- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-406-565/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikiant institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
2. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1) nustatyti nepilnametės šalių dukros Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu;
2) nustatyti dukros perdavimo ieškovui tvarką, pagal kurią dukra perduodama teismo nustatytą dieną ir laiku Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius), esančiame A. Vivulskio g. 16, Vilniuje, tokia tvarka:
penktadienį 15.30 val. (arba kitu teismo nustatytu laiku) dukrą perduodanti atsakovė atvyksta su dukra į Skyrių ir susitinka su Skyriaus atstovu ar Skyriaus įgaliotu asmeniu, kuris tarpininkauja perduodant dukrą;
nuo 15.30 val. iki 15.40 val. dukrą perduodanti atsakovė bendrauja su dukra specialioje vaikams skirtoje patalpoje, dalyvaujant tarpininkui, atsisveikina su dukra ir išvyksta;
15.50 val. dukrą perimantis ieškovas atvyksta į patalpą, kurioje yra dukra su tarpininku, bendrauja su dukra, dalyvaujant tarpininkui, 16.00 val. su dukra išvyksta.
3) įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą sudaryti sąlygas dukros perdavimui ir skirti tarpininką;
4) jei numatytą dukros perdavimo dieną dukrą perduoti turinti atsakovė nevykdo prievolės
perduoti dukrą ieškovui, ieškovas turi teisę vaiką paimti, pasitelkdamas įgaliotas valstybės institucijas (tarp jų vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, socialinius darbuotojus, psichologus, policijos pareigūnus);
5) nustatyti laikinąją šalių bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią:
dukra paeiliui dvi savaites gyvena su ieškovu ir dvi savaites gyvena su atsakove, pradedant skaičiuoti nuo dukros perdavimo ieškovui dienos;
tas iš tėvų, su kuriuo dukra praleido dvi savaites, pagal mokyklos tvarkaraštį nuveža dukrą į ugdymo įstaigą, o iš jos, pasibaigus ugdymo procesui, dukrą paima kitas iš tėvų. Jei ugdymo įstaiga nedirba arba dukra tą dieną nebuvo mokykloje, tas iš tėvų, su kuriuo dukra buvo pastarąsias dvi savaites, dukrą perduoda kitam iš tėvų jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 16.00 – 16.30 val.;
tuo atveju, jei ieškovas / atsakovė neperduoda dukros ieškovui / atsakovei, taikomas 4 punktas;
ieškovas ir atsakovė turi teisę bendrauti su dukra vaizdo ir garso ryšio priemonėmis ne trumpiau nei 30 min. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir šeštadienį tarp 19.00 val. ir 20.00 val. tomis dienomis, kai dukra yra su kitu iš tėvų (kitas iš tėvų užtikrina, kad dukra turėtų tam technines galimybes);
pakeisti faktinę gyvenamąją vietą, nustatant, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini);
pakeisti dukros mokyklą be ieškovo sutikimo, nurodant, kad dabartinė dukros mokykla yra (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, taip pat buvo patvirtina šalių bendravimo su dukra tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:
1) pereinamuoju laikotarpiu, kuris trunka iki kol dukra sulauks 9 metų amžiaus, tėvas bendrauja su dukra be nakvynių. Tėvo ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaiko mama) susitarimu, pereinamasis laikotarpis gali būti sutrumpintas, įvertinus vaiko interesus bei norus. Jei tėvas kurį nors pereinamojo laikotarpio mėnesį bendravo su vaiku ne daugiau kaip 3 (tris) dienas, pereinamasis laikotarpis prailginamas atitinkamai mėnesiu;
2) darbo dienomis tėvas bendrauja su dukra mėnesio trečios savaitės trečiadienį ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį (mėnesio pirma savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį). Tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą 19:30-20.00 val. Jei dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, tėvas vaiką pasiima iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 15:00 val. (ar kitu sutartu laiku) ir grąžina 19:30-20.00 val.;
3) tėvas bendrauja su dukra savaitgaliais tokia tvarka: 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais – mėnesio ketvirtos savaitės savaitgalį (vieną savaitgalį per mėnesį), o vėliau – kiekvieno mėnesio trečios ir ketvirtos savaičių savaitgalius (du savaitgalius per mėnesį). Pereinamuoju laikotarpiu (tvarkos 1 punktas) tėvas su dukra bendrauja šeštadienį nuo 10.00-10.30 val. iki 19.30-20.00 val. ir 26 sekmadienį nuo 10.00-10.30 val. iki 19.30-20.00 val. (be nakvynių) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas su dukra bendrauja nuo šeštadienio 10.00-10.30 val. iki sekmadienio 19.00-19.30 val. (su viena nakvyne). Praėjus 6 (šešiems) mėnesiams po pereinamojo laikotarpio pabaigos, tėvas su dukra bendrauja nuo penktadienio popietės, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams (o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukrą iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 15:00 val. (ar kitu sutartu laiku)) iki sekmadienio 19.00-19.30 val. (su dviem nakvynėmis);
4) tėvas informuoja vaiko mamą SMS žinute apie vaiko paėmimą jo numatytu bendravimo laiku iš ugdymo įstaigos darbo dienomis iš karto po dukters paėmimo. Tėvo bendravimo su dukra metu tėvas privalo užtikrinti galimybę vaiko motinai susisiekti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais);
5) tuo atveju, jeigu tėvas negalės bendrauti su dukra nustatytomis dienomis, tėvas apie tai praneša vaiko mamai kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo pradžios darbo dieną, ir ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas (72 val.) iki bendravimo pradžios savaitgalį. Tokią pat pareigą pranešti atsakovui apie kliūtis bendravimui turi ir vaiko mama;
6) tėvo nebendrautas su dukra laikas dėl nuo jo priklausančių priežasčių nekompensuojamas;
7) tėvas bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais) kiekvieno mėnesio pirmos ir antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį tarp 19.00 ir 20.00 val. Vaiko mama užtikrina, kad dukra tam turėtų technines galimybes;
8) tėvas gali išvykti su vaiku į užsienio valstybę tik tuomet, kai dukra sulauks 10 (dešimties) metų amžiaus ir ne ilgiau kaip 8 (aštuonioms) dienoms iš eilės. Iki vaikas sulauks 10 metų amžiaus, tėvo išvykimui su vaiku į užsienį reikalingas vaiko mamos rašytinis sutikimas;
9) iki kol vaikas sulauks 10 metų, vaikas savo gimtadienio dieną (vasario 18 d.), Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su mama, bendravimas su tėvu tomis dienomis netaikomas;
10) tėvas bendrauja su dukra kiekvienais metais per savo gimtadienį (liepos 4 d.) pasiimdamas dukrą 15.00-15:30, jei tai darbo diena, arba 10.00-10.30 val., jei tai ne darbo diena, ir gražindamas dukrą į gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 19.30-20.00 val.; taip pat per tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 11:00-11:30 val. iki iki 19.30-20.00 val.;
11) dukrai sulaukus 10 metų, tėvas bendrauja su dukra neporiniais metais laikotarpiu nuo gruodžio 26 d. iki gruodžio 30 d., o poriniais – nuo gruodžio 31 d. iki (kitų metų) vaiko žiemos mokyklinių atostogų paskutinės dienos;
12) tėvas turi teisę atostogauti su dukra 28 kalendorines dienas per metus, atostogų laiką dalijant į ne ilgesnius nei 10 d. laikotarpius iki kol vaikas sulauks 10 metų, o vėliau – ne ilgesniais nei 14 d. laikotarpiais.
13) neporiniais metais tėvas su vaiku bendrauja vaiko pavasario mokyklinių atostogų metu, o poriniais – vaiko rudens mokyklinių atostogų metu. Tėvas pasiima dukrą dieną, kurią pasibaigia ugdymo užsiėmimai ir grąžina paskutinę laisvą prieš ugdymo užsiėmimus dieną;
14) pirmenybę pasirinkti atostogavimo su dukra laiką vaiko vasaros atostogų metu poriniais metais turi vaiko mama, o neporiniais – tėvas. Pirmenybės teisę turintis tėvas (mama) praneša kitam iš tėvų apie savo planuojamas atostogas su vaiku iki einamųjų metų balandžio 1 d.
15) tėvas savaitgalių, švenčių bei atostogų metu su dukra, kada vaikas nakvos pas tėvą, privalo užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas (t. y. atskirą erdvę bei atskirą lovą);
16) tėvas ir vaiko mama privalo bendradarbiauti vykdydamos šią tvarką, nuolat keistis informacija apie vaiko sveikatą, ugdymo pasiekimus, lankomus būrelius bei kitus svarbius vaiko gyvenimo klausimus. Tėvas ir vaiko mama privalo tarpusavyje bendrauti pagarbiai ir kultūringai, tartis dėl dukters lankomų būrelių, kitų ugdymo užsiėmimų ar mokyklos parinkimo. Tėvas turi teisę iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos, sveikatos įstaigos, kurioje vaikas registruotas informaciją apie vaiką gauti savarankiškai;
17) šalims iš anksto susitarus el. paštu ar trumposiomis žinutėmis, tėvas turi teisę bendrauti su dukra ir kita tvarka, negu numatyta šioje tvarkoje. Šalių susitarimas yra pasiektas, kai viena šalis siunčia kitai šaliai prašymą arba pasiūlymą bendrauti su dukra kitokia tvarka, o kita šalis su tokiu prašymu arba pasiūlymu sutinka.
5. Atsakovė nevykdo Teismo sprendimo ir neleidžia dukrai bendrauti su ieškovu nuo 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovei buvo skirta bauda už Teismo sprendimo nevykdymą, tačiau tai ieškovei jokio prevencinio poveikio nesukėlė. Atsakovė iki šiol neleidžia dukrai pasimatyti su ieškovu.
Šalies argumentai
6. Ieškovas mano, kad atsakovė gali sirgti psichologine ar psichine liga arba stipriu emociniu sutrikimu, kuris trukdo jai adekvačiai reaguoti ir suvokti realybę. Atsakovė, galimai psichologiškai smurtaudama prieš dukrą, izoliuoja dukrą nuo ieškovo, draudžia jiems tiesiogiai bendrauti, neleidžia kalbėtis telefonu, nuteikinėja dukrą prieš ieškovą, o tai dar labiau stiprina dukros nerimo sutrikimus ir sukelia fizines kančias (pilvo skausmus, refliuksą ir kt.). Be to, atsakovė trukdo Skyriaus specialistams bendrauti su dukra.
7. Todėl ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nustatytą šalių dukros gyvenamąją vietą ir šalių dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, taip pat pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nustatytą šalių bendravimo su dukra tvarką ir nustatyti šalių bendravimo su dukra tvarką pagal 50:50 laiko modelį, kai dukra dvi savaites bendrauja su ieškovu, o kitas dvi savaites – su atsakove.
8. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovas prašė taikyti aukščiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
9. Siekiant užtikrinti teismo nutarties dėl dukros laikinosios gyvenamosios vietos ir laikinosios bendravimo su ja tvarkos įvykdymą, dukra turi būti perduota ieškovui. Todėl atsakovė įpareigotina perduoti dukrą teismo nustatytą dieną ir valandą Skyriuje, dalyvaujant tarpininkams.
10. Atsakovė planuoja išvykti gyventi su dukra į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovė su dukra gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukra lanko privačią mokyklą (duomenys neskelbtini). Nuo dukros gyvenamosios vietos iki mokyklos yra 2 km. Atsakovės sprendimas išvykti su vaiku gyventi į (duomenys neskelbtini) yra sąmoninga priemonė, skirta apsunkinti ieškovo bendravimą su vaiku. Išvykimas gyventi iš (duomenys neskelbtini), kur atsakovei priklauso nuosavas butas ir kur vaikas lanko gerą privačią mokyklą, kurioje jaučiasi gerai ir saugiai, prieštarautų vaiko teisėms ir interesams. Todėl, kol nebus išnagrinėta ši civilinė byla, būtina uždrausti atsakovei su vaiku išvykti gyventi iš (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
11. Atsakovė su prašymu nesutiko.
12. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones poreikį nulėmė ne grėsmė, bet galimai ieškovo asmeninė nesantaika su atsakove ir ieškovo pareiga mokėti dukrai išlaikymą. Tokiu atveju turėtų būti prašoma pakeisti išlaikymo dydį, o ne keisti dukros gyvenamąją vietą.
13. Nėra jokių duomenų ir net galimybių, kad dukrai, gyvenančiai su atsakove, gyventi su atsakove tapo nebesaugu ar 50:50 laiko modelio bendravimo tvarka geriau atitiktų vaiko interesus nei šiuo metu galiojanti teismo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka. Šeimos situacija nėra pasikeitusi. Šalių dukra nuolat išsako norą gyventi su atsakove, tokią nuomonę dukra yra išsakiusi ir ieškovui, tačiau ieškovas visa tai ignoruoja.
14. Ieškovo faktinė gyvenamoji vieta yra Lenkijoje, todėl 50:50 laiko modelio bendravimo tvarka neįmanoma. Nėra jokių ieškovo pateiktų duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas gali sudaryti ir užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, kad ieškovas turi pakankamai lėšų išlaikyti, auklėti ir auginti dukrą bei sugebėjimų patenkinti būtinus jos poreikius.
15. Skyrius nurodė, kad šalių dukra nuolat gyvena su atsakove, kuri ja rūpinasi, auklėja, išlaiko, kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir ugdymosi sąlygos. Dukra išsako, jog santykiai su atsakove yra geri, jos puikiai sutaria, ji gali atvirai jai pasipasakoti. 2024 m. lapkričio 21 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Skyrius nėra sprendimų vykdymą prižiūrinti institucija, tą daro antstolis. Ieškovo prašymas uždrausti atsakovei pakeisti gyvenamąją vietą ir išvykti iš (duomenys neskelbtini) yra perteklinis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove, kuri ja rūpinasi, auklėja ir išlaiko, užtikrindama tinkamas gyvenimo, mokymosi bei ugdymosi sąlygas. Nors ieškovas pabrėžė konfliktiškus santykius su atsakove, jis nepateikė įrodymų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi dukra.
18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu yra nustatyta detali ir išsami ieškovo bendravimo su dukra tvarka, įskaitant pereinamąjį laikotarpį. Jei vienas iš tėvų nevykdo teismo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo su tėvu (motina) tvarkos, kitas iš tėvų turi teisę kreiptis į antstolį.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Skyrius nėra teismų sprendimų vykdymą prižiūrinti institucija ir jai negali būti šalių susitarimu ar teismo sprendimu numatytos papildomos funkcijos, nenustatytos pagal įstatymus. Taip pat Skyrius neteikia ir paslaugų. Teismų sprendimus vykdo antstoliai.
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia judėjimo laisvę, sutiko su Skyriaus nuomone, jog ieškovo prašymas uždrausti atsakovei pakeisti gyvenamąją vietą ir išvykti iš (duomenys neskelbtini) yra perteklinis.
III. Atskirojo skundo argumentai
21. Ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė dukrai užtikrina tinkamas gyvenimo, mokymosi ir ugdymosi sąlygas bei kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovės netinkamą rūpinimąsi vaiku. Priešingai, ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė: 1) pažeidė dukros teisę į emocinę sveikatą, nuo 2024 m. balandžio 17 d. neleisdama jai bendrauti su tėvu; 2) sąmoningai nuteikė dukrą prieš ieškovą; 3) dėl atsakovės įtakos ir nutrūkusio ryšio su ieškovu pablogėjo fizinė ir emocinė dukros sveikata bei suprastėjo mokymosi rezultatai;
21.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovei skirta bauda už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su dukra tvarkos nevykdymą. Tačiau tai nepakeitė atsakovės elgesio – ieškovui iki šiol nesudaroma galimybė bendrauti sus dukra teismo sprendimu nustatyta tvarka;
Šalies argumentai
21.3. Skyrius į bylą pateikė 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą, kuriame nustatyta, kad atsakovė netinkamai naudojosi motinos valdžia ir veikė prieš dukros interesus. Ji nesudarė sąlygų ir kliudė dukrai bendrauti su ieškovu, nuolat ir sistemingai vadovaudamasi asmeniniais įsitikinimais bei nuostatomis, nors objektyvios grėsmės iš ieškovo nebuvo;
21.4. ieškovas nesiekia uždrausti atsakovei keisti gyvenamąją vietą, o siekia užtikrinti, kad be jo leidimo atsakovė negalėtų pakeisti dukros mokyklos.
Atsiliepimas
22. Atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. byloje nėra jokių duomenų, kad šalių dukrai gyventi su atsakove būtų nesaugu ar kad 50:50 laiko modelio bendravimo tvarka geriau atitiktų dukros interesus nei vos prieš metus nustatyta ir šiuo metu galiojanti bendravimo su dukra tvarka. Ieškovas savo atskirąjį skundą grindžia vien asmenine, niekuo nepagrįsta nuomone ir remiasi itin pasenusiais dokumentais, kurie nebeatspindi esamos situacijos;
22.2. atsakovei skirta bauda už bendravimo tvarkos nesilaikymą buvo susijusi su ankstesniu laikotarpiu ir apėmė tik kelias 2024 m. sausio mėnesio dienas. Ši situacija kilo dėl tėvų tarpusavio nesusikalbėjimo ir laikino nesugebėjimo vykdyti apeliacine tvarka patvirtintos bendravimo tvarkos, kuri galutinai įsigaliojo tik 2024 m. sausio 6 d.;
22.3. ieškovui yra įteiktas vaiko telefono numeris, atsakovė vykdo bendravimo tvarką, nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
22.4. ieškovas, prašydamas nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, siekia ne tik pakeisti prieš metus įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą tvarką, bet ir siekia, kad būtų pripažinti jo ieškinio reikalavimai;
Šalies argumentai
22.5. drastiškas dukros įprastų gyvenimo sąlygų ir bendravimo tvarkos keitimas neatitiktų geriausių jos interesų, ypač tai būtų netinkama itin jautriai dukrai. Tokie veiksmai prieštarautų ir dukros nuomonei, ir Skyriaus išvadai. Dukra nuolat išsako norą gyventi su atsakove, šią nuomonę ji yra išreiškusi ir Skyriaus specialistams, taip pat ir ieškovui, tačiau jis visa tai ignoruoja ir siekia taikyti prievartą prieš savo dukrą;
22.6. ieškovo faktinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – Lenkijoje, todėl 50:50 laiko modelio bendravimo tvarka neįmanoma. Taip pat ieškovas nepateikė ir jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis gali sudaryti ir užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
25. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2024 m. spalio 21 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną kopiją; 2) 2024 m. spalio 29 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopiją; 3) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-2607-855/2024, kopiją; 4) 2024 m. gruodžio 10 d. NVO vaikams konfederacijos atsakymą į paklausimą dėl tarpininkavimo šeimai paslaugos suteikimo kopiją; 5) vaiko mokymosi rezultatų ir pastabų / pagyrimų informaciją.
26. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dalis ieškovo pateiktų naujų įrodymų yra datuoti ankstesnėmis datomis nei priimta apskųsta nutartis, o kiti pateikti įrodymai iš esmės nėra patvirtinantys turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ieškovo pateikus naujus įrodymus, atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
28. Atsakovė 2024 m. gruodžio 27 d. bei 2025 m. vasario 27 d. pateikė teismui naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus: 1) 2024 m. lapkričio 30 d. teisės psichologijos specialisto Dr. Aleksandr Segal išvadą; 2) 2024 m. gruodžio 24 d. skundo dėl skyriaus specialistės galimo suinteresuotumo kopiją; 3) 2025 m. sausio 22 d. medicinos dokumentų išrašą; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-88-1128/2025 kopiją; 5) Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In pace“ pranešimą klientui dėl paslaugų teikimo sąlygų.
29. Atsakovės pateiktas naujas įrodymas – 2024 m. lapkričio 30 d. teisės psichologijos specialisto Dr. Aleksandr Segal išvada – datuotas ankstesne data nei priimta apskųsta nutartis. Kadangi šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, jis nepriimamas (CPK 314 straipsnis). Įvertinus atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus bei kitus naujus įrodymus, konstatuojama, kad juose atsakovė pateikė argumentus, papildančius jos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti pasibaigus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį padavimo terminui, šie, kartu su naujais įrodymais, taip pat nepriimami (CPK 323 straipsnis).
30. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29844-842/2019 buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių, pagal kurią šalių dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas, nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje e2-367-1102/2023 pakeista pirmiau nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (Teismo sprendimas).
33. Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
34. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas nustatyti laikinai nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti laikiną šalių bendravimo su dukra tvarką pagal 50:50 laiko modelį, kai šalys bendrauja su dukra kas antrą savaitę, taip pat iki bylos išnagrinėjimo uždrausti atsakovei keisti faktinę gyvenamąją vietą ir dukros mokyklą be ieškovo sutikimo. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, atsakovei buvo paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau atsakovės elgesys nepasikeitė, atsakovė tinkamai nesirūpina dukra.
35. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad teismo sprendimu nustatyta išsami ir detali ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Jei atsakovė šios tvarkos nevykdo, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti, kad atsakovė tinkamai rūpinasi dukra.
36. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad atsakovė neužtikrina jo bendravimo su dukra ir tinkamai dukra nesirūpina, taip darydama žalą dukrai.
37. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Spręsdamas dėl jų taikymo, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, neanalizuoja ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės – jis tik vertina laikinųjų priemonių būtinumą konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos principą.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
39. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamete dukra, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo laikinai, iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, keisti šalių dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu, taip pat nustatyti laikiną šalių bendravimo su dukra tvarką pagal 50:50 laiko modelį, kai ieškovas ir atsakovė su dukra bendrauja pakaitomis kas dvi savaites.
40. Iš į bylą Skyriaus pateiktos išvados Dėl nepilnametės Š. L. interesų bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pridedamų aktų matyti, kad šalių dukra nuolat gyvena su atsakove, kuri tinkamai rūpinasi, auklėja, išlaiko ją ir sudaro jai palankias gyvenimo, mokymosi bei ugdymo sąlygas. Dukra Skyriaus darbuotojai nurodė, kad jos santykiai su atsakove yra geri, jos puikiai sutaria ir ji gali atsakovei atvirai pasipasakoti. Š. yra užtikrintas ugdymosi procesas, ji lanko privačią „Geros pradžios“ mokyklą, papildomai lanko dailės būrelį, mokykloje lanko pianino pamokas. Kaip matyti iš ieškovo su ieškiniu, atsakovės su atsiliepimu pateiktos medžiagos, Skyriuje turimos medžiagos, vaiko tėvai nesutaria dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, jos vykdymo, konfliktuoja tarpusavyje, įtraukia nepilnametę dukrą į tarpusavio nesutarimus. Skyriui atlikus 2024 m. lapkričio 21 d. vaiko situacijos vertinimą, nebuvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, tačiau buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei vaiko teisių pažeidimai, susiję su tuo, kad tėvai nesugeba rasti bendrų sutarimų dėl vaiko gerovės, įtraukia vaiką į suaugusiųjų konfliktus bei teismo procesą.
41. Byloje nėra įrodymų, kurie suponuotų išvadą, kad, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tai labiau atitiks šalių nepilnametės dukros interesus, ypač įvertinus tai, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma iš esmės pakeisti dukros gyvenamąją aplinką.
42. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė ketina keltis gyventi į kitą miestą ir ieško dukrai mokyklos kitame mieste, savaime nereiškia, kad mokyklos pakeitimas neigiamai paveiks šalių dukros interesus.
43. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.