- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- e2A-769-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01673-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- N. Z.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Kristinos Domarkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. Z. ieškinį atsakovei V. Š. dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. Z. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, juo prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui V. Z., gimusiam 2003 m. balandžio 17 d., dydį, jį sumažinti iki 37 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant.
2. Ieškovas nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš ieškovo nepilnamečiui sūnui V. Z. išlaikyti buvo priteista po 350 Lt (101,36 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas sūnui buvo priteistas, kai ieškovo pajamos per mėnesį sudarė 401,49 Lt (116,28 Eur). Po minėto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis – jo gaunamos pajamos sumažėjo, todėl šiuo metu jis negali mokėti teismo priteisto išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui. Nors ieškovo sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, tačiau 2013 m. spalio 7 d. jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Pasikeitus darbingumo lygiui, buvo sumažinta netekto darbingumo pensija, šiuo metu ji yra 74,50 Eur. Teismo sprendimu sūnui priteistą išlaikymą antstolis išieško iš ieškovo gaunamos neįgalumo pensijos. Nuolatinių papildomų pajamų, kurias ieškovas galėtų skirti sūnui išlaikyti, jis neturi galimybės gauti, nes sveikatos būklė neleidžia dirbti bet kokio darbo. Ieškovas gali dirbti tik lengvą fizinį darbą, tačiau sveikatos būklę atitinkančio darbo nepajėgia rasti. Ieškovas pažymėjo, kad iš gaunamos neįgalumo pensijos jis gali tik minimaliai patenkinti savo poreikius ir sumokėti tik dalį priteisto išlaikymo. Be to, ieškovas privalo ne tik mokėti už gyvenamąjį būstą, pirkti maistą, bet ir pirkti vaistus. Jam yra diagnozuota hipertenzinė liga, dėl kurios ieškovas privalo nuolat vartoti kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Dėl pablogėjusios emocinės būklės, streso, ieškovas turi vartoti raminamuosius vaistus. Antstoliui pardavus jo būstą, ieškovas įsigijo kambarį bendrabutyje, kuris buvo su skolomis, todėl ieškovui tenka šias skolas mokėti. Ieškovo teigimu, atsakovė neturi sveikatos problemų, todėl ji turi galimybę gauti didesnes pajamas ir skirti proporcingai didesnę išlaikymo dalį jų nepilnamečiui sūnui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. Š. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pats nesistengia gerinti savo turtinės padėties. Aplinkybė, kad jis yra neįgalus, jau buvo žinoma priimant sprendimą dėl išlaikymo jų sūnui priteisimo. Atsakovės turtinė padėtis nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo nepagerėjo, nuo tada padidėjo kainos, vaikas paaugo, jam išlaikyti reikia daugiau lėšų, todėl ji viena negali tinkamai išlaikyti vaiką. Ieškovas turi įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Būdamas iš dalies darbingas, ieškovas gali imtis kokios nors veiklos, atitinkančios jo darbingumo lygį. Ieškovo pasirinkimas nedėti pastangų pakeisti savo turtinės padėties ar labiau padėti sūnui neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad nepilnametis V. Z. yra ieškovo ir atsakovės sūnus. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš ieškovo priteista 350 Lt (101,36 Eur) nepilnamečiui vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas taip pat nustatė, kad iš ieškovo gaunamos netekto darbingumo pensijos (74,50 Eur) realiai jo nepilnamečiui sūnui yra išieškomas 37,25 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį.
6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2013 rugsėjo 30 d. iš esmės nepablogėjo. Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, dėl 2014 m. padidėjusio darbingumo lygio, ieškovui buvo sumažinta netekto darbingumo pensija, kita vertus, toks jo sveikatos būklės pasikeitimas (pagėrėjimas) liudija apie padidėjusias galimybes įsidarbinti. Teismas nurodė, kad nors šiuo metu ieškovo galimybės dirbti ir užsidirbti yra ribotos, tačiau įvertinus tai, kad bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 procentų, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovui nustatytas darbingumo procentas visiškai eliminuoja jo galimybes įsidarbinti ir sudaro pagrindą iš esmės atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo, motyvuojant bloga sveikatos būkle. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovė nuosavybės teise valdo šiek tiek daugiau nekilnojamojo turto, tačiau šiuo metu abiejų ginčo šalių turtinė padėtis yra panaši.
7. Vertindamas vaiko poreikius, teismas atsižvelgė į tai, kad ankstesniu teismo sprendimu priteisiant iš ieškovo 101,36 Eur išlaikymą, jo sūnui buvo 10 metų, o šiuo metu jis yra 15 metų paauglys. Atsižvelgiant į tai, vaiko poreikiai yra padidėję. Vaikas lanko ugdymo įstaigą, taip pat pagal galimybes lanko papildomus būrelius, todėl teismas sprendė, kad teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo dalis (101,36 Eur) vaikui nėra pakankama jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, t. y. vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga didesnė nei 202,72 Eur suma.
8. Kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo pakeisti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį, ieškovo ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovas N. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad po 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasikeitus ieškovo darbingumo lygiui, sumažėjo jo gaunama netekto darbingumo pensija, kuri šiuo metu sudaro 74,50 Eur. Teismas neįvertino byloje pateiktų medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas neturi galimybės rasti darbo. Ieškovas sūnui išlaikyti per mėnesį galėtų skirti tik 37 Eur.
9.2. Teismo išvada, jog atsakovės turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė turi daugiau nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų. Be to, jos gyvenamasis būstas yra didesnis nei ieškovo.
9.3. Teismas nenustatė, kokio dydžio suma per mėnesį yra reikalinga būtiniesiems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovo turimas bendrabučio tipo butas Klaipėdos mieste yra žymiai vertingesnis nei atsakovės butas kaimo vietovėje, todėl ieškovas gali savo būstą parduoti ir įsigyti didesnį būstą ne miesto teritorijoje.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie blogą sveikatos būklę nereiškia, jog jis negali susirasti darbo. Atsakovės teigimu, ieškovas nesistengia rasti darbo ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Ankstesniu teismo sprendimu iš ieškovo priteista 101,36 Eur išlaikymo suma yra mažesnė už minimalią sumą, kurią rekomenduojama teikti nepilnamečiams vaikams, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
10.4. Atsakovė niekur nedirba, jai yra nustatytas neįgalumas, todėl jos galimybės vienai išlaikyti vaiką yra ribotos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinis teismas, aiškindamas anksčiau minėtą teisės normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, 50 p.). CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 p.).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – darbo ieškančio asmens atmintinę, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbingumo lygio pažymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad pateikdama šiuos įrodymus atsakovė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Pateikdama minėtus įrodymus atsakovė iš esmės siekia atsikirsti į ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl galima daryti išvadą, kad minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su ieškovo apeliaciniu skundu. Be to, šių įrodymų priėmimas neturėtų užvilkinti bylos nagrinėjimo. Juolab kad šiuo atveju nagrinėjama iš šeimos teisinių santykių kylanti byla, kurioje teismas turi būti labiau aktyvus ir siekti nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių priežasčių minėti įrodymai priimami ir pridedami prie bylos.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
16. Byloje pateiktu ieškiniu ir apeliaciniu skundu ieškovas siekia, kad būtų sumažintas jo nepilnamečiam sūnui anksčiau teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šioje byloje visų pirma turi pasisakyti dėl pagrindų, kuriems esant gali būti mažinamas anksčiau teismo sprendimu priteistas išlaikymas, o po to įvertinti, ar šioje byloje egzistuoja anksčiau paminėti pagrindai.
17. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Iš šios teisės normos matyti, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.
18. Ieškovas šioje byloje iš esmės neįrodinėja, kad vaiko poreikiai pasikeitė. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti apie pasikeitusius vaiko poreikius. Juolab kad priteisiant išlaikymą ieškovo sūnui buvo 10 metų, o šiuo metu jis yra 16 metų paauglys. Savo ruožtu teismų praktikoje akcentuojama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Dėl anksčiau minėtų priežasčių teisėjų kolegija šioje byloje iš esmės pasisakys tik dėl esminės tėvų turtinės padėties pasikeitimo kaip pagrindo mažinti išlaikymo dydį.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Vadinasi, ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje aiškiais žodžiais įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 26 p.).
20. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, teisėjų kolegija visų pirma pastebi, kad ieškovo gaunama netekto darbingumo pensija po Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteisto išlaikymo, sumažėjo nuo 116,28 Eur iki 74,5 Eur. Toks ieškovo gaunamų pajamų pokytis turi esminio ieškovo turtinės padėties pokyčio požymių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nepaisant 2014 m. sumažinto netekto darbingumo pensijos, ieškovo darbingumo lygis padidėjo ir tai leidžia spręsti apie didesnes ieškovo galimybes įsidarbinti. Pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad galėtų dirbti lengvą fizinį darbą. Tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo asmuo ar imasi kitų priemonių gauti pajamų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
21. Kalbant apie atsakovės turtinę padėtį, matyti, kad nors atsakovė nuosavybės teise valdo šiek tiek daugiau nekilnojamojo turto (turi sodo paskirties žemės sklypą) ir gauna šiek tiek daugiau pajamų, tačiau iš esmės šiuo metu abiejų ginčo šalių turtinė padėtis yra gana panaši. Šiuo aspektu pastebėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovo buto ir atsakovės turimo nekilnojamo turto vidutinė rinkos vertė yra panaši. Be to, atsakovės turimo nekilnojamojo turto sudėtis po Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo nepakito, nes turtą ji įsigijo dar iki minėto teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad atsakovės nekilnojamas turtas leidžia jai uždirbti reikšmingų papildomų pajamų. Apie abiejų ginčo šalių finansinės padėties panašumą ir sunkumą liudija ir ta aplinkybė, kad būtent dėl sunkios turtinės padėties šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais tiek ieškovas, tiek atsakovė 100 proc. apimtimi buvo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, jiems teikiama antrinė teisinė pagalba. Byloje atsakovė taip pat yra pateikusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą darbingumo lygio pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovės netektas darbingumas yra 50 proc., t. y. atsakovė darbinga lygiai tiek pat kaip ir ieškovas. Atsakovė yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, t. y. siekia gauti papildomų pajamų iš darbo. Taip pat nustatyta, kad atsakovė turi kreditorinį įsipareigojimą J. P., kuris, atsakovės teigimu, buvo reikalingas būsto ir sūnaus išlaikymui.
22. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Šiuo atveju atsakovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su sūnaus išlaikymu ir jo kasdienių poreikių tenkinimu. Savo ruožtu sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
23. Apibendrindamas tai, kas paminėta, anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė esminio tėvų turtinės padėties pasikeitimo, kaip pagrindo keisti išlaikymo dydį.
24. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio dydžio suma reikalinga šalių nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minėta, kad pagrindas keisti išlaikymo dydį yra vaiko poreikių pasikeitimas. Todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas iš esmės net neturi nustatinėti būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti reikalingos išlaikymo sumos, jei nekeliamas klausimas dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumento dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos, tik nurodo, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., ko įrodinėti nereikia. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, orientaciniu kriterijumi kalbant apie sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams patenkinti, galėtų būti minimalus darbo užmokestis. Kalbant apie minimalią sumą, kurios gali reikėti vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, pažymėtina, jog Statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6475033) 2018 metais absoliutaus skurdo riba Lietuvoje buvo 245 Eur per mėnesį. Vadinasi, yra pagrindas manyti, kad vaiko minimaliems poreikiams patenkinti turėtų būti skiriama bent 245 Eur per mėnesį. Iš ieškovo priteista išlaikymo suma nesudaro nė 50 proc. minėtos sumos. Vadinasi, ieškovui 2014 m. nustatytas nedarbingumo lygis ir sumažinta netekto darbingumo pensija nesudaro pagrindo tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų iš esmės perkelti atsakovei (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
25. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, už jį mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, iš atsakovės nepriteistinas. Kitų duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.