Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. K. (I. K.)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja J. S. (J. S.) (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) (skunde nurodyta – Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) 2024 m. balandžio 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-1467 (toliau – ir Anketa). Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 650 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

2.1. Anketa yra viešojo administravimo subjekto administracinės procedūros sprendimas, priimtas, kaip nurodyta Anketoje, išnagrinėjus vaiko tėvo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, ir tuo pagrindu nustačius rizikos veiksnius bei kad vaikui ir tėvams (taip pat ir pareiškėjai) reikalinga neatidėliotina pagalba. Toks Tarnybos sprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai ir jos sūnui, nes šiuo pagrindu Tarnyba inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą ir nustatė vaiko teisių pažeidimą. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo Anketos 4 punkte nurodytus pranešimus apie tariamus vaiko teisių pažeidimus, Anketa ir joje nurodytos išvados yra nemotyvuotos ir neatitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 str.).

2.2. Vaiko situacijos vertinimą atsakovas atliko pakartotinai, panaikinęs atsakovo 2024 m. kovo 15 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-1095 (toliau – ir 2024 m. kovo 15 d. anketa). Todėl atsakovas pagal bendruosius principus turėjo vaiko situaciją vertinti iš naujo. Bendravimo tvarkoje su skyriumi gyvenančių tėvu, kuri nustatyta civilinėje byloje Nr. e2YT-22389-1090/2020, apskritai nėra numatyta tėvui galimybės bendrauti su vaiku telefonu, tačiau atsakovas šios faktinės aplinkybės nevertino. Atsakovas turėjo išaiškinti vaiko tėvui pastarojo teises, t. y. galimybę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, papildant bendravimą su vaiku telefonu, tačiau vietoje to atsakovas, viršydamas savo kompetencijos ribas, vykdė antstolio ir / ar teismo funkcijas, t. y. „pakeitė“ teismo sprendimą savo nuožiūra, jog neva yra įtvirtinta tėvui galimybė bendrauti su vaiku telekomunikacijos priemonėmis, o mamai yra pareiga tokį bendravimo pobūdį užtikrinti bei „konstatavo faktą“, kad mama neva draudžia / nesudaro galimybių tėvui bendrauti su vaiku telefonu. Vaiko apklausa 2024 m. kovo 15 d. vyko aplaidžiai, vaiko nuomonės išklausymas buvo atliktas netinkamai pasiruošus, t. y. nesivadovaujant metodine medžiaga.

2.3. Jai (pareiškėjai) kyla klausimas, iš kur I. K. (I. K.) žino informaciją apie tai, kad prieš tai taikytos atvejo vadybos metu J. S. nelankė psichologo konsultacijų. Tai patvirtina, kad atsakovas galbūt pažeidė konfidencialią informaciją ir paviešino duomenis vaiko tėvui, susijusius su pareiškėja. Pareiškėjos bendravimas su vaiko tėvu liko toks pats – niekaip nepakito, nepablogėjo, bendravimas yra konstruktyvus, paremtas tik vaiko interesais, vykdant išimtinai vaiko bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu, pagal galimybes gera valia sudarant sąlygas tėvui bendrauti telefonu su vaiku, todėl visi vaiko tėvo teiginiai yra niekuo nepatvirtinti.

2.4. Anketoje nurodytas rizikos veiksnys (vaiko atstovai pagal įstatymą galbūt daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą) nustatytas nepagrįstai, formaliai pacitavus faktines aplinkybes. Kiekvieno iš tėvų galbūt padaryti pažeidimai, kurie minimi vaiko situacijos vertinimo anketoje, privalo būti išsamiai tiriami, kadangi vaiko situacijos vertinimo anketa paliečia ypač jautrią visuomenės sritį – nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad rizikos veiksnys išlieka abiem tėvams, nes skyrium gyvenantys tėvai negeba bendrauti ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, tai gali neigiamai veikti vaiko emocinį, dorovinį vystymąsi. Tokia Skyriaus išvada yra deklaratyvaus pobūdžio, nesigilinat į situaciją, kad faktiškai vykdoma teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka, kurioje nėra numatytas tėvo su vaiku bendravimas telefonu, o mama gera valia pagal galimybes tėvui sudaro galimybę bendrauti su vaiku telefonu.

2.5. Atsakovo darbuotojai netinkamai pacitavo pareiškėjos nuomonę, kurią ji 2024 m. kovo 13 d. raštu pateikė atsakovui, t. y. parinko žodžius savo nuožiūra, kad neva pareiškėja taip teigė, tačiau netinkamai pacituoti pareiškėjos žodžiai neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovas nepatikrino informacijos registre apie tai, kad pareiškėja nėra bausta už motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams, už motinos valdžios piktnaudžiavimą, nėra užvesta vykdomoji byla dėl teismo sprendimo nevykdymo. Tai parodo, kad, vertinant vaiko situaciją, buvo remiamasi išimtinai tik vaiko tėvo pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Tarnybos atstovai ne kartą galėjo įsitikinti, kad pareiškėja sugeba pasirūpinti, išlaikyti ir ugdyti savo vaiką (Anketoje yra nurodyta, kad pareiškėjai praeityje buvo taikyta atvejo vadyba ir jos metu nurodytas rekomendacijas pareiškėja įgyvendino visa apimtimi).

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.1. Skyrius 2024 m. kovo 5 d. gavo I. K. pranešimą (reg. Nr. 3VTP-565), kuriame jis nurodė, kad „prieš mano sūnų iš motinos pusės dažnai naudojamas psichologinis smurtas, kai ji draudžia sūnui man skambinti, bendrauti telefonu. Pati motina sakė: „kai nupirksi jam telefoną galėsi bendrauti“, – vaikui nupirkau telefoną ir jis iš karto buvo iš jo atimtas. Paskambinus jai pasikalbėti, ji paaiškino, kad vaikas neturės telefono, kad negalėčiau skambinti, kada panorėjęs ir trukdyti. Pastoviai prašau suteikti man galimybę pabendrauti telefonu, tačiau ji paprasčiausiai mane ignoruoja, neatrašo ir bendrauti telefonu piktybiškai draudžia. Taip pat atiminėja iš vaiko mano pirktas jam dovanas, tai minkšti žaislai dingsta, tai jam nupirktas laikrodis. Pats vaikas prašo motinos prašo paskambinti man, pabendrauti, tačiau pats vaikas man skundžiasi, kad „mama tau skambinti neleidžia“. Skyriaus specialistas 2024 m. kovo 15 d. atliko vaiko E. K. situacijos vertinimą, kurio metu nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. 2024 m. balandžio 11 d. atliktas pakartotinis vaiko situacijos vertinimas ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos poreikį vaikui ir (ar) jo šeimai. Pakartotinio E. K. situacijos vertinimo metu vaiko nuomonė papildomai nebuvo išklausyta, kadangi jo motina nesutiko, kad vaiko teisių specialistai papildomai bendrautų su vaiku ir jį traumuotų. Sprendimas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos poreikį vaikui ir (ar) jo šeimai priimtas išklausius vaiko ir jo tėvų nuomones, iš kurių matyti, kad tėvai nesutaria daugeliu vaiko auklėjimo klausimų, nuomonės nesutampa, tėvams trūksta bendratėvystės įgūdžių.

4.2. Atlikus pakartotinį vaiko situacijos vertinimą, yra nustatyti rizikos veiksniai abiem vaiko atstovams pagal įstatymą, todėl Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-802 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Atvejo vadybos tvarkos aprašo nuostatomis, turi pareigą, o ne teisę kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą. Sprendimą paskirti atvejo vadybininką šeimai priima savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga, tačiau tik tais atvejais, kai šeima sutinka priimti siūlomą pagalbą, per prievartą socialinės paslaugos nėra teikiamos. Vaiko tėvai ar vienas iš jų, turi teisę atsisakyti siūlomo atvejo vadybos proceso ir toks atsisakymas nesukelia jiems jokio neigiamo vertinimo ar atsakomybės, tačiau būtina sąlyga, kad, atsisakius teikiamų socialinių paslaugų, nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir jo geriausi interesai.

4.3. Pareiškėjos teiginys, kad I. K. žino informaciją apie tai, jog prieš tai taikytos atvejo vadybos metu ji nelankė psichologo konsultacijų, ir tai neva patvirtina, kad Skyrius galbūt pažeidė konfidencialią informaciją ir paviešino pareiškėjos duomenis vaiko tėvui, yra grindžiamas tik prielaidomis.

4.4. Skyrius nagrinėjamoje situacijoje nevertino teismo nutarties vykdymo teisėtumo ir neatliko teismo nutarties nevykdymo kontrolės, tik užfiksavo vaiko teisių pažeidimą, kuris buvo susijęs su teismo nutarties vykdymu. Tarnyba rėmėsi geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu siekiant apsaugoti vaiką nuo galbūt tėvų daromos neigiamos įtakos vaikui ir jo situacijai. Nagrinėjamoje situacijoje sprendžiamas ginčas iš esmės yra civilinio pobūdžio ir yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, nes ginčas kyla dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

4.5. Pareiškėja nepateikė argumentų, kokias teisines pasekmes jos interesams sukelia ginčijama Anketa. Net ir patenkinus pareiškėjos prašymą dėl Anketos panaikinimo (tam nėra jokio teisinio pagrindo), pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeis. Anketoje yra tik užfiksuotos faktinės aplinkybės, susijusios su vaiko teisių pažeidimu. Pareiškėjai nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės, nebuvo numatyti jokie įpareigojimai, kurie galėjo turėti teisinių pasekmių pareiškėjos teisėms ir interesams, todėl Anketa negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. S. skundą.

6. Teismas nurodė, kad reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – ir VTAPĮ). Teismas aptarė VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio, 36¹ straipsnio 1 dalies, 36² straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3, 7, 10, 15, 24, 25.3.7, 25.3.8, 30 punktų nuostatas.

7. Teismas pažymėjo, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog pareiškėjos vaiko situacijos vertinimas buvo pradėtas vaiko tėvo pateiktos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrindu, vaiko situacijos vertinimas atliktas pakartotinai, panaikinus 2024 m. kovo 15 d. anketą. Teismo vertinimu, vaiko tėvo prašyme nurodyta informacija neabejotinai buvo susijusi su galimu vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu pažeidimu, todėl Tarnybai buvo pakankamas ir pagrįstas pagrindas pradėti VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytus reagavimo į gautą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą veiksmus.

8. Teismas konstatavo, kad Tarnybos nustatyti rizikos veiksniai, nustatant pagalbos vaikui ir jo motinai poreikį, buvo pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurie atitiko Aprašo 25.3.7 ir 25.3.8 papunkčiuose nurodytus rizikos veiksnius, todėl nėra pagrindo teigti, jog Tarnyba nemotyvuotai, neobjektyviai ir šališkai nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį – užtikrinti saugias, tinkamas vaiko raidai gyvenimo sąlygas.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio nustatymo vertinimo klausimų, tai yra Tarnybos specialistų pareiga, todėl teismas šiuo atveju tik įvertino, ar atsakovas tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir ar skundžiama Anketa bei joje nurodytos išvados yra motyvuotos ar atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (VAĮ 10 str.).

10. Teismas nenustatė atsakovo veiksmuose VTAPĮ ir Aprašo reikalavimų pažeidimų. Teismo vertinimu, informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo išnagrinėta objektyviai išsamiai ir motyvuotai, todėl skundžiamas administracinis aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

12. Pareiškėja J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, t. y. panaikinti Anketą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime nėra argumentuotai atsakyta į pagrindinius bylos teisinius aspektus, nepasisakyta dėl esminių pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos rezultatui. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla ir toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Teismas padarė esmines klaidas, vertindamas įrodymus. Priimdamas sprendimą, teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, išimtinai rėmėsi atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais ir vaiko tėvo nuomone, todėl padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atsakė į pagrindinius pareiškėjos reikalavimus, nustatė byloje reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Tai, jog pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, kitaip vertina bylos aplinkybes ar joje esančius duomenis, savaime nedaro teismo sprendimo nepagrįstu, negaliojančiu ar neteisingu. Sprendimą paskirti atvejo vadybininką šeimai priima savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga, tačiau tik tais atvejais, kai šeima sutinka priimti siūlomą pagalbą, per prievartą socialinės paslaugos nėra teikiamos. Vien tai, jog pareiškėja mano, kad jai nereikalingas socialinių paslaugų teikimas, nėra pagrindas panaikinti Anketą. Teismui priėmus sprendimą Anketą panaikinti, būtų paneigiamas Tarnybos pagrindinių funkcijų atlikimo būtinumas, reaguojant į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tarnyba neturi jokių kitų teisės aktuose numatytų įrankių nagrinėti vaiko teisių pažeidimus, neatliekant vaiko situacijos vertinimo ir neužpildant vaiko situacijos vertinimo anketos. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatytos aplinkybės ir priimti sprendimai, kurie užfiksuoti vaiko situacijos vertinimo anketoje, lemia vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. (I. K.) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir Tarnybos Anketą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3VSV-1467 teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Anketa yra teisėta ir motyvuota, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, priimta kompetentingo viešojo administravimo subjekto, kuris prieš pildydamas Anketą, atliko būtinus veiksmus.

19. Pareiškėja, nesutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepasisakė dėl visų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, priimdamas sprendimą, buvo neobjektyvus ir šališkas.

20. Byloje nagrinėjama situacija, kylanti, kai Tarnybos darbuotojai gauna pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju I. K. (I. K.) 2024 m. kovo 5 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (pranešimo reg. Nr. 3VTP-565) dėl jo vaiko galimo teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas tarp mažamečio vaiko tėvų kilęs konfliktas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ar jos užtikrinimo, nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

21. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo atmestas pareiškėjos skundas, pažymi, kad VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

22. VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

23. Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką nustato Aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d.). Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde prašė panaikinti Aprašo 1 priede nustatytos formos Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurios 28 punkte (jame nurodomas sprendimas dėl būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį) nurodoma, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 30 punkte pažymėta, jog nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.

25. Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

26. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (VTAPĮ 37 str. 2 d.). Atvejo vadybą sudaro:1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (VTAPĮ 37 str. 5 d.).

27. Taigi Anketos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos panaikinti Anketos turinį (nagrinėjamu atveju Anketoje aprašyti duomenys apie vaiką, jo tėvus, bendravimo su tėvais atvejus ir pobūdį; pareiškėjai nenustatyta įpareigojimų ar reikalavimų), sprendžia, kad Anketa nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo, t. y. turėjo teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atveju Anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas. Tai patvirtina ir tolesni Tarnybos veiksmai – Skyrius 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 3AV-415 „Kreipimasis dėl atvejo vadybininko paskyrimo“ kreipėsi į Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro direktorių, 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 3AV-417 „Kreipimasis dėl atvejo vadybininko paskyrimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro direktorių, prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą vaikui E. K. ir jo tėvams – I. K. ir J. S..

29. Vertinimo anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2075-492/2024). Nagrinėjamu atveju Anketos užpildymu tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, toliau inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir Tarnyba ėmėsi veiksmų, numatytų VTAPĮ 36² straipsnyje.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020).

32. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šiuo atveju aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, skųsdama Anketą, kuri laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

33. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

34. Taigi pareiškėja, nesutikdama su Anketa, nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą. Administraciniame teisme ginčo objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjos skundą ir sprendė dėl Anketos pagrįstumo bei vertino jos atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjos skundas dėl Anketos (kuri iš esmės yra tik tarpinis sprendimas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūroje) teisėtumo ir pagrįstumo nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p., 140 str. 2 d., 144 str. 1 d. 5 p.). Tai konstatavus, kiti proceso šalių argumentai, įskaitant ir apeliacinio skundo argumentus, nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

36. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjai grąžinamas už skundą sumokėtas žyminis mokestis – 23 Eur. Tuo pačiu pagrindu pareiškėjai grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą – 11,25 Eur. Iš viso pareiškėjai grąžinama 34,25 Eur žyminio mokesčio (ABTĮ 137 str.).

37. Pareiškėja prašo priteisti administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju nutraukus administracinę bylą, jos procesinė baigtis nesukelia materialinių teisinių pasekmių nei vienai proceso šaliai, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. K. (I. K.)) nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai J. S. 34,25 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už skundą ir apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.