Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1817-933/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus lokomotyvų remonto depui ir uždarajai akcinei bendrovei Trauka LT dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio trūkumų

11. Ieškovė 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depui ir UAB Trauka LT. Ieškinyje prašo: 1) išreikalauti iš UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo šiuos įrodymus: duomenis apie visus sandorius, sudarytus UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir UAB Trauka LT laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., nurodant įsigytas prekes, jų kainą bei įsigijimo pagrindą; 2) pripažinti neteisėtais UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo veiksmus, vykdant pirkimus iš UAB Trauka LT, nesilaikant VPĮ nuostatų; 3) panaikinti UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir UAB Trauka LT sandorį dėl lokomotyvo dalių įsigijimo, sudarytą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.

12. Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovė nurodė, kad jai tapo žinoma, jog UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas iš UAB Trauka LT įsigijo prekių nesilaikydama VPĮ nuostatų. Nurodė, kad sutartimi, kurią ieškovė ieškiniu ginčija, UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas iš UAB Trauka LT įsigijo lokomotyvo remonto dalių už apytikriai 37 000 Eur. Ieškovė teigė, kad UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas sistemingai vengia vykdyti viešuosius pirkimus ir perka prekes bei paslaugas nesilaikydama VPĮ nuostatų, dėl to ieškovė ne kartą kreipėsi į teismą. Teismai yra konstatavę, kad UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas yra perkančioji organizacija ir turi pareigą vykdyti viešuosius pirkimus laikantis teisės aktų reikalavimų.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: 1) aiškiai apibrėžti ieškovės reikalavimą dėl sandorio (sandorių) pripažinimo negaliojančiu; 2) nurodyti aplinkybes, kurios apibrėžtų faktinį ieškinio pagrindą ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus; 3) motyvuoti procesinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo; 4) nurodyti argumentus, patvirtinančius išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – įtraukimo į bylą būtinybę.

14. Atskiruoju skunde ieškovė su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, mano, kad ji aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, prašydama panaikinti konkretų sandorį, sudarytą UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir UAB Trauka LT. Tai, kad ieškovė negali nurodyti tikslios ginčijamo sandorio sudarymo datos, nereiškia, jog jai turi būti užkirsta galimybė ginti savo pažeistas teises. Teigia, kad ieškovė neturi dokumento, patvirtinančio tokio sandorio sudarymo faktą, atsakovės viešai apie tai neskelbia ir neviešina tokių sandorių sudarymo aplinkybių.

15. Šioje nutartyje vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti minėtus ieškinio trūkumus.

16. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

17. Pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 135 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tačiau jame taip pat privalo būti nurodyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas), taip pat įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

18. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto šis CPK nustatytas institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

19. Šiuo atveju ieškovė reiškiamu ieškiniu ginčija atsakovių pirkimo–pardavimo sandorį, o kaip pagrindą ginčyti šį sandorį nurodo VPĮ nuostatų nesilaikymą – viešojo pirkimo neskelbimą, t. y. ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, todėl šios bylos nagrinėjimui taikytinos bendrosios CPK nustatytos bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgiant į CPK XXI1 skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis.

Dėl ieškinio dalyko

20. Nustatydamas ieškovei įpareigojimą aiškiai apibrėžti ieškovės reikalavimą dėl sandorio (sandorių) pripažinimo negaliojančiu, teismas nurodė, kad nėra aišku, kokias materialines pasekmes sukurs ieškovei ir ar apskritai sukurs reikalavimas pripažinti neteisėtais UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo veiksmus, vykdant pirkimus iš UAB Trauka LT, nesilaikant VPĮ nuostatų, savo esme tai tik įrodinėtina aplinkybė, galinti būti tik faktiniu pagrindu ginčijant konkretų sandorį, o ieškovės reikalavimas dėl sandorio (sandorių) pripažinimo neapibrėžtas (vienur vartojama sandorio sąvoka (t. y. vieno veiksmo sąvoka), kitur sandorių sąvoka (t. y. daugiskaitos forma), apskritai nėra aišku, kada sandoris ar sandoriai buvo sudaryti ir pan.).

21. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad panaikinus ginčijamą sandorį turėtų būti vykdomas naujas pirkimas, laikomasi VPĮ nuostatų, ir ieškovė galėtų dalyvauti pirkime. Mano, kad ji aiškiai suformulavo savo reikalavimą, prašydama panaikinti konkretų sandorį, sudarytą UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir UAB Trauka LT, o ieškovė negali nurodyti tikslios ginčijamo sandorio sudarymo datos, nes tokių duomenų atsakovės viešai neatskleidžia.

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021).

23. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neaiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus. Nors ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtais UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo veiksmus, vykdant pirkimus iš UAB Trauka LT, nesilaikant VPĮ nuostatų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra tik viena iš ieškovės įrodinėtinų aplinkybių, siekiant ginčyti atsakovių sandorį, ir kaip savarankiškas reikalavimas materialiųjų teisinių pasekmių nesukuriantis, tačiau papildomai pažymėtina, kad nėra aišku, kiek ir kokių pirkimų tarp UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir UAB Trauka LT vyko, todėl abstraktus reikalavimas pripažinti UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo veiksmus, vykdant nedetalizuojamus pirkimus (ne vieną konkretų pirkimą) iš UAB Trauka LT yra iš esmės platesnis nei ieškovės siekiamas tikslas – nuginčyti atsakovių sandorį dėl lokomotyvo dalių įsigijimo. Ieškovė prašo pripažinti neteisėtais ne atsakovės veiksmus vykdant konkretų pirkimą, kurio pagrindu sudaryta ginčijama lokomotyvo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, bet jai vykdant neapibrėžtą pirkimų skaičių. Tokiu būdu minėtu ieškinio reikalavimu ieškovė kelia klausimą ne tik dėl jos įvardyto sandorio, bet ir dėl kitų konkrečiai neapibūdintų sandorių sudarymo teisėtumo. Dėl šių motyvų sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėtas ieškovės ieškinio reikalavimas tikslintinas (šalintinas trūkumas).

24. Pasisakant dėl antrojo ieškovės materialiojo reikalavimo – panaikinti UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir UAB Trauka LT sandorį dėl lokomotyvo dalių įsigijimo, sudarytą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., pažymėtina, kad nors ieškovė ieškinyje nurodo, jog ieškinį teikia siekdama ginčyti atsakovių sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį dėl lokomotyvo dalių pirkimo už apytikriai 37 000 Eur (nenurodant apytikslės datos), tačiau formuluodama minėtą ieškinio reikalavimą ieškovė jau nurodo sandorio sudarymo laikotarpį, tačiau jau nebenurodo apytikslės sandorio kainos. Dėl tokio ieškovės ieškinio pagrindo ir dalyko loginio ryšio trūkumo iš esmės nėra aišku, ar ginčijamas tas pats sandoris, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ieškovės ieškinio reikalavimas taip pat tikslintinas.

Dėl ieškinio pagrindo

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo ieškovę nurodyti aplinkybes, kurios apibrėžtų faktinį ieškinio pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

26. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad ji, sužinojusi apie sudarytą ginčijamą sandorį, gali neturėti dokumento, patvirtinančio tokio sandorio sudarymo faktą, ir nenurodyti sandorio sudarymo aplinkybių, nes atsakovės viešai apie tai neskelbia ir neviešina tokių aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė, sužinojusi apie tokį sandorį, negali ginti savo teisių vien tuo pagrindu, kad neturi dokumento, patvirtinančio apie sudarytą sandorį.

27. Įvertinus ieškovės pareikšto ieškinio turinį, matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama pripažinti negaliojančia atsakovių UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir UAB Trauka LT sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas įgijo iš atsakovės UAB Trauka LT lokomotyvo remonto dalių už apytikriai 37 000 Eur kainą. Taigi, teikdama ieškinį, ieškovė nurodė teismui siekiamo nuginčyti sandorio šalis, taip pat ginčijamo sandorio objektą ir apytikrę šio sandorio kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovė pakankamai aiškiai apibrėžė sandorį, dėl kurio teisėtumo jai kilo abejonių ir kurio panaikinimo ji siekia šioje byloje. Ieškovės pateikti duomenys ieškinio priėmimo stadijoje leidžia teismui įvertinti, kokį sandorį ieškovė ginčija ir nustatyti apytikrę ieškinio sumą, pagal kurią turėtų būti skaičiuojamas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, kurio dydis, pasirengimo nagrinėti bylą metu gali būti perskaičiuotas ir ieškovė įpareigota sumokėti trūkstamą jo dalį, jeigu būtų nustatyta, kad sandorio vertė didesnė.

28. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, formuluodama savo reikalavimus, nepateikė teismui įrodymų apie ginčijamo sandorio sudarymą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovės negali būti reikalaujama, kad ji pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovei įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovei galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovė, teikdama ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų.

29. CPK 423⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu.

30. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje yra galimas naujų įrodymų pateikimas / išreikalavimas, ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas / tikslinimas, todėl pasirengimo bylos nagrinėjimui metu nustačius konkrečią ginčijamo sandorio sudarymo datą ir aplinkybės, atsakovei minėtų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena. Nepasitvirtinus ieškovės teiginiams dėl ginčijamo sandorio egzistavimo ar jo sudarymo aplinkybių, būtų pagrindas spręsti dėl ieškinio trūkumų šalinimo, įpareigojant tikslinti tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą, o ieškovei šių trūkumų nepašalinus, nagrinėti bylą iš esmės pagal pareikštus reikalavimus ir byloje esančius įrodymus.

31. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai kvestionavo ieškovės ieškinio faktinio pagrindo formulavimą ir pagrindimą, tačiau iš ieškovės nurodytų aplinkybių iš esmės aišku, kokiomis aplinkybėmis (VPĮ įstatymo nuostatas atitinkančio konkurso neskelbimu) remdamasi ieškovė teikia ieškinį, todėl šis ieškinio netikslumas nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Dėl įrodymų išreikalavimo ir Viešųjų pirkimų tarnybos įtraukimo į bylą

32. Nors ieškove prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį, tačiau atskirajame skunde nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovė įpareigota motyvuoti procesinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir nurodyti argumentus, patvirtinančius išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – įtraukimo į bylą būtinybę.

33. Dėl įrodymų išreikalavimo prašymo motyvavimo pažymėtina, kad šis pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškinio trūkumas neužkerta kelio priimti ieškinį. Prašymas dėl įrodymų išreikalavimo yra išimtinai procesinio pobūdžio, nagrinėtinas tik priėmus ieškinį, t. y. jau esant iškeltai civilinei bylai, ruošiantis jos nagrinėjimui, todėl ieškinio priėmimui tokio prašymo netinkamas motyvavimas įtakos neturi, šis procesinis prašymas gali būti ieškovės tikslinamas pasirengimo bylai stadijoje. Paprastai tik įstatymo nustatyta tvarka išsprendus ieškinio priėmimo klausimą ir iškėlus civilinę bylą, sprendžiama dėl tam tikrų įrodymų surinkimo byloje, tam tikrų asmenų įpareigojimo pateikti įrodymus ar įrodymų išreikalavimo (CPK 179, 198 ir 199 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444/2012).

34. Taip pat atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad ieškovei neturint konkrečių įrodymų apie jos ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, ieškovė tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, pagal CPK 221 straipsnį gali prašyti teismo užtikrinti šiuos įrodymus, jeigu ieškovė turi pagrindą baimintis, jog pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, kad civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-142-302/2017; kt.).

35. Pasisakant dėl išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – įtraukimo į bylą būtinybės, pažymėtina, kad CPK 423³ straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nustatyta, jog atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis; nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja ieškovę, ieškinyje nurodžius kaip išvadą teikiančią instituciją – Viešųjų pirkimų tarnybą – pateikti nuomonę dėl jos dalyvavimo procese ir pagrindo teikti išvadą bylai aktualiais klausimais. Tačiau šis ieškinio trūkumas taip pat nesudaro kliūčių ieškinio priėmimo stadijoje taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi šis trūkumas gali būti pašalinamas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 423⁴ straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus (dalyką), tačiau be pagrindo įpareigojo nurodyti aplinkybes, kurios apibrėžtų faktinį ieškinio pagrindą ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus bei motyvuoti procesinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir Viešųjų pirkimų tarnybos dalyvavimo / išvados pateikimo. Skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi ieškovės ieškinys turi trūkumų, trukdančių priimti ieškinį nagrinėti, tačiau ieškovė įpareigotina pašalinti tik ieškinio trūkumus, susijusius su ieškinio reikalavimų (dalyko) tikslinimu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.