Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Telšių skyrius) 2024 m. sausio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 9VSV-64 (toliau – ir Anketa). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d. Telšių skyrius surašė Anketą, kurios 28 punkte nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir / ar šeimai poreikį bei 29.2 punkte nustatė rizikos veiksnius, t. y., kad atskirai gyvenantys tėvai ne visada sutaria dėl tėvo bendravimo su vaiku vietos. Pareiškėja pažymėjo, jog Telšių apylinkės teismas sprendė tarp tėvų kilusius ginčus ir priėmė sprendimą, o M. V. skundė apeliaciniam teismui jo galimybę bendrauti su vaiku krizių centre, todėl manė, kad tokie skundai yra nepagrįsti, sprendžiant pagalbos vaikui ir / ar šeimai poreikį. Anketą priėmusi institucija turėjo atsižvelgti ir pasisakyti dėl teismo sprendimo, o spręsdama apie reikalingos pagalbos poreikį vaikui ir / ar šeimai, neturėtų peržengti teismo priimto sprendimo ribų. Pareiškėja manė, jog M. V., teikdamas nepagrįstus skundus Telšių skyriui, siekia pakenkti tiek pareiškėjai, tiek ir savo vaikui, kurių kasdienis šeimos gyvenimas yra trikdomas nepagrįstu institucijų kišimusi. Pareiškėja teigė, jog nepagrįstai Anketos 30 punkte nustatyti pažeidimai, o ginčui esant teisme, Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neturėtų peržengti savo kompetencijos ribų, nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Įsiteisėjus teismo sprendimui, antstoliai turėtų kontroliuoti vykdymo tvarką, todėl pareiškėja manė, jog dėl kiekvieno suinteresuoto asmens skundo yra nepagrįstai konstatuojami vaiko teisių pažeidimai, nes nėra išsamiai ištiriama susidariusi situacija, o priimami sprendimai yra nemotyvuoti, paviršutiniški. Vaiko tėvas gyvena kitame mieste. Vaikui yra nustatyta (duomenys neskelbtini), vaikas važiuodamas automobiliu vemia, todėl kūdikis negali vykti automobiliu į tėvo namus ir į krizių centrą, esantį toli nuo vaiko gyvenamosios vietos. Iš M. V. siūlomų variantų yra pasirinktas laukas, nes vaiko tėvas pats atsisako eiti į vaiko namus, o vaikas dėl vėmimo negali vykti automobiliu į kitą susitikimo vietą. Vaiko situacijos vertinimas buvo pradėtas gavus M. V. elektroninį laišką su skundu. Skunde nurodyta, jog susitikimas su vaiku truko trumpai, nes pareiškėja tariamai sukėlė konfliktinę situaciją, todėl M. V. prašė skirti pareiškėjai socialinę darbuotoją. Dėl skundo paaiškinimą pareiškėja pateikė raštu 2024 m. sausio 8 d., tačiau nesuprato dėl kokių priežasčių į Anketą nėra įkeltas pilnas paaiškinimas bei fotonuotrauka, kuri patvirtino, jog susitikimo metu lauke lijo. Pareiškėja nurodė, jog specialistė Anketą pildė atmestinai, remdamasi savo subjektyvia nuomone, be to, netinkamai užpildytas Anketos 15 punktas. Bendraujant su specialiste telefonu, pareiškėja nurodė, jog svečiuojasi pas giminaičius, tačiau ši specialistė darė spaudimą dėl to, jog turi atvykti patikrinti, kokioje aplinkoje yra vaikas. Pareiškėjai nebuvo aišku, kuo remiantis padaryta išvada, jog santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium metu ar po jo galimai daroma neigiama įtaka vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Pareiškėja mano, kad gindama savo kūdikio interesus ir siekdama jam užtikrinti tinkamas sąlygas, turi teisę pasakyti pastabą vaiko tėvui. Pastabos išsakymas neturėtų būti suprantamas kaip konfliktinės situacijos sukėlimas. Telšių skyrius nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos. Pareiškėja pažymėjo, jog Telšių skyriui buvo pateikusi paaiškinimą ir susirašinėjimą programėlėje „Messenger“, kurie patvirtino, jog pareiškėja niekada nekliudė vaiko ir tėvo susitikimams, tačiau vaiko teisių specialistė į šiuos duomenis neatsižvelgė. Pareiškėja teigė, jog M. V. tarnybai teikia melagingus skundus, taip siekdamas pakenkti pareiškėjai, suteršti jos reputaciją. Telšių skyrius, pildydamas Anketą bei priimdamas sprendimą, nenagrinėjo M. V. skundų, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kurios įrodo trečiojo suinteresuoto asmens teikiamų skundų šmeižikišką bei melagingą pobūdį. Pareiškėja pažymėjo, jog yra tvarkinga, rūpestinga mama, vaikas yra prižiūrėtas, lavinamas, todėl socialinių paslaugų centras šiuo atveju gali pasiūlyti tik socialinės darbuotojos dalyvavimą tėvo ir vaiko susitikime, tačiau M. V. prašymu susitikimai vyksta savaitgaliais ar po darbo valandų, kuomet tokios paslaugos nėra teikiamos.

3. Atsakovas Telšių skyrius atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja ir M. V. yra mažamečio, gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Mažamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, tarp kurių susiklostę itin sudėtingi ir komplikuoti tarpusavio santykiai būtent dėl jų mažamečio sūnaus priežiūros, auginimo bei skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos (susitikimų vietos bei laiko). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmu 2023 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023 nustatyta skyrium gyvenančio tėvo M. V. ir jo mažamečio sūnaus bendravimo tvarka. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-60-650/2024 nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nutartis neskundžiama, todėl yra jau įsiteisėjusi. Teisės aktai įpareigoja Tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių reaguoti į kiekvieną žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. 2024 m. sausio 2 d. gautas M. V. elektroninis laiškas, kuris Tarnyboje buvo užregistruotas kaip pranešimas apie galimą mažamečio teisių pažeidimą. Minėtame laiške M. V. teigė, kad 2022 m. gruodžio 30 d. 14:05 val. buvo susitikime su sūnumi, susitikimas vyko lauke, kuris truko apie 25 minutes. Susitikimo trukmę lėmė pareiškėjos sukelta konfliktinė situacija ir įtampa prie vaiko. M. V. teigimu, jam vykdant susitikimą su sūnumi lauke, jis pareiškėją turi įtikinti, kad lauke yra tinkamas oras. Susitikimai su vaiku vyksta lauke, nes kitų sąlygų pareiškėja nesudaro. Pranešime pažymėta, kad susitikimų metu pareiškėja filmuoja, griebia vaiką iš M. V. rankų, toks jos elgesys yra neadekvatus. M. V. pranešime nurodė, kad prašo skirti socialinę darbuotoją jo ir sūnaus susitikimams iki kol įsiteisės pirmos instancijos teismo sprendimas dėl skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Dėl gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo bendrauta tiek su pareiškėja, tiek su M. V. Pareiškėja savo nuomonę dėl pranešime išdėstytų aplinkybių pateikė 2024 m. sausio 8 d. rašytiniame paaiškinime. M. V. nuomonė išklausyta telefonu. Su mažamečiu susitikti nepavyko, jo gyvenamoji aplinka nebuvo įvertinta, kadangi, pareiškėjos teigimu, ji su vaiku buvo išvykusi pas giminaičius ir nesutinkanti, kad specialistai lankytųsi jos giminaičių namuose. 2024 m. sausio 10 d. atliekant mažamečio situacijos vertinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25.3.8. punkto nuostatomis, nustatytas vienas iš rizikos veiksnių – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo aplinkai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Atsakovas paaiškino, kad atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyta, jog vaiko tėvams ne visada pavyksta susitarti dėl tėvo ir sūnaus bendravimo vietos bei pačios bendravimo metu vykstančios tvarkos (kitų asmenų dalyvavimo tokiuose susitikimuose). Dėl tokios situacijos tarp vaiko tėvų vyrauja konfliktinė situacija. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvai negeba tarpusavyje konstruktyviai susitarti, kas susiję su jų mažamečiu sūnumi ir jo bendravimu su skyriumi gyvenančiu tėvu, nustatytas rizikos veiksnys, numatytas Aprašo 25.3.8. punkte.

5. Atsakovas pastebėjo, kad vykstant skyrium gyvenančių tėvų nesutarimams dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, daroma neigiama įtaka vaiko situacijai bei tinkamai neužtikrinama vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, dėl ko pažeidžiami vaiko teisėti interesai. Tarnyba vykdo teisės aktuose jai pavestus įgaliojimus, t. y. reaguoja į bet kokios formos pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir gavusi tokį pranešimą imasi jai teisės aktuose numatytų veiksmų, neatsižvelgiant į tai, ar teisme vyksta teisminis ginčas tarp vaiko tėvų, ar teismas yra priėmęs teismo sprendimą dėl tėvų ginčo bei ar toks sprendimas yra įsiteisėjęs. Tarnyba, nustačiusi būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, visą informaciją perduoda socialines paslaugas teikiančiai institucijai. Šeimai paskirtas atvejo vadybininkas atlieka pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą ir kompleksinių paslaugų poreikį. Nenustačius tokių paslaugų poreikio atvejo vadybos procesas užbaigiamas, nustačius tokį poreikį šeimai sudaromas pagalbos planas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas paaiškinimas bei prie jo pridėta fotonuotrauka buvo vertinami vaiko situacijos metu ir šie duomenys yra prijungti prie Anketos. Tą patvirtinta ir Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) užregistruotas pareiškėjos rašytinis paaiškinimas su fotonuotrauka, kuriam DVS sistemoje buvo suteiktas registracijos numeris Nr. 9GD-135.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos specialistai, nagrinėdami pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus, vadovaudamiesi įstatymų nustatyta tvarka, privalo susitikti su vaiku, neatsižvelgiant į jo amžių ir gebėjimą išreikšti savo nuomonę, ir įvertinti jo gyvenamąją aplinką. Kadangi šiuo konkrečiu atveju Tarnybos teritorinio skyriaus specialistei, nagrinėjusiai pareiškėjos mažamečio sūnaus situaciją, pareiškėja nesudarė galimybės susitikti su vaiku, nurodydama nesusitikimo priežastis, Anketos 15 punkte specialistė pažymėjo, jog su vaiku nesusitikta ir nebendrauta. Atsakovas teigė, kad visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kiek kartų toje pačioje šeimoje jau buvo nagrinėta pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, susitikimo su vaiko atstovais pagal įstatymą metu, vaiko atstovams pagal įstatymą pasirašytinai įteikiama atmintinė „Informacija vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą“. Minėtoje atmintinėje išsamiai aptariami Tarnybos specialistų veiksmai, reaguojant į pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus, vaikų situacijos vertinimus bei tolimesnius Tarnybos specialistų veiksmus. Minėtoje atmintinėje tėvams išaiškinta ir jų teisė skųsti Tarnybos specialistų, patarėjų, vyresniųjų patarėjų ar vedėjo priimtus sprendimus, išaiškinta ir tokio apskundimo tvarka bei terminai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad be šios Anketos, kurią pareiškėja teismo prašo panaikinti, Tarnybos teritoriniame skyriuje 2024 m. sausio 22 d., 2024 m. vasario 1 d. buvo atlikti vaiko situacijos vertinimai ir yra atliekamas dar vienas mažamečio situacijos vertinimas. 2024 m. sausio 22 d. ir 2024 m. vasario 1 d. atlikus vaiko situacijos vertinimus, abiem atvejais vėl gi nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, kadangi situacija tarp mažamečio tėvų nesikeičia. Atlikti vaiko situacijų vertinimai tik įrodė, kad abiem mažamečio atstovams pagal įstatymą reikalinga socialines paslaugas teikiančių specialistų pagalba, siekiant padėti įgyvendinti teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarką. Tarnybos atliktas vaiko situacijos vertinimas buvo atliktas teisėtai, turint tam teisinį pagrindą, o atliekant tokį vaiko situacijos vertinimą nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Atsakovo vertinimu, vien dėl to, kad pareiškėja mano, jog jai nereikalingas socialinių paslaugų teikimas, o tokių socialinių paslaugų skyrimą traktuoja kaip nepagrįstą specialistų kišimąsi į jos privatų šeimos gyvenimą, nėra pagrindas panaikinti Anketą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos patikslinto skundo teiginiai yra prieštaringi. Trečiasis suinteresuotas asmuo manė, jog pareiškėja neigia savo konfliktiškumą, atvejo vadybos poreikį, teigdama, kad suinteresuotas asmuo teikia nepagrįstus skundus atsakovui, tačiau administraciniame teisme yra nagrinėjamas ne vienas pateiktas skundas. Telšių apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2023 m. spalio 27 d. sprendime nustatytas trečiojo suinteresuoto asmens bendravimas su vaiku Telšių krizių centre, susitikimų kambaryje, o tokia vieta parinkta įvertinus ypatingai konfliktiškus santykius, kurie susiklostė tarp šalių, todėl parinkus susitikimų vietą, kaip prašė pareiškėja, jos namuose be socialinių darbuotojų, nebūtų užtikrinta saugi vaikui aplinka dėl nuolatinių konfliktų tarp šalių. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog abu tėvai turi lygias teises ir pareigas auginti ir rūpintis savo vaiku. M. V. teigė, jog pareiškėjos patikslinto skundo teiginiai, kad atsakovas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl mažamečio vaiko galimo teisių pažeidimo, neišsamiai ištyrė skunde pateiktą situaciją, o priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, paviršutiniškas, yra nepagrįsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nemanė, jog Anketos yra pildomos atmestinai ar specialistei turint subjektyvią nuomonę. Anketoje yra objektyviai fiksuoti faktai išklausant abu tėvus. Pareiškėja vengė specialistų apsilankymų bei bendradarbiavimo su jais, teigdama, kad yra keliamas diskomfortas ir sutrikdoma dienotvarkė, tačiau bendradarbiavimo vengimas leido piktnaudžiauti situacija tiek dėl vaiko amžiaus „negalint apklausti nekalbančio vaiko“, tiek negalint jo stebėti namų aplinkoje. Pareiškėja net prie trečiųjų asmenų, t. y. Telšių krizių centro darbuotojų nuolat diktuoja, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo turi elgtis, ką daryti su vaiku, o tai nėra toleruotina, nes tai yra jo bendravimo laikas, jo artimo ryšio su vaiku kūrimas, kurio metu nuolat seka pastebėjimai, filmavimas ir fotografavimas be sutikimo, draudimas tėvo bendravimo metu dalyvauti močiutei. Trečiasis suinteresuotas asmuo bandė spręsti netoleruotiną situaciją su specialistų pagalba, nes savarankiškai to padaryti šalims nepavyksta. Ginčui spręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra paskirtas mediatorius, nes nustatyta bendravimo tvarka nevyksta. M. V. tvirtinimu, pareiškėjos nesupratimas ar sąmoningas nenoras suprasti savo vaikui daromos žalos dėl bendravimo ribojimo su skyrium gyvenančiu tėvu, nenoras bendradarbiauti su suinteresuotu asmeniu, lemia priešingą būtinybę – pripažinti, kad pareiškėja nesiima aktyvių veiksmų bei efektyvių priemonių konkrečiai situacijai keisti, tačiau aktyviai eskaluoja konfliktinę situaciją, plėsdama į konfliktą įtraukiamų asmenų ratą.

II.

9. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos patikslintą skundą ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.1. 2023 m. gruodžio 30 d. (Telšių skyriuje prašymas registruotas 2024 m. sausio 2 d.) M. V. kreipėsi į Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu skirti socialinę darbuotoją susitikimams su sūnumi, nes jų metu kyla konfliktinės situacijos su vaiko motina.

10.2. Tarnybos Telšių skyriaus Anketoje nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

10.3. Telšių skyrius 2024 m. sausio 10 d. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių su prašymu Nr. 9AV-23 „Dėl atvejo vadybininko paskyrimo“ ir 2024 m. sausio 11 d. prašymu Nr. 9AV-27 „Dėl atvejo vadybininko paskyrimo“ paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos teikimą A. V. ir jo tėvui M. V. bei A. V. ir jo mamai E. K..

11. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Aprašas.

12. Teismas apžvelgė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nurodė, kad M. V. 2023 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Telšių skyrių (pranešimas registruotas 2024 m. sausio 2 d. Nr. 9VTP-1), prašydamas skirti socialinę darbuotoją susitikimams dėl pareiškėjos E. K. sukeltų konfliktinių situacijų ir įtampos susitikimo su vaiku metu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku. Anketoje nurodyta, jog 2024 m. sausio 3 d. telefonu bendrauta su pareiškėja, nurodytas pranešimo turinys bei paklausta, kada galima atvykti į namus susitikti su ja ir vaiku, tačiau E. K. nurodė, jog yra išvykusi pas giminaičius ir nežino, kada grįš namo. Anketos 15 punkte nurodyta, jog su vaiku nebendrauta, nes E. K. nurodė, kad su vaiku yra išvykusi pas giminaičius, nesutinka, jog darbuotojai lankytųsi giminaičių namuose.

13. Teismo atmestas kaip nepagrįstas E. K. patikslintame skunde nurodytas teiginys, jog neteisingai užpildytas Anketos 15 punktas, nes atsakovas, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi privalo pradėti nagrinėti pranešimą ir susitikti su vaiku, tačiau iš byloje esančių duomenų buvo matyti, jog atsakovui nepavyko susitikti su vaiku dėl pareiškėjos veiksmų. Pareiškėjos argumentai, kad dėl vaiko amžiaus jis negali išsakyti savo nuomonės teismo atmesti kaip teisiškai nereikšmingi, nes įstatyme nėra numatytos išimtys atsakovui, kada tirdamas pranešimą neprivalėtų susitikti su vaiku dėl jo amžiaus.

14. Teismas pažymėjo, kad Telšių skyrius atliko vaiko situacijos vertinimą ir Anketoje nustatė, kad yra būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, bei apžvelgė Aprašo 1 punkto, 10.1, 10.2, 10.3, 10.4 papunkčių, 25 punkto, 25.3.8 papunkčio ir 30 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad atsakovas, nustatęs Aprašo 25.3.8 papunktyje nurodytą rizikos veiksnį, kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių dėl atvejo vadybininko paskyrimo, kaip tai numatyta Aprašo 31 punkte. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. spalio 27 d. sprendimu nustatė vaiko bendravimo su M. V. tvarką. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Patvirtintoje vaiko bendravimo su M. V. tvarkoje nustatyta, kad iki vaikui sueis vieni metai ir devyni mėnesiai M. V. bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 11.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), susitinkant Telšių krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini).

15. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog nustatytos tvarkos nesilaikoma, susitikimas su vaiku 2023 m. gruodžio 30 d. vyko lauke. Pareiškėjos argumentai dėl vaikui nustatytos (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsti įrodymais, be to, atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjant administracinę bylą. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gruodžio 30 d. sprendimas nebuvo įsigaliojęs, tačiau tai nepanaikina tėvų teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje.

16. Teismo vertinimu, atsakovas, įvertinęs surinktus duomenis, pagrįstai nustatė, jog tarp tėvų yra kilusi konfliktinė situacija dėl bendravimo su mažamečiu vaiku. Iš byloje esančių duomenų buvo matyti, jog vaiko tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos ir jos vykdymo, o tai nėra suderinama su mažamečio vaiko teisėtais interesais.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog vaiko situacijos vertinimas atliktas tinkamai, laikantis nustatytų teisės normų, reglamentuojančių vaiko situacijos vertinimą, o priimta Anketa yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

19. Teismas nurodė, kad atmetus pareiškėjos patikslintą skundą kaip nepagrįstą, atmestinas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens atstovės advokatės A. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pateikta PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas bei apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens M. V. nurodyta 423,50 Eur suma už susipažinimą su patikslintu skundu ir atsiliepimo parengimą neviršijo rekomenduojamų dydžių, todėl ji teismo priteista iš pareiškėjos.

III.

20. Pareiškėja E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Anketą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą motyvuoja konkrečiai įvykusio susitikimo 2023 m. gruodžio 30 d. aplinkybėmis, ir remiasi Civilinio kodekso 3.156 straipsnio l dalimi, tėvų valdžios lygybės principu dėl teisme ginčijamos bendravimo tvarkos, kuri tuo metu nebuvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pats teismas tai pažymi), todėl netyrus šių aplinkybių teisme, teismas negalėjo jomis remtis savo sprendime, ir tokio sprendimo dalies teismas nemotyvavo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl tirdamas faktines aplinkybes byloje, taiko bendravimo su vaiku tvarką, kuri nėra privalomojo vykdymo, ir kokius pažeidimus dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo šiuo atveju galėjo atlikti pareiškėja.

21.2. 2023 m. gruodžio 30 d. dieną nebuvo nustatyta bendravimo tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ji buvo ginčijama teisme, o 2023 m. gruodžio 30 d. M. V. susitikimas su nepilnamečiu sūnumi lauke vyko išskirtinai jo pageidavimu, ir teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgdamas į byloje surinktų rašytinių įrodymų turinį, nepagrįstai padarė priešingas išvadas, nes neišsamiai ištyrė bylos medžiagą, nemotyvavo, kodėl rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis traktuoja kitaip, nei yra nurodyta dokumentuose.

21.3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuoja, kokia yra nustatyta tvarka ir kokią nustatytą tvarką E. K., pagal M. V. prašymą į susitikimą su vaiku atvykusi lauke, pažeidė, kokios nustatytos tvarkos E. K. tuo metu nesilaikė. Toks nemotyvuotas teismo sprendimas, prieštaraujantis byloje esančioms faktinėms aplinkybėms, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

21.4. Telšių skyrius, priėmęs sprendimą, nepateikia informacijos, jog šį sprendimą galima apskųsti, neinformuoja nei kam, nei per kiek laiko galima apskųsti. Šios informacijos nebuvo ir pareiškėjai siųstame sprendime – Anketoje, ir nors pareiškėja šiomis aplinkybėmis taip pat skundė individualų aktą, teismas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, kas akivaizdžiai prieštarauja skundžiamo sprendimo motyvams, bei pažeidžia gero administravimo principą, kurio privalo laikytis ne tik teismas, bet ir individualius administracinius aktus priimančios institucijos.

21.5. Nors teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti vertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose, tačiau šioje byloje jo netaiko. Teismas pabrėžia, kad šios normos taikymu siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas, motyvai. Pareiškėja savo skundą motyvavo tuo, kad Telšių skyrius pildant Anketą, bei priimant sprendimą nenagrinėjo vaiko tėvo M. V. skundų, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kurios įrodo tų skundų šmeižikišką bei melagingą pobūdį, o nuolat, jau nebe pirma anketa, šabloniškai nustato galimą vaiko teisių pažeidimą ir paskiria socialines paslaugas. Teismas netyrė šių aplinkybių, todėl tokiu būdu nepagrįstai leidžia ir toliau Tarnybos specialistams nemotyvuoti ir netirti įstatymo rėmuose aplinkybių susijusių su vaiko vertinimo anketos duomenų rinkimu, o tik formaliai nagrinėti asmenų skundus ir perkelti naštą kitiems (socialinių paslaugų centrui) paneigiant šeimos instituto esmę ir tėvų teises, savo nuožiūra, nesant vaiko teisių pažeidimo, spręsti su vaiku susijusius klausimus. Nors teismas nurodo, kad vaiko situacijos vertinimas atliktas tinkamai, laikantis nustatytų teisės normų, reglamentuojančių vaiko situacijos vertinimą, tačiau dėl aukščiau paminėtų pažeidimų nepasisako, todėl sprendimas naikintinas.

21.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatuoja, kad atsakovas, įvertinęs surinktus duomenis, nustatė rizikos veiksnį pagal Aprašo 25.3.8 papunktį – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos proceso ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Teismas nepasisako ar atsakovas tinkamai ir laikydamasis įstatymo nuostatų, atliko visus veiksmus surinkdamas reikiamus duomenis. Teismas tik vadovaujasi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad 2024 sausio 2 d. atsakovas bendravo su pareiškėja dėl gauto pranešimo, kuri buvo paklausta, kada galima atvykti į namus susitikti su ja ir vaiku, bei šį vienkartinį veiksmą siekiant surinkti reikiamus duomenis, laiko pakankamu pagrindu konstatuoti, kad pareiškėja nesutiko, jog būtų įvertinta jos gyvenamoji aplinka ir pabendrauta su mažamečiu vaiku. Pareiškėja jau 2024 m. sausio 7 d. dieną buvo grįžusi su vaiku į namus, sausio 8 dieną pateikė atsakovui rašytinį paaiškinimą dėl aplinkybių, sausio 9 dieną dalyvavo atvejo vadybos posėdyje, tačiau atsakovas per visą šį laiką nesiekė ir nevertino vaiko situacijos vertinimo iki 2024 m. sausio 10 d. dienos, kai buvo surašyta Anketa, tokiu būdu atsakovas pažeidė Aprašo 6 straipsnį. Anketos 14 punkte neįrašyti duomenys, kad specialistė buvo informuota, jog pareiškėja su vaiku grįš į namus 2024 m. sausio 7 d. dieną į susitikimą su tėvu, tačiau nebuvo pareikštas noras atvykti kitą dieną, nei buvo skambinta telefonu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad teismas, nevertindamas aplinkybių, jog nuo sausio 2 d. iki sausio 10 d. (kai buvo surašytas skundžiamas administracinis aktas), atsakovas nedėjo jokių pastangų išsamiai išnagrinėti situaciją ir priimti tinkamą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatytą Šeimos gyvenimo gerbimo principą, vaiko teisėtus interesus augti ramioje ir saugioje aplinkoje, minimaliai kišantis į šeimos gyvenimą, kai tai nėra būtina, bei kiekvienu atveju skiriant socialines paslaugas – kurių poreikis nėra reikalingas ir neaišku koks jis turėtų būti šioje situacijoje, priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą. Toks atsakovo perteklinis ir nesavalaikis kišimasis kiekvieno skundo atveju ir siekis neprisiimti sprendimo priėmimo atsakomybės, visada siunčiant šeimą dėl socialinių paslaugų teikimo, yra iš esmės ydingas ir netoleruotinas valstybės institucijų veikimo būdas.

21.7. M. V. šioje byloje pateikė atsiliepimą, susijusį su visiškai kitu skundu, kuris buvo jau po Šiaulių apygardos teismo priimto ir įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje. M. V. savo atsiliepime dėl 2023 m. gruodžio 30 d. susitikimo, po kurio buvo parašęs skundą Telšių vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl kurio buvo užpildyta skundžiama vaiko situacijos vertinimo anketa – visiškai nieko nepasisakė, o tik suklaidino teismą. Teismas, netyręs bylos medžiagos ir faktinių įrodymų, susijusių su 2023 m. gruodžio 30 d. susitikimu bei remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens šmeižikiškais, nepagrįstais argumentais – padarė neteisėtas išvadas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

22. Atsakovas Tarnybos Telšių skyrius prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

23.1. Palaiko Telšių skyriaus poziciją išdėstytą atsiliepime pirmosios instancijos teismui ir pažymi, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui teikimo dienai situacija šeimoje iš esmės nėra pasikeitusi. Telšių skyriuje ir toliau yra gaunami pranešimai apie galimus A. V. teisės pažeidimus (papildomai gauti pranešimai 2024 m. gegužės 29 d., 2024 m. birželio 25 d.). Situacija tarp nepilnamečio vaiko tėvų išlieka vis dar įtempta, bendro tėvų sutarimo skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo klausimo išspręsti nepavyksta.

23.2. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, motyvuojamojoje sprendimo dalyje aiškiai nurodė, kokiu aspektu nagrinės pateiktą skundą. Teismas skundą nagrinėjo ir pasisakė išimtinai tik dėl Anketos, kaip administracinio subjekto priimto teisės akto atitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams bei pačio vaiko situacijos vertinimo proceso atlikimo atitikimo teisiniam reglamentavimui, t. y. būtent dėl tų klausimų, į kuriuos atsakymus pateikti ir yra kompetentingas Regionų administracinis teismas. Teismas savo sprendimu atsakė į pagrindinius pareiškėjos reikalavimus, nustatė byloje reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

23.3. Teisės aktai smulkiai apibrėžia, kokius veiksmus specialistai, atlikdami vaiko situacijos vertinimą, gali atlikti ar kokius sprendimus priimti. Pati Tarnyba, kaip institucija, nėra įgaliota teikti pagalbą šeimoms, todėl vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36² straipsniu, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog ne Tarnyba nusprendžia kokios pagalbos šeimai reikia, tačiau ji perduoda informaciją apie būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį socialines paslaugas teikiančiai institucijai, kuri pirmiausia ir atlieka pagalbos šeimai ir (ar) vaikui vertinimą ir tik tuomet nustato kompleksinių paslaugų poreikį.

23.4. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog atsakovas nedėjo jokių pastangų išsamiai išnagrinėti situaciją ir priimti tinkamą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą (būtent dėl to, jog į pareiškėją dėl siekio pabendrauti su vaiku buvo kreiptasi tik vieną kartą). Tarnybos specialistai nagrinėdami pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus, vadovaudamiesi įstatymų nustatyta tvarka, privalo susitikti su vaiku, neatsižvelgiant į jo amžių ir gebėjimą išreikšti savo nuomonę, ir įvertinti jo gyvenamąją aplinką. Kadangi šiuo konkrečiu atveju Tarnybos teritorinio skyriaus specialistei, nagrinėjusiai pareiškėjos mažamečio sūnaus situaciją, pareiškėja nesudarė galimybės susitikti su vaiku, nurodydama nesusitikimo priežastis, todėl Anketos 15 punkte specialistė tai ir pažymėjo, kad su vaiku nesusitikta ir nebendrauta. Atsakovas pritaria teismo padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjos veiksmai įtakojo aplinkybę, jog Telšių skyriaus specialistams nebuvo sudarytos sąlygos pasimatyti ir pabendrauti su vaiku. Telšių skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, yra griežtai ribojamas laike, dėl ko pareiškėjos argumentai dėl galimo procedūrinio pažeidimo (kad Telšių skyriaus specialistai su ja susiekė tik vieną kartą ir nedėjo daugiau pastangų susisiekti pakartotinai), atsakovo nuomone, turėtų būti laikytini nepagrįstais.

23.5. Net ir nesant įsiteisėjusio teismo sprendimu, kuriuo yra nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, nepilnamečio vaiko tėvai visus klausimus susijusius su savo vaiku turi spręsti bendradarbiaudami tarpusavyje ir tik tokiu būdu galima užtikrinti teisėtus vaiko interesus, neapribojant nei nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su savo tėvu, nei skyriumi gyvenančio tėvo teisės ir pareigos bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Tarnybos atliktas vaiko situacijos vertinimas buvo atliktas teisėtai, turint tam teisinį pagrindą, o atliekant tokį vaiko situacijos vertinimą nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Teismui priėmus sprendimą skundžiamą Anketą panaikinti, būtų paneigiamas Tarnybos pagrindinių funkcijų atlikimo būtinumas, reaguojant į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tarnyba neturi jokių kitų teisės aktuose numatytų įrankių nagrinėti vaiko teisių pažeidimus, neatliekant vaiko situacijos vertinimo ir neužpildant vaiko situacijos vertinimo anketos. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatytos aplinkybės ir priimti sprendimai, kurie užfiksuoti vaiko situacijos vertinimo anketoje, lemia vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog teismas nevertino skunde nurodytų faktinių aplinkybių, nes dėl jos skunde nurodytų faktinių aplinkybių yra išsamiai pasisakyta Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023, t. y. teismas pripažino, kad „konfliktai, psichologinė įtampa ir stresinės situacijos, kurios vyrauja susitikimo su vaiku metu neabejotinai kenkia vaikui, tokių situacijų paskyrus susitikimus atsakovės gyvenamojoje vietoje tik padaugėtų, jos taptų nevaldomos ir ieškovo susitikimai su vaiku iš esmės taptų neįmanomi bei padarytų nepataisomą žalą vaikui“. Taigi, šis skundžiamas Anketoje konstatuotas faktas pripažintas paties teismo, kurio sprendimas buvo patikrintas apeliacinėje instancijoje. Sprendime taip pat konstatuota, kad Telšių krizių centre, susitikimų kambaryje „vieta parinkta įvertinus ypatingai konfliktiškus santykius, kurie susiklostė tarp šalių, todėl parinkus susitikimų vietą, kaip prašė atsakovė jos namuose be socialinių darbuotojų, nebūtų užtikrinta saugi vaikui aplinka dėl nuolatinių konfliktų tarp šalių“. Pareiškėja teigė, kad vaikas serga (duomenys neskelbtini), t. y. jog vaikas vežamas transporto priemone dėl supimo pradeda vemti. Telšių apylinkės teismas vertino ir šią aplinkybę bei pažymėjo, kad „atsakovės pridėta šeimos gydytojo pažyma bei išrašas iš sveikatos įstaigos programos tik apibūdina vaiko sveikatos būklę pagal motinos teiginius“. Nurodytos aplinkybės faktiškai patvirtina, kad tai yra išgalvota vaikui pačios pareiškėjos diagnozė, nes pati vaiko motina nurodo, jog yra išvykusi iš namų pas gimines ir, būtent, dėl šios nurodytos priežasties – specialistai vaiko negali aplankyti ir įvertinti situacijos. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, yra visiškai nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė skunde nurodytų faktinių aplinkybių, todėl negalėjo jomis remtis savo sprendime bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes ištirtos ir konstatuotos aplinkybės įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš naujo nebėra tiriamos ir nustatinėjamos.

25.2. Pareiškėja akivaizdžiai ignoruoja tėvų valdžios lygybės principą, teismo paminėtą sprendime ir įtvirtintą Civilinio kodekso 3.156 straipsnyje, nes tokį savo nebendradarbiavimą su institucija grindžia subjektyviu argumentu, kad „E. K. atsakingai rūpinasi vaiku, jo sveikata ir ugdymu. Šeima geba funkcionuoti savarankiškai“. Ir nors pareiškėja teigia nesuprantanti kokią tvarką ji pažeidė, tačiau Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloj e2-369-1037/2023, patvirtina, jog trečiojo suinteresuoto asmens minimalus bendravimas su vaiku buvo užtikrinamas tik atsakovo iniciatyva, kuris buvo aptartas ir tuo pačiu patvirtintas kaip atitinkantis įstatymą ir mažamečio vaiko interesus teismo nutartyje. Pareiškėjos nauji teiginiai, kad jai nesuprantama kokią ji tvarką pažeidė, ar skundo argumentavimas „įstatymų nežinojimu“, „nesupratimu“, „gebėjimu funkcionuoti savarankiškai“, negali panaikinti objektyviai atsakovo Anketoje konstatuotų pareiškėjos daromų vaiko teisių pažeidimų.

25.3. Apeliaciniame skunde yra nurodomos visiškai naujos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjos grįžimo į namus ir atsakovo galimybių įvertinti vaiko situaciją, kurių pirmosios instancijos teismas tikrai nenagrinėjo ir negalėjo vertinti to, ko nebuvo nurodyta. Pareiškėjos argumentas, teigiant, kad neva atsakovas nesiekė ir nevertino vaiko situacijos yra paneigtas jos pačios dėstomais argumentais, t. y. nors pareiškėja nurodo, kad atsakovas „nedėjo jokių pastangų nuo sausio 2 d. iki sausio 10 d.“, tačiau net šiuo metu apeliaciniu skundu teigiant, kad atsakovo specialistė neva buvo informuota, jog „pareiškėja su vaiku grįš į namus 2024 m. sausio 7 d. dieną į susitikimą su tėvu“, akivaizdu, jog pagal teisinį reglamentavimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, kuo skubiau, t. y. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, neturėjo jokių galimybių susitikti su vaiku jo aplinkoje, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, nors privalėjo pradėti nagrinėti pranešimą ir susitikti su vaiku, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui nepavyko susitikti su vaiku dėl pareiškėjos veiksmų. Pareiškėjos atsisakymas bendradarbiauti su atsakovu yra akivaizdžiai matomas ir iš apeliacinio skundo argumentų, kuriuose ji toliau dėsto, subjektyviai spręsdama ir vertindama savo ginčo situaciją, jog neva atsakovas, „skiriant socialines paslaugas – kurių poreikis nėra reikalingas ir neaišku koks jis turėtų būti šioje situacijoje“, „pažeidė šeimos gyvenimo gerbimo principą bei vaiko teisėtus interesus augti ramioje ir saugioje aplinkoje, minimaliai kišantis į šeimos gyvenimą, kai tai nėra būtina“. Tokie logikai prieštaraujantys skundo argumentai arba pareiškėjos įsivaizdavimas, kaip konkrečiu atveju turėtų elgtis atsakovas, akivaizdžiai demonstruoja pačios pareiškėjos manipuliatyvų elgesį bei subjektyvų situacijos vertinimą, kurio negalima paaiškinti niekaip kitaip kaip vengimu ar atsisakymu veikti vaiko interesais ir bendradarbiauti su atsakovu. Nors pačiai vaiko motinai konkrečioje situacijoje neaiškus ne tik socialinių paslaugų reikalingumas, bet ir kokios paslaugos yra šeimai, padedant išspręsti konkrečią konfliktinę situaciją, reikalingos, tačiau ji neleidžia atsakovui, vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais bei turint specialių žinių, spręsti dėl socialinių paslaugų poreikio reikalingumo, motyvuodama tuo, kad specialistai kėsinasi į vaiko saugią aplinką.

25.4. Nors pareiškėja nuolat kaltina vaiko tėvą melagingų skundų teikimu bei teigia, kad jis pats nesilanko pas vaiką, kad po priimto teismo sprendimo civilinėje byloje, teismo nustatytomis bendravimo valandomis Telšių krizių centras nedirba ir M. V. neatvyksta pas vaiką į namus, vertintina, kad iš Telšių apylinkės teismo sprendime padarytų išvadų – vaiko pasimatymų vieta yra labai svarbus dalykas, nes pareiškėjos skundų policijai pagrindu buvo pradėtas ir nutrauktas ne vienas ikiteisminis tyrimas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, kas vadovaujantis elementariu protingumo kriterijumi lemia, jog vengiant tokių situacijų, ypač mažamečio vaiko akivaizdoje, užtektų pareiškėjos geranoriškumo ir Telšių krizių centre darbo valandomis galėtų vykti mažamečio vaiko ir jo tėvo susitikimai. Tačiau pareiškėja atsisako vykti į Telšių krizių centrą, leisti su vaiku pasimatyti net vasaros metu lauke, viešoje vietoje, tendencingai reikalaudama atvykti į namus, kuriuose yra keliami konfliktai, kartu dalyvaujant vaiko močiutei, pareiškėjos motinai, kviečiama policija. Net ir atvykus po pareiškėjos SMS žinučių pasimatyti su vaiku namuose – niekas neįsileidžia ir su vaiku bendravimo neužtikrina.

25.5. Pareiškėjos nepagrįstas vertinimas, kad jei atsakovas negali apklausti nekalbančio mažamečio, tai ir jo teisės nėra / negali būti pažeistos. Reikėtų iš apeliacinio skundo turinio suprasti, kad specialistai tik iš vaiko apklausos, apsilankant vaiko gyvenamojoje vietoje, galėtų įsitikinti apie jo teisių pažeidimą. Tačiau pačios pareiškėjos pripažįstami skunde faktai dėl sprendimo nevykdymo tik patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo net neturi jokių kitų galimybių kaip tik atsakovo pagalba fiksuoti / bandyti spręsti vaiko teisių nuolatinius pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-64 teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog vaiko situacijos vertinimas atliktas tinkamai, laikantis nustatytų teisės normų, reglamentuojančių vaiko situacijos vertinimą, o priimta Anketa yra pagrįsta ir teisėta bei pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde su teismo išvadomis nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareiškėjos teigimu, teismas nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl tirdamas faktines aplinkybes byloje, taiko bendravimo su vaiku tvarką, kuri nėra privalomojo vykdymo, ir kokius pažeidimus dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo šiuo atveju galėjo atlikti pareiškėja. Teismas, netyręs bylos medžiagos ir faktinių įrodymų, susijusių su 2023 m. gruodžio 30 d. susitikimu bei remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens nepagrįstais argumentais – padarė neteisėtas išvadas.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Byloje nagrinėjama situacija, kylanti, kai Tarnybos darbuotojai gauna pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju M. V. 2023 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Telšių skyrių (pranešimas registruotas 2024 m. sausio 2 d. Nr. 9VTP-1), prašydamas skirti socialinę darbuotoją susitikimams dėl pareiškėjos E. K. sukeltų konfliktinių situacijų ir įtampos susitikimo su vaiku metu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas tarp mažamečio vaiko tėvų kilęs konfliktas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ar jos užtikrinimo, nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

31. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas, pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, išklauso vaiką jam priimtinu būdu, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

32. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

33. Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Aprašas. Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašo panaikinti Aprašo 1 priede nustatytos formos Anketą, kurios 28 punkte nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir / ar šeimai poreikį, o 30 punkte nurodyta, jog nustatyti vaiko teisių pažeidimai – tarp atskirai gyvenančių tėvų kyla nesutarimų dėl tėvo bendravimo su vaiku vietos.

35. Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 str. 2 d.).

36. Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 str. 5 d.).

37. Taigi Anketoje, nustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos panaikinti Anketos turinį (nagrinėjamu atveju Anketoje aprašyti duomenys apie vaiko ir jo tėvo susitikimo vietos nustatymą ir iš to kylančius konfliktus tarp tėvų, 2023 m. gruodžio 30 d. susitikimą; pareiškėjai nenustatyta įpareigojimų ar reikalavimų), sprendžia, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atveju Anketa nebuvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo, t. y. turėjo teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atveju Anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas. Tai patvirtina ir tolimesni Tarnybos veiksmai – Telšių skyrius 2024 m. sausio 10 d. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių su prašymu Nr. 9AV-23 „Dėl atvejo vadybininko paskyrimo“ ir 2024 m. sausio 11 d. prašymu Nr. 9AV-27 „Dėl atvejo vadybininko paskyrimo“ paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos teikimą A. V. ir jo tėvui M. V. bei A. V. ir jo mamai E. K..

39. Anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021 ir 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023). Nagrinėjamu atveju Anketos užpildymu tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, toliau inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir Tarnyba ėmėsi veiksmų, numatytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36²–36⁵ straipsniuose.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020).

42. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šiuo atveju aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, skųsdama Anketą, kuri yra laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pažymėtina, kad tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio byloje (žr., 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024).

43. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

44. Taigi pareiškėja, nesutikdama su Anketa, šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą. Ginčo administraciniame teisme objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjos skundą ir sprendė dėl Anketos pagrįstumo bei vertino jos atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjos skundas dėl Anketos (kuri iš esmės yra tik tarpinis sprendimas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūroje) teisėtumo ir pagrįstumo nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinė byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 140 str. 2 d., 144 str. 1 d. 5 p.). Tai konstatavus, kiti proceso šalių argumentai, įskaitant ir apeliacinio skundo argumentus, nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

46. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

48. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nutraukus nagrinėjamą administracinę bylą, jos procesinė baigtis nesukelia materialinių teisinių pasekmių nei vienai bylos šaliai, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. V.) dėl sprendimo panaikinimo, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.