- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2-266-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17064-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- J. T.
- Advokatai
- Justas Vilys, Laura Augytė-Kamarauskienė, Laura Augytė
sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei, Marioliai Paškelevič, Vilmai Aleksandravičiūtei, Karolinai Ploutinai, Nijolei Aleksandrovič,
dalyvaujant ieškovei L. M., ieškovės atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovui J. T. (J. T.), atsakovo atstovei advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms G. V., A. A.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. T. (J. T.) dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės L. M. (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys atsakovui J. T. (toliau – ir atsakovas) dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuriuo prašoma: 1) nustatyti, kad atsakovas yra P. M. tėvas; 2) iš atsakovo nepilnamečiui vaikui P. M. priteisti 907 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, pervedant lėšas ieškovei į jos sąskaitą banke; 3) pavesti ieškovei nepilnamečio vaiko P. M. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo 30 865 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. rugpjūčio 17 d.) iki 2019 m. rugpjūčio 17 d.; 5) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu apie du metus, santykiai buvo gana įtempti ir konfliktiški. Ieškovei ir atsakovui dar gyvenant kartu, ieškovė sužinojo, jog laukiasi, tačiau santykių išlaikyti vis tiek nepavyko, todėl ieškovė dar iki dukters P. M. gimimo išsikraustė iš atsakovo namų. (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė dukters, kurios tėvas yra atsakovas. Atsakovas apie numatomą gimdymo datą buvo informuotas, tačiau išvyko į Ispaniją ir gimdyme nedalyvavo. P. M. gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra, o pats atsakovas dėl dukters tėvystės pripažinimo nesikreipė. Atsakovas dukrą buvo aplankęs kelis kartus, tačiau vėliau dingo, prie dukters auklėjimo ir išlaikymo prisidėti atsisakė, su dukra nebendrauja, nesirūpina. Ieškovė su dukra dažnai grįžta į Lietuvą, kadangi nori, kad nenutrūktų P. ryšys su Lietuva, vaikas žinotų ir pažintų savo gimtąjį kraštą. Ieškovė su dukra taip pat daug keliauja po užsienio šalis. Ieškinyje pažymėta, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Mediacija buvo vykdoma nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., tačiau mediacija buvo užbaigta, nes atsakovas sąmoningai vilkino laiką bei nesiekė taikiai išspręsti ginčo.
3. Ieškinyje nurodoma, jog atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei į tai, kad atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už savo vaiką, juo rūpintis ir prižiūrėti, todėl yra tikslinga paskirti DNR ekspertizę ir nustatyti ar atsakovas yra P. M. tėvu, o esant teigiamam testo rezultatui, nustatyti, kad J. T. yra P. M., tėvas, o P. M. yra J. T. dukra.
4. Ieškinyje nurodyta, jog nuo P. M. gimimo atsakovas neteikė jokio išlaikymo, su dukra nebendrauja ir ja nesirūpina, turi būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo vaiko gimimo momento. P. M. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. jau yra praėję daugiau nei trys metai, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už paskutinius trejus metus nuo ieškinio teismui padavimo dienos t. y. 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. Ieškinyje pažymėta, kad P. M. šiuo metu lanko mokyklą – (duomenys neskelbtini), kurioje ugdymo paslaugos kainuoja (duomenys neskelbtini) Eur per metus. Nuo 2022 m. rugsėjo 9 d., ieškovė jau yra sumokėjusi 13 215 Eur mokyklai už P. ugdymą. Ieškovė viena išlaiko dukrytę, moka komunalinius mokesčius, perka maistą, rūbelius, vaistus, vitaminus, moka už apsilankymus pas gydytojus, automobilio priežiūrą, kurą. Taip pat ieškovė su dukra daug keliauja, moka už įvairias pramogas, laisvalaikio praleidimą ir pan. Ieškinyje atkreiptas dėmesys, jog atsakovas turi savo (duomenys neskelbtini) veikiančią nuo (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog turi pastovias, nemažas pajamas. Anot ieškovės, todėl, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, išlaikymo dydis turi būti priteisiamas didesnis nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Anot ieškovės, iš pateiktos dukros poreikių lentelės matyti, jog P. M. poreikių tenkinimas per mėnesį sudaro 1 814,16 Eur, o kadangi vaiko tėvai turi pareigą abu išlaikyti savo vaikus, suma dalinama pusiau, t. y. po 907 Eur per mėnesį kiekvienam iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti nepilnamečiam vaikui P. M. 907 Eur dydžio išlaikymą bei priteisti už paskutinius trejus metus susidariusį 30 865 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant nuo civilinio ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. rugpjūčio 17 d.) iki 2019 m. rugpjūčio 17 d.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas prašo atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, taip pat priteisti iš ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas nurodė, jog paskirti atlikti atsakovo DNR tėvystės nustatymo ekspertizę bei įpareigoti atsakovą ją atlikti, yra teisiškai nepagrįstas ir negali būti tenkintas, nesant paties atsakovo sutikimo. Atsakovo manymu, ieškovė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstai spėja apie jo galimą ieškovės dukters tėvystę, pažeidžia jo teises į privataus gyvenimo gerbimą bei ieškovės, jos dukters ir atsakovo interesų pusiausvyrą, taip pat sukuria sąlygas, manipuliuojant moksliniais tyrimais, padaryti atsakovui pakartotinę neturtinę žalą.
7. Atsakovo teigimu, nepaisant to, kad atsakovas ir ieškovė turėjo intymių santykių, tačiau jie kartu negyveno, be kita ko, ieškovė tuo pačiu metu turėjo ir kitų partnerių. Visos pažinties metu atsakovo ir ieškovės santykiai buvo nepastovūs ir konfliktiški (tą pažymi ir pati ieškovė), o ieškovės dukters galimo pradėjimo metu atsakovas ir ieškovė nebuvo drauge, priešingai – tuo laiku ieškovė laiką leido galimai su kitu asmeniu, buvusiu savo draugu. Be kita ko, ieškovė penkerius metus nesikreipė į atsakovą nei su prašymu pripažinti tėvystę, nei dėl pagalbos vaikui, o tai tik patvirtina, kad ieškovė pati abejojo savo teiginių dėl galimos atsakovo tėvystės tikrumu. Atsakovas pažymi, jog ieškovės ir jo „santykiai“ nutrūko dar iki jos dukters gimimo, ieškovė penkerius metus kūrė savo ir dukters gyvenimą, todėl atsakovas niekada net neturėjo pagrindo įtarti, kad ieškovės susilauktas kūdikis yra jo vaikas. Tai, kad atsakovas kartą po vaiko gimimo aplankė ieškovę ir jos dukterį, parodo tik atsakovo žmogiškumą palaikyti ieškovę jai tokiu svarbiu momentu. Be kita ko, tai tik rodo, kad atsakovas nebėgo, nesislėpė ir nevengė ieškovės po jos dukters gimimo, tačiau pati ieškovė nekėlė vaiko tėvystės klausimo. Atsiliepime pažymėta, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįsti jo tikėtiną ieškovės dukters tėvystę, t. y. ieškovė ir atsakovas tik palaikė tarpusavio bendravimą, tačiau bendro ūkio nevedė, nors teoriškai intymių santykių turėjimas ir yra pakankamas pagrindas gyvybei pradėti, tačiau galimo ieškovės dukters pradėjimo momentu atsakovas ir ieškovė nebuvo kartu, būtent tai ir tapo dar viena priežastimi, paskatinusia baigti bandymus kurti ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius. Pažymėta, jog ne atsakovas, o ieškovė vengė dalytis pareigomis vaikui, kadangi jeigu ieškovė, gimus vaikui, būtų patvirtinusi, kad tai yra atsakovo kūdikis, jis neabejotinai būtų prisidėjęs prie jos auginimo ir būtų dalyvavęs ją auklėjant, nepaisant jo santykių su ieškove, tačiau būtent ieškovė paneigė net ir mažai tikėtiną atsakovo tėvystės galimybę ir toliau savo ir vaiko gyvenimą kūrė savarankiškai. Ieškovė taip pat nesiekia užtikrinti vaikui teisę pažinti tėvą, o tik siekia užsitikrinti materialinę gerovę atsakovo sąskaita, kas, neabejotinai, pažeidžia vaiko, ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyrą.
8. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį taip pat nurodyta, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovas nėra ieškovės dukters tėvas, ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis neatitinka nei vaiko poreikių, nei atsakovo galimybių, nei protingumo ir proporcingumo principų. Pavyzdžiui, minimalus mėnesinis atlyginimas dirbančiam suaugusiam žmogui, kuris, tikėtina, vidutiniškai išlaiko dar bent vieną asmenį, Lietuvoje 2023 m. yra 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius (priklausomai, nuo kaupiamos senatvės pensijos), tuo tarpu ieškovė bando įtikinti teismui, kad vien jos nepilnametės dukters poreikiai per mėnesį sudaro 1 814,16 Eur.
9. Atsakovas nurodė, kad kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė ir patikslintą vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, neva vaikui išlaikyti reikalinga išlaidų suma. Atsakovas pastebi, jog bene didžiausią jos dalį sudaro ieškovės dukters ugdymas užsienio valstybėje, Ispanijoje, kur šiuo metu ieškovė gyvena su dukterimi, taip pat kelionės išlaidos. Be kita ko, atsakovo nuomone, neproporcingai didelės yra išlaidos žaislams, drabužiams, taip pat sveikatos priežiūrai ir laisvalaikiui. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė vaikui gimus įsitikinti savo tėvyste, todėl jis nedalyvavo šio vaiko ugdyme ir auklėjime, o ieškovės sprendimas išvykti su vaiku gyventi į užsienio šalį, leisti vaiką į atitinkamą ugdymo įstaigą, buvo vienasmenis ieškovės sprendimas. Atsakovo įsitikinimu, tuo atveju, jei ieškovės dukrai būtų nustatyta jo tėvystė, visų pirma, jam turi būti sudarytos sąlygos užmegzti ryšį su vaiku. Atsakovo teigimu, jis ne dėl savo kaltės nedalyvavo vaiko auklėjime ir ugdyme visą šį laiką, todėl jei būtų nustatyta jo tėvystė, atsakovas prašys, kad su juo būtų derinamos ir vaiko poreikių tenkinimo galimybės, t. y. ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigos, laisvalaikis ir pan. Lygiai taip pat turės būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri, dėl ieškovės vienasmeniško sprendimo išvykti, bus sunkiau įgyvendinama ir pareikalaus papildomų šalių išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovas nesiekia riboti ieškovės teisės laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, tačiau, jei būtų nustatyta atsakovo tėvystė, dabartinė situacija akivaizdžiai pažeistų vaiko, ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kadangi atsakovui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti vaiko gyvenime anksčiau, atsakovui net nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo poziciją dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, taip pat dėl ieškovės vienasmenio sprendimo išvykti, dabar atsakovui tektų didesnės tiek laiko, tiek finansinės sąnaudos, nes atsakovas, siekdamas bendrauti su vaiku, turėtų dengti dalį vaiko ar savo kelionės išlaidų, be to, sugaišti nemažai laiko kelionei, o ne pačiam jos tikslui – bendravimui su vaiku. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos vaiko žaislams, drabužiams, sveikatos priežiūrai yra vargu ar adekvačios. Kadangi pragyvenimo lygis Ispanijoje ir Lietuvoje šiuo metu yra panašus, atsakovas pats augina mažametį vaiką, sunku patikėti, kad penkerių metų amžiaus vaikui turi būti nuolat atnaujinami žaislai, dekoruojamas kambarys ar prabangiai švenčiamas gimtadienis. Vaiko ugdymas yra dėmesys jam, kartu praleidžiamas laikas, o ne vis nauji blizgučiai. Atsakovo nuomone, net jei ieškovė ir patiria tokias išlaidas, tai tikrai nėra susiję su vaiko vystymosi poreikiais – priešingai, tai daugiau skirta pačios ieškovės poreikių tenkinimui, nes tai buvo jos sprendimas išvykti, jai reikia įsitvirtinti naujoje šalyje atitinkamame sluoksnyje, todėl ji nori gyventi tam tikrame regione ir vaiką leisti į atitinkamą ugdymo įstaigą, rengti vis naujais drabužėliais ir aprūpinti madingiausiais žaislais. Atsakovas pažymėjo, jog remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas skyrium gyvenančiai nepilnametei dukrai S. T. teikia beveik perpus mažesnį išlaikymą, nei reikalauja ieškovė.
10. Taip pat, atsiliepimu į patikslintą ieškinį yra nesutinkama dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, kadangi vaiko išlaikymo dydis turi atitikti realius vaiko poreikius, o ne vieno iš jo tėvų įsivaizduojamus poreikius, neatspindinčius nei vaiko, nei tėvų galimybių. Atsakovas ne dėl savo kaltės negalėjo rūpintis vaiku, t. y. jis nevengė savo pareigų vaikui vykdymo, tik apie jas nežinojo, nes pati ieškovė neigė jį esant jos dukters tėvu. Atsakovo nuomone, ieškovė įsiskolinimo dydį paskaičiavo pagal dabar, neva, esamus vaiko poreikius, tačiau laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą, ieškovė su dukterimi gyveno Lietuvoje, mergaitė nelankė ugdymo įstaigos užsienio valstybėje, kurią lanko šiuo metu, todėl ieškovės patirtos išlaidos vaikui išlaikyti, kurias ji patyrė šiuo trejų metų laikotarpiu, neabejotinai buvo mažesnės ir kurių ieškovė apskritai niekaip nepagrindžia.
11. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje.
12. Tarnyba nurodė, jog remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeima Skyriui dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, neteikiamos socialinės paslaugos.
13. Išvadoje nurodoma, jog ieškovė teismo prašo priteisti didesnį išlaikymą vaikui. Tarnybos nuomone, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pareikštas P. M. interesais. Taip pat, nustačius, kad atsakovas yra nepilnametės tėvas ir neteikė išlaikymo vaikui, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti irgi tenkintas.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
14. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslintą ieškinį pilna apimtimi.
15. Papildomai ieškovė paaiškino, jog su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) mėnesį, santykiai prasidėjo labai greitai, kartu vyko į keliones, susipažino su jos tėvais, vėliau su jo šeima. Santykiai tęsėsi iki (duomenys neskelbtini) mėnesio, o vasarą pastojo. Iš atsakovo išsikraustė dėl jo smurto, nusprendė nesuteikti tėvystės, kad nenuskriaustų vaiko, o tik kai paaugs. Kelionių metu yra sulaužęs ieškovės 3 telefonus, kvietė net policiją. Išsiskyrimai buvo dienai, savaitei. Ieškovė nurodė, kad yra atsakovą kvietė į krikštynas pabūti su vaiku. Ieškovės teigimu, 2017 m. rugpjūtį ar spalį, jau atsirado kita moteris. Nurodė, jog lytiniai santykiai buvo (duomenys neskelbtini), po to išvyko 3 savaitėms į (duomenys neskelbtini), kai grįžo, susitaikė – atsakovas pasiėmė oro uoste. Ieškovės teigimu, pradžioje galvojo negimdyti, tačiau atsakovas atkalbėjo. Nurodė, jog ieškovę ir atsakovą giminės, artimieji laikė pora, kartu leisdavo laiką. Ieškovės teigimu, abejonių dėl tėvystės neturi. Ieškovė nurodė, kad iš Lietuvos nusprendė išvykti, nes verslas buvo su Rusija ir Ukraina, todėl teko dėl karo ieškoti išeičių.
16. Dėl išlaikymo dydžio, ieškovė nurodė, Lietuvoje už darželį mokėjo 500 Eur per mėnesį, tuo tarpu Ispanijoje – 800 Eur. Ispanijoje gyvena beveik metus, ispaniškai dukra dar nekalba. Nurodė, jog šiuo metu dukra mokosi privačioje mokykloje, kalba laisvai angliškai, mokykloje komfortiška aplinka, taip pat šalia namų. Mokykloje yra privaloma uniforma, programėlės, kuprinės. Mokslai brangsta kasmet po vidutiniškai 200 Eur per metus. Visgi norėtų, kad dukra lankyti tą pačią mokyklą iki galo. Ieškovė taip pat nurodė, kad stengiasi atostogauti 1 ar 2 kartus per metus, kadangi mergaitė auga tokioje aplinkoje, kur vaikai daug keliauja, dalinasi įspūdžiais. Ieškovės teigimu, mergaitė labai mėgsta lego. Nurodė, kad žaislų pirkimą riboją, kartais perka už gautus apdovanojimus mokykloje. Nurodė, kad išsipirko sveikatos draudimą, nes mergaitė dažnai serga. Ispanijoje eina į zoologijos sodus. Nurodė, jog šiuo metu nuomojasi būstą, nuomos sutartis neterminuota, nuoma apie 2 000 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
17. Ieškovė dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad atsakovas niekuo neprisidėjo. Buvo nupirkęs vežimą, kėdutę ir bet viską atėmė, kai išėjo. Sakė, bus jo kitiems vaikams. Pasak ieškovės, atsakovas yra pasidaręs DNR teistą, išsiųstas anoniminiu būdu, buvo teigiamas, tą patį sakė N. K.. Nurodė, jog atsakovas atvažiavo vėlai vakare, ji laikė dukrytę, jis paėmė dukros seiles, palaukė kol išdžius, įsidėjo į įpakavimą ir išsivežė. Po 2 mėn. sužinojo, kad testas teigiamas. Nurodė, jog atsakovas 2018 m. sausį buvo atvažiavęs, atvežė batukus dukrai, gal norėjo susitaikyti, bet nepavyko.
18. Ieškovė patikslino, jog kai pastojo, planų tarsi buvo – vaikščiojo kartu pas psichologą, bet kai tiek pykosi, kaip ir nenorėjo, kad vaikas būtų traumuotas. Nurodė, jog lytinių santykių metu nesisaugojo, nes buvo 1 diena po mėnesinių, kadangi 2 metus tai veikė, bet tą kartą nesuveikė. Nurodė, kad nėštumo testą darė kartu, ji nepatikėjo, vyko į (duomenys neskelbtini) kliniką. Nurodė, kad neturėjo jokių kitų lytinių santykių, siekiant įsitikinti, kad vaikas yra atsakovo.
Šalies argumentai
19. Ieškovės atstovas advokatas Justas Vilys teismo posėdžių metu nurodė, kad išlaikymo dydis yra racionalus, taip pat yra įsitikinę, kad tėvystė buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovas atsisako darytis DNR testo, todėl galima vertinti kaip tėvystės įrodymą. Atstovo teigimu, pareigą rūpintis vaiku atsakovas stato prieš nenorą, o tėvas negali atsisakyti nuo savo pareigų. Taip pat nurodė, kad atsakovas vengė mediacijos, nes žinojo DNR rezultatus, vilkino visą procesą, kad nutolinti 30 000 Eur išmokėjimą. Nurodė, jog atsakovas nėra ligotas, nedarbingas, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo pilna apimtimi.
20. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio tiesiog sako tai, ką norėtų jos atstovaujamasis girdėti. Atstovas replikuodamas į atsakovo atstovės teiginius dėl DNR testo nurodė, kad atstovė šviesmečiais nutolusi nuo realybės, jeigu DNR testo neužtenka.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka.
22. Nurodė, kad atsakovas su ieškove bendravo, bet neturėjo nuolatinio bendravimo. Nurodė, jog negyveno kartu – keliavo, pramogavo. Kai susipažino, ieškovė gyveno su savo tėvais. Jo bute gyveno, bet labai trumpai – ją iškraustė jos tėvas. Atsakovo teigimu, žinia apie vaiką buvo kaip iš dangaus, jau buvo išsiskyrę. Bandė daryti žingsnį atgal ir taikytis, tačiau jos žinutė, kad vaikas ne jo, nutraukė viską. DNR tyrimas jo iniciatyvą, bet tik, kad ieškovė nesužinojo. Pasak atsakovo, DNR tyrimas buvo sugadintas (atėjo atsakymas), pasakė, kad reikia kartoti, taigi nusprendė viską paleisti ir nebekovoti su vėjo malūnais. Atsakovas nurodė, kad gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kv. m. bute, važinėja ne su naujausia mašina. Patvirtino, kad buvo kviečiama policija, lauže telefonus, nes ji rašinėjo nepadorias žinutes kitiems žmonėms. Nurodė, kad su nauja moterimi – N. susipažino skyrybų su L. fone.
Atsiliepimas
23. Atsakovas nurodė, kad pradžioje draugystės ieškovės alga siekė 1 000 Eur, o batams galėjo išleisti apie 1 300 Eur. Nurodė, kad per gimtadienį 2017 m. santykių panašu, kad turėjo, bet buvo daug alkoholio, ryte turėjo bėgti, kad jos tėvai nepamatytų. Atsakovo teigimu, DNR atsakymas atėjo elektroniniu paštu, bet jo nerado. Atsakovo teigimu, jis turi butą, moka paskola apie 800 Eur per mėnesį. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) 5 dienas per savaitę, pajamos siekia apie 3 500 – 4 500 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vienas iš savininkų. Gauna dividendus, kurias įtraukė į mėnesines pajamas (fiksuotas atlyginimas – 1 800 Eur per mėnesį). Atsakovo teigimu, turi santaupų apie 14 000 Eur sąskaitoje. Turi du išlaikytinius – dukra, gimusią (duomenys neskelbtini), bei sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini). Neįgalumo neturi, bet po skyrybų su N. gal 1,5 metų vartojo (duomenys neskelbtini), dabar kartais turi vartoti (duomenys neskelbtini).
24. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė dėl Ispanijos galvojo jau daug anksčiau. Nurodė, kad jokios paramos ieškovės dukrai nėra teikęs. Nurodė, kad dėl kitų vaikų tėvysčių ginčų nebuvo – gyveno, bendravo, nebuvo dramų. Nurodė, kad dukrai teikia išlaikymą su indeksavimu, tačiau su dukra nebendrauja, nesimato – motina su dukra gyvena Rusijoje. Dabar pradėjo bendrauti daugiau, siuntinėja nuotraukas. N. kartais atvažiuoja į Lietuvą, pabūna 2 ar 3 mėnesius, dukra tuo metu būna pas senelius (duomenys neskelbtini).
25. Nurodė, jog su ieškovės dukra matėsi, kai atvažiavo DNR testo, gal dar kartą atsitiktinai pernai vasarą. Po dukters gimimo, ieškovė nesikreipė dėl tėvystės, tačiau paskui vieną kartą kreipėsi dėl pinigų lovytei, o kitą kartą dėl krikštynų. Buvo bendravimas daugiau apie finansus (2018 m.). Vieną kartą parašė dėl dantų. N. sakė, kad turėjo santykius, yra vaikas, tėvas neaiškus (pasakė, kai susipažino su N.). Nurodė, kad teigiamo testo nepamatė – žino tik ieškovės pasakymą, kad tai ne jo vaikas. Nurodė, kad DNR testą darė, nes galvojo, kad ieškovė blefavo, todėl dėl šventos ramybės nusprendė padaryti. Testo atvažiavo darytis į ieškovės namus. Nurodė, kad elektroniniu paštu naudojasi tuo pačiu į kurį atėjo DNR atsakymas. Atsakovo teigimu, ieškovės tėvai turi verslų, ieškovė turi gražų gyvenimą, padeda tėvui. Tėvas grasino, kad jeigu bendraus su atsakovu, atims akcijas. Gimus vaikui, ieškovė sakė, kad pati rūpintis vaiku. Nurodė, kad atsakovo ir ieškovės santykiai buvo be įsipareigojimų, be ateities, kelionių metu gyvendavo viename kambaryje.
26. Atsakovas nurodė, kad DNR testo atsisako, nemėgsta azartinių žaidimų. Nenori, kad būtų lendama į jo kūną, nenori, kad priverstų priimti kažką prieš jo valią. Ieškinys atrodo kaip verslo planas. Nurodė, kad vaiko interesų žinoti tėvą, nelaiko svarbesniais už savo patirtą stresą santykiuose su ieškove.
27. Atsakovas taip pat nurodė, kad jautė spaudimą bei nekorektišką elgesį iš ieškovės atstovo dėl posėdžių perkėlimų, pertraukimų, kuomet atsakovas teikdavo paaiškinimus. Atsakovo teigimu, jis yra nukentėjęs nuo ieškovės dėl neadekvataus elgesio, įžeidimų, kai kurie draugai nusisuko, jis patyrė darbinių nuostolių. Anot atsakovo, ieškovė laisvai elgėsi su kitais vyrais.
28. Atsakovo atstovė advokatė Laura Augytė-Kamarauskienė teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai ir turi būti atmestas. Nurodė, jog DNR testo prašymas nepagrįstas, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė. Atstovės teigimu, DNR testo atsisakymas – ne prezumpcija tėvystei, o turi būti įrodinėjama ieškovės. Jos teigimu, byloje esantys įrodymai kelia pagrįstų abejonių – šalys tik palaikė tarpinį bendravimą, keliavo, pramogavo, bet bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, taip pat pati ieškovė nedavė galimybių bendrauti su vaiku, 5 metus kūrė gyvenimą ne Lietuvoje. Ieškovė taip pat paneigė tėvystę, parašydama, kad tėvas – ne jis. Atstovės teigimu, nuo vaiko gimimo nei karto nesikreipė į atsakovą dėl bendravimo su vaiku, nei dėl išlaikymo. Atstovė nurodė, kad net vaiko pradėjimo dieną, turėjo kitų santykių. Taip pat ieškovės teiginiai dėl smurto yra deklaratyvūs, kadangi nėra objektyvių įrodymų apie smurtą prieš vaikus.
29. Atsakovo atstovė nurodė, jog nesutinka, kad darytas DNR testas buvo teigiamas. Faktas, kad buvo geranoriškai bandoma atlikti DNR, neparodo, kad testas teigiamas. Atsakovo papildė, jog nors testas ir būtų teigiamas, tai nėra teismo eksperto išvada, o tiesiog būtų vienas iš įrodymų. Taip pat, atsakovas nevengia tėvystės, kadangi pripažino kitų dviejų vaikų tėvystę.
30. Atsakovo atstovė dėl ieškovės prašomo išlaikymo nurodė, kad didžiąją dalį išlaikymo sudaro ugdymo įstaiga Lietuvoje darželis kainavo 480 Eur per mėnesį, tuo tarpu Ispanijoje dvigubai daugiau. Atstovės teigimu, ieškovė išvyko į Ispanija, geresnio pragyvenimo lygio regioną, susijusį su jos šeima, verslu. Ieškovės pajamos siekia apie 6 000 Eur per mėnesį, o atsakovo – 1 800 Eur per mėnesį, taip pat gauna nereguliarius dividendus, išlaiko du vaikus. Atstovė nurodė, jog visi vaikai lygūs, taigi atsakovas turėtų skirti virš 2 000 Eur per mėnesį vien vaikų išlaikymui. Atstovės teigimu, išlaikymo įsiskolinimo suma taip pat nėra pagrįsta ir įrodyta. Atsakovas išlaikymo neteikė, nes apie tokią pareigą nežinojo.
31. Byloje liudytoja apklausta N. K. nurodė, jog yra buvusi atsakovo žmona, turi bendrą dukrą S., gimusią (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog su ieškove šiuo metu yra draugės, nes turi dukras, kurios yra seserys, taigi nusprendė, jog turi bendrauti. Liudytojos teigimu, apie tai, kad reikės liudyti, sužinojo iš ieškovės. Anot liudytojos, ieškovė sakė, kad turės pasakyti apie tai, kad atsakovas yra P. tėvas.
32. Liudytojos teigimu, kai su atsakovu buvo kartu, jis sakė, kad pas jį yra dukra, bet ieškovė neleidžia bendrauti, taip pat, kad laukė dukros gimimo. Anot moters, atsakovas nelabai mėgo apie tai kalbėti, bet pripažino, kad turi dukrą. Moteris žino, kad atsakovas porą kartų yra aplankęs P., pavežiojo vežimėlyje, bet tik pačioje pradžioje, o vėliau visiškai susipyko su ieškove.
33. Moteris nurodė, jog skyrybų metu su atsakovu, ji pati susirado ieškovę per socialinius tinklus, kadangi norėjo sužinoti kodėl ieškovė nuo atsakovo išėjo, kodėl nebendrauja su vaiku. Nurodė, jog atsakovas saugojo ieškovės vaiko ultragarso fotografiją. Moters teigimu, DNR testo atsakymas buvo toks, jog atsakovas yra P. tėvas. Moteris atsimena, kai abu buvo Kipre ir ji labai pergyveno dėl atsakovo, nes nepažinojo ieškovės, parekomendavo atsakovui rašyti dukrai laiškus, dienoraštį, kad galėtų suaugusi dukra paskaityti. Moteris pažymėjo, jog tuo metu jai nekilo noras susirasti ieškovę, kadangi labai mylėjo atsakovą, santykiai buvo labai geri, juo tikėjo, todėl nenorėjo su ja bendrauti, net kažkiek pavydėjo jai. Nurodė, kad atsakovas ir ieškovė santykių pabaigoje stipriai pykosi, buvo ir fizinio smurto, ji daug verkė, be to, norėjo, kad susipažintų ir bendrautų su dukra.
34. Moteris paaiškino, jog šiuo metu su atsakovu nėra jokių santykių – išsiskyrė, turi bendrą dukrą, atsakovas ir jo mama su ja nebendrauja, neskambina, bet atsakovas siunčia išlaikymą. Šiuo metu padavė ją į teismą, kadangi atsakovas siekia sumažinti išlaikymo dydį, grasino atimti išlaikymą, jeigu liudys teisme. Moters teigimu, 2020 m. kartu su dukra išvažiavo į Rusiją. Moteris patikslino, kad dėl jos dukros pripažinimo abejonių nebuvo, kadangi pradžioje pastojo, o 8 mėnesio nėštume susituokė.
35. Moteris nurodė, kad spintoje rado albumą su daug atsakovo ir ieškovės nuotraukomis, daugiausiai iš kelionių, ten jie labai laimingi, mylintys. Santykių su atsakovu neaptarinėjo, nuotraukų jis pats nerodė, pati rado.
36. Liudytojos nuomone, P. yra atsakovo dukra, nes jos su S. labai panašios – matyti, kad jų tėvas tas pats. Mergaitė verta, kad tėvas su ja bendrautų. Moters teigimu, jeigu būtų ne tėvas, pasidarytų DNR testą ir nebūtų problemų.
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad šeima Tarnybai nėra žinoma. Nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo bei rašytinę išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl tėvystės nustatymo
39. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė L. M. yra vaiko P. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie P. M. tėvą nėra.
40. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
41. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
42. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Pažymėtina, kad apie ekspertizės atsisakymą spręstina ne vien iš nenuvykimo į ekspertinę įstaigą fakto ir to priežasčių, kartu vertintina ir atsakovo pozicija skiriant ekspertizę, jos pagrindimas, samprotavimai apie ekspertizės būtinumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Kaip minėta, atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes reglamentuoja CK 3.148 straipsnis, papildomai CPK 389 straipsnis, kuriuose išskiriami du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019 papildomai išaiškinta, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).
43. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad atsakovas J. T. vengė DNR ekspertizės atlikimo, nesant tam jokių objektyvių priežasčių. Teismo proceso metu atsakovas savo atsisakymą atlikti DNR ekspertizę grindė tiesiog savo subjektyviu nenoru, jog būtų atliekamos intervencijos į jo kūną, taip pat argumentavo tuo, jog ieškovė jam yra nurodžiusi, jog vaikas – ne jo. Be to, jis jau buvo atlikęs DNR tyrimą, kurio rezultatų jis negavo dėl netinkamo mėginio, o kartoti nenorėjo, kad nebūtų sukeltas papildomas stresas.
44. Taigi, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas vengė ir atsisakė DNR ekspertizės atlikimo. Atsakovui nepagrindus jokių pateisinamų savo tokio elgesio priežasčių, tokį atsakovo elgesį (atsisakymą atlikti DNR ekspertizę) galima vertinti kaip sąmoningą vengimą ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas (neatlikta ekspertizė) būtų patvirtinusi (contra spoliatorem prezumpcija), kadangi nekonstatuotas atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę svarbių priežasčių, paneigiančių jo tėvystę, buvimas. Toks atsakovo elgesys (atsisakymas DNR ekspertizės atlikimo, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių toks tyrimas negalėtų būti atliktas), bei byloje nustatytų aplinkybių visetas (abiejų šalių paaiškinimai, jog jie keletą metų bendravo, turėjo lytinių santykių, be to, pats atsakovas pripažino, jog (duomenys neskelbtini) kartu su ieškove šventė jos gimtadienį ir neneigė, jog tuo metu turėjo lytinių santykių, kurių galimai nepamena) leidžia pripažinti tokį atsakovo elgesį siekiu išvengti tiesioginio įrodymo, kad jis yra ieškovės dukters tėvas, gavimo.
45. Taigi, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nebuvo suinteresuotas šioje byloje be svarbių priežasčių DNR tyrimo atlikimu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas DNR ekspertizę atsisakė atlikti be svarbių priežasčių. Taigi toks atsakovo atsisakymas atlikti DNR ekspertizę laikytinas kaip papildomas argumentas greta kitų įrodymų, pripažįstant ieškovės vaiko tėvystę.
46. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
47. Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai dėl jos ir atsakovo bendravimo buvo įrodinėjami ir kitais bylos duomenimis. Byloje pateikti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai (apie tarpusavio santykius, pykčius, norus, santykių pabaigą, keliones, laisvalaikį, dantų tvarkymą, butų įrengimą, remontą, apie galima nėštumą, taip pat derinamas tėvystės tyrimas ir t. t.), nuotraukos, iš kurių matyti, jog šalys bendravo kaip pora, turėjo lytinių santykių. Šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu teismui taip pat neleidžia daryti priešingos išvados. Vien tai, kad šalių santykiai buvo itin konfliktiški ar kad kartu jie gyveno ne ilgą laiką, neleidžia daryti išvados, jog šalys nebendravo kaip pora. Pažymėtina, jog nors atsakovo atstovė, neigdama galimą atsakovo tėvystę, akcentavo šalių bendro ūkio nevedimą, ši aplinkybė nelaikytina reikšminga. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog netgi vyrui ir moteriai nuolat negyvenant kartu, nevedant bendros buities, tačiau turint lytinių santykių, galimybė moteriai pastoti egzistuoja. Todėl šiuo atveju, šalims šios aplinkybės neneigiant, vien bendros buities nebuvimas savaime neleidžia spręsti, jog neegzistuoja tikimybė, kad ieškovė po santykių su atsakovu galėjo pastoti. Be to, teismo vertinimu, reikšminga aplinkybe laikytina abiejų šalių nurodyta aplinkybė, jog ieškovės gimtadienio šventime dalyvavo atsakovas. Ieškovė patvirtino užtikrintai, atsakovas to neneigė, kad šalys tą kartą taip pat turėjo lytinių santykių, kurių metu nesisaugojo.
48. Taip pat į bylą pateikti ieškovės susirašinėjimai su liudytoja N. K., kuriuose būtent liudytoja užkalbina ieškovę ir kalba apie ieškovės dukterį taip, kaip net nebūtų abejonių, jog ji yra atsakovo dukra. Teismo posėdžio metu liudytojos teikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog liudytoja apie ieškovės dukrą žinojo iš atsakovo ir būtent iš atsakovo kalbų sprendė, jog P. yra būtent jo dukra, kas rodo, jog atsakovui tuo metu taip pat nekilo abejonių dėl tėvystės.
49. Atsakovo argumentai, jog pati ieškovė susirašinėjimų metu jam nurodė, jog vaikas yra ne jo, šiuo atveju, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų visumą, laikytini nereikšmingais. Įvertinus šalių bendravimo pobūdį, akivaizdu, jog pora tarpusavyje bendravo itin konfliktiškai, dažnu atveju stengdamiesi vienas kitą įžeisti. Ieškovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai šiuo klausimu tik sustiprina teismo įsitikinimą – ieškovė nurodė, jog taip rašydama atsakovui, siekė jį įskaudinti. Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų apie tai, kad panašiu laikotarpiu ieškovė būtų turėjusi santykių su kitais vyrais, byloje nėra. Vien jos grasinančio pobūdžio žinutės, vertinant jas bendrame šalių tarpusavio bendravimo kontekste, neįrodo santykiavimo su kitu asmeniu fakto. Be to, teismo posėdžio metu, davusi priesaiką, ieškovė neigė turėjusi lytinių santykių su kitu vyru panašiu laikotarpiu.
50. Tarnyba, teikusi byloje išvadą, taip pat palaikė ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir prašė šį reikalavimą tenkinti, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnis), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), daroma išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, jog ieškovės vaiko P. M. tėvas yra atsakovas J. T., todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra tenkinamas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos medžiagą, toks teismo sprendimas atitiks vaiko interesus ir bus teisingas.
Dėl periodinio išlaikymo priteisimo
51. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės P. M. tėvai.
52. Ieškiniu reikalaujama priteisti periodinį išlaikymą nepilnametei P. M. po 907 Eur/mėn. Byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovas šalių nepilnametei dukrai P. M. išlaikymo neteikia. Taigi yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
53. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
54. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
55. Remiantis teismų praktika, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, minimali mėnesinė alga 2024 metais – 924 Eur, atskaičius mokesčius 2024 metais ši suma sudaro apie 709 Eur (2023 metais MMA atskaičius mokesčius sudarė apie 633 Eur, 2022 metais – apie 534 Eur). Taigi orientacinis vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam tėvui, kurio dydžio, remiantis kasacinio teismo praktika, nereikia įrodinėti 2024 metais yra apie 355 Eur (2023 metais atitinkamai buvo 275 Eur, 2022 metais – 230 Eur). Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
56. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo 907 Eur periodinį išlaikymą (t. y. viršijantį orientacinį dydį). Teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog nurodoma suma yra neabejotinai išleidžiama šalių dukters poreikių tenkinimui. Taip pat įvertintina, jog dalis šių išlaidų susidaro dėl to, jog ieškovė savo iniciatyva išvyko su dukra gyventi į Ispaniją, ten nutarė dukrą leisti į privačią ugdymo įstaigą, gyventi prabangesniame kvartale, užtikrinti, jog dukra gerai jaustųsi toje aplinkoje, atitinkamai tam išleidžiant didesnes sumas. Sutiktina su atsakovu, jog dalis išlaidų galimai yra neprotingai didelės (žaislams, rūbams, kelionėms ir pan.), todėl iš dalies turėtų būti mažinamos. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, jog ne tik šalys nebendrauja tarpusavyje, tačiau ir atsakovas nuo dukters gimimo iš esmės nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku, juo rūpintis, prisidėti prie kasdienės priežiūros, todėl visa dukters priežiūros, užimtumo našta tenka vienai ieškovei. Nors atsakovas, teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, jog dukters gyvenime nedalyvavo, nes jam nebuvo sudaryta galimybė vaikui gimus įsitikinti savo tėvyste, byloje pateikti įrodymai visiškai paneigia šiuos atsakovo teiginius – šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovui išreiškus pageidavimą atvykti su rinkinuku tėvystės testui atlikti, ieškovė nurodė, jog jis galintis atvykti bet kada, o tuo metu ji su dukra gyveno Lietuvoje (į Ispaniją išvyko tik 2022 metais). Be to, atsakovas šį testą ir atliko, tačiau jo rezultatų nepateikė nei ieškovei, nei teismui, nurodydamas, jog neva mėginys buvo paimtas netinkamai. Tačiau logiškų paaiškinimų, kodėl tokiu atveju testo neatliko pakartotinai, nepateikė.
57. Taip pat nagrinėjamoje byloje svarbia laikytina aplinkybė, jog atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus. Iš atsakovo paaiškinimų bei pateiktų dokumentų (2022 m. gruodžio 23 d. DOK-208423) nustatyta, jog kartu su atsakovu gyvena (duomenys neskelbtini) gimęs jo sūnus F. T. (F. T.), išlaikymo dydis teismo sprendimu ar šalių sutartimi sūnui nėra nustatytas. Dukra S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo gyvena su motina N. K. (liudytoja šioje byloje). Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta J. T. ir N. K. santuoka, teismas patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodytos sutarties 2.1 punktu, šalys susitarė, jog „Atsižvelgiant į tai, kad dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina N. K., tėvas J. T. teikia išlaikymą nepilnametės dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas) kas mėnesį po 500 (penkis šimtus) Eur pradedant mokėti nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės ir indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Taigi, įvertinus indeksaciją, dukters S. išlaikymui skiriamos sumos 2022 metais sudarė 553 Eur/mėn., 2023 m. – 673 Eur/mėn., o 2024 m. – 681 Eur/mėn. Pažymėtina, jog minėtoje byloje dėl tokios S. T. išlaikymo sumos šalys susitarė laisva valia, todėl akivaizdu, jog paties atsakovo nuomone, vaiko išlaikymui, jo poreikių tenkinimui tokia suma yra reikalinga. Be to, teikdamas atsiliepimą, atsakovas taip pat akcentavo dukros S. išlaikymui skiriamą sumą ir vaikų lygiateisiškumo principą.
58. Remiantis kasacinio teismo praktika, CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, kuris reiškia ir tai, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo vaikų lygiateisiškumo principo (t. y., kad kažkuris iš vaikų turėtų specialiųjų poreikių ir pan.), todėl darytina išvada, jog išlaikymas visiems atsakovo vaikams turėtų būti vienodas.
59. Pasisakant dėl šalių turtinės padėties, pažymėtina, jog nei viena iš šalių į bylą neteikė įrodymų apie kiekvienos iš jų gaunamas pajamas. Tačiau iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų, paaiškinimų teismo posėdžių metu, matyti, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera. Nors teikdamas paaiškinimus teismui atsakovas nurodė, jog galimai negalėtų teikti ieškovės prašomo išlaikymo, tačiau tuo pačiu neneigė, jog yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), taigi gauna tiek pajamas, susijusias su darbo santykiais, tiek su jam priklausančios įmonės pelnu. Be to, jis yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, neturintis jokių specialiųjų poreikių, taip pat nėra aplinkybių, kurios ribotų jo galimybes dirbti ir uždirbti pajamas, kurios leistų užtikrinti visų savo vaikų poreikius.
60. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovo nepilnametės dukters P. M. išlaikymui priteisiama po 553 Eur/mėn. už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki 2023 m. sausio 31 d. (iki indeksacijos dienos), už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. – po 673 Eur/mėn. ir nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės – po 681 Eur/mėn., šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motiną L. M..
61. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
62. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 30 865 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos.
63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
64. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
65. Nagrinėjamu atveju, turimais bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas dar iki vaiko gimimo pradėjo gyventi skyrium, vaikui gimus, kartu negyveno. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo pat dukters gimimo yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir dukters neišlaikė, t. y. iš esmės nei materialine, nei jokia kita forma atsakovas išlaikymo dukrai neteikė.
66. Kaip minėta anksčiau, atsakovo dukrai teiktinas periodinio išlaikymo dydis 2022 metais (kreipimosi į teismą metu) buvo 553 Eur/mėn., atitinkamai 2021 ir 2020 metais (taikant vaikų lygiateisiškumo principą bei įvertinus tų metų indeksaciją) – 500 Eur/mėn., 2019 metais (išminusavus indeksaciją, lyginant su teismo sprendimu nustatytu išlaikymu kitai dukrai) – 490 Eur/mėn. Atsižvelgiant į tai, į pirmiau minėtą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad atsakovas nuo pat gimimo vaikui išlaikymo neteikė, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį, atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo ieškovės, nepateikė įrodymų, kad trejus metus iki ieškovės kreipimosi į teismą būtų teikęs vaikui išlaikymą, darytina išvada, kad byloje nepaneigta, jog atsakovas tinkamai vaiko išlaikymo pareigos nevykdė, dėl to vaikui priteisiamas priklausantis išlaikymo įsiskolinimas, t. y. iš viso – 18 296 Eur suma (2 646 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (vertinant indeksavimo momentą); po 6 000 Eur už laikotarpius nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. bei 3 650 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
68. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo sumokėjusi už ieškinį 100 Eur žyminį mokestį (t. y. už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo), nuo kitų reikalavimų (periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo) žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog patyrė 6 024,99 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.
69. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis patyrė 8 041,53 Eur atstovavimo išlaidų.
70. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (apie 76 proc., t. y. reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo (įvertinus ieškiniu ir patikslintu ieškiniu keltus reikalavimus ir priteistas išlaikymo sumas) – apie 70 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo – 59 proc.). Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 579 Eur atstovavimo išlaidų bei 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio (už 100 proc. tenkintą reikalavimą dėl tėvystės nustatymo), viso – 4 679 Eur.
71. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 24 procentai ieškinio reikalavimų atmesta, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 930 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus priešpriešinį įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 749 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
72. Taip pat, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už tenkintus reikalavimus dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėtinas 596 Eur žyminis mokestis (184 Eur žyminis mokestis už priteistą periodinį išlaikymą ir 412 Eur už priteistą išlaikymo įsiskolinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
73. Taip pat šioje byloje patirta 4,48 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo suma neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl ši suma valstybei nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, nurodant, kad vaiko P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 553 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus) per mėnesį už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki 2023 m. sausio 31 d., po 673 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus) per mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. ir po 681 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) per mėnesį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai ieškovei L. M. į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 18 296 Eur (aštuoniolika tūkstančių du šimtai devyniasdešimt šešis eurus) išlaikymo įsiskolinimo.
Priteisti iš atsakovo J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 749 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 596 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.