Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2173-933/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-07
Bylos Nr.: e2A-2173-933/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34549-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: P. P.
Ieškovas: G. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2173-933/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34549-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui P. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo). Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. B. prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-9971-772/2016, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 5 punktą, nustatant, kad atsakovas P. P. nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui moka po 293 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškinį grindė žemiau nurodytais motyvais:

1.1. Ieškovė su atsakovu yra susilaukę sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini). 2016-10-17 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu atsakovas įsipareigojo iki vaiko pilnametystės jo išlaikymui mokėti po 140 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

1.2. Atsakovo teikiamas išlaikymo dydis nepakankamas tenkinti vaiko poreikius ir neatitinka jo interesų. Nuo sprendimo priėmimo ženkliai pasikeitė vaiko poreikiai, pradėjus lankyti mokyklą atsirado papildomos išlaidos sūnaus lavinimui, lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, aprangai, taip pat atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui. Be to, pasikeitė šalies pragyvenimo lygis, išaugo prekių ir paslaugų kainos, o atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Vaiko minimaliausiems ir būtiniausiems poreikiams tenkinti reikia per mėnesį 646 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 100 Eur, maitinimui mokykloje – 70 Eur, aprangai – 35 Eur, avalynei – 35 Eur, vaistams, vitaminams – 10 Eur, buto nuomos dalis, tenkanti vaikui – 150 Eur, komunaliniams mokesčiams, internetui, televizijai – 25 Eur, higienos reikmenims – 20 Eur, mokyklinėms priemonėms – 15 Eur, dailės ir keramikos būreliui – 32 Eur, baseinui – 24 Eur, sūnaus gimtadienio šventei, dovanoms gimtadieniui, Kalėdoms – 25 Eur, ekskursijoms mokykloje – 5 Eur, atostogoms – 30 Eur, kurui – 40 Eur, pramogoms (kino teatrui, teatrui, draugų gimtadieniams, savaitgalio išvykoms su šeima) – 30 Eur. Faktiškai vaiko poreikių patenkinti tenka didesnė suma, nei įmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu, kadangi itin dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų.

1.3. Ieškovės gaunamas pajamas atskaičius mokesčius sudaro 907,07 Eur, ji neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovė už būsto nuomą moka 450 Eur bei 110 Eur būsto išlaikymo mokesčių, bute gyvena trys asmenys. Jos draugas prisideda prie išlaidų, jas dalinasi per pusę. Atsakovas yra jaunas, darbingas, neturi sveikatos problemų, gauna stabilias pajamas, o sūnus yra vienintelis jo vaikas. Atsakovas yra žymiai pagerinęs savo turtinę padėtį – turi nekilnojamąjį turtą, kurį nuomoja ir gauna pajamas. Atsakovas yra finansiškai pajėgus prisidėti prie vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ir tinkamai pasirūpinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu.

Atsiliepimas

2. Atsakovas P. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. Nepilnametis sūnus gauna visapusišką išlaikymą, kurio pakanka daugiau nei vidutiniams jo poreikiams tenkinti. Per paskutinius ketverius metus atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės pagerėjusi: atsakovo pajamos sumažėjo ir šiuo metu siekia 960 Eur, jis turi vieną transporto priemonę, pirktą po skyrybų, o jo vardu įregistruotas butas yra įsigytas paėmus paskolą iš banko, dėl ko išlaidos per mėnesį padidėjo 207,65 Eur. Pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, nėra, o ieškovė nenurodo, jog jos turtinė padėtis po skyrybų iš esmės yra pablogėjusi, abiejų tėvų pajamos yra vienodo dydžio.

2.2. Atsakovas neginčija, kad vaiko poreikiai per ketverius metus padidėjo, tačiau padidėjusias vaiko išlaidas kompensuoja geranoriškai per mėnesį skiriama 200 Eur papildoma suma, iš kurių 42,22 Eur – karate treniruotėms ir reikalingoms priemonėms, 45 Eur – gyvybės draudimo įmokos, 15,90 Eur – mobilaus ryšio paslaugoms, 20 Eur – drabužiams, avalynei, 30 Eur – maistui pirkti, 50 Eur – kirpyklos paslaugoms, įvairioms pramogoms, atostogoms. Atsakovas per paskutinius dvejus metus nupirko vaikui planšetinį kompiuterį – 600 Eur, elektrinį paspirtuką – 915 Eur, mobilaus ryšio telefoną – 300 Eur, dviratį – 300 Eur, skiria pinigų vaiko pasiruošimui mokyklai, sportinei aprangai. Atsakovas patiria papildomas išlaidas, kadangi kas antrą savaitgalį pasiima vaiką iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini).

2.3. Ieškovė reikalavimo padidinti išlaikymą nepagrindžia leistinais įrodymais, prie ieškinio nepridėti kvitai dėl prekių įsigijimo, buto nuomos sutartis sudaryta su kitu asmeniu ir neįregistruota viešame registre. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiktoje poreikių lentelėje nurodytomis sumomis ir teigia, kad vaiko vaistams ir vitaminams kas mėnesį užtenka po 5 Eur, aprangai ir avalynei – 40 Eur, higienos reikmenims – 10 Eur. Išlaidos kurui – 40 Eur, nepagrįstos, kadangi ieškovė neturi automobilio, išlaidos gimtadieniui – 25 Eur, nėra susijusios su poreikių tenkinimu kas mėnesį, todėl atmestinos, o išlaidos atostogoms ir pramogoms dubliuojasi bei yra per didelės, todėl mažintinos iki bendros 30 Eur sumos. Realiems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 500 Eur. Atsakovas be skiriamų 150 Eur papildomai vaiko išlaikymui skiria dar ne mažiau kaip 200 Eur, viso apie 350-450 Eur.

2.4. Per paskutinius du metus ieškovė sūnų perdavė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) vidutiniškai 7 kartus per metus, o jis vyksta į Vilnių pasimatyti su sūnumi po 23 kartus per metus. Ieškovės pirktas nešiojamas kompiuteris nepilnamečio sūnaus mokslams, kai jam tebuvo 5 metai ir 3 mėnesiai, buvo skirtas ne sūnui, o pačiai ieškovei. Kas mėnesį bankui moka apie 210 Eur paskolos grąžinimą, o už buto nuomą kas mėnesį gauna po 250 Eur, todėl atėmus 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, kuris sudaro 37,50 Eur, jam pelno nebelieka. Ieškovė neteikė duomenų, kad būtent ji nuomojasi būstą, jog turi teisę kartu su nuomininku gyventi nurodytame bute ir koks ryšys, neturint savo vardu sudarytos nuomos sutarties, ją sieja su minėtu butu. Po santuokos nutraukimo santuokoje paimtą paskolą bankui iki (duomenys neskelbtini) grąžino jis vienas iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas vaiko draudimams kas mėnesį moka dar papildomai 88,52 Eur. Atsakovo skaičiavimais, jo išlaidos per 1 mėn. viršija ieškovės skiriamą apie 100 Eur sumą vaikui. Per metus jo patiriamos vienkartinės išlaidos vaiko lavinimui, informacinėms technologijoms, drabužiams/avalynei sudarė apie 2 645 Eur. Didesnės sumos išlaikyti vaiką neįstengtų skirti, nes neužtektų gaunamo atlyginimo, be to, šiuo metu pablogėjo sveikata – susirgo cukriniu diabetu, dėl padidėjusio kraujospūdžio bei II tipo diabeto privalo pirkti medikamentus. Atsakovas sutiko vaikui išlaikyti skirti po 170 Eur kas mėnesį ir pasidalinti sūnaus vežiojimo naštą.

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad ieškovė kartu su vaiku gyvena nuomojamame bute, kuriame vaikas turi savo atskirą kambarį, namuose sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Nepilnametis mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Karantino metu vaikas lankė (duomenys neskelbtini). Atsakovas reguliariai teikia išlaikymą pagal teismo nutartį, t. y. po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas vaikui yra nupirkęs kompiuterį, dviratį, el. paspirtuką, tačiau šie daiktai lieka atsakovo gyvenamojoje vietoje, kuriais jis taip pat naudojasi. Tarnybos vertinimu, prašomo priteisti išlaikymo dydis yra siejamas su individualiais vaiko poreikiais.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-9971-772/ 2016, dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, priteisdamas iš atsakovo P. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. P. periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė G. B.; sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo leido vykdyti skubiai; taip pat priteisė iš atsakovo P. P. ieškovės G. B. naudai 482,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9971-772/2016 šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalys sulygo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvas P. P. įsipareigoja mokėti po 140 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (sprendimo 5 punktas). Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini).

4.2. Teismas vertino, kad sprendimo priėmimo metu pakankama ir atitinkanti šalių vaiko amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 576 Eur. Teismas nurodė, kad protinga ir reali suma, reikalinga aprangai ir avalynei – 50 Eur, higienos reikmenims – 10 Eur, gimtadienio šventei, dovanoms gimtadieniui, Kalėdoms – 15 Eur. Teismas išlaidas vaiko atostogoms pripažino ne būtinosiomis, o su papildomomis vaiko poreikiams tenkinti skirtinomis išlaidas. Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintino ieškovės patiriamas išlaidas – 150 Eur už būsto nuomą ir 25 Eur už komunalinius patarnavimus būsto išlaikymui. Teismas taip pat vertino, kad 40 Eur per mėnesį išlaidų dalis tenkanti kurui yra pagrįsta ir įrodyta. Teismas nurodė, kad per penkerius metus nuo 2016-10-17, kuomet šalių sūnui buvo šiek tiek daugiau nei ketveri ir kuomet teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 140 Eur per mėnesį, pasikeitė situacija, padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaiko poreikių, todėl sprendė, kad vaiko poreikiai išaugo ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 140 Eur išlaikymas šią dieną negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Teismas vaikui teiktino išlaikymo dydį mažino 70 Eur vaikui mokamos socialinės išmokos suma ir sprendė, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro ne mažiau kaip 500 Eur. Teismas vertino, kad atsakovo patiriamomis išlaidomis vaikui jo bendravimo su vaiku metu neturėtų būti mažinamas išlaikymo dydis, kadangi ieškovei taip pat tenka papildomų, nenumatytų išlaidų našta, o atsakovo patiriamos išlaidos vaiko sveikatos draudimo įmokoms mokėti, nelaikytinos kasdienių poreikių tenkinimu ir neatitinka išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikui sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Draudimo įmokų mokėjimas gali būti tik savanoriškas tėvų pasirinkimas, be to, sudarytą gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį galima nutraukti. Išlaidos tokiems vaiko pirkiniams, kaip kompiuteris, dviratis, telefonas ir pan., susijusios ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.

4.3. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra, ieškovės pajamos sudaro apie 907 Eur per mėnesį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 42 000 Eur, ir kuriam yra taikoma hipoteka. Atsakovas įsigydamas būstą sudarė kredito sutartį su banku, moka 207,65 Eur kasmėnesinę kredito įmoką. Atsakovas butą nuomoja už 222 Eur sumą. Atsakovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 700 Eur ne sezono metu ir apie 1 000 Eur sezono metu, t. y. vasarą. Atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios darytų įtaką jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnėms galimybėms susirasti darbą, byloje nėra. Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievoles pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patiriamas išlaidas savo kasdieniams poreikiams tenkinti, o aplinkybė, kad jis skiria ne mažas sumas papildomoms sūnaus išlaidoms, perka sūnui įvairius daiktus, organizuoja turiningą laisvalaikį, patvirtina, jog atsakovas iš esmės turi finansines galimybes teikti sūnui didesnį, nei sprendimu buvusį nustatytą išlaikymą.

5. Teismas vertino, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaiko poreikius 2016–2021 m. esmingiau nesikeitė ir padarė išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustačius, kad vaiko poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteisė 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-12-02) iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovas P. P. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-18 sprendimą, priteisiant iš atsakovo P. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir panaikinant sprendimo dalį, kuria pakartotinai nustatyta, jog išlaikyti vaiką skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė; proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sumažinti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais bei motyvais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė šalių tikrosios turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko realių, būtinų poreikių, šališkai vertino įrodymus: ieškovės paaiškinimus bei jos teiktus dokumentus laikė absoliučiai teisingais, o atsakovo teiktus duomenis atmetė arba ignoravo. Teismas nepagrįstai užkirto kelią atsakovui savo nuožiūra prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir netiesiogiai apribojo galimybę dalyvauti vaiko auklėjime ir gyvenime.

6.2. Teismas išėjo už ieškinio ribų ir nesilaikė CPK 293 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo pakartotinai spręsti ginčą, dar kartą išspręsdamas uzufrukto teisės ieškovei suteikimo klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Teismas vertino, kad vaiko poreikiai išaugo du kartus, palyginus su prieš 4 metus buvusiais vaiko poreikiais. Atsakovo nuomone, vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia mažiau, t. y. 500 Eur. Ieškovės tariamos išlaidos kurui atmestinos, nes nėra duomenų, kad ji turėtų automobilį, o išlaidos, susijusios su vaiko gimtadienio švente, nėra būtinųjų poreikių tenkinimas. Išlaidos atostogoms ir pramogoms dubliuojasi bei yra per didelės, todėl mažintinos iki bendros 30 Eur sumos. Išlaidos nuomos mokesčiui apmokėti turi būti atmestos, nes neįrodyta, kad ieškovė turi pareigą mokėti už buto (duomenys neskelbtini), nuomą. Byloje yra dvi nuomos sutarties versijos su skirtingomis datomis ir pasirašančiais asmenimis dėl to paties buto sudarytos tarp pašalinių asmenų, o ieškovė neturi teisinio ryšio nei su butu (duomenys neskelbtini), nei su nuomininku Ž. B.. Nuomos sutartis nėra registruota VĮ Registrų centre, todėl ieškovė negalėjo panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš atsakovą.

6.4. Teismas ignoravo aplinkybes, kad atsakovas geranoriškai teikė išlaikymą, dažnai bendraudavo su sūnumi ir patirdavo susisiekimo su vaiku išlaidas. Atsakovas papildomai kas mėnesį skirdavo dar ne mažiau kaip 200 Eur sumą vaiko poreikiams, o per paskutinius du metus atsakovas sūnui nupirko planšetinį kompiuterį, nešiojamą kompiuterį, elektrinį paspirtuką, mobilaus ryšio telefoną, dviratį. Viso išleido apie 2 542 Eur, tačiau šias išlaidas teismas nepagrįstai sumenkino, nors panašias išlaidas, nurodytas ieškovės sąmatoje, pripažino pagrįstomis. Taigi per mėnesį vaikui išlaikyti atsakovas skirdavo apie 350-450 Eur.

6.5. Ieškovė neprisideda prie išlaidų apmokėjimo, kurias atsakovas patiria vykdamas į pasimatymus su sūnumi iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal, o teismas tokias atsakovo išlaidas neteisingai sumenkino ir jų nevertino. Šios atsakovo patiriamos išlaidos tiesiogiai neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo ir išlaikymo, tačiau jos vertintinos kaip būtinos, siekiant atsakovui kaip tėvui dalyvauti vaiko gyvenime, auklėjime.

6.6. Per paskutinius ketverius metus atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo. Šiaulių miesto apylinkės teismui 2016-10-17 sprendimu nustačius išlaikymą nepilnamečiui sūnui atsakovas gaudavo didesnes pajamas nei dabar, atsakovas neturėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams. Pasibaigus skyrybų procesui atsakovas nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamybos. Šiuo automobiliu jis iki šiol naudojasi. Automobilio vertė per ketverius metus nuo 3 500 Eur nukrito iki 1 000 Eur. Teismas sprendimo 36 punkte klaidingai nurodė, kad atsakovas yra įsigijęs automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokio automobilio atsakovas niekada neturėjo ir neturi. 2019-10-17 atsakovas pirko 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 42 000 Eur. Butui pirkti iš „Swedbank“, AB atsakovas paėmė 44 800 Eur paskolą, kurią kartu su palūkanomis, viso 64 117,94 Eur, turės grąžinti iki 2044-09-20 kas mėnesį bankui mokėdamas po 207,65 Eur įmokų. Atsakovo pajamos iš darbo santykių yra sumažėjusios 280 Eur, o buto vertės ir įsipareigojimų bankui santykis lygus nuliui, todėl atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi.

6.7. Ieškovė nenurodė, kad jos turtinė padėtis po skyrybų iš esmės būtų pablogėjusi. Ieškovės ir atsakovo dabartinės mėnesio pajamos vienodo dydžio. Atsakovo žiniomis, ieškovė 2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gaudavo po maždaug 750-800 Eur. Lyginant šias pajamas su dabartiniu užmokesčiu, ieškovės turtinė padėtis yra minimaliai pagerėjusi. Teismas neatsižvelgė į CPK 178 straipsnio nuostatas, įpareigojančias šalį pagrįsti savo teiginius. Teismas negalėjo remtis prieštaringais paaiškinimais bei nevisapusiškai grįsta išlaidų sąmata.

Atsiliepimas

7. Ieškovė G. B. atsiliepime į atsakovo P. P. apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad ieškovė išlaikyti vaiką skirtas lėšas tvarko uzufrukto teise, proceso normų nepažeidė. Tokia formuluote siekiama sukonkretinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nepaliekant neaiškumų ir tai nelaikytina išėjimu už ieškinio ribų, tuo labiau CPK 293 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

7.2. Atsakovas Vaiko teisių specialistams nurodė, kad jis vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 450 Eur, nors su juo sūnus būna vos du savaitgalius, t. y. keturias dienas per mėnesį, todėl jo teiginiai, kad, jo nuomone, sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį reikia mažiau, t. y. 500 Eur, nepagrįsti, be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovas skiria nemažas sumas papildomoms sūnaus išlaidoms, perka sūnui įvairius daiktus, organizuoja turiningą laisvalaikį, patvirtina, jog atsakovas iš esmės turi finansines galimybes teikti sūnui didesnį išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma sudaro 576 Eur, o atsakovas vertino, kad sūnui užtenka ir 500 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovas su pirmosios instancijos teismo nustatytu vaiko poreikių dydžiu nesutinka 76 Eur dalyje. Tačiau konkrečiai kokie vaiko poreikiai neva yra nepagrįsti ar užaukštinti, atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodė.

7.4. Ieškovė, įrodinėdama vaiko poreikių dydį, teikė vaiko poreikių paskaičiavimą bei įrodymus tiems poreikiams pagrįsti, nors remiantis kasacinio teismo praktika, laikomasi nuostatos, kad bylose dėl vaikų išlaikymo nustatant vaikų poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikams. Ieškovė taip pat teikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji naudojasi savo tėčio vardu registruotu automobiliu, be to, naudojasi savo gyvenimo draugo transporto priemone. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikas kiekvieną dieną vežamas į mokyklą bei iš jos, vežamas į būrelius. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonės, nesudaro pagrindo laikyti šias išlaidas nepagrįstomis. Atsakovas nuolat bendradarbiauja su ieškove dėl sūnaus pristatymo, todėl atsakovui žinoma apie ieškovės naudojamą automobilį.

7.5. Ieškovė teikė į bylą (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos bei (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 1 prie buto nuomos sutarties, kuriuo nuomos terminas nustatytas iki (duomenys neskelbtini). Tai pagrindžia būsto nuomai ir išlaikymui patiriamas išlaidas. Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, kad būsto nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, savaime nepaneigia būsto nuomos sutarties sudarymo fakto.

7.6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei tėvas nesistemingai teikia papildomą išlaikymą vaikams tiesiogiai nupirkdamas avalynės, rūbų, apmokėdamas pramogas ir pan., tai nesudaro pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydžio, kadangi nėra garantijos, jog toks išlaikymas ir toliau bus teikiamas, nėra tikslus ir aiškus jo dydis. Atsakovo teikta AB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis. Pagal ją vaiko sveikatos draudimo atveju naudos gavėjas yra ne vaikas, o atsakovas. Tai reiškia, jog atsakovas draudžia vaiką nuo nelaimingų atsitikimų, tam, kad sūnui kam nors atsitikus, pats gautų draudimo išmoką. Be to, nėra garantijos, kad įmokos ir toliau mokamos. Susitarimas mokėti draudimo įmokas išeina už nepilnamečio vaiko išlaikymo tikslų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sūnaus gyvybės ir sveikatos draudimas negali būti pripažįstamas būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nes draudimo įmokų mokėjimas neatitinka išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikui sąlygas, nes papildomai drausti vaiką gyvybės draudimu nėra būtina. Be to, atsakovas gali pasinaudoti teise nutraukti sudarytą gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį. Atsakovo išlaidos tokiems vaiko pirkiniams, kaip kompiuteris, dviratis, telefonas ir pan., susijusios ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.

Atsiliepimas

7.7. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė neprisideda prie išlaidų apmokėjimo, kurias atsakovas patiria vykdamas į pasimatymus su sūnumi iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal. Į bylą teikti įrodymai, kad ieškovė labai dažnai vyksta pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) ir atsakovas dažniausiai vaiką pasiima ir parveža būtent į (duomenys neskelbtini), o ne į Vilnių, arba atsakovas vaiką pasiima penktadieniais (duomenys neskelbtini), o sekmadienį vėl atveža tik iki (duomenys neskelbtini). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ir dėl savo darbo pobūdžio darbus planuojasi Vilniuje taip, kad nereiktų specialiai vykti vien dėl susitikimo su sūnumi. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis dėl bendravimo su sūnumi patiria nemažas papildomas išlaidas yra nepagrįsti. Kita vertus, tėčio kelionės išlaidos susitikimams su vaiku negali būti dengiamos esminių vaiko būties poreikių tenkinimo sąskaita.

7.8. Į bylą teikti įrodymai patvirtina, kad 2019-10-17 atsakovas įsigijo trijų kambarių butą, kurį nuomoja ir gauna 250 Eur pajamas. Būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti. Analogiško dydžio butų kainos (duomenys neskelbtini) siekia nuo 75 000 Eur iki 85 000 Eur. Be to, visuotinai žinoma tendencija, kad nekilnojamojo turto kainos laikui bėgant vis kyla, kas reiškia, kad atsakovo turtinė padėtis nuo minėto buto įsigijimo jau yra žymiai pagerėjusi ir ateityje tik dar gerės. Atsakovas klausimą dėl jam priklausančio buto vertės ir įsipareigojimų bankui santykio iškėlė tik savo apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-18 sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės G. B. ieškinys atsakovui P. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo) iki 250 Eur dydžio.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

11. Atsakovas su apeliaciniu skundu teismui teikė naują įrodymą – jo darbovietės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2021-06-10 raštą apie atsakovo darbo pobūdį, darbo laiką bei atsakovo charakteristiką.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą suformulavo prašymą prijungti naujus įrodymus – nekilnojamojo turto skelbimų kopijas. Prašymą prijungti naujus įrodymus grindė tuo, kad atsakovas klausimus dėl buto vertės ir įsipareigojimo santykio iškėlė tik apeliaciniame skunde.

13. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

14. Analizuojant atsakovo teikiamą įrodymą – atsakovo darbovietės 2021-06-10 raštą, teismas įvertina tai, kad atsakovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose asmeniškai, t. y. 2021-02-10, 2021-03-30 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 2021-04-28 teismo posėdyje. Atsakovui P. P. kiekvieno posėdžio metu buvo išaiškinamos procesinės teisės, tarp kurių – teisė ir pareiga teikti bylai reikšmingus įrodymus.

15. Teismo vertinimu, bylos medžiagos pagrindu nenustatyta procesinių kliūčių, kad prašomas prijungti įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių – atsakovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir nagrinėjant byla pirmos instancijos teismo proceso metu, todėl tokia pažyma galėjo būti pateikta iki išnagrinėjant šalių ginčą iš esmės, be to, atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų būtinumą jo teikiamą įrodymą prijungti prie bylos medžiagos.

16. Dėl ieškovės pateiktų įrodymų – nekilnojamojo turto skelbimų kopijų, nurodytina, kad šalių turtinė padėtis buvo vertinama pirmos instancijos teisme, todėl ieškovė aptartu rašytiniu įrodymu galėjo disponuoti dar iki išnagrinėjant bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nėra todėl teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9971-772/2016 ieškovės G. B. ir atsakovo P. P. santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, teismui patvirtinus jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriuo, be kita ko, buvo išspręsti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimai, nustatant, kad vaiko J. P. gyvenamoji vieta yra kartu su vaiko motina G. B., o vaiko tėvas P. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki J. P. pilnametystės vaiko išlaikymui moka po 140 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

18. Ieškovė ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismui prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-9971-772/2016, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 5 punktą, nustatant, kad atsakovas P. P. nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui moka po 293 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-9971-772/ 2016, dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, priteisdamas iš atsakovo P. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. P. periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad vaikui išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė G. B.; sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo leido vykdyti skubiai; taip pat priteisė iš atsakovo P. P. ieškovės G. B. naudai 482,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

21. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

22. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

24. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sprendimo priėmimo metu pakankama ir atitinkanti šalių vaiko amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 576 Eur, o teiktino išlaikymo dydį sumažinus 70 Eur vaikui mokamos socialinės išmokos suma, sprendė, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro ne mažiau kaip 500 Eur. Teismas nustatė, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaiko poreikius 2016–2021 m. esmingiau nesikeitė, todėl sprendė, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis ir iš atsakovo priteisė 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-12-02) iki sūnaus pilnametystės.

25. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti, jo vertinimu, pakankama suma yra 500 Eur per mėnesį. Atsakovas didžiosios dalies ieškovės nurodytų poreikių sumos neginčijo, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija į vaiko poreikius įtraukti ir išlaidas atostogoms, ir išlaidas pramogoms, kadangi jos dubliuojasi ir yra per didelės, todėl, atsakovo vertinimu, jos mažintinos iki bendros 30 Eur per mėnesį sumos. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, kad ji turi automobilį, ar pareigą mokėti už buto (duomenys neskelbtini), nuomą, todėl išlaidos kurui ir būsto nuomai turi būti atmetamos. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad išlaidos vaiko gimtadienio šventei nėra vaiko būtinųjų poreikių tenkinimas.

26. Pastebėtina tai, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas į vaiko poreikių masyvą įtraukė išlaidas atostogoms, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios išlaidos yra ne būtinieji vaiko poreikiai, tačiau su papildomais vaiko poreikiais susijusios išlaidos, kurios turėtų būti tenkinamos, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kodėl išlaidos kurui ar išlaidos būsto nuomai neturėtų būti skaičiuojamos kaip vaiko išlaikymo poreikiai. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė neturi transporto priemonės ar tai, kad ji asmeniškai nėra sudariusi būsto nuomos sutarties, nepaneigia aplinkybės, kad tokias išlaidas išlaikyti vaiką ieškovė patiria. Pabrėžtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovė patiria realias išlaidas kurui, tenkindama vaiko poreikį nuvežti į mokyklą ir ten, kur jam būtina, taip pat byloje esantys duomenys patiria, kad ieškovė su šalių vaiku faktiškai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl patiria ir išlaidas būsto nuomai. Vien tai, kad ieškovė neturi jai priklausančios transporto priemonės, ar tai, kad ieškovė savo vardu nėra sudariusi būsto nuomos sutarties, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė tokias išlaidas dėl vaiko poreikių patiria. Teismas pastebi, kad išlaidos tam tikram vaiko poreikiui tenkinti gali būti teismo atmetamos, tik įrodžius, kad šis poreikis nėra būtinas arba įrodžius, kad vaikas tokio poreikio apskritai neturi. Gi bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečio šalių vaiko poreikiams tenkinti būtinos išlaidos kurui (transportui), taip pat gyvenamojo būsto nuomai, todėl analizuotas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vaiko gimtadienio išlaidos priskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių ir šiam poreikiui patenkinti skirtina 15 Eur per mėnesį suma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Šalių nepilnamečiui vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai (gimęs (duomenys neskelbtini)), tokio amžiaus vaikui svarbus jo socializavimasis, bendravimas su draugais, dalyvavimas socialiniame gyvenime, be to, kiekvienam tokio amžiaus vaikui svarbi jo ir artimųjų gimtadienio šventė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime teismas tinkamai individualizavo situaciją ir pagrįstai vertino, kad vaiko gimtadienio šventė yra būtinasis vaiko poreikis ir prie šio vaiko poreikio tenkinimo turi prisidėti ir atsakovas.

29. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino įrodymus, nepagrįstai užkirto kelią atsakovui savo nuožiūra prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir netiesiogiai apribojo galimybę dalyvauti vaiko auklėjime ir gyvenime, ignoravo aplinkybę, kad atsakovas geranoriškai teikė išlaikymą, dažnai bendraudavo su sūnumi ir patirdavo susisiekimo su vaiku išlaidas. Minėtos aplinkybės, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, taip pat atostogų, švenčių dienomis ir dėl to patiria išlaidų, taip pat patiria papildomas išlaidas – apmoka vaiko privačias draudimo išlaidas, pirko vaikui dviratį, telefoną, kompiuterį ir pan., atsispindi ir 2021-05-18 teismo sprendime.

30. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo ne tik dėl to, ar padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai, tačiau taip pat ir dėl to, ar tam tikri vaiko poreikiai laikytini būtinaisiais jo poreikiais. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl ginčo atveju, kai šalys nevienodai vertina tam tikrus vaiko poreikius, teismas negali leisti susidaryti situacijai, kuriai esant, vienas iš tėvų prie dalies vaiko poreikių galėtų prisidėti savo nuožiūra ir dėl to liktų nepatenkinti būtinieji vaiko poreikiai. Taigi atsakovo nurodomų patiriamų išlaidų suma negali būti mažinamas vaiko išlaikymo dydis, kuris siejamas su būtinaisiais vaiko poreikiais. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ji paskirta vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl ieškovei tenka pareiga tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas lėšas, jas skirstyti ir naudoti išimtinai vaiko interesais. Gi papildomos išlaidos patiriamos kartu su vaiku praleidžiamų atostogų metu, pramogoms, dovanos vaikui ir pan., nepriskirtinos prie būtinų išlaidų, kadangi jas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad teismas, nustatydamas teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, apribojo atsakovo galimybę dalyvauti vaiko auklėjime ir gyvenime.

31. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino šalių turinę padėtį. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis nepagerėjo, o lyginant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimo metu buvusia turtine padėtimi, atsakovo pajamos šiuo metu mažesnės, be to, jis turi įsipareigojimų kreditoriams.

32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 24 punktas.

33. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, vertino, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistas 140 Eur išlaikymas nėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti ir nurodė, kad šiuo metu pakankama ir atitinkanti vaiko ne tik minimalius būtinuosius poreikius išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 576 Eur (pirmos instancijos teismo sprendimo 24-25 punktai). Atsakovas, reikšdamas apeliacinį skundą aplinkybės, kad pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai neginčijo, negana to atsakovas sutiko, kad vaiko poreikiai išaugo ir, jo vertinimu, vaiko poreikiai yra 500 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinės padėties pasikeitimą šiuo konkrečiu atveju aktualus ne sprendžiant klausimą ar yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį, tačiau vertinant šalių galimybę teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

34. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir tėvų galimybių teikti išlaikymą. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/ 2016, 14 punktas.).

35. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino abiejų šalių reguliarių pajamų dydį, šalių vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimus įsipareigojimus, galimybę dirbti (darbingumą, sveikatos būklę) ir priėjo prie išvados, kad nors abiejų tėvų gaunamos pajamos yra apylygės, tačiau atsakovas turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, taip pat turi automobilį, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne suma, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

36. Atsakovas nurodo, kad sprendime klaidingai nurodyta, jog jam priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jam priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to teismas nevertino, kad trijų kambarių butui įsigyti atsakovas paėmė būsto kreditą, dėl ko jo pajamos sumažėjo 207,65 Eur įmokos bankui už kredito grąžinimą dydžiu.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad teismo sprendime neteisingai nurodytas atsakovui priklausančio automobilio modelis, nepakeičia aplinkybės, kad jo vardu registruota transporto priemonė ir į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties. Pasisakant dėl teiginių, kad teismas nevertino, jog atsakovo pajamos sumažėjo įmokos bankui dalimi dėl turimo būsto kredito, aktuali kasacinio teismo praktika. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį – pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-37-687/2018, 32 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovas skiria nemažas sumas papildomoms sūnaus išlaidoms, perka sūnui įvairius daiktus, organizuoja turiningą laisvalaikį, patvirtina, jog atsakovas iš esmės turi finansines galimybes teikti sūnui didesnį, nei sprendimu buvusį nustatytą būtinąjį išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas, neatitinka atsakovo turtinės padėties.

38. Atsakovo teigimu, teismas pakartotinai sprendė, kad ieškovė valdo vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise, nors šis klausimas buvo išspręstas dar civilinėje byloje Nr. 2YT-9971-772/2016 Šiaulių miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą, tokiu būdu esą teismas išėjo už ieškinio ribų ir nesilaikė CPK 293 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo pakartotinai spręsti ginčą.

39. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, pareiga tvarkyti vaiko turtą uzufrukto teise kildinama iš įstatymo. Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė G. B., išėjo iš ieškinio ribų ir klausimą išsprendė pakartotinai, kadangi perkeldamas įstatymo nuostatą pirmosios instancijos teismas tik sukonkretino sprendimo rezoliucinę dalį.

40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti (likę) apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimtam teisiniam rezultatui nedaro įtakos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

41. Kadangi nėra pagrindo keisti teismo sprendimo dėl materialiųjų reikalavimų, tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir procesinio prašymo proporcingai sumažinti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo nėra pagrindo atsakovui priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

44. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei teikė įrodymus apie 300 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

45. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

46. Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas atsakovo apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos protingo dydžio, ieškovei iš atsakovo priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus