Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-465-487/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-23
Bylos Nr.: 1A-465-487/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-11006-2014-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis
Kaltinamasis: A. E.
Advokatai: Virginija Balčiūnienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-487/2016Teisminio proceso Nr. 1-06-1-11006-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.17.11.; 1.2.29.1.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, Daivai Baliukonienei,išteisintojo A. E. gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Daivos Baliukonienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. ir 207 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

jis, veikdamas V. S. vardu pagal jos 2011-06-28 išduotą įgaliojimą ir žinodamas, kad pagal 2012 m. sausio 13 d. paramos sutarties Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001, sudarytos tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA) ir paramos gavėjos V. S., 4.6 punktą - už patirtas išlaidas, susijusias su įgyvendinamu projektu „Kaimo sodyba Pašerinės kaime“, esančiu (duomenys neskelbtini), paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra faktiškai patirtos ir pagrįstos dokumentais ir 17.3 punktą, kad jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo projekto įgyvendinimo neleidžiami,- bei žinodamas, kad dalis įgyvendinamo projekto statybos darbų neatlikta arba atlikta ne pagal techninį projektą ir esant tokioms sąlygoms dotacija nebus suteikta, siekdamas gauti dotaciją - Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas - ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje parengė ir nenustatyta kompiuterinės technikos priemone atspausdino 2012-05-29 statybos perdavimo – priėmimo aktą Nr. PPA-3, kurio 7 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog yra atlikta „Tinklinio aikštelė ir pavėsinė 1 vnt.“, nors tuo metu nebuvo įrengtos pavėsinės grindys. Pastarąjį aktą A. E. nenustatytu laiku ir vietoje pateikė pasirašyti apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančioms paramos gavėjai V. S. ir UAB „Martin Idea“ vyr. finansininkei D. N., kurios savo parašu patvirtino šiame akte nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis. Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą, kurį panaudojo kartu su mokėjimo prašymu paramai gauti Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP001 ir privalomais priedais, 2012-06-01 pateikdamas jį NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas tuo pačiu tikslu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje parengė ir nenustatyta kompiuterinės technikos priemone atspausdino:

2012-12-11 statybos perdavimo – priėmimo aktą Nr. PPA-4, kurio

- 3 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog yra atlikta „Kaminai, skirti namui, su ventiliaciniu kaminėlių įrengimu 2 m²“, nors tuo metu namo kaminai buvo įrengti ne pagal projektą;

- 4 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įrengti „langai namui su langų sumontavimu ir medžiagomis 26,3 m²“, nors tuo metu langų buvo įrengta 23,2 m² ir nebuvo įrengti techniniame projekte numatyti du mansardos langai ir langinės;

- 6 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog yra įrengtos „Langinės su vidiniu užraktu ir su montavimu 14 vnt.“, nors tuo metu visose langinėse nebuvo sumontuoti vidaus užraktai.

2012-12-13 statybos perdavimo – priėmimo aktą Nr. PPA-5, kurio 1 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog atliktas „Namo stogo įrengimas, stogo šiltinimas ir stogo dangos (čerpės) įrengimas 220 m²“, įskaitant „stogo pakalimas su latakų, lietvamzdžių sistemos montavimu“, nors tuo metu nebuvo sumontuoti namo stogo latakai ir lietvamzdžiai.

Pastaruosius aktus jis nenustatytu laiku ir vietoje pateikė pasirašyti apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančioms paramos gavėjai V. S. ir UAB „Martin Idea“ vyr. finansininkei D. N., kurios savo parašu patvirtino juose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis. Tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos panaudojo kartu su mokėjimo prašymu paramai gauti Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP002 ir privalomais priedais, 2012-12-14 pateikdamas juos NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui.

- 2 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad yra atlikta „Terasinės lentos (28x100x600) 53,76 m²“, nors tuo metu terasinių lentų buvo įrengta 48,2 m²;

- 3 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikta „Lauko laiptų terasoje įrengimas 4 vnt.“, nors tuo metu namo lauko terasoje nebuvo įrengti 2 laiptai;

- 4 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad yra atlikta „Grindinio pagrindo, skirto grindinių lentų antrame aukšte montavimui ir grindinių lentų montavimas 86,21 m²“, įskaitant „Lagių sudėjimas, izoliacinės medžiagos sudėjimas, grindinių lentų sudėjimas, paruošimas dažymui, dažymas“, nors tuo metu nebuvo baigtas lagių sudėjimas, izoliacinės medžiagos sudėjimas, grindinių lentų sudėjimas, neatliktas paruošimas dažymui ir dažymas;

- 5 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad yra atlikta „Gipso kartono sienų montavimas pirmame ir antrame aukštuose 118,9 m²“, įskaitant „špakliavimas, gruntavimas, nudažymas 2 kartus“, nors tuo metu nebuvo atliktas glaistymas („špakliavimas“), gruntavimas, nudažymas 2 kartus;

- 6 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad yra atlikta „Rastinio namo pakalimai antrame aukšte 160 m²“, įskaitant „pakalimus nudažant pasirinkta spalva“, nors tuo metu buvo dalinai nudažyta;

- 7 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad yra atlikta „Lauko pirtelės įrengimas 1 kompl.“, nors tuo metu vietoje lauko pirtelės įrengimo detalizacijoje numatytų 4 laiptų, buvo įrengti 3 laiptai, nebuvo sumontuota pirties lietvamzdžių sistema, vietoje lauko pirtelės įrengimo detalizacijoje numatytų pirties terasos (pavėsinės) 52,14 m² terasinių lentų, įrengta 50 m² terasinių lentų, vietoje lauko pirtelės įrengimo detalizacijoje numatytos mūrinės sienos pirtyje (silikatinių plytų) 18,576 m², įrengta 6 m².

Pastarąjį aktą jis nenustatytu laiku ir vietoje pateikė pasirašyti apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančioms paramos gavėjai V. S. ir UAB „Martin Idea“ vyr. finansininkei D. N., kurios savo parašu patvirtino šiame akte nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis. Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą, kurį panaudojo kartu su mokėjimo prašymu paramai gauti Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP003 ir privalomais priedais, 2013-07-01 pateikdamas jį NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui. A. E. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Be to, A. E. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule gavo dotaciją, o būtent:

jis, veikdamas V. S. vardu pagal jos 2011-06-28 išduotą įgaliojimą, laikotarpyje nuo 2012-06-01 iki 2013-07-01, turėdamas tikslą apgaule savo atstovaujamo asmens V. S. naudai, kuri 2012 m. sausio 13 d. buvo pasirašiusi paramos sutartį Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 su NMA, gauti dotaciją - Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas įgyvendinant projektą „Kaimo sodyba Pašerinės kaime“, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui suklastotus tikrus dokumentus, t.y. 2012-06-01 NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui pateikė V. S. parašu patvirtintą 2012-06-01 mokėjimo prašymą paramai gauti Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP001 bei privalomus priedus, iš jų suklastotą tikrą dokumentą – 2012-05-29 statybos perdavimo – priėmimo aktą Nr. PPA-3, turintį esminės reikšmės dėl dotacijos skyrimo, kuriame įrašyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad visi akte nurodyti darbai atlikti, nors realiai dalis darbų tuo metu nebuvo atlikta arba atlikta ne pagal techninį projektą, taip suklaidino NMA, kuri apgaulės įtakoje suteikė dotaciją – 185 647,80 Lt/53 767,32 Eur, šią sumą 2012-07-17 sumokant į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas įgaliojimo pagrindu V. S. interesais bei naudai, 2012-12-14 NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui pateikė V. S., parašu patvirtintą 2012-12-14 mokėjimo prašymą paramai gauti Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP002 bei privalomus priedus, iš jų suklastotus tikrus dokumentus – 2012-12-11 statybos perdavimo – priėmimo aktą Nr. PPA-4, 2012-12-13 statybos perdavimo – priėmimo aktą Nr. PPA-5, turinčius esminės reikšmės dėl dotacijos skyrimo, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad visi aktuose nurodyti darbai atlikti, nors realiai dalis darbų tuo metu nebuvo atlikta arba atlikta ne pagal techninį projektą, taip suklaidino NMA, kuri apgaulės įtakoje suteikė dotaciją – 132 355,60 Lt /38 332,83 Eur, šią sumą 2013-01-18 sumokant į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas įgaliojimo pagrindu V. S. interesais bei naudai, 2013-07-01 NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui pateikė V. S., parašu patvirtintą 2013-07-01 mokėjimo prašymą paramai gauti Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP003 bei privalomus priedus, iš jų suklastotą tikrą dokumentą – 2013-06-28 statybos perdavimo – priėmimo aktą Nr. PPA-6, turintį esminės reikšmės dėl dotacijos skyrimo, kuriame įrašyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad visi akte nurodyti darbai atlikti, nors realiai dalis darbų tuo metu nebuvo atlikta arba atlikta ne pagal techninį projektą, taip suklaidino NMA, kuri apgaulės įtakoje suteikė dotaciją – 36 182,25 Lt/10 479,10 Eur (pritaikius 50 % paramos sumažinimo sankciją nuo prašomos išmokėti 72 364,50 Lt/20 958,21 Eur sumos), šios sumos tiesiogiai neišmokant, tačiau įskaičius į V. S. skolą, susidariusią dėl NMA sprendimo susigrąžinti dalį anksčiau išmokėtų paramos lėšų.

Tokiu būdu A. E. nenustatytu laiku ir vietoje suklastodamas ir laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2013-07-01 panaudodamas suklastotus tikrus dokumentus atstovaujamo asmens V. S. naudai apgaule gavo dotaciją - Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas 354 185,65 Lt/102 579,25 Eur sumai. Šiais veiksmais A. E. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. E. pagal BK 300 str. 1 d. ir 207 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. išteisinamąjį nuosprendį A. E. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. E. kaltu: pagal BK 207 str. 1 d. ir paskirti 70 MGL (2636 Eur) dydžio baudą, pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti 60 MGL (2260 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 70 MGL (2636 Eur) dydžio baudą.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., iš esmės be pagrindo pripažino A. E. paaiškinimus, kad 2013-10-29 ir 2013-11-06 patikrų dienai aktuose nurodyti darbai visi buvo atlikti ir deklaruoti, patikimais, nurodė, kad jo paaiškinimų nuneigti nėra galimybės. Prokurorės vertinimu, šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o A. E. pozicija paneigta byloje esančiais duomenimis.

Prokurorė nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog V. S. buvo suteikta parama, su ja sudaryta paramos sutartis ir kaltinamasis, V. S., kaip paramos gavėjos, vardu teikė 3 paraiškas išmokoms gauti. Kaip nurodė liudytoja apklausta agentūros darbuotoja V. V., V. S. buvo atlikti du mokėjimai ir, prieš atliekant trečią mokėjimą, NMA nusprendė atlikti patikrą, kilus įtarimams dėl projekto pirkimo skaidrumo. Liudytoja V. V. nurodė (kas taip pat yra užfiksuota 2013-11-21 įtariamo pažeidimo tyrimo išvadoje, pateiktoje teismui 2016-02-25), kad, 2013-08-07 Agentūrai nusprendus atlikti patikrą vietoje, A. E. tris kartus 2013-08-30, 09-11, 10-04 prašė nukelti patikros vietoje datą. Todėl agentūra, siekdama įsitikinti nukėlimo priežasčių objektyvumu, 2013-10-29 nuvyko į vietą, kur buvo atlikta vizuali apžiūra ir padarytos fotonuotraukos. Vizualios patikros metu nustatyti iš išorės matyti neatlikti, tačiau deklaruoti darbai, tarp kurių pavėsinės nesutvarkymas, langinių užraktų nebuvimas, langų, laiptelių trūkumas ir pan. Antra patikra buvo atlikta2013-11-06, jau dalyvaujant A. E., ir konstatuoti neatlikti arba darbai, atlikti nukrypus nuo projekto be išankstinio raštiško suderinimo, tačiau jie deklaruoti 2012-06-01, 2012-12-14 ir 2013-07-01 (atitinkamai mokėjimo prašymai MP001, MP002 ir MP003). Apie konstatuotus trūkumus agentūros darbuotojai pateikė išvadą, kurioje užfiksavo netliktus darbus arba nukrypimus nuo projekto: dėl pavėsinės grindų, dėl kamino, dėl mansardos langų neįrengimo, dėl langinių užraktų nesumontavimo, dėl stogo montavimo užbaigimo darbų, kad nebuvo lietvamzdžių ir latakų, dėl terasinių lentų deklaruoto kiekio, dėl 2 laptelių trūkumo, II a. grindų montavimo nebaigimo, dėl pertvarų dažymo, špakliavimo neatlikimo, dėl pakalimų nudažymo, dėl vieno laiptelio prie pirties trūkumo, sunaudotų ir deklaruotų terasinių lentų kiekių neatitikimų. Visi trūkumai buvo sulyginti su projektu, atliktų darbų aktais, apmokėjimo dokumentais. Apie nustatytus trūkumus parodymus teisme davė liudytojai V. V., D. Ž., T. L., kurie teisme visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teismas, išteisindamas A. E. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. l d., šių asmenų parodymų visiškai neįvertino, nepasisakydamas, kodėl šiuos įrodymus atmeta, o išteisintojo A. E. parodymus dėl darbų atlikimo fakto realumo, ėmė kaip pagrindą.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad kai 2013-11-06 NMA specialistai atliko patikrą ir surašė ataskaitą apie nustatytus neatitikimus, A. E. paaiškinime NMA nurodė, jog visus trūkumus pašalins iki 2013-11-25. Tokiu būdu A. E. šiuos nustatytus trūkumus pripažino ir pats, todėl nėra jokio pagrindo besąlygiškai vertinti A. E. parodymus, kaip patikimus dėl darbų atlikimo realumo patikros dienai - t.y. 2013-11-06, ir dėl to visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad aktuose PPA-3, PPA-4, PPA-5, PPA-6 nėra tikrovę neatitinkančių duomenų, t.y., kad aktai nėra suklastoti. Darbų priėmimo aktas - tai dokumentas, kuris patvirtina paslaugos suteikimo ar prekės pateikimo faktą. Todėl visiškai nepagristai teismas atmetė kaltinimus A. E. suklastojus darbų priėmimo aktus PPA-3, PPA-4, PPA-5, PPA-6, patikėjęs išteisintojo aiškinimu, jog darbai buvo deklaruoti teisingai, o patikros momentui buvo šalinami darbų defektai arba atliekami sprendinių pakeitimai. Darbų priėmimo aktas pagal savo turinį yra dokumentas, patvirtinantis paslaugos suteikimo baigtumo momentą, todėl jis vertinamas kaip galutinis aktas, o tai reiškia, kad baigtumas turi apimti ir visus sprendinių pakeitimus bei statybos darbų defektų pašalinimą. Kitu gi atveju bet kokios patikros dėl dotacijos suteikimo pagrįstumo atlikimas nebetektų prasmės. Teismas, konstatuodamas, jog nėra įrodyta A. E. kaltė dėl darbų priėmimo akto PPA-6 suklastojimo, be pagrindo rėmėsi byloje išteisintojo iniciatyva pasamdyto eksperto D. K. išvada ir paaiškinimais. Ekspertas atliko matavimus 2015 metų gruodžio mėnesį, t.y. kai projektas jau buvo pilnai įgyvendintas. Liudytoju apklaustas ekspertas D. K. pažymėjo, kad jis visiškai nevertino NMA specialistų patikros ataskaitos, kuri buvo surašyta 2013-11-06 dienai. Tokiu būdu, specialisto D. K. išvada niekaip nenuneigia NMA specialistų 2013-11-06 ataskaitoje užfiksuotų nustatytų trūkumų ir nukrypimų, kurie nebuvo suderinti su Agentūra. Teismas nepagrįstai išteisino A. E. dar ir dėl to, kad visiškai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog rangos sutartis dėl Kaimo turizmo sodybos projekto įgyvendinimo buvo sudaryta tarp UAB „Martin Idea“ ir V. S., kurios vardu pagal įgaliojimą veikė A. E.. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad visi UAB „Martin Idea“ aktai, kurie buvo pateikti NMA dotacijos išmokėjimui pagrįsti, išteisintojo A. E. buvo surašomi formaliai, pateikiant juos pasirašyti įmonės buhalterei D. N., kuri net nė karto nedalyvavo atliktų darbų priėmime-perdavime, apie atliktus darbus nieko nežino, juos jai pateikdavo A. E.. Šias aplinkybes betarpiškai teisme patvirtino liudytoja D. N., tačiau teismas dėl jų nieko nepasisakė, todėl nėra aišku, kodėl nuosprendyje jie yra atmesti. Dėl šios priežasties išteisinamasis nuosprendis A. E. atžvilgiu taip pat negali būti laikomas pagrįstu.

Šalies argumentai

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, išteisindamas A. E. dėl kaltinimo pagal BK 207 str. 1 d., nurodė, jog atsakomybė pagal BK 207 str. 1 d. yra numatyta asmeniui, kuris apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Byloje nagrinėjamos paramos suteikimas pagal V. S. paramos teikimo sutartį taip pat yra šios nusikalstamos veikos dalykas, kuris suprantamas kaip subsidija BK 207 str. 1 d. požymių prasme. Teismas pasisakė, kad byloje nenustatyta, jog V. S., teikdama NMA 2011-08-31 paramos paraišką, būtų nurodžiusi kokias nors tikrovės neatitinkančias aplinkybes ar pateikusi suklastotus dokumentus. Su ja buvo pasirašyta paramos teikimo sutartis, pagal kurią prisiimtus įsipareigojimus V. S. per savo įgaliotą atstovą A. E. vykdė. Ir tik vykdant paramos sutartį, paramos gavėjos V. S. įgalioto atstovo A. E. parengtuose statybos darbų aktuose buvo nustatyta nežymių neatitikimų tikrovei, tačiau teismas pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog šie neatitikimai tikrovei buvo grubūs, iš esmės iškreipiantys tikrovę ir sąlygojantys sprendimų dėl paramos teikimo neteisėtumą, taip pat, kad jie padaryti tyčia, siekiant suklaidinti sprendimus dėl paramos teikimo priimančią instituciją tikslu nepagrįstai įgyti teisę į paramą ir tą paramą nepagrįstai gauti. Prokurorė su tokia teismo išvada nesutinka. A. E. nėra ir nebuvo kaltinamas 2011-08-31 paramos paraiškos suklastojimu, pateikiant su ja kokius nors suklastotus dokumentus. Kaltinant A. E. pagal BK 207 str. l d., jam buvo inkriminuojama, kad jis NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui pateikė tris mokėjimų prašymus Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP001, Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP002, Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP003, atitinkamai 2012-06-01, 2012-12-14 ir 2013-07-01 su privalomais priedais bei 2012-05-29 darbų priėmimo aktą Nr. PPA-3, 2012-12-11 Nr. PPA-4, 2012-12-13 PPA -5 ir 2013-06-28 PPA-6, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl darbų atlikimo, dėl ko NMA apgaulės įtakoje V. S. buvo suteikusi dotaciją. Prokurorė pažymėjo, kad nusikalstama veika pagal BK 207 str. 1 d. yra prisikiriama formalių nuskalstamų veikų kategorijai. Teismas pripažino, kad paramos gavėjos V. S. įgalioto atstovo parengtuose statybos darbų aktuose buvo nustatyta nežymių neatitikimų tikrovei, tačiau teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad neatitikimai buvo grubūs, iš esmės iškreipiantys tikrovę, sąlygojantys sprendimų dėl paramos teikimo neteisėtumą, taip pat, kad jie padaryti tyčia siekiant suklaidinti sprendimus dėl paramos suteikimo priimančią instituciją. Tačiau atsakomybei pagal šį įstatymo straipsnį kilti nėra svarbus pažeidimų mastas. Kaltės forma - tyčia. Nusikalstamos veikos esmė - apgaulė ir jos panaudojimas, siekiant gauti paramą – šiuo atveju dotaciją. Kaltininkas suvokia, jog apgaule gauna dotaciją ir to siekia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. E. tikslas buvo gauti dotaciją V. S. vardu įgyvendinamam projektui ir užpildžius dvi pirmąsias mokėjimo paraiškas, siekiamą paramą V. S., kurios vardu veikė A. E., gavo. Teismas nuosprendyje nekonstatavo, kad tokios apgaulės nėra. Bylos duomenimis, apgaulė buvo nustatyta prieš trečiajį mokėjimą, NMA specialistams atlikus objekto patikrą vietoje 2013-11-06. Šias aplinkybes teisme nurodė liudytoja apklausta V. V.. Be to, byloje yra NMA prie ŽŪM 2015-03-31 raštas Nr. BRK3116 (14.5), kuriame pažymima, jog Agentūra nebūtų tenkinusi V. S. prašymo išmokėti paramos lėšas, jeigu būtų žinoma, kad jos kartu su prašymais pateiktuose atliktų darbų aktuose yra neatitikimų. Prokurorės teigimu, taip pat visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad A. E. atžvilgiu taikytina ne baudžiamoji, o kita atsakomybė. Teismas, grįsdamas šią išvadą, konstatavo, kad V. S., kaip paramos gavėjai, buvo pritaikyta sankcija dėl 50 procentų išmokos sumažinimo dėl pirkimų procedūros pažeidimų, nors Agentūrai buvo žinoma situacija dėl darbų neatlikimo. Tačiau ši išvada taip pat neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pagal 2013-11-27 NMA posėdžio, dėl kurio yra surašytas 2013-12-06 protokolas Nr.PŽAK-18, išvados 5.2 punktą (t. 1 b.1.57-58) V. S. skirta 50 procentų išmokos sumažinimo sankcija, svarstant trečiąjį mokėjimą ir pagal pirmus du mokėjimus dėl neskaidriai organizuoto pirkimo. Tačiau pagal to paties protokolo 5.6. punktą, buvo inicijuotas pranešimas teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamo pobūdžio pažeidimus, ir pagal 2013-12-16 NMA pranešimą Nr.BRK-(14.5)-10255 buvo pradėtas šis baudžiamasis persekiojimas. Teismas pastarąjį dokumentą įvertinto neteisingai, neatsižvelgdamas į visus posėdžio metu priimtus sprendimus, todėl nepagrįstai išteisino A. E. ir pagal BK 207 str. 1 d., nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintojo A. E. gynėja advokatė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d. baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, t.y., jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos, nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 str. 5 d., t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir pagrįstai A. E. pagal BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių A. E. kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymą.

Pažymėtina, kad pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 263/2010, 2K-426/2010, 2K–7–175–303/2015). Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-515-976/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-515-976/2015).

Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). <...> Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (LR BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

Prokurorė skunde nurodė, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., iš esmės be pagrindo pripažino A. E. paaiškinimus, kad 2013-10-29 ir 2013-11-06 patikrų dienai aktuose nurodyti darbai visi buvo atlikti ir deklaruoti, patikimais bei kad jo paaiškinimų nuneigti nėra galimybės. Prokurorės vertinimu, šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o A. E. pozicija paneigta byloje esančiais duomenimis. Laikytina, kad šis prokurorės argumentas deklaratyvus.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. E. nežymūs pažeidimai, parengiant priėmimo – perdavimo aktus ir juos pateikiant NMA, nelaikytini ne tik mažareikšmiais baudžiamąja prasme, bet apskritai nelaikytini nusikalstamais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus tiek į patikrų dienai (2013-10-29 ir 2013-11-06) faktiškai atliktus darbus, tiek į 2012-05-29 statybos perdavimo – priėmimo akte Nr. PPA-3, 2012-12-11 statybos perdavimo – priėmimo akte Nr. PPA-4, 2012-12-13 statybos perdavimo – priėmimo akte Nr. PPA-5, 2013-06-28 statybos perdavimo – priėmimo akte Nr. PPA-6 užfiksuotus duomenis (atliktus statybos darbus), tiek į eksperto D. K. vertinimo išvadoje nurodytus duomenis, tiek į A. E. paaiškinimus dėl darbų atlikimo, galimų nežymių trūkumų, atsiradusių statybos darbų eigoje, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šie pažeidimai nebuvo grubūs, iš esmės neiškreipė tikrovės ir nesąlygojo sprendimų dėl paramos teikimo neteisėtumo, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie padaryti tyčia, siekiant suklaidinti sprendimus dėl paramos teikimo priimančią instituciją (NMA), tikslu nepagrįstai įgyti teisę į paramą ir tą paramą nepagrįstai gauti.

Nors prokurorė skunde teigia, kad specialisto D. K. išvada niekaip nenuneigia NMA specialistų 2013-11-06 ataskaitoje užfiksuotų nustatytų trūkumų ir nukrypimų, kurie nebuvo suderinti su Agentūra, tokie prokurorės skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti. Ekspertas D. K. savo vertinimo išvadoje įvertino NMA specialistų 2013 metais nustatytų trūkumų priežastis, konstatavęs, kad jos yra objektyvios, nustatė, kad minėti trūkumai vėliau buvo pašalinti, esminių nukrypimų ar neatitikimų techniniam projektui ekspertas nenustatė. Kaimo turizmo sodyba buvo sėkmingai užbaigta statyti ir naudojama pagal paskirtį.

Taigi, nors bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad A. E. statybos darbų eigoje padarė nežymių trūkumų, darbai šiek tiek nukrypo nuo projektinės medžiagos, tačiau tokius nežymius darbų trūkumus ir neatitikimus, galimai atliktų darbų broką, lėmė ne tyčiniai nusikalstami A. E. veiksmai, kuriais jis būtų siekęs suklaidinti dotaciją suteikiančią instituciją, bet objektyvios, nuo jo valios nepriklausančios priežastys. Atkreiptinas dėmesys, kad darbai aukščiau minėtuose statybos perdavimo – priėmimo aktuose buvo deklaruoti teisingai, o patikrų metu buvo šalinami darbų defektai arba atliekami sprendinių pakeitimai, kurie statybos metu galimai buvo neišvengiami. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. E. paaiškinime NMA nurodė, jog visus trūkumus pašalins. Kad trūkumai buvo pašalinti ir A. E. statybos perdavimo-priėmimo aktuose užfiksuota informacija iš esmės nėra klaidinga ir atitinka faktiškai atliktų darbų apimtis, patvirtino ekspertas D. K.. Kaip matyti iš eksperto D. K. 2015-12-11 vertinimo akto, ekspertas, apžiūrėjęs objektą - Kaimo turizmo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), esminių nukrypimų ar neatitikimų techniniam projektui nenustatė, taip pat defektų, dėl kurių nebūtų galima eksploatuoti esamų statinių, nenustatė.

Dėl prokurorės nurodytos pavėsinės netinkamo įrengimo (grindų nesudėjimo), ekspertas konstatavo, kad pavėsinė įrengta, prisilaikant projektinių ir STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimų, papildomai įrengiant medines grindis, kurios nebuvo būtinos įrengti ir buvo atliktas kaip papildomas darbas. A. E. teisme taip pat paiškino, kad pavėsinės grindų nėra nei techniniame projekte, nei priėmimo-perdavimo akte, nei sąskaitose. Pavėsinė buvo numatyta be grindų, bet vėliau statybų eigoje suprato, kad daug patogiau būtų įrengti pavėsinę, pakeltą ant kuoliukų ir įrengti grindis, tai jis ir padarė savo lėšomis.

Pagal projektinius sprendinius architektūrinėje dalyje buvo numatyta įrengti kaminą ašyje 2 prie A ašies. Iš anksčiau minėtos eksperto D. K. vertinimo išvados matyti, kad atlikti projektiniai kamino perstūmimo ir statybos darbai yra neesminiai ir negali būti laikomi nukrypimu nuo projekto. Esamas pakeitimas nedaro įtakos bendram projekto įgyvendinimui. A. E. dėl nežymaus kamino vietos pakeitimo paaiškino, kad techniniame projekte buvo numatyti 3 kaminai, visi įrengti, vienas – židinio kaminas, kitas – kūrenimo katilo kaminas ir ventiliacinis kaminas. Ventiliacinis kaminas įrengtas šiek tiek toliau nei buvo numatyta techniniame projekte – 0,5 m atitrauktas nuo išorinės namo sienos, nes, pasikonsultavus su statybininkais buvo išaiškinta, kad gali susidaryti šalčio tiltas. Todėl saugant balkį, kaminas įrengtas 0,5 m nuo išorinės sienos. Pats kaminų kiekis ir medžiagos yra tokie patys, kaip ir buvo numatyta techniniame projekte.

Dėl langų įrengimo, ekspertas D. K. savo vertinimo išvadoje pažymėjo, kad pagal pirminį projektą buvo numatyta mansardoje kambaryje 3 įrengti langus, pakeitus projektinius sprendinius, nuspręsta atsisakyti 3 kambario ir įrengti bendrą erdvę pirmo aukšto ir mansardos patalpose. Tuomet pasidarė netikslinga montuoti mansardoje langus. Priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad yra įrengta 26,3 m² langų su langų montavimo medžiagomis. Atlikus sumontuotų langų apmatavimus, nustatyta, kad langų sumontuota 24,21 m² , apvadų įrengta 4,84 m² , viso sumontuota 29,05 m² . Pagal esamą situaciją matyti, kad langų sumontuota 2,75 m² daugiau nei numatyta priėmimo – perdavimo akte. Ekspertas padarė išvadą, kad langų nesumontavimas nėra esminis pakeitimas, esamose patalpose nesumažėjo saulės energijos kiekis, tenkantis per tam tikrą laiką vienetiniam plotui, ir jas galima lygiai taip pat eksploatuoti. Atliktas pakeitimas nedaro įtakos bendram projekto plotui. A. E. dėl langų paaiškino, kad jų kvadratūra 29 m², sąskaitose buvo numatyti 26 m², o NMA specialistai išmatavo 23 m². A. E. teigimu, tai yra NMA specialistų matavimo klaida ir langų kvadratūra yra dar didesnė, nei buvo numatyta projekte. Toks A. E. paaiškinimas patvirtintas eksperto vertinimo išvada, kurioje ekspertas, kaip jau minėta, nustatė, kad buvo įrengta langų su montavimo medžiagomis 29,05 m² ir toks projekto pakeitimas nedaro įtakos bendram projekto įgyvendinimui.

Dėl langinių, užraktų A. E. paaiškino, kad tokios atskiros pozicijos kaip „langinių užraktai“ priėmimo-perdavimo aktuose nebuvo, pozicija buvo „langinės ir langinių užraktai“. Priimant darbus, jis neatkreipė dėmesio, kad langinėse užraktai yra nesumontuoti, buvo visiškai įsitikinęs, kad jie sumontuoti. Kai tik pastebėjo trūkumą, iš karto jį ištaisė. O ekspertas savo vertinimo išvadoje nurodė, kad perdavimo – priėmimo akte nenurodyta atskirai užraktų kaina, kuri rinkoje sudaro apie 1 eurą už vnt.

Dėl latakų įrengimo A. E. paaiškino, kad latakai buvo sumontuoti žiemos metu. Vietoj lietvamzdžių buvo pasirinktas dizaino sprendimas – grandinės, bet grandines pavogė kartu su statybininkų įrankiais. Vagystė užfiksuota. Be to, pavasarį pastebėjo, kad vanduo nuo stogo bėga ne į latakus, bet per sieną. Statybininkams surašė pretenziją ir jie pakeitė latakus ir juos permontavo taip, kad vanduo bėgtų į latakus, o ne pro šoną. O vietoj grandinių, bijodami, kad vėl pavogs, nusprendė, kad reikia pastatyti skardinius lietvamzdžius. Ekspertas D. K. vertinimo akte nurodė, kad vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema. Iš V. S. pretenzijos bendrovei UAB „Litnafta“ dėl latakų ir lietvamzdžių sumontavimo matyti, kad name buvo blogai sumontuoti latakai, vanduo bėgdamas nuo stogo krenta tiesiai ant žemės, o ne į latakus. Be to per vagystę buvo pavogtos grandinės, skirtos vandens nubėgimui. Todėl buvo prašoma vietoje grandinių sumontuoti lietvamzdžius. Ekspertas, atsižvelgęs į nurodytus faktorius, kad perdavimo- priėmimo dieną neesant lietaus negalima buvo nustatyti, ar tinkamai nuvedamas lietus nuo stogo, o per vagystę buvo pavogtos grandinės, skirtos vandeniui nuvesti, padarė išvadą, kad buvo būtina permontuoti lietvamzdžius, kurių permontavimas nėra esminis statinio pakeitimas.

Dėl terasinių lentų kiekio ekspertas D. K. pažymėjo, kad pagal statybos perdavimo-priėmimo aktą nurodyta, jog yra įrengta 53,76 m² terasinių lentų ir turėklų. Pagal projektinius sprendinius buvo numatyta įrengti 47,87 m² terasos. Pagal faktinius apmatavimus nustatyta, kad yra įrengta 48,2 m² terasos, 1,47 m² panaudota apvadams, kurie įrengti taip pat iš terasinių lentų ir 10,3 m² turėklų. Prie namo įėjimo yra įrengta 5,53 m² terasos ir 0,36 m² panaudota apvadams, kurie taip pat įrengti iš terasinių lentų. Tokiu būdu, ekspertas padarė išvadą, kad bendru atveju panaudota terasinių lentų 55,53 m² ir 10,3 m² turėklų, viso 65,86 m². A. E. dėl terasinių lentų kiekio neatitikimų paaiškino, kad tai yra NMA specialistų klaida, nes į terasinių lentų kvadratūrą įeina ne tik grindys, bet ir turėklai bei visos terasos apvadai, o specialistai matavo tik terasos plotą. Tų terasinių lentų yra apie 60 m², o NMA specialistai išmatavo 50 m², nors A. E. jiems sakė, kad matuotų visas dalis, bet jie atsisakė ir matavo tik plokštumą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti tokiais A. E. paaiškinimais, kurie, be jokios abejonės, yra pagrįsti eksperto pateiktais paskaičiavimais dėl panaudotų terasinių lentų kiekio.

A. E. taip pat buvo kaltinamas dėl netinkamo kiekio laiptelių įrengimo prie namo. A. E. paaiškino, kad statybų eigoje teko ne kartą keisti reljefą, nes namas pastatytas nuokalnėje. Po visų liūčių prie namo pradėjo kauptis vanduo, drėko pamatas, šlapo prieangio laipteliai, buvo nuspręsta padaryti drenažą ir padaryti nuolydį nuo namo, kad vanduo subėgtų į drenažą. Todėl buvo numontuoti nuo prieangio du laipteliai ir kai buvo padarytas nuolydis, atgal sumontavo tik vieną laiptelį, nes du nebetilpo ir buvo netikslinga. Iš NMA pateiktų nuotraukų matyti, kad visa žemė yra perkasta ir matosi, jog šie darbai kaip tik tuo metu ir vyko, todėl natūralu, kad nerasti tie du laipteliai, kurie tuo metu buvo numontuoti, nes kitaip buldozeriai būtų juos suvažinėję. Ekspertas D. K. savo vertinimo akte pažymėjo, kad, apžiūrėjus vienbutį gyvenamąjį namą, nustatyta, kad vietoje akte nurodytų 4 laiptelių įrengta 1 laiptelis ir aikštelė prie pagrindinių durų ir 2 laipteliai prie lauko terasos. Pakeitimas padarytas, atsižvelgus į pakilusį žemės lygį po esamo grunto išlyginimo. Norint įrengti projekte numatytą laiptelį, reikėtų pažeminti esamą gruntą apie namą, o tai yra netikslinga, nes atsirastų papildomi darbai bei, pažeminus grunto lygį, vanduo kauptųsi apie namą, o ne būtų nuvedamas nuo jo. Taigi, ekspertas išaiškino, kad atliktas pakeitimas yra neesminis, kadangi laiptai yra skirti patekti į pastatą ir ši galimybė esamoje situacijoje išliko. Be to, reikėjo išspręsti vandens nubėgimą nuo pastato, ko pasėkoje buvo pakeltas gruntas. Ekspertas padarė išvadą, kad esamas vieno laipto neįrengimas neprieštarauja techninio projekto sprendiniams.

Dėl antro aukšto grindų permontavimo A. E. paaiškino, kad antro aukšto grindys buvo sumontuotos ir nudažytos priėmimo-perdavimo metu, bet po vasaros jos pradėjo girgždėti. Atsirado tam tikri tarpai, be to jie dar išsiaiškino, kad lentų storis neatitiko reikalavimų - jos buvo plonesnės. Todėl A. E. surašė statybininkams pretenziją ir jie viską sutvarkė. Tokias grindų permontavimo būtinumo aplinkybes taip pat patvirtino ekspertas, kuris pažymėjo, jog, remiantis 2013-10-09 pretenzija, matyti, kad antrame aukšte buvo perklotos grindys dėl to, kad buvo paklotas netinkamas plotis (vietoje 14 cm buvo paklotas 10 cm pločio) bei esamos lentos išsikraipė. Esamas grindų išsikraipymas atsirado dėl nekokybiškos medienos suklojimo ir pagal esamą situaciją ekspertas galėjo teigti, jog esamas grindų išsikraipymas atsirado vėliau po priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Taigi, esamai situacijai ištaisyti buvo būtina perkloti grindis. Grindų perklojimas negali būti laikomas nukrypimu nuo techninio projekto ar atlikimu ne pagal techninio projekto sprendiniu.

Dėl esamų gipso kartono sienų permontavimo A. E. nurodė, jog gipsą dalyje namo teko sumontuoti iš naujo, nes blogai buvo sumontuota santechnika, dėl ko keli vamzdžiai leido vandenį. Kadangi jis nuolat ten važiuodavo ir prižiūrėdavo darbus, pastebėjo, kad gipsinės sienos yra išsipūtusios. Vėl surašė pretenziją ir viskas buvo sutvarkyta. Dėl gipso kartono sienų permontavimo ekspertas taip pat pažymėjo, kad esamos gipso kartono sienos buvo permontuotos, kadangi buvo netinkamai įrengta santechnika – buvo prabėgimai, kurie sugadino sienas, bei reikėjo perdaryti ventiliacijos angą. Esami prabėgimai atsirado dėl nekokybiškai įrengtos santechnikos, todėl pagal esamą situaciją ekspertas padarė išvadą, kad prabėgimai atsirado vėliau po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Gipso kartono sienų permontavimas nėra nukrypimas nuo projekto.

Dėl rąstinio namo pakalimų antrame aukšte ir jo perdažymo A. E. paaiškino, kad namas nuo pradžių buvo nulakuotas natūralia spalva, bet eigoje nusprendė, kad nori daryti moderniau ir spalvą pakeisti. Buvo perdažytos sienos ir lubos. Atvažiavę NMA specialistai tikrai matė, kad yra dalis namo perdažyta, kita dalis pasilikusi lakuota. Su specialistais bendravimas buvo ne itin malonus, nes jie buvo nusiteikę nedraugiškai jo atžvilgiu ir nepripažino, kad nudažymas yra tas pats kaip ir nulakavimas. A. E. viską darė savo lėšomis, pats nusipirko dažus. Ekspertas D. K. vertinimo akte pažymėjo, kad tiek dažymas, tiek lakavimas yra atliekamas, norint medieną apsaugoti nuo aplinkos poveikio. Todėl nėra skirtumo antro aukšto pakalimai yra padengti dažais ar laku. Bet kuriuo atveju tai yra atliekamos panašios operacijos ir gautas rezultatas yra panašus. Ekspertas nusprendė, kad esami perdažymai buvo atlikti, nes pagal suderinimą buvo nulakuota netinkama spalva. Tai matyti iš V. S. įgalioto asmens A. E. 2013-08-05 pretenzijos. Ekspertas nustatė, kad esamų pakalimų perdažymas nėra nukrypimas nuo projekto arba atlikimas ne pagal techninį projektą.

Dėl pirtelės A. E. paaiškino, kad priėmimo-perdavimo aktuose, dėl kurių suklastojimo jis kaltinamas, lauko pirtelė kaip komplektas yra ir ji sumontuota iš savo lėšų, nes už gautas lėšas nelabai buvo įmanoma ją įrengti. NMA specialistai paprašė specifikacijos, A. E. jos paprašė iš UAB „Litnafta“, nes jie ją buvo pasirengę sau kaip juodraštį. Specifikaciją pateikė NMA specialistams, bet jie pasakė, kad ji yra netinkama ir jiems reikia, kad ji būtų su parašais. Tada A. E. surinko parašus, padarė kaip dokumentą ir pateikė. Toje detalizacijoje pažymėta dėl laiptelių, bet jų nei techniniame plane, nei priėmimo-perdavimo aktuose nėra, jų buvo numatyti du, tiek jų ir yra. Ekspertas D. K. vertinimo akte pažymėjo, kad pagal faktinius apmatavimus nustatyta, jog yra įrengta 51,02 m² terasos ir 1,38 m² panaudota apvadams, kurie įrengti taip pat iš terasinių lentų. Ekspertas nustatė, kad viso paklota terasinių lentų 52,4 m² . Perdavimo priėmimo akte nebuvo nurodytas laiptelių kiekis. Pagal projektą buvo numatyta įrengti 2 laiptelius, po vieną iš kiekvienos pusės. Pagal esamą situaciją įrengti 3 laipteliai. Dėl laiptelių A. E. paaiškino, kad pirtelėje vietoje 4 laiptų įrengti 3, nes dėl vandens bėgimo į namą, teko įrengti drenažą ir nebuvo tikslinga daryti 4 laiptų. Pirtis buvo fiksuota kaip komplektas ir nebuvo detalizuojama. Pagal dokumentus yra nurodyta, kad pirtelė yra įrengta, t.y. su generaliniu rangovu buvo sutaręs, kad pirtelė bus su daline apdaila, viskas turėjo būti įrengta iki dalinės apdailos, rangovas viską taip ir padarė.

Dėl mūrinės sienos ekspertas vertinimo akte nurodė, kad perdavimo-priemėmimo akte nebuvo nurodyta mūrinė siena pirtyje. Pagal projektinius sprendinius pirties patalpas buvo numatyta įrengti iš medinių sienojų ir sieną iš dujų silikato blokelių. Vėliau nuspręsta vidines sienas įrengti iš gipso kartono plokščių. Atlikus sąmatinius skaičiavimu matyti, kad 1 m² dujų silikato blokelių kaina yra 13,98 Eur+PVM, 1 m² gipso kartono pertvara su 50 mm šilumos izoliacija kaina yra 23,78 Eur+PVM. Taigi, esamas pakeitimas eksperto buvo įvertintas kaip neesminis ir tai nėra nukrypimas nuo projekto. A. E. paaiškino, kad neįrengė mūrinės sienos, bet vietoj to jis įrengė dvigubai daugiau gipsinių sienų ir padarė dvigubai daugiau darbo, todėl nesutinka su kaltinimu. Koks skirtumas, ar siena mūrinė, ar daug geresnė ir brangesnė gipsinė siena. Be to, mūrinė siena yra įrengta tarp pirties ir vonios, o visur kitur rengti mūrines sienas buvo netikslinga. Mūrinės sienos buvo numatytos pačiame priminiame techniniame plane. Priėmimo-perdavimo aktuose aiškiai deklaruota – lauko pirtelės įrengimas. Ji ir stovi, žmonės ja naudojasi. Nežino, kodėl ta detalizacija reikalinga. Joje buvo nurodyti darbai, kurie turėjo būti atlikti, bet tie visi darbai ir buvo atlikti, tik gal vietoj mūro pasirinktas gipsas. Detalizacijos paprašė patys NMA specialistai, prašydami duoti pagal ką būtų galima viską surašyti, todėl A. E. ir paprašė statybininkų bei pateikė NMA. Pagal rangos sutartį turėjo būti įrengta lauko pirtelė su daline apdaila. Į tai įeina viso komplekso pastatymas.

Prokurorės teigimu, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad visi UAB „Martin Idea“ aktai, kurie buvo pateikti NMA dotacijos išmokėjimui pagrįsti, A. E. buvo surašomi formaliai, pateikiant juos pasirašyti įmonės buhalterei D. N., kuri net nė karto nedalyvavo atliktų darbų priėmime-perdavime, apie atliktus darbus nieko nežino, juos jai pateikdavo A. E.. Šias aplinkybes betarpiškai teisme patvirtino liudytoja D. N., tačiau teismas dėl jų nieko nepasisakė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinti A. E. tuo, kad jis formaliai surašydavo „Martin Idea“ aktus ir duodavo juos pasirašyti įmonės buhalterei D. N., kuri net nė karto nedalyvavo atliktų darbų priėmime-perdavime, apie atliktus darbus nieko nežino, nėra jokio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad įmonės buhalterė nedalyvavo atliktų darbų priėmime – pardavime, nereiškia, kad darbai nebuvo atliekami, ar atliekami ne ta apimtimi ir ne tais terminais. Jei įmonės buhalterė turėjo pagrindą įtarti, kad darbai neatlikti ar atlikti netinkamai, pati galėjo rodyti iniciatyvą ir atvykti įvertinti atliktus darbus į objektą. Tai, kad darbai buvo atlikti ir objektas eksploatuojamas, patvirtina faktą, kad visgi darbai buvo atlikti, o A. E. dokumentų neklastojo.

Taigi, kaip matyti tiek iš A. E. detalių paaiškinimų, tiek iš eksperto D. K. vertinimo akto, nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad A. E. priėmimo-perdavimo aktuose nurodė klaidinančią informaciją apie atliktus statybos darbus ir šiuo aktus perdavė NMA dotacijai gauti. A. E. paaiškinimai dėl atliktų darbų, dėl darbų trūkumų šalinimo, dėl nežymių statybų eigoje atsiradusių darbų trūkumų, kurių galimai nebuvo įmanoma iš anksto numatyti, yra pakankamai logiški. Taip pat logiški ir A. E. paaiškinimai, kad statybų eigoje keičiasi daug dalykų, pavyzdžiui, padarai šlaitą, o po to pamatai, kad vanduo bėga po pamatais ir juos plauna, todėl tenka perdaryti. Šiuo metu sodyba yra veikianti, veikia jau 2,5 metų. A. E. žinojo, kad niekam nereikia pranešti apie neesminius pakeitimus, nes jie nieko neįtakoja, todėl ir nepranešė. NMA specialistai deklaravo, kad jiems svarbiausia, jog projektas būtų įvykdytas laiku, nes jeigu neužbaigs, tai reiks mokėti delspinigius ir sumažins projekto sumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. E. projektą įgyvendino laiku ir apie tai pranešė NMA specialistams, turėjo visus dokumentus: statybų užbaigimo, kadastrinius matavimus ir jau realiai pradėjo vykdyti veiklą nuo tos dienos, kai pridavė projektą ir paskutinį mokėjimo prašymą. Taigi, jokių A. E. tyčinių nusikalstamų veiksmų (dokumentų klastojimo), teisėjų kolegija neįžvegia, todėl prokurorės prašymas pripažinti A. E. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., t.y. suklastojus statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus ir pateikus juos NMA dotacijai gauti, visiškai nepagrįstas.

BK 207 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė pagal šį straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu. Tačiau tikrovę neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą, subsidiją ir pan. BK 207 str. objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą ir kt. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją ir pan., ir to siekia. Be to, pažymėtina ir tai, kad BK 207 str. sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas kredito (paskolos) gavimo faktas nepriklausomai nuo jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013; 2K-6-677/2016).

Byloje nagrinėjamos paramos suteikimas pagal V. S. paramos teikimo sutartį taip pat gali būti vertinamas kaip subsidija BK 207 str. 1 d. požymių prasme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad V. S., kaip paramos gavėja, teikdama Nacionalinei mokėjimų agentūrai 2011-08-31 paramos paraišką, būtų nurodžiusi kokias nors tikrovės neatitinkančias aplinkybes ar pateikusi suklastotus dokumentus. Su ja buvo pasirašyta paramos teikimo sutartis, pagal kurią prisiimtus įsipareigojimus V. S. vykdė per savo įgaliotą atstovą A. E.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, vykdant paramos sutartį, paramos gavėjos V. S. įgalioto atstovo A. E. parengtuose statybos darbų aktuose buvo nustatyta nežymių neatitikimų tikrovei. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie neatitikimai tikrovei nebuvo grubūs, jie iš esmės neiškreipė tikrovės ir nesąlygojo sprendimų dėl paramos teikimo neteisėtumą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad A. E. nežymūs pažeidimai padaryti tyčia, siekiant suklaidinti sprendimus dėl paramos teikimo priimančią instituciją, tikslu nepagrįstai įgyti teisę į paramą ir tą paramą nepagrįstai gauti.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad statyba yra dinamiškas procesas, vykdant darbus, neretai susiduriama su įvairiomis problemomis, dėl ko pagrįstai gali būti keičiami neesminiai projektiniai sprendimai tam, kad prisitaikyti prie esamos faktinės situacijos ar išspręsti statybų eigoje atsiradusią problemą. Statybų eigoje gali prireikti perdaryti darbus tiek dėl pačių darbų, tiek medžiagų nekokybiškumo, taip pat keisti ankstesnius sprendimus dėl medžiagų panaudojimo, jų kiekio, rūšies ir pan. Šiuo atveju svarbu buvo laikytis paramos gavėjos ir NMA pasirašytos sutarties reikalavimų, darant sprendimus, kurie neatitiko statybų techninio projekto ar/ir pateko į paramos sutarties 17.3 punkto reikalavimų pažeidimą. Teisėjų kolegija vertina, kad paramos sutarties 17.3 punkto nesilaikymas savaime nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Iš bylos duomenų matyti, kad situacija su darbais ir jų atlikimu, jų faktiniu atitikimu techniniam projektui ir statybos darbų aktams, pateiktiems NMA kartu su mokėjimų prašymais, NMA jau buvo žinoma 2013-11-27, kuomet vyko komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdis, kurio metu buvo nuspręsta konstatuoti paramos gavėjos V. S. padarytą pažeidimą, ir taikyti paramos gavėjai padaryto pažeidimo sunkumui proporcingą 50 procentų dydžio sankciją.

Prokurorė pažymėjo, kad bylos duomenimis apgaulė buvo nustatyta prieš trečiajį mokėjimą, 2013-11-06 NMA specialistams atlikus objekto patikrą vietoje. Šias aplinkybes teisme nurodė liudytoja apklausta V. V.. Be to, byloje yra NMA prie ŽŪM 2015-03-31 raštas Nr. BRK3116 (14.5), kuriame pažymima, jog Agentūra nebūtų tenkinusi V. S. prašymo išmokėti paramos lėšas, jeigu būtų žinoma, kad jos kartu su prašymais pateiktuose atliktų darbų aktuose yra neatitikimų.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais prokurorės skundo argumentais, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog situacija dėl darbų atlikimo NMA specialistams buvo žinoma jau 2013-11-06 atlikus objekto patikrą vietoje, o sankcija paramos gavėjai buvo pritaikyta ne dėl darbų, kurių atlikimą kontroliavo A. E., neatlikimo, neteisingos informacijos NMA pateikimo ar paramos sutarties 17.3 punkto pažeidimo, o dėl Pirkimo taisyklių pažeidimo ir paramos sutarties 5.4 punkto pažeidimo (pažeidė organizavo pirkimo procedūrą – rangovo atranką, pažeidė pirkimų organizavimo principus). Taigi NMA, jau 2013-11-06 žinodama apie esamus pažeidimus, susijusius su darbų atlikimu ir duomenų apie jų atlikimą teikimu, nelaikė juos esminiais, sąlygojančiais pačios paramos sutarties neteisėtumą, nenutraukė subsidijos pervedimo paramos gavėjai ir nereikalavo sugrąžinti jau išmokėtą visą subsidijos sumą, o ją tik sumažino 50 procentų ir tik po to, t.y. 2013-12-16 pranešimu Nr.BRK-(14.5)-10255 kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl šio baudžiamojo persekiojimo pradėjimo.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad darbai pagal paramos sutartį realiai yra įvykdyti, gauta parama panaudota pagal paskirtį, t.y. darbams atlikti, objektas yra pastatytas, naudojamas pagal paskirtį kaip kaimo turizmo sodyba, statybos darbų priėmimo – perdavimo aktuose nurodyti nežymūs trūkumai ar pakeitimai yra logiškai paaiškinami tiek paties A. E. nurodytomis aplinkybėmis, tiek eksperto vertinimo išvadoje konstatuotais duomenimis, tiek kita bylos medžiaga. Todėl, nagrinėjamu atveju A. E. veiksmai, surašant statybos darbų perdavimo - priėmimo aktus bei perduodant juos NMA tikslu gauti subsidiją, neįrodo A. E. tikslo ir tyčios apgaule įgyti teisę į paramą.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nustatytos aplinkybės yra galimai tik paramos teikimo sutarties pažeidimai, kurie gali būti ir turi būti įvertinti, taikant sutartyje ir kituose teisės aktuose numatytas administracines, bet ne baudžiamąsias teisines sankcijas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija visiškai pritaria teismo išvadai, kad A. E. veiksmuose nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d. sudėties, todėl A. E. pagrįstai išteisintas ir dėl šios nusikalstamos veikos.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai, iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu, dar smulkiau atsakyti į kiekvieną prokurorės apeliacinio skundo argumentą netikslinga.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 str., įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas bei aiškino ir taikė teisės normas, todėl A. E. pagrįstai pagal BK 300 str. 1 d. ir 207 str. 1 d. išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti prokurorės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Daivos Baliukonienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėGintaras DzedulionisAlenas Piesliakas