Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui L. A. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama padidinti išlaikymą, priteistą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, ir priteisti iš atsakovo L. A. nepilnametėms dukroms A. A. ir M. A. po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria ieškovės ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

14. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateikto įrodymo turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti (ieškovės siekį ieškotis geriau apmokamo darbo), mano, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu, todėl, atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, tai, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, ieškovės pateiktus įrodymus priima ir vertina jį kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3211-733/2021 patvirtinta pareiškėjų V. B. ir L. A. 2021 m. liepos 27 d. taikos sutartis, kurios 3 punktu šalys susitarė, kad L. A. nepilnamečių dukrų A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo taikos sutarties teisme patvirtinimo dienos iki jų pilnametystės kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės mėnesio dienos skiria po 150,00 Eur kiekvienai nepilnametei dukrai, lėšas pervesdamas į V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriuje. V. B. dukrų išlaikymui skirtas lėšas valdo uzufrukto teise.

18. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą prašydama padidinti išlaikymą priteisiant iš atsakovo L. A. nepilnametėms dukroms A. A. ir M. A. po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. B..

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3211-733/2021 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, nustatant, kad L. A. nepilnamečių vaikų A. A. ir M. A. išlaikymui moka po 220,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

20. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies – padidinti išlaikymą nepilnametėms dukterims A. A. ir M. A. priteisiant kiekvienai iš dukterų po 185,00 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis, kitą ieškinio dalį atmesti. Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja, kad šalių dukterims teiktino išlaikymo dydis nepagrįstai buvo padidintas, vertina, kad šalių dukterims priteista išlaikymo suma – po 220,00 Eur – yra per didelė. Taip pat pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu šalių dukterims priteisto išlaikymo dydis yra tokio dydžio, kad atsakovui nelieka lėšų pragyvenimui, kadangi atsakovas vienas dengia kreditinius įsipareigojimus kreditorei „TF Bank“, AB, dėl būsto įsigijimo paskolos refinansavimo, o kredito įmokas dengia už buto paskolą, taip iš dalies prisidėdamas prie vaikų poreikių tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su apeliacinio skundo argumentais pagrindo neturi.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

21. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

22. Teismui nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

23. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

24. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

26. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė akcentavo, kad nuo priteisto išlaikymo praėjo beveik dveji metai, per kuriuos pakito ne tik šalių nepilnamečių dukrų poreikiai (jaunesnioji dukra M. A. pradėjo lankyti darželį, reikalinga daugiau kanceliarinių, higieninių prekių ir pan.), bet ir šalies ekonominė padėtis, t. y. dėl didelės infliacijos ypač padidėjo kasdienių produktų ir prekių kainos, todėl ieškovė neišgali patenkinti visų dukrų poreikių kas mėnesį gaunant tik po 150,00 Eur dukrų išlaikymui. Šiuo atveju ieškovė, reikalaudama pakeisti teismo procesiniu sprendimu dukroms priteisto išlaikymo dydį, iš esmės rėmėsi pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais ir šalies ekonomine padėtimi.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

29. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

30. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą išlaikymui reikalingų lėšų apskaičiavimą ieškovė vaikams per mėnesį išleidžia 1 234,70 Eur: maistui – 360,00 Eur; už darželį – 124,20 Eur (vasarą po 110,00 Eur už vaiką); šokių būrelis – 32,00 Eur; komunaliniai mokesčiai – 150,00 Eur (vaikui 50,00 Eur); rūbams, avalynei, higienos priemonėms – 200,00 Eur; kanceliarinės priemonės – 60,00 Eur; stomatologijos, kirpyklos, logopedo paslaugos – 110,00 Eur; vitaminai, papildai, kraujo tyrimai – 90,00 Eur; gyvybės draudimas – 8,50 Eur; pramogos: kinas, baseinas, kelionės – 80,00 Eur; kitos išlaidos – 70,00 Eur. Taip pat patirtos kitos išlaidos: vaikų gimtadienio šventėms išleista 250,00 Eur (vaikų žaidimų kambario nuoma, tortai, užkandžiai, dovanos).

31. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktus įrodymus, vertino, kad yra pagrindo teigti, jog nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai: šalių dukra M. A. pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – tai objektyviai padidino vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą (papildomos kiekvieno mėnesio 41,40 Eur išlaidos), be to, vaikams teikiamos logopedo paslaugos, jos lanko šokių treniruotes, ieškovė draudžia dukras nuo nelaimingų atsitikimų. Pažymėjo ir tai, kad nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, šiuo metu yra praėję daugiau kaip dveji metai, per šį laikotarpį pasikeitė ne tik šalių dukrų amžius, jų poreikiai, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir paslaugų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teismas nusprendė, kad apeliantas gali kiekvienam vaikui teikti po 220,00 Eur išlaikymą.

32. Apeliantas nesutikdamas su nustatyta nepilnamečių vaikų išlaikymui teiktina suma nurodo, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai ir ieškovės paaiškinimai, teikti teismo posėdžio metu, nepagrindžia, kad šalių dukterų poreikiai išaugo tiek, kad jų tenkinimui yra būtina 220,00 Eur suma per mėnesį. Taip pat mano, kad šalių dukterims priteista išlaikymo suma yra per didelė, neatitinka nei vaikų poreikių, nei juo labiau atsakovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

33. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nuo 2023 m. sausio 1 d. (ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo priimtas 2023 m. birželio 23 d.) MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur). Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje sudaro jau 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 708 Eur).

34. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kadangi kiekviena byla yra individuali, negalima lyginti kitų atsakovo vaikų poreikių bei tėvų galimybių teikti išlaikymą su šioje byloje nagrinėjamų vaikų poreikiais ir jų tėvų galimybėmis.

35. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad apelianto teiginiai, kad priteista 220,00 Eur išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams per didelė, stokoja pagrįstumo. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netgi mažesnę vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo MMA (633 Eur). Antra, išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas prieš daugiau nei dvejus metus; praėjus 2 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį žymiai padidėjo prekių ir paslaugų kainos; šalių nepilnametės dukros yra paaugusios ir būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti abu vaikus. Šalių dukra M. A. pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – tai objektyviai padidino vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą, be to, vaikams teikiamos logopedo paslaugos, jos lanko šokių treniruotes, vaikams reikalingos papildomos priemonės laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai.

36. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 19 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė 2022 m. vidutiniškai per mėnesį uždirbo 510,62 Eur. Ieškovė taip pat savo vardu turi įregistruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jai priklauso 1/2 dalis buto Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), kita dalis buto nuosavybės teise priklauso atsakovui. Iš byloje atsakovo pateiktos 2023 m. liepos 7 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovas dirba ūkininko E. K. ūkyje, jo darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) 2022 m. liepos mėn. – 2023 m. birželio mėn. buvo 644,97 Eur per mėnesį. Atsakovas 2023 m. vasario 23 d. sudarė kredito vartojimo sutartį su „TF Bank“, AB, kredito grąžinimo terminas – 96 mėn. (2031 m. vasario 20 d.), mėnesio įmoka – 113,69 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad atsakovo gaunamos pajamos yra vidutiniškai (134,35 Eur) didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos, atsakovas yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams. Atsakovas turi nuolatinį darbą, yra darbingo amžiaus, duomenų apie atsakovo sveikatos problemas nagrinėjamai bylai nepateikta. Taigi iš atsakovo priteista suma neviršija minimalios mėnesinės algos orientacinio kriterijaus, konstatuotina, kad 220,00 Eur išlaikymo dydis yra protingo ir realaus dydžio ir nėra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

37. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė vaikų poreikių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, kad vaikui, kaip ir kiekvienam žmogui, yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir atsakovui neturėtų kilti abejonių, kad toks dydis užtikrina tik minimalių šalių nepilnamečių dukrų poreikių patenkinimą ir neblogina atsakovo turtinės padėties.

38. Be to, teismų praktikoje yra akcentuojama, kad kriterijumi kalbant apie sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams patenkinti, galėtų būti ne tik minimalus darbo užmokestis, bet ir absoliutaus skurdo riba, kuri, Statistikos departamento duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo 354,00 Eur per mėnesį (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-769-1092/2019 24 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto argumento dėl vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos, tik nurodo, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., to įrodinėti nereikia. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, orientaciniu kriterijumi kalbant apie sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams patenkinti, galėtų būti minimalus darbo užmokestis. Kalbant apie minimalią sumą, kurios gali reikėti vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, pažymėtina, jog, Statistikos departamento duomenimis, (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R0150#/) 2023 metais absoliutaus skurdo riba Lietuvoje buvo 354,00 Eur per mėnesį. Vadinasi, yra pagrindas manyti, kad vaiko minimaliems poreikiams patenkinti turėtų būti skiriama bent 354,00 Eur per mėnesį. Iš atsakovo priteista išlaikymo suma sudaro 62 proc. minėtos sumos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad iš atsakovo priteista išlaikymo suma turėtų būti mažinama.

40. Apeliantas, taip pat nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodė, kad nėra aišku, ar teismas į dukterims reikalingą išlaikymo dydį įskaičiavo vaikams mokamas išmokas.

41. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

42. Pažymėtina, kad, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad atsakovo gaunamos pajamos yra vidutiniškai (134,35 Eur) didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos, atsakovas yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad net ir gaudamas darbines pajamas atsakovas ne visada geranoriškai vykdė dukterų išlaikymo pareigą, mano, jog, nors ir pirmosios instancijos teismas nenurodė, ar į reikalingą išlaikymo dydį įskaičiavo vaikams mokamas išmokas, šiuo atveju atsižvelgiant į priteisto išlaikymo (220,00 Eur) dydį pagrindo vaikų išlaikymo sumą mažinti gaunamomis išmokomis iš valstybės nėra. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tai, kad šiuo metu dėl nepakankamų lėšų nėra galimybės patenkinti visus vaikų poreikius, nereiškia, kad tokių poreikių nepilnametės dukros neturi.

43. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodė, kad šalių dukterims teiktino išlaikymo dydis nepagrįstai buvo padidintas atsižvelgiant į ekonominės situacijos pokyčius, nes teiktino išlaikymo dydį atsižvelgiant į infliacijos pokyčius koreguoja periodinių išmokų indeksacija. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Periodinėmis išmokomis priteistos vaikų išlaikymo sumos indeksuojamos tam, kad jos būtų visiškai ar bent iš dalies apsaugotos nuo infliacijos poveikio, kadangi kasmet nuvertėja priteistų periodinių išmokų sumos. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą.

44. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

45. Nors atsakovas apeliaciniame akcentuoja, kad priteisus didesnį išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms jo gaunamų pajamų jam neužteks pragyvenimui, kadangi atsakovas dar turi mokėti kreditą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti tokį pajamų šaltinį ar šaltinius, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą abiem savo nepilnamečiams vaikams. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad vartojimo kredito sutartis atsakovo vardu sudaryta 2023 m. vasario 23 d., todėl, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus, atsakovas turėjo įsivertinti savo finansines galimybes, atsižvelgęs į pareigą išlaikyti visus savo vaikus. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog apeliantas pateisina savo dabartinę finansinę situaciją darbo užmokesčiu ir turimu įsiskolinimu pagal „TF Bank“, AB, kredito sutartį, tačiau nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl vaiko tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo turtinės padėties nepaneigia jo galimybių teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.

46. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jis dengia kredito įmokas už buto paskolą, taip iš dalies prisidėdamas prie vaikų poreikių tenkinimo, tokiu būdu ieškovė, užuot dengusi dalį kredito, šią išlaidų dalį gali panaudoti vaikų poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad būsto kredito įmokos negali būti įtrauktos į išlaikymo sumą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3262-450/2013, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1535-580/2017, 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2307-864/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-486-513/2019, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-998-513/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-267/2020). Pirmiausia paminėtina, kad už gautą kreditą apeliantas įgijo būstą savo, o ne vaikų asmeninėn nuosavybėn. Kredito sutartis sudaryta atsakovo vardu, ir vaikai neturi pareigos mokėti kredito įmokų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būsto kredito išlaidos vertinamos kaip atsakovo finansiniai įsipareigojimai, o ne vaikų būtinosios išlaidos. Tokiu būdu apeliantas gausina savo turtą. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 32 punktas).

47. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei minėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino nepilnamečiams priteisto išlaikymo dydį. Byloje nustačius, kad ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindė pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais bei pasikeitus ekonominei situacijai Lietuvoje, ištyrus bei įvertinus į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus, susijusius su padidėjusiais vaikų poreikiais, su vaikų poreikiais susijusiomis išlaidomis, yra pagrindas konstatuoti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė, ir šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas mano, kad 2021 metais vaikams priteisto išlaikymo dydis nebėra pakankamas, padidėjus vaikų poreikiams bei išaugus kainoms.

48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaikų poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį, motyvuotai pasisakė dėl esminių šalių argumentų, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas, tinkamai vadovavosi teismų praktika ir padarė teisingas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais pagrįstas išvadas (CPK 178, 185 straipsniai).

50. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė sumokėjo 500,00 Eur už suteiktas advokato paslaugas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir ieškovei priteistina iš atsakovo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.