- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- eI2-10555-535/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02319-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. K.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K. dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) (pareiškėjos nurodytas Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius laikytinas apsirikimu) 2024-04-11 Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-1467 (toliau – Anketa); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba, atlikusi jos sūnaus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), situacijos vertinimą, nustatė rizikos veiksnius bei būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir tėvams (tame tarpe ir jai) poreikį. Su Anketoje nustatytais rizikos veiksniais ir būtinybe vertinti pagalbos vaikui ir tėvams (tame tarpe ir jai) poreikį nesutinka.
Pareiškėja mano, kad atsakovė netinkamai išnagrinėjo Anketos 4 punkte nurodytus pranešimus apie tariamus vaiko teisių pažeidimus, Anketa ir joje nurodytos išvados nemotyvuotos ir neatitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 str.).
Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama Anketa, vaiko situacijos vertinimas buvo atliekamas pakartotinai, panaikinus 2024-03-15 anketą. Pareiškėja dėsto aplinkybes, išdėstytas panaikintoje 2024-03-15 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-1095 ir Anketoje.
Nurodo, kad atsakovė, atlikdama vaiko situacijos vertinimą pakartotinai, panaikinus 2024-03-15 anketą, visų pirma, pripažino, kad Institucinio smurto prevencijos ir indikavimo centras (toliau – ISPIC) tinkamai identifikavo institucinio smurto apraiškas, kurias patyrė ji dėl Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų nekompetencijos ir ISPIC indikuota teisinė neatitiktis lėmė atsakovės sprendimą panaikinti 2024-03-15 vaiko situacijos vertinimo registruotą anketą Nr. 3VSV-1095 ir atlikti pakartotinį vaiko situacijos vertinimą.
Pažymi ir tai, kad ją pagal atstovavimo sutartį atstovaujant 2024-04-23 ISPIC kreipėsi pakartotinai į atsakovę indikuojant tęstinį institucinį smurtą dėl 2024-04-11 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3VSV-1467 jos atžvilgiu. Ji yra įsitikinusi, kad tiek jos mažametis vaikas, tiek ji dėl atsakovės darbuotojų ne kompetencijų bei formalaus požiūrio, piktnaudžiavimo savo galiomis, susiduria su instituciniu smurtu.
Atsižvelgiant į atsakovės sprendimą panaikinti 2024-03-15 anketą Nr. 3VSV-1095 ir atlikti pakartotinį vaiko situacijos vertinimą, atsakovė pagal bendruosius principus turėjo vaiko situaciją vertinti iš naujo pagal turimus duomenis. Kyla klausimas, ar buvo renkami faktiniai duomenys, įrodymai dėl vaiko tėvo 2024-03-04 pateikto skundo turinio (pvz. galimai pažeistos vaiko teisės, vaiko tėvas nurodė: „prieš mano sūnų iš motinos pusės dažnai naudojamas psichologinis smurtas, kai ji draudžia sūnui man skambinti, bendrauti telefonu“ „pastoviai prašau suteikti man galimybę pabendrauti telefonu, tačiau ji paprasčiausiai mane ignoruoja“). Jei taip, tai kokios aplinkybės tyrimo metu pasitvirtino, o kokios ne ir koks tokių tyrimų rezultatas.
Atkreipia dėmesį, kad 2024-03-15 pateiktoje nuomonėje nurodė, kad pagal bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančių tėvu, kuri nustatyta civ. byloje Nr. e2YT-22389-1090/2020 nėra numatyta tėvui galimybės bendrauti su vaiku telekomunikacinėmis priemonėmis, tačiau atsakovė šios faktinės aplinkybės nevertino. Taigi, atsakovė nesivadovauja teismo sprendimo turiniu, bet išeidama iš savo kompetencijų ribų savo iniciatyva nusprendžia, kad dėl tėvo skunde nurodytų argumentų, konkrečiai, kad neva nesudaromos sąlygos bendrauti su vaiku telefonu, yra pažeidžiami vaiko interesai. Nors iš tiesų, ji gera valia sudaro galimybes tėvui bendrauti su vaiku telefonu pagal jos pačios galimybes (atsižvelgiant į darbo užimtumą, laisvalaikį, buitį ir pan.), į vaiko dienotvarkę. Atsakovė turėjo išaiškinti tėvui jo teises, t. y. galimybę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, papildant bendravimą su vaiku telekomunikacinėmis priemonėmis. Tačiau vietoj to, atsakovė, išeidama iš savo kompetencijų ribų, vykdė antstolio ir/ar teismo funkcijas, t. y. „pakeitė“ teismo sprendimą savo nuožiūra neva yra įtvirtinta tėvui galimybė bendrauti su vaiku telekomunikacijos priemonėmis, o mamai yra pareiga tokį bendravimo pobūdį užtikrinti bei „konstatavo faktą“, kad mama neva draudžia/nesudaro galimybių tėvui bendrauti su vaiku telefonu.
Anketoje pakartojamas 2024-03-15 vaiko situacijos aptarimas su vaiku. Tai, kad 2024-03-15 atsakovė vykdė vaiko apklausą dalyvaujant T. V. (kaip teigiama anketoje prisistatęs advokatu), tačiau nepareikalavo atstovavimo sutarties kopijos, kuri privalėjo būti kaip priedas prie situacijos vertinimo, patvirtina kaip aplaidžiai vyko vaiko apklausa. Anketoje pažymėta pastaba, kad siekiant papildomai išklausyti vaiko nuomonę, bandyta susisiekti su vaiko motina telefonu, mama perskambino kitą dieną ir nurodė, kad su vaiku bendrauta, kad papildomas bendravimas su specialistais vaiką traumuotų. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos specialistai neretai sulaukia kritikos, pastabų iš kitų institucijų dėl neinformatyvių išvadų. Netinkamai išklausius vaiko nuomonę tenka pakartotinai bendrauti su vaiku. Nežinant situacijos iš vaiko perspektyvos, atvejo vadybos metu parenkamos paslaugos ir pagalba gali būti neefektyvi, nes ji gali neatitikti realių vaiko poreikių. Siekiant kuo mažiau vaikus traumuoti rekomenduojama pakartotines apklausas riboti ir vertinti situaciją iš skyriaus žinioje esančios informacijos. Akivaizdu, kad vaiko nuomonės išklausymas buvo atliktas netinkamai pasiruošus, t. y. nesivadovaujant metodine medžiaga.
Pažymi, kad 2024-04-10 kalbėdama su Skyriaus specialiste, neišsakė savo nuomonės, nors pastaboje paminėta, kad „ji taip pat išsakė savo nuomonę, papildomos informacijos nepateikė“. Taip ir lieka neaišku, kokią nuomonę ji išreiškė. Tai dar kartą įrodo, kad egzistuoja akivaizdus Skyriaus specialistų kompetencijų trūkumas. Anketoje nurodyta, kad 2024-04-10 papildomai bendrauta su tėvu, tačiau pokalbio turinys yra išplėstinis, t. y. nėra tikslinių klausimų apie pradinį jo paties skundą ir argumentus, bet yra vertinamas turinys anketos, kuri pačios atsakovės panaikinta. Taip pat pažymi, kad vaiko tėvas teikia klaidinančią informaciją, siekdamas jai pakenkti ir sudaryti klaidinančią nuomonę apie ją, taip pat nurodo realybės neatitinkančias faktines aplinkybes, pavyzdžiui, kad vaiko darželio bendroje uždaroje grupėje jis prijungtas tik dabar (neva po skundo pateikimo), nors patikrinus faktines aplinkybes, t. y, patikrinus minėtos uždaros grupės narių informaciją matyti, kad vaiko tėvas prie grupės yra prijungtas nuo 2021-12-20, todėl jam kaip visiems prie grupės prijungtiems tėvams teikiama informacija apie susirinkimus, šventes, ekskursijas ir kt. Tai dar kartą patvirtina, kad vaiko tėvas teikia akivaizdžiai melagingą informaciją. Tėvas taip pat pateikė tikrovės neatitinkančia informaciją apie jai taikytą atvejo vadybą, kadangi ji iš tiesų įvykdė pagalbos planą pilna apimtimi. Jai kyla klausimas iš kur I. K. žino informaciją apie tai, kad prieš tai taikytos atvejo vadybos metu ji nelankė psichologo konsultacijų. Tai galimai patvirtina, kad atsakovė galimai pažeidė konfidencialią informaciją ir paviešino duomenis vaiko tėvui, susijusius išimtinai su ja.
Pareiškėja taip pat pažymi, kad jos bendravimas su vaiko tėvu liko toks pats - niekaip nepakito, nepablogėjo, bendravimas konstruktyvus, paremtas tik vaiko interesais, vykdant išimtinai vaiko bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu, pagal galimybes gera valia sudarant sąlygas tėvui bendrauti telefonu su vaiku, todėl vaiko tėvo teiginiai yra niekuo nepatvirtinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Anketoje nurodytas rizikos veiksnys Nr. 25.3.8. (vaiko atstovai pagal įstatymą galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovui pagal įstatymą), kuriame atsakovė tik formaliai pacitavo faktines aplinkybes, tačiau rizikos veiksnys nustatytas nepagrįstai, kadangi kiekvieno iš tėvų galimai padaryti pažeidimai, kurie minimi vaiko situacijos vertinimo anketoje privalo būti išsamiai tiriami, kadangi vaiko situacijos vertinimo anketa paliečia ypač jautrią visuomenės sritį - nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad rizikos veiksnys išlieka abiem tėvams, nes skyrium gyvenantys tėvai negeba bendrauti ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, tai gali neigiamai veikti vaiko emocinį, dorovinį vystymąsi. Tokia Skyriaus išvada yra deklaratyvaus pobūdžio, nesigilinta į situaciją, kad faktiškai vykdoma teismo sprendimu patvirtinta tvarka, kurioje nėra numatyto tėvo su vaiku bendravimo telefonu, o ji gera valia pagal galimybes sudaro tėvui galimybę bendrauti su vaiku telefonu.
Pažymi ir tai, kad atsakovės darbuotojai nesugeba pacituoti jos nuomonės, kurią 2024-03-13 raštu pateikė atsakovei. Atsakovė parenka žodžius savo nuožiūra, kad neva ji taip teigė, tačiau netinkamai pacituoti jos žodžiai neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko keičiasi situacijos esmė. Kaip pavyzdys atsakovė Anketoje teigia: „kad tėvas ne visada laikosi nustatytos bendravimo tvarkos, nėra linkęs, reikalui esant, bendradarbiauti organizuojant reikiamą vaiko priežiūrą ne jam nustatytu laiku, kartais savivaliauja pasiimdamas vaiką iš darželio, su motina to nesuderinęs“, faktiškai ji neteigė, jog tėvas savivaliauja, tai yra atsakovės interpretacijos. Taip pat atsakovė Anketoje teigia: „Motinos teigimu, vaiko tėvas linkęs kartais nesilaikyti bendravimo tvarkos, pranešdamas žinute, nesuderinęs su ja pasiima vaiką iš darželio, ne jo bendravimo dienomis“, faktiškai ji neteigė, kad vaiko tėvas nesuderinęs su ja pasiima vaiką iš darželio, tai yra atsakovės interpretacijos. Šias faktines aplinkybes patvirtina 2024-03-13 pateikta nuomonė atsakovei.
Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepasitikrino informacijos registre apie tai, kad ji nėra bausta ANK tvarka už motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams, BK tvarka už motinos valdžios piktnaudžiavimą, nėra užvesta vykdomoji byla per antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo. Tai dar kartą iliustruoja atsakovės nekompetenciją, tai, kad remiasi išimtinai tik vaiko tėvo pranešime nurodytomis aplinkybėmis vertinant vaiko situaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad atsakovė Anketoje nepagrįstai nustatė vaiko teisiu pažeidimą. Anketa, kaip administracinės procedūros sprendimas, negali būti vertinama kaip suteikianti vaikui ir jo motinai tinkamą jų teisėtu interesų apsaugą, parinktos intervencijos į šeimos gyvenimą priemonės nėra pagrįstos - nėra objektyvių duomenų, kad jai ir jos vaikui reikia pagalbos iš socialinių paslaugų centro, jei pagalbos ir reikia, tai tik vaiko tėvui, stiprinti socialinius įgūdžius. Tarnybos parinkti „pagalbos“ metodai iš esmės yra spaudimas jai, neadekvačios naštos uždėjimas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje nevertinami vaiko tėvo I. K. tėvystės įgūdžiai, jo teismo sprendimu neįtvirtintas noras bendrauti su vaiku, darant psichologinį spaudimą jai, pasitelkiant institucijas (šiuo atveju atsakovę), ko pasekoje ji patiria ne tik psichologinį smurtą iš vaiko tėvo, bet ir tęstinį institucinį smurtą iš atsakovės, kadangi vaiko tėvas išnaudoja atsakovės darbuotojų nekompetenciją kaip įrankį toliau smurtauti prieš ją.
Pareiškėja nurodo, kad būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymas Anketoje yra perteklinis, nes Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-802 patvirtinto Atvejo vadybos tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoti instrumentai skirti socialinei rizikai vertinti ir šalinti, jie negali būti naudojami kaip institucinio spaudimo šeimai priemonė, ypač tose situacijose, kai šeima, Tarnybos nuomone, nepagrįstai atsisako pagalbos. Tarnybos atstovai ne kartą galėjo įsitikinti, kad ji sugeba pasirūpinti, išlaikyti ir ugdyti savo vaiką (Anketoje yra užprotokoluota, kad jai praeityje buvo taikyta Atvejo vadyba ir jos metu nurodytas rekomendacijas ji įgyvendino pilna apimtimi).
Pareiškėja teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė netinkamai vertino situaciją, todėl Anketa yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Nurodo, kad skyrius 2024-03-05 gavo I. K. (I. K.) pranešimą, kuriame nurodė, kad „prieš mano sūnų iš motinos pusės dažnai naudojamas psichologinis smurtas, kai ji draudžia sūnui man skambinti, bendrauti telefonu. Pati motina sakė : ,,kai nupirksi jam telefoną galėsi bendrauti“, - vaikui nupirkau telefoną ir jis iš karto buvo iš jo atimtas. Paskambinus jai pasikalbėti, ji paaiškino, kad vaikas neturės telefono, kad negalėčiau skambinti, kada panorėjęs ir trukdyti. Pastoviai prašau suteikti man galimybę pabendrauti telefonu, tačiau ji paprasčiausiai mane ignoruoja, neatrašo ir bendrauti telefonu piktybiškai draudžia. Taip pat atiminėja iš vaiko mano pirktas jam dovanas, tai minkšti žaislai dingsta, tai jam nupirktas laikrodis. Pats vaikas prašo motinos prašo paskambinti man, pabendrauti, tačiau pats vaikas man skundžiasi, kad „ mama tau skambinti neleidžia“.
Atsakovė dėsto teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą, aptaria 2024-03-15 anketos panaikinimo pagrindus. Nurodo, kad atsižvelgiant į 2024-03-15 anketos trūkumus atlikto vaiko situacijos vertinimo metu, 2024-04-04 Skyriaus vedėja pavedė iš naujo atlikti E. K. situacijos vertinimą (rezoliucija „Nuo 2024 m. balandžio 4 d. panaikinu Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-1095, dėl nustatytų turinio trūkumų: Neišsamus - neatspindinti pranešimo aplinkybių, vaiko nuomonės užfiksavimas; nustatyto rizikos veiksnio faktinių aplinkybių apibendrinimo stoka, spendimo pagrįstumui; tikslinti neatidėliotinos pagalbos būtinybę vaikui. Prašau iš naujo atlikti vaiko situacijos vertinimą ir panaikinti trūkumus, taip pat spręsti dėl reikalingumo papildomai išklausyti vaiko nuomonę“).
Paaiškina, kad 2024-04-11 atliktas pakartotinis vaiko E. K. situacijos vertinimas ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos poreikį vaikui ir (ar) jo šeimai. Pakartotinio E. K. situacijos vertinimo metu vaiko nuomonė papildomai išklausyta nebuvo, kadangi E. motina nesutiko, kad vaiko teisių specialistai papildomai bendrautų su vaiku ir jį traumuotų. Vaiko tėvas I. K. papildomai paaiškino, kad po jo pranešimo ir Vaikų teisių apsaugos specialistų įsikišimo, bendravimas su vaiko motina pagerėjo. Jam susisiekus telefonu ji atsiliepia, jei vaikas užimtas, parašo žinutę, kad sūnus užsiėmęs ir atsiunčia kokį videoįrašą, kuriame yra jų sūnus tuo metu kažką veikiantis (pvz. važinėja riedučiais ir pan.). Dėl pagalbos šeimai suteikimo, I. K. nuomonė nepakito. Jos reikia, nes vaiko motina, galimai, po kurio laiko, vėl elgsis taip, kaip elgėsi anksčiau, nes ji nenoriai dalyvavo buvusios atvejo vadybos pagalbos priemonėse, psichologo konsultacijų nelankė. Po atvejo vadybos, praėjus keliems mėnesiams, motina vėl elgėsi taip, kad vyrui teko kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Jo nuomone, šeimai pagalbos reikia, kad tėvai gebėtų susitarti ir tinkamai bendrauti, netrukdydami valstybinių institucijų.
Nurodo, kad iš aplinkybių visumos, kuriuos buvo gautos 2024-03-15 ir 2024-04-11 E. K. situacijos vertinimo metu nustatyti du rizikos veiksniai: 1) Vaiko atstovai pagal įstatymą (vaiko motina ir tėvas) santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą - šis rizikos veiksnys nustatytas abiem vaiko atstovams pagal įstatymą; 2) Nepakankamos vaiko atstovų (rizikos veiksnys gali būti taikomas vaiko tėvui) pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos - šis rizikos veiksnys nustatytas E. K. tėvui. Sprendimas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos poreikį vaikui ir (ar) jo šeimai, priimtas išklausius vaiko ir jo tėvų nuomones, iš kurių matyti, kad tėvai nesutaria daugelyje vaiko auklėjimo klausimų, nuomonės nesutampa, tėvams trūksta bendratėvystės įgūdžių.
Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių jie neišsprendžia bendru sutarimu, pirmiausia turi spręsti pasinaudodami kompleksinės pagalbos priemonėmis, kurios gali būti teikiamos įvertinus pagalbos vaikui ir ( ar) šeimai poreikį, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Būtina padėti šeimai ir vaikui identifikuoti ir tinkamai išnaudoti turimus išteklius, nustatyti ne tik socialinės rizikos veiksnius, su kuriais susiduria šeima ir vaikas, bet ir jų stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ir (ar) vaiko problemas, gerinti šeimos situaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad atlikus pakartotinį vaiko E. K. situacijos vertinimą yra nustatyti rizikos veiksniai abiem vaiko įstatyminiams atstovams, todėl Skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, turi pareigą, o ne pasirinkimo teisę, kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą.
Atkreipia dėmesį, kad sprendimą paskirti atvejo vadybininką šeimai priima savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga, tačiau tik tais atvejais, kai šeima sutinka priimti siūlomą pagalbą, per prievartą socialinės paslaugos nėra teikiamos. Vaiko tėvai, ar vienas iš jų, turi teisę atsisakyti siūlomo atvejo vadybos proceso ir toks atsisakymas nesukelia jiems jokio neigiamo vertinimo ar atsakomybės, tačiau būtina sąlyga, kad atsisakius teikiamų socialinių paslaugų nebūtų pažeidžiama vaiko teisės ir jo geriausi interesai.
Skyrius 2024-04-24 gavo ISPIC pranešimą dėl galimo institucinio smurto indentifikavimo 2024-04-11 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-1467. Atsakymą ISIC pateikė 2024 -05-09.
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų ir faktinių įrodymų apie tai, jog Skyriaus specialistė galimai galėjo pateikti konfidencialią informaciją I. K. apie pareiškėją (prieš tai taikytos atvejo vadybos metu ji nelankė psichologo konsultacijų), taip pat pranešimo nagrinėjimo metu negauta kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jog Skyriaus specialistai atkleidė aukščiau paminėtus pareiškėjos duomenis, todėl šis pareiškėjos išdėstytas teiginys, kuris grindžiamas tik prielaidomis - laikytinas nepagrįstu.
Nurodo, kad vertinant kompleksiškai turimų duomenų visumą buvo nustatyta, kad abu vaiko atstovai pagal įstatymą (vaiko motina ir tėvas) santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, o vaiko tėvo nepakankamos žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovas pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog: „Atsakovė nesivadovauja teismo sprendimo turiniu, bet išeidami iš savo kompetencijų ribų savo iniciatyva nusprendžia, kad dėl tėvo skunde nurodytų argumentų, konkrečiai, kad neva nesudaromos sąlygos bendrauti su vaiku telefonu, yra pažeidžiami vaiko interesai. Atsakovė išeidama iš savo kompetencijų ribų vykdė antstolio ir/ar teismo funkcijas, t. y. „pakeitė“ teismo sprendimą savo nuožiūra neva yra įtvirtinta tėvui galimybė bendrauti su vaiku telekomunikacijos priemonėmis, o mamai yra pareiga tokį bendravimo pobūdį užtikrinti bei „konstatavo faktą“, kad mama neva draudžia/nesudaro galimybių tėvui bendrauti su vaiku telefonu“.
Pažymi, kad Skyrius nagrinėjamoje situacijoje nevykdė teismo nutarties vykdymo teisėtumo ar nevykdymo kontrolės, o užfiksavo vaiko teisių pažeidimą, kuris buvo susijęs su teismo nutarties vykdymu.
Atsakovė, pasisakydama dėl Tarnybos įgaliojimų, atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog: „Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiausia Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba vertina vaiko ir jo šeimos situaciją ir sprendžia dėl reikalingų atlikti veiksmų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
Taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad: „ Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-57/2007).
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad byloje esantys duomenys, patvirtina, kad pareiškėja ir vaiko tėvas I. K. nesutaria daugelyje vaiko auklėjimo klausimų, jų nuomonės nesutampa, tėvams trūksta bendratėvystės įgūdžių, tai gi Tarnyba rėmėsi geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu, siekdama apsaugoti vaiką nuo galimai tėvų daromos neigiamos įtakos vaikui ir jo situacijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Anketos, kuria Tarnyba inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą ir nustatė vaiko teisių pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Skyrius 2024-03-05 gavo I. K. (I. K.) pranešimą, kuriame nurodė, kad „prieš mano sūnų iš motinos pusės dažnai naudojamas psichologinis smurtas, kai ji draudžia sūnui man skambinti, bendrauti telefonu. Pati motina sakė : ,,kai nupirksi jam telefoną galėsi bendrauti“, - vaikui nupirkau telefoną ir jis iš karto buvo iš jo atimtas. Paskambinus jai pasikalbėti, ji paaiškino, kad vaikas neturės telefono, kad negalėčiau skambinti, kada panorėjęs ir trukdyti. Pastoviai prašau suteikti man galimybę pabendrauti telefonu, tačiau ji paprasčiausiai mane ignoruoja, neatrašo ir bendrauti telefonu piktybiškai draudžia. Taip pat atiminėja iš vaiko mano pirktas jam dovanas, tai minkšti žaislai dingsta, tai jam nupirktas laikrodis. Pats vaikas prašo motinos prašo paskambinti man, pabendrauti, tačiau pats vaikas man skundžiasi, kad „mama tau skambinti neleidžia“.
2024-03-15 Skyriaus specialistas Tvarkos aprašo 4 punktu atliko vaiko E. K. situacijos vertinimą, kurio metu nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
2024-03-15 Skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 4 punktu ir VTAPĮ 36² straipsniu, kreipėsi raštu į vaikų gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą - motinai J. S., tėvui I. K..
2024-03-22 Skyrius gavo ISPIC pranešimą dėl galimo institucinio smurto indentifikavimo 2024-03-15 anketoje Nr. 3VSV-1095, kuriame nurodyta, kad ISPIC vertinimu, 2024-03-15 Skyrius įvertinęs J. S. vaiko E. K. situaciją neteisėtai nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Todėl 2024-03-18 Skyrius nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko J. S. šeimai paskyrimo bei pagalbos suteikimo. ISIC nerimą kelia ir tai, kad J. S. asmens duomenys galimai buvo perduoti be teisinio pagrindo Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrui. ISPIC pranešime prašė iki 2024-03-21 pašalinti nurodytą teisinę neatitiktį bei konstatuoti, kad nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis bei, kad vaiko teisių pažeidimas nenustatytas ir informuoti Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrą, kad 2024-03-18 Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nepagrįstai kreipėsi dėl atvejo vadybininko J. S. šeimai paskyrimo bei pagalbos suteikimo.
2024-03-22 Skyrius gavo ISPIC prašymą dėl atvejo vadybos atsisakymo, kuriame išdėstyta analogiško turinio informacija kaip ir ankstesniame pranešime bei nurodyta, kad J. S. naudodamasi jai demokratinės valstybės suteikta teise atsisakyti viešosios paslaugos - atvejo vadybos, kurios jai akivaizdžiai yra nereikalingos, jų (atvejo vadybos) atsisako nuo 2024-03-21 ir prašo nuo 2024-03-21 viešųjų paslaugų, susijusių su atvejo vadyba J. S. neteikti.
Skyrius 2024-04-15 pateikė atsakymą į pranešimą ir prašymą Nr. 3SD-2557, kuriame nurodė, kad išanalizavęs suriktą informaciją, nustatė, kad vaiko E. K. situacija išnagrinėta pažeidus teisės aktų nustatytus terminus. Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą su vaiku turi būti susitinkama per 3 darbo dienas - šiuo atveju susitikimas įvyko po 5 darbo dienų, sprendimas turi būti priimtas per 5 darbo dienas, nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas po 7 darbo dienų. Vertino, kad vaiko nuomonė išklausyta ar užfiksuota nepakankamai, kadangi vaiko E. K. nuomonės metu neišsiaiškinta/ar netinkamai užfiksuota - ką vaikas papasakojo, kaip pakomentavo situaciją, ar vaiko pasakojimas patvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybes, ar nurodė kitus galimus rizikos veiksnius ir pan., vaiko nuomonė dėl pagalbos jam ir (ar) šeimai poreikio. Nustatytas rizikos veiksnys „vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą“ - atitinka nustatytas faktines aplinkybes, kad vaiko atstovai pagal įstatymą gyvenimo skyriumi metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Informavo, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtus trūkumus atlikto vaiko situacijos vertinimo metu, 2024-04-04 Skyriaus vedėja pavedė iš naujo atlikti E. K. situacijos vertinimą (rezoliucija „Nuo 2024 m. balandžio 4 d. panaikinu Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-1095, dėl nustatytų turinio trūkumų: Neišsamus - neatspindinti pranešimo aplinkybių, vaiko nuomonės užfiksavimas; nustatyto rizikos veiksnio faktinių aplinkybių apibendrinimo stoka, spendimo pagrįstumui; tikslinti neatidėliotinos pagalbos būtinybę vaikui. Prašau iš naujo atlikti vaiko situacijos vertinimą ir panaikinti trūkumus, taip pat spręsti dėl reikalingumo papildomai išklausyti vaiko nuomonę“).
Skyrius 2024-04-11 atliko pakartotinį vaiko E. K. situacijos vertinimą ir surašė Anketą, kurioje nustatė būtinybę vertinti pagalbos poreikį vaikui ir (ar) jo šeimai. Nurodė, kad pakartotinio E. K. situacijos vertinimo metu vaiko nuomonė papildomai išklausyta nebuvo, kadangi E. motina nesutiko, kad vaiko teisių specialistai papildomai bendrautų su vaiku ir jį traumuotų. Vaiko tėvas I. K. papildomai paaiškino, kad po jo pranešimo ir Vaikų teisių apsaugos specialistų įsikišimo, bendravimas su vaiko motina pagerėjo. Jam susisiekus telefonu ji atsiliepia, jei vaikas užimtas, parašo žinutę, kad sūnus užsiėmęs ir atsiunčia kokį videoįrašą, kuriame yra jų sūnus tuo metu kažką veikiantis (pvz. važinėja riedučiais ir pan.). Dėl pagalbos šeimai suteikimo, I. K. nuomonė nepakito. Jos reikia, nes vaiko motina, galimai, po kurio laiko, vėl elgsis taip, kaip elgėsi anksčiau, nes ji nenoriai dalyvavo buvusios atvejo vadybos pagalbos priemonėse, psichologo konsultacijų nelankė. Po atvejo vadybos, praėjus keliems mėnesiams, motina vėl elgėsi taip, kad vyrui teko kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Jo nuomone, šeimai pagalbos reikia, kad tėvai gebėtų susitarti ir tinkamai bendrauti, netrukdant valstybinių institucijų.
Skyrius iš aplinkybių visumos, kurios buvo gautos 2024-03-15 ir 2024-04-11 E. K. situacijos vertinimo metu nustatė du rizikos veiksnius: 1) Vaiko atstovai pagal įstatymą (vaiko motina ir tėvas) santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą - šis rizikos veiksnys nustatytas abiem vaiko atstovams pagal įstatymą; 2) nepakankamos vaiko atstovų (rizikos veiksnys gali būti taikomas vaiko tėvui) pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos - šis rizikos veiksnys nustatytas E. K. tėvui.
Skyrius 2024-04-24 gavo ISPIC pranešimą dėl galimo institucinio smurto indentifikavimo 2024-04-11 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-1467. Skyrius 2024-05-09 pateikė atsakymą ISIC ir nurodė, kad ISPIC pranešime išdėstyti reikalavimai yra netenkinami, nes atlikus pakartotinį vaiko E. K. situacijos vertinimą yra nustatyti rizikos veiksniai abiem vaiko įstatyminiams atstovams, todėl Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-802 patvirtinto Atvejo vadybos tvarkos aprašo nuostatomis, turi pareigą, o ne pasirinkimo teisę, kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą.
Pareiškėja nesutinka su Anketa. Teigia, kad atsakovė nevertino faktinės aplinkybės, kad pagal bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančių tėvu, kuri nustatyta civilinėje byloje Nr. e2YT- 22389-1090/2020, nėra numatyta tėvui galimybės bendrauti su vaiku telekomunikacinėmis. Atsakovė neišaiškino tėvui jo teisių, t. y. galimybę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Anketoje pakartojamas 2024-03-15 anketoje vaiko situacijos aptarimas su vaiku, nors jos nuomone vaiko apklausa vyko aplaidžiai. Tėvas pateikė tikrovės neatitinkančia informaciją apie jai taikytą atvejo vadybą, tačiau ji įvykdė pagalbos planą pilna apimtimi. Atsakovė galimai pažeidė konfidencialią informaciją ir paviešino duomenis vaiko tėvui, susijusius išimtinai su ja (nelankė prieš tai taikytos atvejo vadybos metu psichologo konsultacijų). Atsakovė tik formaliai pacitavo faktines aplinkybes, tačiau rizikos veiksnys nustatytas nepagrįstai, kadangi kiekvieno iš tėvų galimai padaryti pažeidimai, kurie minimi vaiko situacijos vertinimo anketoje privalo būti išsamiai tiriami. Atsakovė nepasitikrino informacijos registre apie tai, kad ji nėra bausta ANK tvarka už motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams, BK tvarka už motinos valdžios piktnaudžiavimą, nėra užvesta vykdomoji byla per antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo, kas iliustruoja atsakovės nekompetenciją, kad remiasi išimtinai tik vaiko tėvo pranešime nurodytomis aplinkybėmis vertinant vaiko situaciją.
Reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrindai nustatyti VTAPĮ.
VTAPĮ 36 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.
VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.
Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Tvarkos aprašas.
Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, anonimiškai bet kokiu būdu arba žodžiu, arba bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, užpildo Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės, formą (Tvarkos aprašo 1 priedas). Jei pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateiktas raštu, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius užregistruoja raštą ir Tvarkos aprašo 1 priedo nepildo.
Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir, nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Tvarkos aprašo 1 priedą, ir su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatais pasirašytinai susitikimo metu arba atsiųsdami Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės (Tvarkos aprašo 1 priedas), kopiją elektroniniu paštu supažindina vaiko atstovus pagal įstatymą (Tvarkos aprašo 7.1 punktas); nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Tvarkos aprašo 2 priedas) (Tvarkos aprašo 7.3 punktas).
Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, jog Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją, užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketą (Tvarkos aprašo 2 priedas) šiuo eiliškumu: (Tvarkos aprašo 15.1 p.) pirmiausia įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (pagal Tvarkos aprašo 2 priedo IV skyrių (esant poreikiui – ir V skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, bei galimus apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui; (Tvarkos aprašo 15.2 p.) nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Tvarkos aprašo 2 priedo V skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, bei galimus apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaikui; (Tvarkos aprašo 15.3 p.) užpildo likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos (Tvarkos aprašo 2 priedas) dalis ir abu priedus.
Jei, atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Tvarkos apraše nustatyta tvarka (Tvarkos aprašo 24 p.).
Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (VTAPĮ 36² str.).
Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog pareiškėjos vaiko situacijos vertinimas buvo pradėtas vaiko tėvo pateiktos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrindu, vaiko situacijos vertinimas atliktas pakartotinai, panaikinus 2024-03-15 anketą. Vaiko tėvas nurodė, kad prieš jo sūnų iš motinos pusės dažnai naudojamas psichologinis smurtas, kai ji draudžia sūnui jam skambinti, bendrauti telefonu, vaikui nupirkus telefoną, jis iš karto buvo iš sūnaus atimtas. Pastoviai prašo suteikti galimybę pabendrauti telefonu, tačiau sūnaus mama jį ignoruoja, neatrašo ir bendrauti telefonu piktybiškai draudžia. Taip pat atiminėja iš vaiko jo pirktas dovanas. Sūnus prašo motinos leisti jam paskambinti, pabendrauti, tačiau pats sūnus skundžiasi, kad „mama tau skambinti neleidžia“.
Dėl anksčiau minėtos informacijos apie vaiko teisų galimus pažeidimus pagrįstumo pažymėtina, jog vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai privalo užtikrinti šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti (VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įgyvendinama, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Vaiko tėvo prašyme nurodyta informacija neabejotinai buvo susijusi su galimu vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu pažeidimu, todėl pakankamas ir pagrįstas pagrindas pradėti Tarnybai VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytus reagavimo į gautą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą veiksmus.
Skundžiamos Anketos I skyriaus 4 punkte atsakovė nurodė vaiko tėvo 2023-03-04 pranešimą ir tai, kad Anketa surašoma pakartotinai, panaikinus 2024-03-15 anketą, kurių pagrindu pradėjo vaiko situacijos vertinimą, ir išdėstė informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus aplinkybes.
Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad Vertinimo anketoje turi būti įvertinti visi nuo vaiko situacijos vertinimo pradžios gauti duomenys apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
Anketos III skyriaus 7 punkte buvo nurodyta visa Tarnybai žinoma informacija, susijusi su nustatytais vaiko teisių pažeidimais ir jų įtaka esamai vaiko situacijai, kuri patvirtino, jog vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais periodiškai buvo pažeidžiamos, vaikui ir motinai nuo 2022-01-18 iki 2023-06-14 buvo taikoma atvejo vadyba Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centre, atskirai gyvenančiam vaiko tėvui atvejo vadyba buvo taikoma nuo 2022-06-27 iki 2023-06-21, taigi tėvų nesutarimai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo, jų nevykdymas neabejotinai turi neigiamą įtaką vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimui.
Nagrinėdama pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir (ar) vertindama vaiko situaciją, atsakovė papildomai apklausė abu tėvus, kreipėsi raštu į (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė informaciją, susijusią su vaiko situacija (apie vaiko elgesį ir elgesio pokyčius, savijautą, santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, poreikius (Tvarkos aprašo 18 p.).
Įvertinusi gautą informaciją ir išklausiusi pareiškėjos ir vaiko tėvo paaiškinimus, atsakovė nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį pagal VTAPĮ 36² straipsnį ir inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą.
Pažymėtina, kad vaikas pakartotinai nebuvo apklaustas, nes informavus motiną apie atliekamą pakartotinį vaiko situacijos vertinimą, paprašyta užtikrinti galimybę papildomai pabendrauti su vaiku, moteris nurodė, kad ji nesutinka, kad vaiko teisių specialistai papildomai bendrautų su vaiku ir jį traumuotų. Nurodė, kad su vaiku bendrauta, ji taip pat išsakė savo nuomonę, papildomos informacijos nepateikė. Atsižvelgusi į motinos nesutikimą pabendrauti su vaiku, Tarnyba, surašydama Anketą, vadovavosi 2023-03-15 anketoje bendravimo metu su vaiku nustatyta informacija.
Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų (VTAPĮ 36² str. 2 d.).
Tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, jog Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją: pabendrauja su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kitais asmenimis ir (ar) specialistais ir užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Tvarkos aprašo 1 priedas) I–V skyrius. Jei yra aplinkybės, nurodytos Tvarkos aprašo 6 punkte, pildomas ne Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Tvarkos aprašo 1 priedas) II skyrius, o Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Tvarkos aprašo 1 priedas) priedas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktis); įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (pagal Tvarkos aprašo 1 priedo VI skyrių, t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Tvarkos aprašo 26 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Tvarkos aprašo 28 punkte) (Tvarkos aprašo 10.2 papunktis); nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Tvarkos aprašo 1 priedo VII skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Tvarkos aprašo 25 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Tvarkos aprašo 28 punkte) (Tvarkos aprašo 10.3 papunktis); užpildo likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Tvarkos aprašo 1 priedas) dalis (Tvarkos aprašo 10.4 papunktis).
Tarnybos specialistai, vertindami vaiko situaciją, šią pareigą įvykdė, t. y. pabendravę pirmiau minėtomis aplinkybėmis su vaiku ir abiem vaiko tėvais (tėvu ir motina), Anketos IV skyriaus 19 ir 20 punktuose nurodė vaiko motinos ir tėvo nuomonę dėl vaiko situacijos vertinimo.
Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjos argumentai, kad nebuvo vertinama jos nuomonė dėl vaiko situacijos, nepagrįsti.
Nagrinėjamo ginčo atveju Tarnyba nenustatė vaiko apsaugos poreikio, tačiau įvertino, jog yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Tvarkos aprašo 1 priedo VII skyrių), t. y. nustatė galimus rizikos veiksnius, nurodytus Tvarkos aprašo 25 punkte, ir užpildė likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Tvarkos aprašo 1 priedas) dalis.
Tarnyba, vertindama būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, įvertino rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovais pagal įstatymą, ir užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketos formos VII skyrių, nurodydama su vaiko atstovais pagal įstatymą su vaiko funkcionavimu susijusius rizikos veiksnius, numatytus Aprašo 25.3.7 ir 25.3.8 papunkčiuose.
Tvarkos aprašo 25.3.7 papunktyje numatytas rizikos veiksnys yra nepakankamos vaiko atstovų (rizikos veiksnys gali būti taikomas vaiko tėvui) pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos.
Nagrinėjamo ginčo atveju Tarnyba, nustatydama Tvarkos aprašo 25.3.7 papunktyje numatytus rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovais pagal įstatymą, rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis, jog vaiko tėvas žaidimus telefonu riboja, tačiau manytina, kad tėvas galimai tinkamai neįvertina galimos technologijų žalos vaikui tokiame amžiuje.
Tvarkos aprašo 25.3.8 papunktyje numatytas rizikos veiksnys, susijęs su vaiko atstovais pagal įstatymą, t. y. kai vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą.
Tarnyba, nustatydama Tvarkos aprašo 25.3.8 papunktyje numatytus rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovais pagal įstatymą, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, jog skyrium gyvenantys tėvai negeba bendrauti ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, tai gali neigiamai veikti vaiko emocinį, dorovinį vystymąsį.
Kaip jau buvo minėta, teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant galima įgyvendinti, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Pažymėtina, jog su vaiko funkcionavimu susiję rizikos veiksniai buvo įvertinti pagal Tvarkos aprašo 29.3.6 papunktį, nustačius neigiamą vaiko atstovų pagal įstatymą santykį su vaiku ir vaiko atstovų pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu galimai daromą neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkiant vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (Tvarkos aprašo 29.3.8 p.).
Tarnybos nustatyti rizikos veiksniai, nustatant pagalbos vaikui ir jo motinai poreikį, buvo pagrįsti pirmiau minėtomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurie atitiko Tvarkos aprašo 25.3.7 ir 25.3.8 papunkčiuose nurodytus rizikos veiksnius, todėl nėra pagrindo teigti, jog Tarnyba nemotyvuotai, neobjektyviai ir šališkai nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį - užtikrinti saugias, tinkamas vaiko raidai gyvenimo sąlygas.
Tvarkos aprašo 30 punkte numatyta, kad jeigu nustatomas bent vienas iš Tvarkos aprašo 25 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.
Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimas, rizikos veiksnių, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio nustatymas atliekamas Tvarkos apraše nustatytos administracinės procedūros nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą, skundžiama Anketa nagrinėjamo ginčo atveju vertintina kaip viešojo administravimo subjekto administracinės procedūros sprendimas, priimtas išsamiai išnagrinėjus pirmiau minėtą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, motyvuotai pagrindžiant nustatytą pagalbos vaikui ir jo šeimai poreikio būtinybę. Tarnyba objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes, nulėmusias vertinimą, jog vaiko teisės pažeidžiamos.
Atsakovės pareiga – tinkamai ir profesionaliai užtikrinti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, vaiko situacijos vertinimo atlikimą pagal teisės aktuose įtvirtintą procedūrą ir įvertinti pažeidimo nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (duomenis). Visa tai atlikusi ji ir nusprendė, ar buvo pažeista vaiko teisė ar (ir) reikalinga taikyti neatidėliotinos pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
Atkreiptinas dėmesys, jog administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio nustatymo vertinimo klausimų. Tai yra Tarnybos specialistų pareiga, todėl teismas šiuo ginčo atveju tik įvertino, ar atsakovė tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir ar skundžiama Anketa bei joje nurodytos išvados motyvuotos ar atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (VAĮ 10 straipsnis).
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas byloje faktines aplinkybes, į ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų turinį, nenustatė atsakovės veiksmuose VTAPĮ ir Tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimų. Informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo išnagrinėta objektyviai išsamiai ir motyvuotai, todėl atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus.
Teismas nenustatė jokių pagrįstų duomenų, jog pareiškėjos nuomonė būtų išklausyta šališkai, o neatidėliotinos pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis nustatytas nemotyvuotai, pažeidžiant Tvarkos apraše nustatytas procedūras. Tai, kad pareiškėja nesutinka su pagalbos vaikui ir jai nustatytu poreikiu, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijama Anketa yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, neišsami, neobjektyvi ir pažeidžia vaiko interesus.
Tarnyba, nagrinėdama pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina būtent vaiko situaciją pagal VTAPĮ ir Tvarkos aprašo reikalavimus. Vaiko situacijos vertinimas apima vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimą, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio nustatymą (Tvarkos aprašo 1 punktas).
Atsakovė, nagrinėdama pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina būtent vaiko situaciją pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Aprašo reikalavimus. Vaiko situacijos vertinimas apima vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimą, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą (Aprašo 1 p.). Atsakovės veiksmai, nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nesusiję su administracinio nusižengimo teisena ar baudžiamuoju procesu, todėl pareiškėjos patikrinimas dėl baustumo, nelemia skundžiamo administracinio akto neteisėtumo pagrindų.
Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad skundžiamas administracinis aktas yra teisėtas ir motyvuotas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, priimtas nepažeidžiant VTAPĮ ir Tvarkos apraše numatytų procedūrų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.