Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Z. ieškinį atsakovei V. Š. dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo ir atsakovės reikalavimai ir argumentai

2. Ieškinyje nurodoma, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1429-750/2013 nepilnamečio sūnaus V. Z. išlaikymui buvo priteista po 350 Lt (101,36 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas sūnui buvo priteistas, kai ieškovo mėnesio pajamos buvo 401,49 Lt (116,28 Eur) netekto darbingumo. Po minėto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis – jo gaunamos pajamos sumažėjo, todėl yra nepajėgus mokėti priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Nors ieškovo sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, tačiau 2013-10-07 jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbingumo lygio pažyma DL1 Nr. 0831411). Pasikeitus darbingumo lygiui, buvo sumažinta netekto darbingumo pensija, šiuo metu ji yra 74,50 Eur. Teismo sprendimu sūnui priteistą išlaikymą antstolis išskaičiuoja iš jo gaunamos neįgalumo pensijos. Nuolatinių papildomų pajamų, kurias galėtų skirti sūnaus išlaikymui, ieškovas neturi galimybės gauti, nes sveikatos būklė neleidžia dirbti bet kokio darbo. Jis gali dirbti tik lengvą fizinį darbą, tačiau sveikatos būklę atitinkančio darbo nepajėgia rasti. Taip pat ieškovas nurodo, kad iš gaunamos neįgalumo pensijos gali tik minimaliai patenkinti savo poreikius ir sumokėti dalį priteisto išlaikymo. Jis turi ne tik mokėti už gyvenamąjį būstą, pirkti maistą, bet ir pirkti vaistus. Jam diagnozuota hipertenzinė liga, dėl kurios turi nuolat vartoti kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Be to, dėl pablogėjusios emocinės būklės, streso turi vartoti raminamuosius vaistus. Gyvena vienas. Antstoliui pardavus jo būstą, įsigijo kambarį bendrabutyje, kuris buvo su skolomis, kurias ieškovas moka. Nurodo, kad atsakovė yra sveika, neturi sveikatos problemų, todėl ji turi galimybę gauti didesnes pajamas ir skirti proporcingai didesnę išlaikymo dalį jų nepilnamečiui sūnui (el. b. l. 1-2).

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovo turtinė padėtis neleidžia mokėti priteisto išlaikymo šalių sūnui, išlaikymo įsiskolinimas vis auga. Ieškovas buvo paveldėjęs nekilnojamąjį turtą, kuris buvo realizuotas priverstine tvarka išlaikymo įsiskolinimo iki 2017 m. spalio mėn. padengimui. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovui dėl diagnozuotų ligų susirasti nuolatinį darbą ir gauti nuolatines pajamas yra sunku, ieškovo atstovės nuomone, netgi neįmanoma. Visos ligos yra pasekmė patirtos galvos traumos. Jis nuolat vartoja vaistus, kuriems taip pat reikalingos lėšos. Atstovė paaiškino, kad byloje nepateikta duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, kad ji ar šalių sūnus turėtų kažkokių specialių poreikių. Atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, todėl didesnė išlaikymo našta turėtų tekti jai. Ieškovo vienintelės pajamos – 74,50 Eur neįgalumo pensija, iš kurios išieškomas išlaikymas, tad ieškovui išmokama suma yra 37,25 Eur. Esminis turtinės padėties pasikeitimas įvyko 2014 m., kai sumažėjo gaunama neįgalumo pensija. Ieškovas turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kuriuos išieško antstoliai. Teismų praktika rodo, kad negali būti priteistas išlaikymas, kurio šalis negali mokėti.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad ieškovo atstovės akcentuojamą galvos traumą ieškovas patyrė dar tuomet, kai šalys gyveno kartu, kai jų sūnus buvo kūdikis. Ieškovas nuolat vartodavo alkoholį, smurtaudavo, vydavo atsakovę iš namų, todėl ir iširo jų santuoka. Po traumos atsakovė prižiūrėjo ieškovą, rūpinosi juo, tačiau ieškovas pabėgdavo iš ligoninės. Jos sveikatos būklė taip pat nėra gera, pastaruoju metu nuolat lankosi pas gydytojus, ruošiami dokumentai neįgalumui. Tokią sveikatos būklę lėmė ir patirtas smurtas iš ieškovo, kuris yra smurtavęs netgi vaiko atžvilgiu. Jie tarpusavyje nebendrauja. Tačiau atsakovė visą gyvenimą stengėsi: nuolat registruojasi darbo biržoje, mokėsi profesijos, baigė floristikos kursus, bandė įsidarbinti įvairiose vietose, kiekvieną vasarą eidavo dirbti viešųjų darbų. Šiuo metu ji gauna socialinę pašalpą. Visos jos pajamos 220 - 230 Eur per mėnesį. Iš šių pajamų turi išlaikyti save ir šešiolikos metų sūnų. Gyvena dviejų kambarių bute sename name, reikia statyti naują krosnį, taisyti varvantį stogą. Moka paskolą dalimis. Ji buvo reikalinga keleto kreditų padengimui, kurie buvo imami tuomet, kai šeimai trūkdavo pinigų malkoms, kitiems poreikiams. Su sūnumi gyvena žemiau skurdo ribos. Ieškovas, kuris tikrai gali dirbti, galėtų dėti pastangas, registruotis darbo biržoje, ieškoti darbo. Yra jai gyręsis, kad neoficialiai uždarbiauja, būna, kad per dieną uždirba 50 Eur. Atsakovė paaiškino, kad sūnui augant, didėjo jo poreikiai: daugiau kainuoja jo rūbai, avalynė, maistas, reikia mokėti už internetą, per mėnesį jam reikia bent 200 Eur, t. y. po 100 Eur iš abiejų tėvų. Jis gerai mokosi, domisi informacinėmis technologijomis, lanko krepšinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Ieškinys atmestinas

6. Byloje nustatyta, kad V. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo N. Z. ir atsakovės V. Š. sūnus (el. b. l. 6, 7). Šilutės rajono teismo 2013-09-30 sprendimu priteistas (sumažintas) iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 350 Lt (ekvivalentas – 101,36 Eur) išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (el. b. l. 3-4). Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš ieškovo gaunamos netekto darbingumo pensijos (74,50 Eur) realiai jo nepilnamečiui sūnui yra išieškomas 37,25 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį (el. b. l. 11-12).

7. Ieškovas prašo sumažinti priteistą iš jo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį nuo 101,36 Eur iki 37 Eur per mėnesį, argumentuodamas tuo, kad nuo 2014 m. pablogėjo jo turtinė padėtis: peržiūrėjus jo darbingumą ir nustačius 50 proc. darbingumo lygį buvo sumažinta jo netekto darbingumo pensija iki 74,50 Eur sumos.

8. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (CK 3.193 straipsnis). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir / ar pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis).

9. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

11. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

12. Be to, aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą <...> teismas, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi taikyti CK 3.192 straipsnį ir įvertinti teismo jau priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 29 punktą).

13. Taigi teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatyme įtvirtintus ir kasacinio teismo praktikoje akcentuojamus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustato ir vertina, kaip nuo 2013-09-30 pasikeitė šalių turtinė padėtis (pagerėjo / pablogėjo) ir šalių vaiko poreikiai (išaugo / sumažėjo) ir ar, toks išlaikymo dydžio pakeitimas (sumažinimas) būtų proporcingas ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.

14. Sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties nustatyta, kad 2013-09-30 priteisiant (sumažinant) ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį iki 101,36 Eur sumos ieškovui buvo nustatyta II invalidumo grupė bei vos 30 proc. darbingumo lygis, o netekto darbingumo pensija tuo metu sudarė – 401,49 Lt (ekvivalentas – 116,28 Eur) (el. b. l. 11-12). Nuo 2014-10-01 ieškovui buvo peržiūrėtas darbingumas, padidinat jo lygį iki 50 proc. bei apskaičiuoja 74,50 Eur netekto darbingumo pensija (el. b. l. 8-12). Bylos svarstymui pateiktas duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas turi reguliarių išlaidų, susijusių su atsiskaitymais už suteiktas komunalines paslaugas bei vaistų įsigijimu (el. b. l. 14-19, 22-29). Ieškovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovas gyvena vienas, tačiau kaip matyti jis nuo 2017-10-23 kartu su J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 1 kambario (17,02 kv.m. ploto) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas sprendžia, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2013-09-30 nelaikytina iš esmės pablogėjusia. Viena vertus, dėl 2014 m. padidėjusio darbingumo lygio, ieškovui buvo sumažinta netekto darbingumo pensija, kita vertus, toks jo sveikatos būklės pasikeitimas (pagėrėjimas) liudija apie padidėjusias galimybes įsidarbinti. Teismas iš dalies sutinka su ieškovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad šiuo metu ieškovo galimybės dirbti ir užsidirbti yra ženkliai ribotos, tačiau įvertinus tai, kad bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 proc., nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui nustatytas darbingumo procentas visiškai eliminuoja jo galimybės įsidarbinti ir sudaro pagrindą iš esmės atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo, motyvuojant bloga sveikatos būkle (CPK 12, 178, 185 straipsniai)..

16. Kalbant apie atsakovės turtinę padėtį nustatyta, kad šiuo metu jos mėnesinės pajamos – 361,39 Eur, kurias sudaro: 186,07 Eur socialinės pašalpa, 45,22 Eur išmoka vaikui ir 130,10 Eur šildymo išlaidų kompensacija). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė laikotarpiu nuo 2018-05-02 iki 2018-05-07 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pati atsakovė, nors užimtumo tarnyboje ji įgijo floristės specialybę, tačiau minėtoje įmonėje negalėjusi ilgiau dirbti dėl jai nepakeliamo intensyvaus fizinio krūvio. Atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Taip pat nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teisė valdo 2 kambarių (50,88 kv.m. ploto) butą, esantį (duomenys neskelbtini). bei 0,069 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Bylos svarstymui atsakovė pateikė 2016-03-07 paskolos sutartį, patvirtinančią, kad atsakovė turi 3 000 Eur kreditorinį įsipareigojimą J. P.. Teisme atsakovė paaiškino, kad buvo priversta priimti paskolinius įsipareigojimus, nes jai nuolat trūkdavo lėšų būsto ir sūnaus išlaikymui.

17. Apibendrinant pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad nors atsakovė nuosavybės teise valdo šiek tiek daugiau nekilnojamojo turto (turi sodo paskirties žemės sklypą), tačiau iš esmės šiuo metu abiejų ginčo šalių turtinė padėtis yra labai panaši. Apie abiejų ginčo šalių finansinę padėties panašumą / sunkumą liudija ir ta aplinkybė, kad būtent dėl sunkios turtinės padėties šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais tiek ieškovas, tiek atsakovė 100 proc. apimtimi buvo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, jiems teikiama antrinė teisinė pagalba.

18. Sprendžiant, ar po 2013-09-30 pasikeitė šalių vaiko poreikiai (ar jie išaugo), kaip reikšminga vertintina aplinkybė, kad priteisiant iš atsakovo 101,36 Eur išlaikymą, jo sūnui Viktorui buvo 10 metų, o šiuo metu jis yra 15 metų paauglys. Teismų praktikoje akcentuojama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių.

19. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė akcentavo, kad atsakovė nepagrindė, kokia konkreti suma per mėnesį yra reikalinga šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Tačiau, teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad jis lanko ugdymo įstaigą, taip pat pagal galimybes lanko papildomus būrelius (krepšinį), sprendžia, kad teismo 2013-09-30 sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo dalis (101,36 Eur) vaikui nepakankama jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, t. y., vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga didesnė suma nei 202,72 Eur (jeigu tėvai išlaikymą teiktų lygiomis dalimis). Vien vaiko amžius ir aplinkybės, kad lanko mokyklą savaime suponuoja kur kas didesnes išlaidas, reikalingas jo išlaikymui, o pirmiau šiame teismo sprendime nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2013-09-30 nelaikytina iš esmės pablogėjusia, o atsakovės finansinės galimybės taip pat nelaikytina esmingai geresnei nei ieškovo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent atsakovė užtikrina vaikui gyvenamąją vietą, taip pat patyria išlaidas už komunalines paslaugas būstui, kuriame gyveno su sūnumi. Be to, atsakovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nepertraukiama kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Taigi ieškovui 2014 m. nustatytas nedarbingumo lygis, ir sumažinta netekto darbingumo pensija nesudaro pagrindo tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų iš esmės perkelti tik atsakovei (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

20. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo pakeisti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį, jį sumažinant, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

21. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Šioje byloje abiem ginčo šalims buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir jos 100 proc. apimtimi buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo – ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-21 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1010-9274 (el. b. l. 20-21), atsakovė 2018-09-27 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1880-16875 (e. b. l. 34-35).

23. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nekompensuotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.