Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

- ieškovė ir atsakovas yra G. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai;

- Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-305/2018, nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovas teiks savo nepilnamečiams vaikams K. D. (kuris šiuo metu yra pilnametis) ir G. D. išlaikymą tokia tvarka: nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis, mokant po 25 Eur kiekvienam vaikui, ir nekilnojamojo turto dalimi, kas sudarė 70 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui; sutarties 4.2 punkte šalys numatė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui mokės po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės;

- Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4877-503/2022, patvirtino šalių susitarimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, kuri buvo patvirtinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-305/2018. Minėto susitarimo 2 punkte šalys numatė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punkto dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir šią 4.1 punkto dalį išdėstyti taip: „4.1 A. D. <...> įsipareigoja laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki G. D. <...> pilnametystės teikti G. D. išlaikymą kas mėnesį mokamomis 100 eurų dydžio periodinėmis išmokomis“.

17. Ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d sprendimu priteistą išlaikymą šalių dukrai ir priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 255 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė: pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4877-503/2022 patvirtintą 2022 m. liepos 4 d. susitarimą, kuriuo buvo pakeistas nepilnametei dukrai išlaikymo dydis, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei G. D. po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gruodžio 21 d.) iki jos pilnametystės. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

19. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys iš dalies dėl išlaikymo nepilnametei dukrai pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Pažymi, kad ieškovė prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1790-305/2018 ir juo nustatytą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-4877-507/2022. Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tenkino reikalavimą, kurio ieškovė nebuvo pareiškusi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su minėtais atsakovo argumentais sutikti.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, kuris buvo priteistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1790-305/2018. Ieškovė prašė padidinti nepilnametei dukrai priteistą iš atsakovo išlaikymo dydį dėl pasikeitusių vaiko poreikių, taip pat padidėjusių prekių ir paslaugų kainų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė neatskleidė visų aplinkybių, nes Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4877-503/2022 buvo patvirtintas šalių susitarimas pagal kurį buvo pakeistas išlaikymo nepilnametei dukrai dydis, t. y. išlaikymo dydis nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis buvo padidintas iki 100 Eur. Atsakovas tvirtino, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo šalių nepilnametės dukros poreikiai būtų pasikeitę iš esmės.

23. Taigi, esminis ginčas tarp šalių kilo dėl šalių nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje ir prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį, tačiau atsakovas atsiliepime, kaip minėta anksčiau, nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas kitas susitarimas dėl išlaikymo dydžio dukrai pakeitimo, kuris buvo patvirtintas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą yra pateikęs į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį. Taigi, minėta aplinkybė, kad Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-4877-503/2022 sprendė klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, be kita ko, ir dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai pakeitimo, buvo nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį, minėtas sprendimas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, kuris nagrinėjo šią bylą. Bylos nagrinėjimo ribas, kaip minėta anksčiau, sudaro ne tik ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas, bet ir atsakovo pateiktų atskirtumų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

24. Be to, CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 376 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

25. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai su susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju ieškovė prašė pakeisti išlaikymo dydį, priteistą nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, sprendė būtent šį, o ne kitą, klausimą, t. y. klausimą dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas rezoliucinėje dalyje, kad yra keičiamas ne ieškovės ieškinyje nurodytas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimas, o atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas, peržengė ieškinio ribas.

26. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė išlaikymo dydį, kuris buvo priteistas nepilnametei dukrai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį nagrinėjo ir sprendė iš esmės tik dėl dabartinių vaiko poreikių ir dydžio, taip pat išlaikymo dydžio pakankamumo, o tai neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos.

27. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

28. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

29. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

30. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taip pat pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovės savo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai padidinimo grindė vaiko poreikių pasikeitimu, taip pat prekių ir paslaugų kainų padidėjimu.

33. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovas, visiškai pagrįstai nustatinėjo vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalingą išlaikymo dydį, nepaisant to, kad buvo sprendžiamas klausimas ne dėl išlaikymo priteisimo, o dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).

35. Kaip minėta anksčiau, CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo priteisimo, be kita ko, turi įvertinti ir tai, koks išlaikymo dydis yra reikalingas vaiko poreikiams patenkinti.

36. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, nustatė, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma yra 508 Eur. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė gauna 108 Eur valstybės išmoką vaikui. Pirmosios instancijos teismas minėta suma atitinkamai sumažino nustatytą šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydį ir sprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma sudaro 400 Eur (508 Eur – 108 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto vaiko poreikius tenkinančio išlaikymo dydžio. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės iš naujo nevertina ir dėl to plačiau nepasisako. Tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas vaiko poreikius patenkinantis dydis (400 Eur) patvirtina, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas (po 100 Eur kas mėnesį) nepatenkina net minimalių vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis. Atsakovas neginčija ir šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, t. y. neįrodinėja, kad jo padėtis yra sunkesnė nei ieškovės, dėl ko iš jo turėtų būti priteista mažesnė suma, kuri reikalinga patenkinti vaiko poreikius.

38. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių esminių vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d., kas būtų pagrindu padidinti išlaikymo dydį nuo 100 Eur iki 200 Eur sumos. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vaiko poreikiai per 1 metus ir 3 mėnesius (nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo) galėjo padidėti dvigubai.

39. Sutiktina su atsakovu, kad nuo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo įsiteisėjimo iki ieškovės ieškinio pateikimo praėjo sąlyginai nedidelis laiko tarpas, t. y. apie 1 metus ir 3 mėn. Kita vertus, pažymėtina, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog per šį laiko tarpą pasikeitė (padidėjo) prekių ir paslaugų kainos, taip pat visuotinai žinoma, kad vaikui augant, natūraliai didėja ir jo poreikiai.

40. Be to, šiuo atveju ypatingai svarbu akcentuoti tai, kad šalių susitarimu, kuris buvo patvirtintas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, nustatyta (priteista) atsakovo mokama vaiko išlaikymui suma, t. y. po 100 Eur kas mėnesį, negali patenkinti net minimalių šios dienos vaiko poreikių (žr. šios nutarties 37 punktą). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, palikus galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį, t. y. 100 Eur per mėnesį, prieš tai nustačius, kad minėtas dydis nepatenkina net minimalių vaiko poreikių, nebūtų užtikrintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas.

41. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodytais sprendime, kad „vaiko išlaikymui atsakovo skiriama po 100 Eur suma net nesiekia teismų praktikoje orientacinių kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio“. Pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad Lietuvoje vaikams išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika.

42. Viena vertus, sutiktina su atsakovu, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kita vertus, pažymėtina, kad plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

43. Minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi, vaiko išlaikymui skirtina 633 Eur suma 2023 m. ir 708 Eur suma 2024 m. yra neįrodinėtina. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti suma yra 400 Eur, kurią turi mokėti lygiomis dalimis abu tėvai. Taigi, pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo išlaikymo suma (200 Eur kas mėnesį), net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu tokio amžiaus nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiams patenkinti užtenka mažesnės, nei pirmosios instancijos teismo nustatytos ir iš atsakovo priteistos, sumos.

44. Be to, teismų praktikoje yra akcentuojama, kad kriterijumi kalbant apie sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams patenkinti, galėtų būti ne tik minimalus darbo užmokestis, bet ir absoliutaus skurdo riba, kuri, Statistikos departamento duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo 354 Eur per mėnesį (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-146-613/2024). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis nesiekia nė pusė minėtos sumos.

45. Atsakovas nurodo ir tai, kad dėl infliacijos įvykęs paslaugų, prekių, energetinių resursų esminis pabrangimas taip pat negali būti laikomas pagrindu keisti nustatytą išlaikymo vaikams dydį. Šiam dėl infliacijos vykstančiam pinigų perkamosios galios sumažėjimui kompensuoti yra numatytas priteisto išlaikymo dydžio indeksavimas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

46. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu ar teismo patvirtinta taikos sutartimi, o įstatymu. CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

47. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, pažymi, kad, visų pirma, išlaikymo periodinių išmokų indeksavimas nėra skirtas užtikrinti padidėjusius vaiko poreikius. Kaip minėta anksčiau, įvykus esminiam vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taikomas CK 3.201 straipsnis, įtvirtinantis išlaikymo pakeitimo institutą. Taip pat svarbu pažymėti, kad dažnu atveju indeksavimas tik iš dalies kompensuoja dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad indeksuota išlaikymo suma kompensavo dėl vartotojų kainų padidėjimo atsiradusius praradimus.

48. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad išlaikymo dydžio pakeitimo atveju vertinamas esminis turtinės padėties pasikeitimas po ankstesnio sprendimo priėmimo. Apelianto nuomone, teismo prielaidos apie jo Lietuvoje pradėto verslo pajamas yra nepagrįstos, todėl neturėjo būti naudojamos kaip argumentas, pagrindžiant sprendimą padidinti išlaikymo dydį.

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatinėjo atsakovo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto neturi. Jis turi vieną automobilį, kurį naudoja darbinei veiklai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, kur įkūrė MB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų apie gautas pajamas iš minėtos įmonės nėra. Teismas nustatė, kad nėra byloje duomenų, jog turtinė atsakovo padėtis būtų pasikeitusi nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d.

51. Kita vertus, pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, todėl jis turi imtis priemonių, jog gautų pakankamas pajamas tam, kad būtų galima patenkinti vaiko poreikius. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad priteista 200 Eur suma nepilnamečiam vaikui išlaikyti galėtų būti atsakovui nepakeliama našta. Todėl tai, kad atsakovas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu negauna pajamų, nėra jokio pagrindo priteisti mažesnį išlaikymo dydį, nei buvo priteista pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu.

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus iš dalies, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje atsakovo apeliacinis skundas atmestas, tai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 508,20 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 508,20 Eur (penkių šimtų aštuonių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.