- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-29
- Bylos Nr.
- eI2-12888-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02653-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. K.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. K.) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-301/05-2025) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo skundo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. kovo 10 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr.1VSV-1471 (toliau – ir Tarnybos sprendimas) panaikinimo priėmimo klausimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad:
2.1. Kartu su sutuoktine I. K. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu, prašydami panaikinti 2025 m. kovo 10 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr.1VSV-1471.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Komisija sprendimu atsisakė priimti skundą narinėti, nes, anot Komisijos: 1) skundu siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o juridinę reikšmę turinčių faktų konstatavimo; 2) 2025 m. kovo 10 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr.1VSV-1471 yra ne galutinis, o tarpinis administracinis aktas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.
2.3. Pateikdamas skundą Komisijai, siekė apginti šeimos interesus. Tarnyba būtina forma „Vaiko situacijos vertinimo sprendimas“ privalo vadovautis ne formaliai, o atsižvelgiant į šios formos pildymo tikslą, t. y. objektyviai nustatyti buvusius realius, o ne menamus vaiko teisių pažeidimus ir realiai, o ne formaliai įvertinti realią, o ne menamą, riziką, kad vaiko teisės bus pažeistos ateityje.
2.4. Tarnybos darbuotojo, pildžiusio formą „Vaiko situacijos vertinimo sprendimas“, veiksmai akivaizdžiai prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
2.5. Tarnybos 2025 m. kovo 10 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr.1VSV-1471 išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto – Tarnybos valia dėl vaiko teisių, numatytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taikymo yra privaloma ir skirta pareiškėjo šeimai.
2.6. Tarnybos sprendime nurodyta, kad šeimai yra būtina vertinti būtinybę pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tarnyba šiuo sprendimu inicijuoja atvejo vadybą, kurią atlieka kitas subjektas.
2.7. Aplinkybė, kad atvejo vadybą atlieka ne Tarnyba, o kitas subjektas, parodo, kad Tarnybos sprendimas yra ne tarpinis, o galutinis administracinis sprendimas.
Atsiliepimas
3. Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius pagal suteiktą kompetenciją atlieka vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.
3.2. Sprendimo 7 punkte nurodyti rizikos veiksniai ir atitinkamai apsaugos veiksniai nustatyti remiantis Tarnybos turimais duomenimis, jog vaiko tėvai nesutaria dėl vaiko auklėjimo, dažni konfliktai tarp tėvų, vaikui neužtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, tai turi vaikui ir jo situacijai neigiamos įtakos (rizika iš abiejų vaiko tėvų. Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.
3.3. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokias teisines pasekmes jo interesams sukelia ginčijamas Tarnybos sprendimas. Tarnybos sprendime siūlomos pagalbos priemonės (vaiko tėvams rekomenduojama psichologinė ir teisinė pagalba, kt.) jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nenustato.
3.4. Nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, sprendimas tampa tarpiniu konstatuojamojo pobūdžio dokumentu, nes pagal teisinį reglamentavimą Tarnyba tik planuoja tolimesnius veiksmus siekiant padėti šeimai/vaikui įveikti atsiradusias šeimoje problemas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, teisėtumo bei pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad M. K. ir I. K. 2025 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydami panaikinti Tarnybos 2025 m. kovo 10 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr.1VSV-1471.
6. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 2025 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. Nr.21RE-(AG-301/05-2025) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“, kuriuo atsisakė priimti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
7. Komisija sprendime konstatavo, kad pareiškėjų skundžiamame Tarnybos sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ir pateiktos konstatuojamojo bendro pobūdžio išvados dėl vaiko teisių pažeidimų. Tarnybos sprendime nurodyti rizikos faktoriai ir pateikta būtinybė vertinti pagalbos vaikui poreikį, kreipiantis į socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti atvejo vadybą.
8. Komisija padarė išvadą, kad skundžiamu Tarnybos sprendimu jokios poveikio priemonės netaikytos, o informacija, nurodyta Tarnybos sprendime, tolimesniam vertinimui perduota atvejo vadybininkui. Komisija, atsižvelgdama į tai, jog po skundžiamo sprendimo priėmimo bus (buvo) atliekami kiti veiksmai ir priimami sprendimai, vertino, kad pareiškėjai skundžia konstatuojamojo pobūdžio tarpinį dokumentą, kuris savaime (kaip toks) teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti atskiru ginčo Komisijoje dalyku.
9. Pareiškėjas su šiuo Komisijos sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Komisijai iš naujo.
10. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reguliavimą ir pateiktą LVAT aiškinimą, šioje byloje vertins pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti klausimą.
12. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama Komisijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
14. LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.).
15. Pagal LVAT praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT| 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020 ir kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 ir kt.); skundas taip pat negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.).
16. Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015 ir kt.).
17. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2025 m. kovo 10 d. parengė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr.1VSV-1471. Tarnyba sprendimą parengė atlikusi vaiko situacijos vertinimą pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalį. Tarnyba sprendimo 7 punkte nurodė rizikos ir apsaugos veiksnius. Tarnybos sprendimo 8 punkte nustatyta būtinybė pagalbos vaikui – ir (ar) šeimai poreikis, 9 punkte nurodyti nustatyti vaiko teisių pažeidimai, o sprendimo 11 punkte nurodyta, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui poreikį.
18. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. <...> Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.
19. Šio įstatymo 36¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį, o 2 dalyje – kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (36² straipsnis).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo prašomą panaikinti Tarnybos sprendimą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju skundžiamas Tarnybos sprendimas nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas dėl to, jog buvo nustatyta būtinybė įvertinti pagalbos vaikui poreikį ir Tarnyba šiuo sprendimu neužbaigė tyrimo dėl vaiko situacijos vertinimo, imdamasi tolesnių veiksmų. Sprendimas būtų laikomas galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jeigu nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai užbaigus vertinimo procedūrą (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-822/2025 ir kt.). Taigi, atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamoje byloje Tarnybos sprendimu nebuvo užbaigta vaiko situacijos vertinimo procedūra (buvo toliau inicijuota pagalbos vaikui poreikio vertinimo procedūra), o Tarnyba ėmėsi veiksmų, numatytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36² straipsnyje, darytina išvada, jog Komisija pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra tarpinio ir konstatuojamojo pobūdžio aktas, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka ir LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2025; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-822/2025 ir kt.).
21. LVAT taip pat yra akcentavęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties, šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.). Argumentai, dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024 ir kt.). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, pagrįstumą ir teisėtumą bei jų poveikį galutinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas sprendimą, priimtą užbaigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą, nes ginčo administraciniame teisme objektu gali būti tik galutinis sprendimas.
22. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, tinkamai įvertinusi bylos faktines aplinkybes, bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Komisija pagrįstai šiame sprendime aptartų aplinkybių pagrindu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ir teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, daro išvadą, kad naikinti ar keisti skundžiamą Komisijos sprendimą remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija skundžiamą Komisijos sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.