam tikrų pretenzijų ieškovei (dėl vėlavimo, šiukšlių nesutvarkymo), atsakovė savo pažeistas teises turėjo ginti įstatyme nustatyta tvarka, o ne ignoruodama tiek įstatyme, tiek sutartyje įtvirtintą pareigą priimti rangovės-ieškovės darbo rezultatus ir atsiskaityti už atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami panašaus pobūdžio ginčus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-565-302/2021).

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovė atliko ir perdavė darbų rezultatą atsakovei, kurį atsakovė priėmė ir faktiškai naudojosi, konstatuotina, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už šios atliktus statybos darbus (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė bendrai atsakovei išrašė 8 PVM sąskaitas faktūras: 1) 2023 m. gegužės 11 d. Nr. 23 12, kurios suma – 8 400 Eur; 2) 2023 m. birželio 5 d. Nr. 23 14, kurios suma – 11 200 Eur; 3) 2023 m. birželio 16 d. Nr. 23 16, kurios suma – 7 588 Eur; 4) 2023 m. birželio 29 d. Nr. 23 17, kurios suma – 5 012 Eur; 5) 2023 m. liepos 25 d. Nr. 23 18, kurios suma – 8 008 Eur; 6) 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 23 19, kurios suma – 7 392 Eur; 7) 2023 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 23 20, kurios suma – 3 526,90 Eur; 8) 2023 m. gegužės 12 d. Nr. 23 13, kurios suma 871,20 Eur, už gipso plokščių nešimą į 2-3 aukštą. Bendra nurodytų sąskaitų suma – 51 998,10 Eur. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė bendrai sumokėjo 43 200 Eur, todėl likusi neapmokėta suma sudaro 8 798,10 Eur.

52. Atsakovė, be kita ko, kėlė abejones, kodėl ieškovės išrašytose sąskaitose nurodyta didesnė suma, nei buvo nurodyta atliktų darbų akte, taip pat iš dalies nesutiko su ieškovės paskaičiuotomis gipso kartono plokščių nešimo išlaidomis.

53. Viena vertus, ieškovės išrašytose sąskaitose iš tiesų nurodytos sumos ir atliktų darbų kiekiai nežymiai skiriasi nuo 2023 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte nurodytų skaičių (kaip kad nurodė atsakovė), tačiau tie skirtumai yra nežymūs (sąskaitos išrašytos 45 253,60 Eur sumai už 3 232,40 kv. m gipso pertvarų montavimo darbus 1-7 aukštuose a ir b blokuose, kai 2023 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo atlikta 3 232 kv. m gipso pertvarų montavimo darbų 1-7 aukštuose a ir b blokuose už 45 248 Eur dydžio sumą; sąskaitos išrašytos 3 871,70 Eur sumai už 276,55 kv. m gipso kartono šachtų apsiuvimą gipsu, kai 2023 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo atlikta 276,5 kv. m gipso kartono šachtų apsiuvimo gipsu darbų už 3 871 Eur sumą). Teismo vertinimu, nurodyti netikslumai/neatitikimai yra mažareikšmiai, kurie iš esmės nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimų; be to, tikėtina, nurodyti skirtumai atsirado atliktų darbų akte nurodant darbų kiekius ir atitinkamai sumas juos suapvalinant, o sąskaitose faktūrose, kurios buvo išrašomos periodiškai už tuo metu atliktus darbus, darbų apimtys ir atitinkamai apmokėjimai už juos buvo tikslesni. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė didžiąją dalį ieškovės sąskaitų apmokėjo (jas priimdama), nereiškė dėl jų jokių pretenzijų, t. y. su jomis sutiko, atitinkamai sutikdama ir su jose nurodytais darbų kiekiais ir jų apmokėjimu. Kaip minėta, ginčai tarp šalių ir atsiskaitymų vėlavimas iš esmės atsirado tik po visų darbų atlikimo; kaip nurodė atsakovės vadovas, atsiskaitymai buvo sustabdyti dėl to, jog norėta įskaityti priešpriešinius reikalavimus, t. y. tuo metu ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar kiekių nebuvo.

54. Be to, kaip minėta, atsakovė nesutiko su ieškovės paskaičiuotomis medžiagų (gipso kartono) nešimo išlaidomis. Teismas, susipažinęs su ginčo sutarties nuostatomis, bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, sprendžia, kad šalys atskirai rašytine forma nesusitarė dėl ieškovės prievolės užnešti/užkelti medžiagas ir apmokėjimo už juos, tačiau atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo sutarta, jog atsakovė užkelia medžiagas į terasas (su krano/krautuvo pagalba), o ieškovė išnešioja tik po aukštus; taip pat patvirtino, jog atsakovės darbuotojai užnešė tik dalį medžiagų, kitą dalį užnešė ieškovės darbuotojai (atitinkamai į 2-4 aukštus, o po to kėlė su kranu), be to, patvirtino, jog patys ieškovės atstovai naudojosi krano paslaugomis (nors tą turėjo daryti atsakovės darbuotojai); taip pat atsakovės atstovai pripažino, jog dalis užnešimo išlaidų ieškovei jau yra apmokėta, tokiu būdu pripažindami, jog ieškovės darbuotojai užnešdavo medžiagas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai reikalauja likusios dalies išlaidų (1 008 Eur pagal 2023 m. liepos 25 d. sąskaitą ir 872,20 Eur pagal 2023 m. gegužės 12 d. sąskaitą) už medžiagų užnešimą, kadangi šie darbai nebuvo priskirti ieškovei, t. y. neįėjo į sutartą darbų kainą, dėl to atsakovei atsirado pareiga už juos apmokėti papildomai.

55. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieškovei iš atsakovės priteistina likusi neapmokėta suma už faktiškai atliktus ir priimtus darbus – 8 798,10 Eur (CK 6.681 straipsnis; CK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo

56. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kita vertus, CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

57. Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad užsakovas (atsakovė), laiku neatsiskaitęs su rangovu (ieškove), moka 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo aktuojamos sumos.

58. Taigi, atsakovei tinkamai (laiku) neatsiskaičius su ieškove, ji privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 200,37 Eur (taikant 0,02 proc. normą, neviršijant 180 d. laikotarpio). Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 200,37 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai; sutarties 6.1 punktas).

Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo

59. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių rangos teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad ginčo sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų suma. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog šis ikiteisminio išieškojimo išlaidų dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

60. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma šių metų sausio 1 d. (t. y. tą metų pusmetį, kai atsakovei atsirado pareiga (jos priteistos nuo bylos iškėlimo) mokėti palūkanas) buvo 4,50 proc., t. y. neviršijo ieškovės prašomo priteisti palūkanų dydžio (3,75 proc.), be to, teismui neturint teisės priteisti ieškovei daugiau nei ji prašo, iš atsakovės ieškovei priteistinos 11,75 (8 + 3,75) proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (8 998,47 Eur (8 798,10 Eur + 200,37 Eur + 40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl priešieškinio reikalavimų

61. Kaip minėta, atsakovė pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 3 500 Eur nuostolių atlyginimą, 6 715,50 Eur netesybas, 12,5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl netesybų priteisimo

62. Atsakovė reikalavimą dėl netesybų grindė tuo, kad darbus objekte pagal sutartį ieškovė pradėjo 2023 m. balandžio 12 d.; sutarties 3.5 punkte buvo numatyta, jog gipso kartono sienų įrengimo terminas – 50 kv. m per dieną, 250 kv. m/sav., atitinkamai darbai turėjo būti atlikti per 13 savaičių, t. y. iki 2023 m. liepos 12 d.; taigi, anot atsakovės, ieškovė pažeidė sutartyje nustatytus terminus ir darbus baigė tik 2023 m. spalio 31 d., t. y. pavėlavo 111 dienų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad dėl šių aplinkybių ieškovei atsirado pareiga sumokėti atsakovei 6 715,50 Eur baudą (50 Eur x 111 vėlavimo dienų + PVM).

63. Kaip minėta, sutarties 3.5 punkte iš tiesų buvo nustatyta, kad gipso kartono sienų įrengimo darbai – 50 kv. m per dieną, 250 kv. m per savaitę; sutartyje (jos priede) sutartas darbų kiekis – 2 000 kv. m. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad faktiškai ieškovei medžiagos buvo pateiktos 2023 m. balandžio 20 d., todėl būtent nuo šios datos skaičiuojamas darbų pradžios terminas. Taigi, nurodytą 2 000 kv. m gipso kartono įrengimo darbų kiekį ieškovė privalėjo atlikti per 8 sav., t. y. šiuo atveju iki 2023 m. birželio 15 d. (8 sav. nuo 2023 m. balandžio 20 d.). Iš į bylą pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovė faktiškai iki 2023 m. birželio 16 d. buvo atlikusi ne mažiau kaip 1 942 kv. m, t. y. beveik atlikusi nurodytus darbus per nustatytą terminą, o iki 2023 m. birželio 29 d. bendrai atlikusi 2 294 kv. m nurodytų darbų, todėl, teismo vertinimu, ieškovė laikytina tinkamai įvykdžiusi sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (su nežymiais nukrypimais). Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo nustatyta, ieškovė turėjo atlikti ir papildomus, iš anksto nesutartus, darbus – pati užnešti/užkelti medžiagas į objekto aukštus; be to, atsakovė neįrodė, jog visi brėžiniai ieškovei buvo perduoti laiku. Taigi, teismo vertinimu, šioje dalyje nėra pagrindo ieškovei taikyti ginčo sutarties 6.4 punkto dėl baudos skaičiavimo už laiku neatliktus darbus, sutartus ginčo sutartyje.

64. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalys žodžiu vėliau susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. dėl didesnio kiekio darbų, nei buvo nurodyta minėtame sutarties priede. Atsakovė laikosi pozicijos, kad papildomi darbai turėjo būti atlikti sutartyje nustatytais tempais/terminais, t. y. 250 kv. m/sav.; ieškovė su tokia pozicija nesutiko.

65. Teismas pažymi, kad ginčo sutarties 7.2 punkte buvo nustatyta, jog visi sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, kai jie yra surašyti raštu, pasirašyti ir patvirtinti abiejų šalių parašais ir antspaudais. Šiuo atveju ginčo sutartis raštiškai nebuvo pakeista – padidinant darbų apimtis, todėl laikytina, jog šalys sudarė atskirą žodinę rangos sutartį dėl papildomų darbų atlikimo.

66. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų CK nuostatų, rangą (statybos rangą) kvalifikuojantys pagrindiniai požymiai yra šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko (darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo užsakovui), kuris yra ir esminė sutarties sąlyga, rangovo veikimas savo rizika ir jo veikimas savarankiškai. CK 1.73 straipsnio nuostatose, nustatančiose atvejus, kai sandoriai turi būti rašytinės formos, nėra nurodyta, kad rangos (statybos rangos) sutarčiai yra privaloma rašytinė sandorio forma, taigi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip rangos (statybos rangos) teisiniai santykiai ir tais atvejais, kai dėl esminių rangos (statybos rangos) sutarties sąlygų šalys susitarė žodžiu.

67. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, šalys, sudarydami žodinį susitarimą dėl papildomų darbų, aiškiai nesusitarė dėl šių darbų terminų, atitinkamai ir netesybų – atsakovei deklaratyviai teigiant, jog buvo susitarta pagal ginčo sutarties sąlygas, o ieškovei tam prieštaraujant, nesant kitų objektyvių įrodymų, laikytina, jog atsakovė neįrodė, kad šalys susitarė būtent dėl 250 kv. m/sav. papildomų darbų atlikimo termino (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovė per visą ieškovės atliekamų darbų laikotarpį (tiek sutartų darbų pagal ginčo sutartį, tiek žodžiu dėl papildomų darbų) nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo tempo/termino, atitinkamai ir dėl jų vėlavimo.

68. Taigi, nesant tarp šalių aiškiai sutarto papildomų darbų atlikimo termino, nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė sutartus papildomus darbus atliko pavėluotai ir už tai jai taikyti atsakovės prašomas netesybas. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė, 2023 m. spalio 31 d. be jokių išlygų priėmusi visus ieškovės atliktus darbus, iš esmės taip pat patvirtino, jog jų atlikimo terminas buvo/yra jai tinkamas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas dėl 6 715,50 Eur netesybų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl nuostolių priteisimo

69. Atsakovė prašomus priteisti 3 500 Eur nuostolius grindė tuo, kad atsakovė savo lėšomis sutvarkė statybvietę ir dėl to patyrė 3 400 Eur nuostolių, taip pat patyrė 100 Eur išlaidų už pretenzijos ieškovei parengimą.

70. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

71. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytus nuostolius dėl tariamai ieškovės paliktų šiukšlių sutvarkymo, sprendžia, kad atsakovė neįrodė šių nuostolių pagrįstumo, todėl ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Visų pirma, teismas, pritardamas ieškovės pozicijai, pažymi, kad atsakovės pateiktose nuotraukose bei vaizdo įrašuose matyti iš esmės nedidelis statybinių atliekų kiekis (lyginant su darbų apimtimis – dviejuose daugiabučiuose įrengta virš 3 000 kv. m gipso karto sienų), kuris yra įprastas atliekant tokio pobūdžio darbus. Antra, iš pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų nėra objektyvios galimybės patikrinti kada ir kur jie buvo padaryti. Be to, pritariant ieškovei, nuotraukose užfiksuotą šiukšlių kiekį galima pašalinti pakankamai greitai ir tam, teismo vertinimu, nereikia 340 valandų ir vieno mėnesio (31 d.) siurblio paslaugų. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės nenuoseklumą dėl nurodytų išlaidų patyrimo, kadangi atsakovė iš pradžių įrodinėjo, jog jos pasitelktas asmuo tvarkymo darbus atliko po ieškovės darbų atlikimo bei priėmimo, jai nesutikus sutvarkyti po savęs paliktų šiukšlių, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės vadovas jau teigė, jog minėtas asmuo (E. J.) faktiškai pastoviai tvarkė objektą po ieškovės dalinių darbų atlikimo (dėl to ir susidarė toks didelis kiekis tvarkymo valandų), todėl atsakovės pozicija šiuo klausimu vertintina kritiškai, labiausiai tikėtina, pasitelkta kaip gynybos priemonė prieš ieškovės reikalavimą atsiskaityti už atliktus darbus.

72. Be to, teismas pakartotinai pažymi, kad atsakovė, 2023 m. spalio 31 d. be jokių išlygų priėmusi visus ieškovės atliktus darbus (kuriuos, kaip minėta, apėmė ir darbo vietos švaros bei tvarkos užtikrinimas pagal ginčo sutarties 5.2.5 punktą), šiuo trūkumų faktu vėliau remtis negali (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

73. Atmetus pagrindinius atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl 6 715,50 Eur netesybų ir 3 400 Eur nuostolių priteisimo, atmestini ir atsakovės išvestiniai reikalavimai dėl 100 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dėl pretenzijos rengimo (nustačius, jog pretenzijoje keliami reikalavimai buvo nepagrįsti) bei procesinių palūkanų priteisimo, todėl atsakovės priešieškinis atmestinas visiškai.

74. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

75. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

76. Ieškovė patyrė byloje 1 898 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 258 Eur žyminis mokestis ir 1 640 Eur (1 400 Eur + 240 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

77. Atsakovė patyrė byloje 4 005,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 230 Eur žyminis mokestis ir 3 775,20 Eur (2 831,40 Eur + 943,80 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

78. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos iš esmės neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

79. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 898 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinio netenkinus, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

80. Byloje iš viso patirta 12,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės mažosios bendrijos „Altamita“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Statun“ dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Statun“, j. a. k. 306272355, ieškovei mažajai bendrijai „Altamita“, j. a. k. 305766899, 8 798,10 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 10 ct) skolos, 200,37 Eur (du šimtus eurų 37 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 11,75 (vienuolikos ir septyniasdešimt penkių šimtųjų) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 998,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 898 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės mažosios bendrijos „Statun“ priešieškinio ieškovei mažajai bendrijai „Altamita“ dėl nuostolių ir netesybų priteisimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Statun“, j. a. k. 306272355, valstybei 12,96 Eur (dvylika eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič