Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1071-803/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-16
Bylos Nr.: e2A-1071-803/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19818-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
Ieškovas: S. A.
Advokatai: Alfredas Sokolovskis, Alfedas Sokolovskis

Civilinė byla Nr. e2A-1071-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19818-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos

: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ 28 432,95 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 11.20 val. Baltarusių ir Ilgosios gatvių sankryžoje, Kuprioniškėse, Vilniaus mieste, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovės valdomas automobilis Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovė paaiškino, kad automobilio Audi vairuotojas D. J. išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ir ieškovei priklausančio automobilio, dėl ko įvyko susidūrimas. Eismo įvykio metu buvo pasirašyta eismo įvykio deklaracija, kurioje automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nurodytas kaltu dėl eismo įvykio. Automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu su atsakove sudarytos sutarties pagrindu. Atsakovei apie eismo įvykį pranešta 2018 m. rugpjūčio 28 d., po ko atsakovės darbuotojai apžiūrėjo ieškovės automobilį Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po automobilio apžiūros ieškovė su automobiliu išvyko. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 14 d. pranešė ieškovei, kad nustatė padarytos žalos ieškovės automobiliui dydį – 9283,52 Eur, remiantis 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovės apskaičiuota žalos sąmata.

2. Ieškovė kreipėsi į Rusijoje esančio autoserviso OOO Rublevka servis (Maserati atstovas) specialistus, kurie taip pat nustatė reikalingų atlikti darbų kainą. Šis dokumentas buvo pateiktas atsakovei. Atsakovės prašymu, ieškovė pateikė atsakovei automobilio remonto ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – 2018 m. spalio 14 d. paskyrą-užsakymą ir 2018 m. lapkričio 22 d. kasos pajamų orderio kvitą 41 183,25 Eur sumai. Atsakovė 2018 m. lapkričio 29 d. pranešė ieškovei, kad sutinka apmokėti tik dalį darbų kainos – 9283,52 Eur, motyvuodama tuo, kad ieškovė papildomų išlaidų nesuderino, nebuvo derinama darbų sąmata ir remonto darbų apimtis, valandiniai įkainiai, keičiamų dalių sąrašas, nebuvo pateiktos remonto darbų eigos ir keičiamų dalių nuotraukos, dalių įsigijimo dokumentai, automobilis nebuvo pateiktas papildomai apžiūrai, pateiktoje remonto detalizacijoje darbų ir dalių įkainiai neatitinka vidutinių rinkos kainų. Taigi, atsakovė nepadengė 31 899,73 Eur išlaidų už automobilio remontą. Be to, ieškovė remonto metu išsinuomojo pakaitinį automobilį laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 19 d., už kurį sumokėjo 3496,46 Eur. Taigi ieškovė iš viso patyrė 35396,19 Eur žalos. Po ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė ieškovei atlygino 3466,78 Eur remonto išlaidų ir 3496,46 Eur už pakaitinio automobilio nuomą, iš viso atsakovė liko neatlyginusi ieškovei 28 432,95 Eur žalos.

Šalies argumentai

3. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad apie įvykį buvo informuota tą pačią dieną, kai įvyko eismo įvykis t. y. 2018 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovė užregistravo žalą, suteikė jai Nr. 2053082 ir pradėjo žalos administravimą. Atsakovės atstovas 2018 m. rugpjūčio 30 d. apžiūrėjo sugadintą ieškovės automobilį, buvo surašytas techninės apžiūros aktas. Kadangi žalos registracijos metu ieškovė (jo atstovas) nurodė, kad automobilį remontuos Krasta Auto servise arba pageidaus išmokos pinigais, atsakovė per protingą laiką nei iš ieškovės (jo atstovo) tiesiogiai, nei iš remontą atlikusio serviso negavo duomenų apie automobiliui atliekamą ar planuojamą atlikti remontą, t. y. nebuvo pateikta realių remonto faktą ir dydį patvirtinančių duomenų, siekdamas nevilkinti proceso, atsakovė, įvertinusi apžiūros metu nustatytus sugadinimus, fotonuotraukas, bendradarbiaudama su partneriais siekiant sužinoti realias rinkoje egzistuojančias keičiamų detalių kainas, 2018 m. rugsėjo 11 d. draudimo išmoką apskaičiavo apskaičiuojamosios sąmatos būdu ir 2018 m. rugsėjo 14 d. išmokėjo ieškovei 9 283,52 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kad iš esmės sutinka su apskaičiuota nuostolio suma, ką patvirtina susirašinėjimas elektroniniu paštu.

4. Atsakovė 2018 m. spalio 16 d. per kurjerį gavo RAB „UniversalRemAuto“ remonto sąmatą 3 092 710 Rub sumai. Sąmata pateikta be jokio lydraščio ir/ar derinimo. Kilus abejonėms dėl atlikto Maserati remonto, atsakovė kreipėsi į Rusijos Federacijoje veikiančią draudimo bendrovę Ergo, prašant patikrinti nuostolių dydį pagal turimus dokumentus ir nuotraukas, išsiaiškinti remonto sąmatos duomenis. Ergo atsakovei pateikė dvi ekspertų ataskaitas dėl automobilio rinkos vertės ir realios automobilio remonto po aptariamo eismo įvykio kainos. Ergo nurodė, kad ieškovės pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodomos darbo valandų kainos yra per aukštos, pats autoservisas, kuriame buvo remontuojamas automobilis, remontuojamas, yra, tačiau jo reputacija šalyje neigiama – paprašius gali perengti bet kokį dokumentą, remontuoti dalis vietoj keitimo, išrašyti sąskaitas faktūras didesnei nei reali sumai.

5. Pagal pateiktą ataskaitą matyti, jog automobilio rinkos vertė yra 2 789 000 Rub, kas atitinkamai yra 37 138,98 Eur, t. y. beveik tiek pat, už kiek ieškovė nurodo automobilį remontavus (3 092 710 Rub, t. y. 41 183,25 Eur).Pagal antrąją Ergo pateiktą ekspertų ataskaitą matyti, jog reali automobilio remonto, kiek tai susiję su aptariamu eismo įvykiu, rinkos kaina Rusijoje, atskaitant amortizaciją, kuri taikoma ne tik pagal Lietuvos Respublikos, bet ir pagal Rusijos Federacijos teisės aktus, yra 957 500 Rub, t. y. 12 750,30 Eur, t. y. daugiau kaip 3 kartus mažesnė, nei teigia sumokėjusi ieškovė. Įvertinus pastarąsias Ergo pateiktas ataskaitas, turint omeny Ergo pateiktus pastebėjimus, ieškovei nepateikus remonto darbų eigos ir keičiamų dalių nuotraukų, dalių įsigijimo dokumentų, įrodymų, jog remontas pagal jos pateiktą sąmatą tikrai buvo atliktas ir už jį sumokėta būtent tokia suma, sugadintos transporto priemonės nepateikus apžiūrai, darytina išvada, jog draudikas tinkamai apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką, kuri atstatė ieškovę į iki eismo įvykio buvusią, o ne geresnę padėtį. Ieškovė reikalauja atlyginti 3 496,46 Eur už automobilio P. C. (2014 m.) nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 19 d. (t. y. 13 parų). Atitinkamai t. y. 268,96 (3 496,46/13) Eur už automobilio paros nuomą. Draudiko įsitikinimu, rinkoje analogišką automobilį galima išsinuomoti pigiau. Tokia nuomos kaina, nederinta su draudiku, yra stipriai viršijanti realias rinkos kainas, todėl bet kuriuo atveju negali būti atlyginama iš eismo įvykio kaltininko TPVCAPD sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovei 28432,95 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 28432,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2829,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 11.20 val. Baltarusių ir Ilgosios gatvių sankryžoje, Kuprioniškėse, Vilniaus mieste, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovei priklausantis automobilis Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir D. J. vairuojamas automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. J.. Eismo įvykio kaltininko D. J. transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju draudimu. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl žalos atlyginimo. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 11 d. apskaičiavo žalos dydį, sudarė sąmatą Nr. 2053082-10, kurioje žalos dydį įvertino 9 283,52 Eur suma ir šią sumą išmokėjo ieškovei pavedimu į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.

Šalies argumentai

8. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu išmokėti likusią neatlygintą žalą, nes atliekant eismo įvykio metu sugadinto automobilio Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontą paaiškėjo, jog remonto išlaidos sudaro iš viso 41183,25 Eur, taip pat ieškovė nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 19 d. patyrė iš viso 3496,46 Eur išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą. Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovei minėtas išlaidas. Po ieškinio teismui pateikimo atsakovė 2019 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą ieškovui atlyginti dar 6 963,24 Eur žalos, iš viso atsakovė atlygino ieškovei 16 246,76 Eur žalą, iš kurių – 12 750,03 Eur už automobilio remontą ir 3 496,46 Eur už pakaitinio automobilio nuomą. Likusi neatlyginta ieškovės patirtų išlaidų už automobilio remontą dalis sudaro 28 432,95 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju draudikas neteisingai įvertino dėl eismo įvykio kilusios žalos dydį, t. y. transporto priemonės remonto kainą, neatsižvelgė į valstybėje, kurioje bus remontuojama transporto priemonė, galiojančias remonto kainas, nevertino transporto priemonės remonto ekonominio tikslingumo.

10. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas remonto kainos apskaičiavimas yra prieštaringas, todėl atsakovės apskaičiuotas draudimo išmokos dydis nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų apie remonto kainą pagrįstumo.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia, jog faktinė automobilio Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 41183,25 Eur. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad minėtas automobilis buvo parduotas už 1590000,00 Rub, kas sudaro 21 131,87 Eur, sumą, nepaneigia automobilio remonto kainos, kadangi eismo įvykių sukeltos pasekmės neabejotinai paveikė automobilio kainą. Teismas pažymėjo, jog atsakovė neįrodinėjo, kokią įtaką eismo įvykis turėjo automobilio Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertei, taip pat jog ieškovės gauta kaina atitinka po eismo įvykio nesuremontuoto automobilio vertę.

12. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog automobilis Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galimai nebuvo suremontuotas, kad automobilio remonto dokumentus išdavęs autoservisas nepatikimas, jo išduoti dokumentai fiktyvus, yra grįsti tik atsakovės prielaidomis ir nepatvirtinti įrodymais. Atsakovė nenurodė jai priimtinų remonto vietovėje esančių autoservisų, tokių duomenų bei rekomendacijų ji nepateikė ir ieškovei.

13. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti jai draudimo išmokos sumą, todėl ieškinį tenkino visiškai.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas, vadovaudamasis CK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė už ieškinį sumokėtas 639,74 Eur žyminis mokestis ir 2190,00 Eur išlaidos už advokato paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – S. A. ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. ne tik išmokėtos draudimo išmokos faktas, bet ir jos dydis lemia, tai, kokia draudimo įmoka atsakingam dėl eismo įvykio asmeniui bus apskaičiuota sudarant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ateityje. Taigi tokių žalų atvejais ypatingai svarbu nustatyti realų, kiek įmanoma tikslesnį nuostolio dydį. Nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio atsakingas asmuo į bylą nebuvo įtrauktas;

13.2. nuostolių atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas nėra absoliutus, t. y. ne bet kokie patirti nuostoliai yra atlyginami. Draudimo apsauga nėra absoliuti. Teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002) pabrėžiama, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) būtinos, 3) protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog atlyginamos tik būtinos išlaidos (o ne bet kokios, nors ir patirtos), neprieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2004). Anot kasacinio teismo, išlaidos, viršijančios būtinas išlaidas, laikomos nesusijusiomis priežastiniu ryšiu su kaltininko veiksmais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2004; Kauno apygardos teismo 2009-12-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-282-133/2009);

13.3. nagrinėjamu atveju apskaičiuota ir išmokėta tokio dydžio draudimo išmoka, kuri atlygino realius, būtinus ir protingus ieškovės dėl eismo įvykio patirtus nuostolius. Teismo sprendimas, kuriuo ieškovei priteista papildoma draudimo išmoka, neteisėtas ir nepagrįstas;

13.4. atsakovė pateikė į bylą nepriklausomo eksperto, įrašyto į valstybinį ekspertų technikų registrą, ataskaitą dėl remonto kainos, kurioje ekspertas priėjo išvadą, kad automobilio remonto, tam, kad jis būtų atstatytas į iki eismo įvykio buvusią padėtį, išlaidos – 12750,30 Eur. Taip pat atsakovė pateikė į bylą Rusijos Federacijoje (šalyje, kurioje ieškovės (jos atstovo) teigimu, automobilis buvo remontuojamas) veikiančios draudimo bendrovės Ergo, neturinčios jokio suinteresuotumo šia byla, todėl laikytina nešališka ir objektyvia, informaciją apie servisą. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovei pateikus 41 183,25 Eur užsakymą ir kvitą, teigiant, jog tai įrodo, kad automobilis suremontuotas už tokią sumą, atsakovei pateikus įrodymus, jog realiai automobilis į iki eismo įvykio buvusią padėtį galėjo būti atstatytas daugiau kaip tris kartus mažesnėmis sąnaudomis, būtent ieškovei kilo pareiga tai paneigti, t. y. įrodyti, kad už ataskaitoje dėl remonto kainos nurodytą sumą automobilis Rusijoje negalėjo būti suremontuotas, į ataskaitą dėl remonto kainos įtrauktos ne visos pozicijos, pritaikytos neadekvačios kainos. Tokių duomenų byloje nėra, ieškovė jų nepateikė ir neįrodinėjo;

13.5. ataskaitos rengtos pagal Rusijoje galiojančius teisės aktus, atsižvelgiant į vidutinius tos šalies rinkos įkainius. Byloje nėra duomenų, kad N. N. vietovėje rinkos kainos yra išskirtinės;

13.6. būtent ieškovės veiksmai paveikė, kad tarp šalių kilus ginčui dėl automobilio remonto, būtino atstatyti automobilį į iki įvykio buvusią padėtį, kainos ir realumo, nebėra objektyvios galimybės tokį ginčą išspręsti įprastu būdu, pavyzdžiui pasitelkiant atitinkamos kvalifikacijos teismo ar kitus nepriklausomus ekspertus. Būtent ieškovė automobilį išvežė į Rusiją, į neautorizuotą, blogą reputaciją šalies rinkoje turintį servisą, kuris, priešingai nei teigė, ieškovė, nėra Maserati atstovas. Pastarasis servisas visiškai nebendradarbiavo su draudiku ir Ergo Rusija, nederino sąmatos, nepateikė remonto darbų eigos ir keičiamų dalių nuotraukų, dalių įsigijimo dokumentų. Byloje nėra objektyvių įrodymų (pvz., Ergo Rusija atliktos apžiūros akto, nuotraukų po remonto), kad nurodomas remontas automobiliui tikrai buvo atliktas, kad jis buvo kokybiškas, kad automobilis grąžintas į iki eismo įvykio buvusią padėtį. Automobilis, nors ir prašant atsakovo įgaliotam Ergo Rusija, apžiūrai nebuvo pateiktas nei iki remonto, nei po jo, nes skubiai – 2018 m. spalio 20 d., t. y. ieškovei dar net neatsiskaičius su servisu už remontą, parduotas už 21 131,87 Eur (1590000 Rub), t. y. už dvigubai mažesnę sumą nei buvo sumokėta už tariamai sutaisytą automobilį;

13.7. teismas konstatavęs, kad automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas, dėl šios aplinkybės reikšmingumo byloje visiškai nepasisakė. Tokiu būdu teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, atitinkamai priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą byloje. Atsakovės įsitikinimu, ši aplinkybė reikšminga tiek pati savaime, tiek visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nes įrodo, kad užsakyme ir kvite nurodyta suma neatitinka protingumo ir būtinumo kriterijų ir kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar automobilis realiai buvo remontuojamas servise už tokią sumą, kurią nurodo ieškovė;

13.8. byloje esantys įrodymai leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad realiai automobilis nebuvo remontuojamas OOO Rublevka servise už užsakyme ir kvite nurodytą sumą, kad ieškovė minėtam servisui realiai nesumokėjo visos užsakyme ir kvite nurodytos sumos. Pirma, nors preliminarus užsakymas ir užsakymas sudarytas dėl to paties automobilio remonto tam pačiam klientui – fiziniam asmeniui ieškovei, preliminariame užsakyme mokėtina suma apskaičiuota į ją įtraukiant PVM, tuo tarpu užsakyme priešingai – mokėtina suma PVM neapmokestinama. Vien tai, keista, nenuosekli remonto kainos apskaičiavimo metodika, kelia pagrįstų abejonių dėl pastarųjų dokumentų tikrumo, realumo, juos parengusio serviso profesionalumo ir skaidrumo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šios aplinkybės paaiškinti negalėjo. Antra, kvitas išduotas „apmokant“ už „2018-10-14 užsakymą Nr. b/n“. Abejotina, ar realiai dirbančios, oficialias pajamas gaunančios automobilio remonto dirbtuvės per dieną priima tik vieną užsakymą, užsakymams nesuteikia jokio numerio, neveda elementarios jų apskaitos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šios aplinkybės paaiškinti taip pat negalėjo. Trečia, pagrįstas abejones tiek dėl paties automobilio remonto, tiek dėl realios remonto kainos, jos sumokėjimo kelia ir tas faktas, jog 41 183,25 Eur kvitas buvo apmokėtas grynais pinigais, tokios operacijos nefiksuojant jokioje finansinėje įstaigoje (pvz., banke). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šios aplinkybės paaiškinti negalėjo. Ketvirta, kvitas datuotas daugiau kaip mėnesis laiko po užsakymo. Vadinasi, daugiau kaip mėnesį po automobilio remonto ieškovė nebuvo atsiskaičiusi su remonto dirbtuvėmis. Nepaisant to, paėjus mažiau nei savaitei po automobilio remonto, dar už jį neatsiskaičiusi, ieškovė automobilį pardavė už 21 172,81 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai mažesnę, nei kainavo remontas, sumą. Automobilio remontas, ypač toks brangus, kokį ieškovė teigia buvus atliktą servise, turėjo atstatyti automobilį į iki eismo įvykio buvusią padėtį. Atitinkamai automobilio vertės netekimo turėjo nebūti arba jis būtų buvęs minimalus (keli procentai). Tokia yra automobilių remonto esmė. Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje nėra fiksuota, kad automobilis yra po eismo įvykio, kad kaina nustatyta įvertinus šią aplinkybę. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta praėjus mažiau nei savaitei po remonto, t. y. ne dėl tos priežasties, jog ilgame pardavimo procese nepavyko rasti pirkėjo, kuris už automobilį sumokėtų adekvačią sumą;

13.9. teismas nagrinėjo ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo ji prašė 28 432,95 Eur draudimo išmokos priemokos, nes atsakovas, po ieškinio teisme pateikimo ieškovei išmokėjo papildomą draudimo išmoką, kurios pasekoje už automobilio remontą bylos nenagrinėjimo iš esmės metu, ieškovei jau buvo išmokėta 12 750,30 Eur už automobilio remontą. Tokio dydžio suma išmokėta remiantis ataskaita apie remonto kainą. Todėl priimant teismo sprendimą, AB „Lietuvos draudimas“ sąmata nebebuvo įrodymas, kuriuo atsakovė grindė savo poziciją. Atitinkamai teismo pateiktas jos vertinimas nėra reikšmingas bylos išsprendimui. Nei ieškovės atstovui, nei teismui nekilo jokių klausimų dėl AB „Lietuvos draudimas“ parengtos sąmatos. Tai, kad teismo vertinimu ji yra prieštaringa, atsakovei buvo procesinė staigmena. Tokiu būdu, atsakovė negalėjo tinkamai pasinaudoti savo konstitucine teise į gynybą;

13.10. išlaidos už advokato teisines paslaugas, net ir patenkinus ieškinį, nagrinėjamu atveju iš atsakovės priteistos nepagrįstai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė realiai patyrė šias išlaidas. Be to, už ieškinio parengimą prašoma atlinginti suma – 2000 Eur, nors ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodoma maksimalus dydžio už šią teisinę paslaugą, nagrinėjamu atveju yra per didelė, neadekvati, todėl tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manys, jog išlaidos už advokato teisines paslaugas priteistinos, priteisina suma mažintina.

Atsiliepimas

2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Nurodo šiuos esminius argumentus:

14.1. nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus;

14.2. atsakovės argumentai nepaneigia automobilio remonto išlaidų dydžio ir neįrodo, jog automobilio remontas faktiškai nebuvo atliktas, ar kad į minėtus dokumentus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija;

14.3. atsakovė aplinkybės, kad automobilis realiai nebuvo remontuojamas OOO Rublevka servise, ir kad už remontą realiai pinigai nebuvo mokėti, pirmosios instancijos teisme nenurodė ir jos neįrodinėjo. Priešingai, iš atsakovės veiksmų po ieškinio pareiškimo matyti, jog atsakovė pripažino remonto darbų atlikimo ir ieškovės atsiskaitymo už remontą realumą, nes atlygino ieškovei dalį padarytos žalos, t. y. 6963,24 Eur, iš kurių 3496,46 Eur už pakaitinio automobilio nuomą ir 3466,78 Eur automobilio remonto išlaidų;

14.4. atsakovė byloje įrodinėja, kad automobilį buvo galima suremontuoti už mažesnę kainą: 12 750,30 Eur, o ne už ieškovės nurodytą kainą. Įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl atsakovė turi įrodyti, kad 2018 m. spalio 14 d. RAB UniversalRemAvto paskyroje-užsakyme nurodyti darbai nebuvo atlikti, o pinigai pagal 2018 m. lapkričio 22 d. kasos pajamų orderio kvitą nebuvo sumokėti. Atsakovė minėtų dokumentų turinį interpretuoja savaip, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytą aplinkybę apie automobilio remonto ir ieškovės atsiskaitymo už darbus aktyvumą, t. y. faktiškai dokumentų klastojimą;

14.5. ieškovė neįrodinėjo, kad automobilis buvo remontuojamas autorizuotame Maserati servise. Ieškovės automobilis 2018 m. spalio 3 d. buvo apžiūrėtas OOO Rublevka servise, kuris pagal viešai skelbiamą informaciją (http://www.mercurvauto.ru/kontaktv/maserati/maserati- tekhnicheskiy-tsentr/) ir esančio Maserati logotipo ant preliminarios paskyros-užsakymo yra automobilių Maserati autorizuotas servisas. Pagal šio serviso preliminarią išvadą automobilio remonto kaina yra 48 684,97 Eur (3 673 461 rublių). Ieškovė automobilį suremontavo kitame servise RAB „UniversalRemAvto“ už mažesnę 41 183,25 Eur sumą;

14.6. atsakovė pateikė Rusijos eksperto 2018 m. gruodžio 14 d. išvadą Nr.158073/65. Tačiau ši išvada nėra patikimas įrodymas. Iš 2018 m. gruodžio 14 d. išvados negalima suprasti kokiu būdu ekspertas apskaičiavo remonto darbų valandinį įkainį (išvados 7.5.2 punktas), išvadoje neanalizuojamos automobilių remonto paslaugų kainos tame regione, kur buvo remontuojamas ieškovės automobilis (N. N.). Šioje išvadoje skaičiuojamas 41,05 procentų detalių susidėvėjimas, atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. žalos sąmatoje šis procentas yra mažesnis ir sudaro 37 procentus. Remiantis UAB „C. A. Vilnius“ pateiktais duomenis į atsakovės paklausimą vien keičiamų detalių kaina sudaro 14952,54 Eur be PVM. Nagrinėjamu atveju automobilio remontui reikalingos detalės buvo perkamos Rusijoje, kur tokio modelio automobilio detalių kainos pagal esamus įrodymus yra didesnės. Be to, UAB „C. A. Vilnius“ atsakyme nurodytos ne visų keičiamų detalių kainos. Atsakovė neginčijo RAB „UniversalRemAvto“ pakeistų detalių keitimo būtinumo;

14.7. įstatymas numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme per atstovus, kurie turi teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus. Šiuo atveju ieškovės atstovas sumokėjo žyminį mokestį. Sumokėta žyminio mokesčio suma atstovui yra kompensuota, todėl išlaidas patyrė ieškovė. Teismui yra pateiktas ieškovės išduotas įgaliojimas UAB „Advokat v Evrope“ vesti teismuose bylą dėl ieškovės automobilio apgadinimo. Įgaliojimas suteikia teisę atlikti atstovaujamo vardu veiksmus, nurodytus įgaliojime ir tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamo turtiniams interesams išsaugoti. Bendrovė UAB „Advokat v Evrope“, jos atstovas Y. O. ieškovės interesais sumokėjo už advokato paslaugas, kas laikytina ieškovės išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas D. J., išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, susidūrė su Maserati M145 DCA Gran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

4. Audi 80 Avant valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio metu sužalotų asmenų nebuvo, todėl vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje kaltu dėl eismo įvykio prisipažino Audi 80 Avant vairuotojas D. J.. Dėl to byloje ginčo nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

5. Atsakovė 2018 m. lapkričio 14 d. laiške pripažino ieškovės teisę remontuoti automobilį ir pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, būtinus nuostolio dydžiui ir įvykio aplinkybėms nustatyti: automobilio remonto PVM sąskaitų – faktūrų, informaciją apie įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią būtų pervedama draudimo išmoka (I t, e.b.l. 46).

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra dėl eismo įvykio kilusios žalos dydžio teisingas įvertinimas, civilinio proceso taisyklių tinkamas taikymas.

Dėl už eismo įvykį atsakingo asmens traukimo į bylą

7. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ įrodinėja, kad dėl eismo įvykio atsakingas asmuo į bylą nebuvo įtrauktas, o tai labai svarbu, nes ne tik išmokėtos draudimo išmokos faktas, bet ir jos dydis lemia, tai, kokia draudimo įmoka atsakingam dėl eismo įvykio asmeniui bus apskaičiuota sudarant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ateityje.

8. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovė (apeliantė) neteikia argumentų, kurie turėtų reikšmę priimto sprendimo įrodinėjamam neteisėtumui, dėl asmens, susijusio su eismo įvykio, įtraukimo į bylą. Apeliantė neprašo panaikinti sprendimo CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, dėl šio apeliaciniame skunde išdėstyto teisiškai nereikšmingo argumento teisėjų kolegija nepasisako. Byloje nenustatyta, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

9. Pastebėtina, jog apeliantė neįrodinėjo, kad ji į žalos administravimo bylą, priimdama sprendimus dėl žalos atlyginimo, pagal savo verslo praktiką visuomet įtraukia už eismo įvykius atsakingus asmenis. Bet kuriuo atveju, sudarydamos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ateityje šalys susitars dėl šalių tarpusavio santykių, ir toks susitarimas iš principo sukels padarinių tik šios sutarties sudarymui pritarusių asmenų teisėsms ir pareigoms. Vadinasi, D. J. neįtraukimas į bylos nagrinėjimą neveikia šios bylos teisinio rezultato.

Dėl nuostolių, kurie gali būti atlyginami draudimo sutarties pagrindu, fakto ir dydžio

10. Apeliantė nurodė, kad remonto išlaidos buvo nepagrįstai priteistos, apskaičiuojant jas pagal ribotos atsakomybės bendrovės „UniversalRemAuto“ 2018 m. spalio 3 d. preliminarią paskyrą – užsakymą Nr. 12863 (I t., e. b. l. 34-41) ir 2018 m. spalio 14 d. paskyrą – užsakymą (I t., e. b. l. 55-64). Anot apeliantės, šiose pažymose yra įtrauktos ir nebūtinos turto remonto išlaidos, neskirtos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

11. Byloje nustatyta, kad pagal 2018 m. spalio 3 d. preliminarią paskyrą – užsakymą Nr. 12863 automobilio Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbų ir detalių, reikalingų automobilio atstatymui į iki eismo įvykio buvusią būklę, buvo nurodyta 48 916,67 Eur kaina (3 673 461 Rub). Pagal 2018 m. spalio 14 d. paskyrą – užsakymą automobilio Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbų ir detalių, reikalingų automobilio atstatymui į iki eismo įvykio buvusią būklę, buvo nustatyta 41 183,25 Eur kaina (3 092 710 Rub pagal valiutos kursą) (I t., e.b.l. 55-64). Į bylą buvo pateiktas 2018-11-22 kasos pajamų orderio Nr. 004117 kvitas 41 183,25 Eur (3 092 710 Rub) sumai (I t., b. l. 45-48). Pirmosios instancijos teismas priteisė pastarąją sumą, kaip pagrindžią nuostolių dydį.

12. Apeliantė automobilio remonto kainą ginčija nepriklausomo eksperto S. B. Z., įrašyto į valstybinį ekspertų technikų registrą (I t., b. l. 152; 161, 180; 188), Ataskaita dėl remonto kainos, kurioje nurodyta, kad Automobilio remonto, tam, kad jis būtų atstatytas į iki Eismo įvykio buvusią padėtį, išlaidos – 12 750,30 Eur (1 575 800 Rub). Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą įvertino kaip netinkamą dėl neteisingai pasirinktos vertinimo metodikos.

13. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad apeliantė, siekdama paneigti ieškovės pateiktus įrodymus dėl automobilio remonto kainos, neatsižvelgė į valstybėje, kurioje bus remontuojama transporto priemonė, galiojančias remonto kainas, nevertino transporto priemonės remonto ekonominio tikslingumo. Be to, teismas detaliai paaiškino, kad atsakovės pateikta remonto darbų 13 820,12 Eur sumai sąmata, kuri buvo sudaryta Audatex Sistema (II t, e.b.l. 23), yra nepatikima, nes 2018 d. rugsėjo 8 d. elektroniniame laiške UAB „Krasta Auto Vilnius“ nurodė, kad Audatex sistemoje nėra tokio automobilio modelio (II t, e.b.l. 18)

14. Taip pat apeliantė mano, kad automobilio Maserati M145 DCA Gran remonto kaina buvo per didelė. Šią aplinkybę grindžia Rusijoje veikiančios akcinės draudimo bendrovės ,,Ergo“ (toliau – ir Ergo Rusija) surinkta informacija. Ergo Rusija teigia, kad „sąskaitoje faktūroje nurodyta darbo valandos kaina yra per aukšta. Dėl serviso – jis yra, jame remontuojami automobiliai. Bet jo reputacija yra neigiama – paprašyti jie gali parengti bet kokį dokumentą, remontuoti dalis užuot jas keitę, išrašyti sąskaitą faktūrą didesnei sumai. Todėl nebūčiau linkusi pasitikėti remonto dokumentais“ (II t., e. b. l. 53).

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės teiginiai dėl serviso nepatikimumo yra grįsti el. laiške išdėstyta ir objektyviais įrodymais nepatvirtinta informacija. Tai vertinama kaip Ergo Rusija nuomonė, kuri nepaneigia remonto 41 183,25 Eur sąmatos (CPK 185 straipsnis).

16. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 51 punktas).

18. Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo, Rusijoje veikiančio draudiko nuomonė dėl serviso patikimumo nėra tinkamas įrodymas, kuriuo būtų galima vadovautis atmetant ieškovės reikalavimą dėl draudimo išmokos pritesimo. Apeliantė yra savo srities profesionalas, turinti ilgametę patirtį skaičiuojant ir vertinant žalos atlyginimą už eismo įvykio metu padarytus transporto priemonių apgadinimus. Jai yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato metodiką, aprašytą Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose (Įstatymo 6 straipsnis). Vadinasi, apeliantė, siekdama nuginčyti 2018 m. spalio 14 d. paskyrą – užsakymą dėl automobilio Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbų ir detalių, reikalingų automobilio atstatymui į iki eismo įvykio buvusią būklę, 41 183,25 Eur kainą (3 092 710 Rub pagal valiutos kursą) (I t., e.b.l. 55-64), turėjo ginčyti šią sąmatą ne kita sąmata, o atlikti RAB „UniversalRemAvto“ servise remonto sąmatos 3 092 710 Rub sumai ekspertinį vertinimą.

19. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia apeliantės dėmesį, kad ji ginčija pirmosios isntancijos teimos sprendimą tuo pagrindu, kad buvo automobilis pagerintas, o į sąmatą yra įtrauktos nebūtinos išlaidos. Šio apeliantės argumento negali pagrįsti 2018 m. gruodžio 14 d. eksperto išvada Nr. 158073/65, kurioje nurodyta remonto kaina – 1575785 Rub (20 942,95 Eur), atskaičius nusidėvėjimą – 95 7471,02 Rub (12 725,25 Eur) (I t., e. b. l. 180-190). Minėta išvada yra parengta ne vertinant RAB „UniversalRemAuto“ remonto sąmatą, o, naudojant Sertifikuotą programinį produktą transporto priemonės atstatomajai kainai apskaičiuoti „Audatex“, atliekant remonto kaštų apskaičiavimą pagal fiksuotus automobilio apgadinimus. Taigi norėdama nuginčyti jau atlikto automobilio remonto kainodarą, apeliantė privalėjo įrodinėti, kurios detalės remontuotos nepagrįstai arba ne už rinkos kainą. Byloje nepateikus šių įrodymų, apeliantės skundas dėl neteisingai įvertinto remonto kainos dydžio atmetamas (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl įrodinėjimo taisyklių tinkamo taikymo

20. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ieškovė privalėjo įrodyti, kad už Ataskaitoje dėl remonto kainos nurodytą sumą Automobilis Rusijoje negalėjo būti suremontuotas.

21. Teisėjų kolegija atmeta tokį argumentą, nes būtent draudikui (apeliantei) pagal galiojantį teisinį reguliavimą kyla pareiga įvertinti asmeniui padaryta žalą, įvertintą ne standartizuotu, bet individualiu būdu. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 13 punktas, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

22. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos pasyvus elgesys paveikė tikrosios remonto kainos nustatymą. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad ji veikė aktyviai ir kreipėsi į Ergo Rusiją prašydama užsakyti nepriklausomą ekspertizę būtent Rusijoje (kad realios remonto kainos būtų įvertintos būtent šios šalies kainomis). Tuo tarpu, kad tarp šalių kilus ginčui dėl automobilio remonto, būtino atstatyti automobilį į iki įvykio buvusią padėtį, kainos ir realumo, nebėra objektyvios galimybės tokį ginčą išspręsti įprastu būdu, paveikė ieškovės elgesys.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės aplinkybių vertinimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl žalos atlyginimo (I t., e. b. l. 93). Atsakovė 2018 m. rugsėjo 11 d. apskaičiavo žalos dydį, sudarė sąmatą Nr. 2053082-10, kurioje žalos dydį įvertino 9 283,52 EUR suma (I t., e. b. l. 98-103) ir šią sumą išmokėjo ieškovei pavedimu į ieškovės nurodytą banko sąskaitą (I t., e. b. l. 104). Ieškovei nesutikus su tokiu žalos apskaičiavimu ir pateikus pretenziją, atsakovė 2018 m. lapkričio 14 d. laiške pripažino ieškovės teisę remontuoti automobilį ir pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, būtinus nuostolio dydžiui ir įvykio aplinkybėms nustatyti. Taigi eismo įvykis įvyko 2018 m. rugpjūčio 28 d., dėl papildomos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę 2018 m. spalio 18 d. (e.b.l. 18, tomas 1), o atsakovė pradėjo žalos tyrimo veiksmus tik 2018 m. gruodžio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad dėl žalos administravimo sąlyginai ilgo termino ieškovė pagrįstai ėmėsi aktyvių veiksmų remontuojant automobilį ir apmokėjo minėtą remonto kainą remontą atlikusiai bendrovei (I t., e. b. l. 45-48). Pastebėtina, kad delsimas remontuoti automobilį po eismo įvykio dėl turto specifikos veikia didesnių nuostolių atsiradimą.

24. Apeliantė nurodė, kad būtent ieškovė automobilį išvežė į Rusiją, į neautorizuotą, blogą reputaciją šalies rinkoje turintį servisą, todėl ji negali prisiimti visos žalos atlyginimo sumos. Apeliantė pabrėžė, kad pastarasis servisas visiškai nebendradarbiavo su draudiku ir Ergo Rusija, nederino sąmatos, nepateikė remonto darbų eigos ir keičiamų dalių nuotraukų, dalių įsigijimo dokumentų. Byloje nėra objektyvių įrodymų (pvz., Ergo Rusija atliktos apžiūros akto, nuotraukų po remonto), kad nurodomas remontas automobiliui tikrai buvo atliktas, kad jis buvo kokybiškas, kad automobilis grąžintas į iki eismo įvykio buvusią padėtį.

25. Teisėjų kolegija pripažįsta tokį argumentą deklaratyviu. Ieškovė nėra Lietuvos gyventoja. Ji išvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir ten pristatė automobilį remontui. Ieškovė nėra įpareigota ieškoti Rusijos teritorijoje apeliantei tinkamo serviso, toks apeliantės reikalavimas nėra pagrįstas (CK 1.5 straipsnis).

26. Pažymėtina, kad apeliantei buvo žinoma, jog ieškovė automobilį remontuos Rusijoje. Ieškovė neįrodinėjo, kad automobilis buvo remontuojamas autorizuotame Maserati servise. Ieškovės automobilis 2018 m. spalio 3 d. buvo apžiūrėtas OOO Rublevka servise, kuris pagal viešai skelbiamą informaciją (http://www.mercurvauto.ru/kontaktv/maserati/maserati- tekhnicheskiy-tsentr/) ir esančio Maserati logotipo ant preliminarios paskyros-užsakymo yra automobilių Maserati autorizuotas servisas. Pagal šio serviso preliminarią išvadą automobilio remonto kaina yra 48 684,97 Eur (3.673.461 rublių). Ieškovė automobilį suremontavo kitame servise RAB „UniversalRemAvto“ už mažesnę 41 183,25 Eur sumą.

27. Kaip jau buvo nurodyta, apeliantė norėdama nuginčyti atliktus remonto darbus, darbų ir detalių kainas, turėjo pateikti RAB „UniversalRemAvto“ servise sudarytos už atliktą remontą sąmatos ekspertinį vertinimą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovės pasitelkta žalos dydžio nustatymui bendrovė Rusijoje ERGO 2018 m. gruodžio 5 d. laišku pranešė atsakovei, kad Rusijoje 2018 metais buvo eismo įvykių, kuriuose dalyvavo automobilis Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (II t., e.b.l. 57), tačiau yra nurodytas tik vienas eismo įvykis 2018 m. sausio 3 d. (II t., e.b.l. 53), t. y. įvykęs beveik prieš septynis mėnesius iki ginčo eismo įvykio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė apmokėjo automobilio remonto kainą remontą atlikusiai bendrovei (I t., e. b. l. 45-48), netiesiogiai įrodo, kad remonto darbai buvo atlikti. Aplinkybė, kad automobilis buvo parduotas po įvykio už 1590000,00 Rub (21 131,87 Eur) sumą (e.b.l. 172-173, tomas 2), nepaneigia automobilio remonto fakto, ypač, kai pati apeliantė nurodė, kad automobilio rinkos vertė eismo įvykio dienai 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudarė 43 487,76 Eur (II t. e. b. l. 147-160). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad parduodamo automobilio vertei turi poveikį eismo įvykis.

28. Apeliantė įrodinėja, kad transporto priemonės remontas buvo ekonomiškai netikslingas, nes automobilio rinkos vertė eismo įvykio dienai 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudarė 43 487,76 Eur (II t. e. b. l. 147-160), o transporto priemonės remonto faktinė kaina buvo 41183,25 Eur, t. y. viršijo 75 proc. automobilio Maserati M145 DCA Gran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, buvusios iki eismo įvykio.

29. Pasisakant dėl šio argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė pripažino ieškovės teisę į remonto kaštų atlyginimą ir 2018 m. rugsėjo 11 d. apskaičiavo žalos dydį, sudarė sąmatą Nr. 2053082-10, kurioje žalos dydį įvertino 9 283,52 Eur suma (I t., e. b. l. 98-103) ir šią sumą išmokėjo ieškovei pavedimu į ieškovės nurodytą banko sąskaitą (I t., e. b. l. 104). Vėliau, kilus ginčui, 2019 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą ieškovei atlyginti dar 6 963,24 Eur žalos (II t., e. b. l. 129). Viso buvo atlyginta 12 750,03 Eur už automobilio remontą. Jei apeliantė būtų priėmusi sprendimą išmokėti likutinę vertę, tuomet ji galėtų remtis argumentu dėl remonto netikslingumo. Tačiau pristačius automobilį į servisą, pradėjus jo remontą, imti ginčyti ekonominį remonto pagrįstumą, nėra sąžininga ieškovės požiūriu (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

30. Apeliantė teigia, kad labiau tikėtina, kad realiai automobilis nebuvo remontuojamas OOO Rublevka servise už užsakyme ir kvite nurodytą sumą, kad ieškovė minėtam servisui realiai nesumokėjo visos užsakyme ir kvite nurodytos sumos. Apeliantė šią aplinkybę grindžia, tuo, kad preliminariame užsakyme mokėtina suma apskaičiuota į ją įtraukiant PVM, tuo tarpu užsakyme priešingai – mokėtina suma PVM neapmokestinama. Taip pat, anot apeliantės, abejotina, ar realiai dirbančios, oficialias pajamas gaunančios automobilio remonto dirbtuvės per dieną priima tik vieną užsakymą, o tai, kad apmokėta grynais pinigais, tokios operacijos nefiksuojant jokioje finansinėje įstaigoje, savaime neįrodo atsiskaitymo.

31. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisme ginčijant OOO Rublevka serviso veiklos ypatumus, atsiskaitymo realumą, apeliantė turėtų pateikti valstybės institucijų oficialius išduotus dokumentus. Teismas negali remtis prielaidomis apie tikėtinai neteisėto pobūdžio veiklą servise ir tuo pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą. Byloje nėra įrodymų (CPK 177 straipsnis), galinčių paneigti kvitą, įrodantį apmokėjo faktą už remontą atlikusiai bendrovei (I t., e. b. l. 45-48).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

33. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo įsigilinęs į bylą, nes aktualios redakcijos Draudimo įstatymo 86 straipsnio 6 dalis numato, kad Priežiūros institucija, panaikinusi leidimo filialo veiklai galiojimą, imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir turi teisę areštuoti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, priskirtą filialui) nagrinėjama ginčui neaktualūs ir netaikytini. Draudiko pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, įtvirtina Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis.

34. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis apeliantės argumentas patvirtina įrodinėjimo taisyklių nagrinėjamoje byloje naštos paskirstymo aplinkybę, bet neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimo rezultatui, dėl to jo nevertina ir dėl to nepasisako.

35. Taip pat, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog turi būti atlyginamos tik būtinos išlaidos (o ne bet kokios, nors ir patirtos), nes nagrinėjamoje byloje netaikomas savanoriško draudimo išlaidų atlyginimo principas.

36. Teisėjų kolegija nurodo, kad dėl šio argumento pasisakyta vertinant apeliacinio skundo teiginius dėl neteisingos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės taikymo, todėl nekartoja motyvų.

37. Apeliantė teigia, kad buvo nepagrįstai priteista 2 190 Eur už advokato teisines paslaugas. Prie ieškinio pridėta Atstovavimo sutartis, kurios pagrindu advokatas Alfredas Sokolovski pateikė ieškinį ieškovės vardu, sudaryta tarp ieškovės ir advokato Alfedo Sokolovskio (I t., b. l. 43). Tuo tarpu advokato teisinės paslaugos apmokėtos kito asmens – Y. O. (II t., b. l. 178-180). Be to, žyminis mokestis buvo sumokėtas ieškovės advokato (I t., b l. 44). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė realiai patyrė šias išlaidas. Apeliantės įsitikinimu, prašoma atlyginti suma – 2000 Eur, nors ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nagrinėjamu atveju yra per didelė, neadekvati.

38. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas.

39. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui yra pateiktas ieškovės išduotas įgaliojimas UAB „Advokat v Evrope“ vesti teismuose bylą dėl ieškovės automobilio apgadinimo. Įgaliojimas suteikia teisę atlikti atstovaujamo vardu veiksmus, nurodytus įgaliojime ir tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamo turtiniams interesams išsaugoti (CK 2.137 straipsnis). Šiuo atveju bendrovė UAB „Advokat v Evrope“, jos atstovas Y. O. ieškovės interesais sumokėjo už advokato paslaugas, kas neabejotinai laikytina ieškovės išlaidomis.

40. Apeliantė pripažįsta, kad patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra mažesnės nei rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis.

41. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančio ieškinio parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog už šio ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo mažesnę sumą, taip pat į tai, kad advokatas rinko ir pateikė į teismą įrodymus, taip pat atstovavo ieškovei teismo posėdžiuose, leidžia pagrįstai spręsti, kad sprendime nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos susitariant dėl užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio. Papildomai pažymėtina tai, kad ruošiant ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys. Tokia veikla yra speciali, norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai. Todėl tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Taigi, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo principui. Todėl ieškovės prašymas priteisti nurodyto dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo pagrįstas ir turėjo būti tenkintas visiškai.

42. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį, nurodo, kad proceso įstatymas numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme per atstovus, kurie turi teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 59 straipsnis). Byloje ieškovės atstovas sumokėjo žyminį mokestį. Kaip patvirtino ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, sumokėta žyminio mokesčio suma atstovui yra kompensuota, todėl išlaidas patyrė ieškovė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Teisėjų kolegija nurodo, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

46. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui).

47. Nagrinėjamoje byloje atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Ieškovė prašė atlyginti jos patirtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

49. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamas, iš apeliantės priteisiama 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei S. A. 1 000 Eur už advokato teisines paslaugas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė