- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- II-88-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01920-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Pažeidėjas
- R. L.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. L. (toliau – ir pareiškėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu skirti administracinę nuobaudą R. L. Prašyme nurodė, kad R. L. savo veiksmais piktnaudžiauja tėvų valdžia ir naudoja tėvų valdžią prieš jo dukros Š. L. interesus ir tai daro nuolat. Tai daug kartų buvo patvirtinta jo pateiktuose įrodymuose ir vaiko situacijos vertinimo anketose, įskaitant: nuo 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. spalio 26 d., 2024 m. vasario 8 d., 2024 m. balandžio 19 d., 2024 m. liepos 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu R. L. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. R. L. nubausta už tai, kad būdama mažametės Š. L. motina netinkamai panaudojo savo valdžią, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje ir veikė priešingai vaiko interesais, kadangi nesudarė sąlygų ir kliudė mažametei Š. L. bendrauti su tėvu, nuolat, sistemingai, remdamasi vien asmeniniais įsitikinimais ir nuostatomis, nesant objektyvios grėsmės vaikui iš tėvo, nevykdė teismo sprendimo, darė vykdymą neįmanomu, neleido jam matytis su dukra, blokavo jų susitikimus šiomis dienomis: 2023 m. lapkričio 14 d., 2023 m. lapkričio 18/19 d., 2023 m. gruodžio 16 d., 2023 m. gruodžio 23 d., 2024 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. sausio 11 d., 2024 m. sausio 17 d., 2024 m. sausio 20 ir 2024 m. sausio 21 d., kas sukėlė vaikui neigiamus jausmus, liūdesį, neužtikrino jo teisėtų lūkesčių, kadangi būdama pas motiną dukra tikėjosi ir laukė susitikimų su tėvu, kurie buvo numatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendime. Taip pat R. L. netinkamai realizavo tėvų valdžią bei savo, kaip motinos, pareigą, numatytą CK 3.170 straipsnio 2, 4 dalyse, kadangi turėjo ir privalėjo sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau šios pareigos piktybiškai nevykdė.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl minėto nutarimo gautas R. L. skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. R. L. skunde nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. institucijai pateikė atsakymą į V. L. skundą. Nutarimas priimtas visiškai neatsižvelgiant į jos atsakymus, paaiškinimus, o vienašališkai vertinant tik V. L. niekaip nepagrįstus teiginius, taip neišlaikant abipusio lygiateisiškumo ir vertinimo principo. Nėra aišku, pagal ką institucija nusprendė iš byloje esančių įrodymų, kuriuos neaišku kaip ir kokiais būdais ištyrė ir pagal ką įvertino, kad galima padaryti išvadą, kad R. L. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nors ji su nusižengimu nesutiko, nurodant, kad nėra nustatyta administracinio nusižengimo požymių. Institucija privalėjo nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, nebuvo tiriama, ar ji tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad R. L. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Nagrinėjamu atveju R. L., kaip mažamečio vaiko motina, žinodama, kad turi tiek įstatymų, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą pareigą sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti vaikui bendrauti ir matytis su tėvu, šios pareigos piktybiškai nevykdė. Taip pat konstatuotina, kad R. L. galėjo ir privalėjo numatyti, kad tokiu savo elgesiu ji pažeis savo mažamečio vaiko teisę netrukdomai bendrauti su tėvu, nesvarbu, ar tėvas gyvena kartu ar skyrium.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą ir nurodė, kad nutarimas visiškai nepagrįstas, nepatikrintas, neatitinka faktinių aplinkybių, naudojamas kažkoks šablonas. Kai tik tėvas skundžiasi, jie netikrindami, nepagrįstai ir net neklausdami jos nuomonės skiria jai nuobaudas. Jos nuomone, tai yra susidorojimas ir šališkas veikimas tėvui ir visiškai veikimas priešingais vaiko interesais ir dar iš valstybės tarnautojo. Susidorojimas vykdomas todėl, kad ji yra pateikusi teisines pretenzijas dėl neteisėtų tarnybos veiksmų ir žalos atlyginimo tiek jai, tiek jos dukrai ir jie atbuline data bando jai atkeršyti. Jau buvo, kad tėvas kreipėsi ir į antstolius, ir antstoliai tokių datų pažeidimų nenustatė. Vaikų teisės bando ją už tą patį trečią kartą bausti remiantis tėvo melagingais skundais. Surašytos datos net neatitinka galiojančios bendravimo tvarkos. Ji buvo iškviesta dėl šitos administracinės nuobaudos, dėl šito skundo, bet jai informacija buvo pateikta visai kita. Jai nebuvo sudarytos sąlygos net atsiliepti, pagrįsti kaltinimus dėl bendravimo tvarkos, nes buvo visai kitas skundo turinys. Nutarime parašė, kad baudžia už vasaros laikotarpį, o detalizavo už lapkritį, sausį.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė nurodė, kad už tą patį pažeidimą nebaudžiama, antstolis yra nubaudęs konkrečiai už bendravimo tvarkos nevykdymą, o šiuo atveju yra baudžiama už vaiko teisių pažeidimus nesilaikant bendravimo tvarkos. Pareiškėja žinojo, dėl ko ji traukiama atsakomybėn, nes ji išreiškė savo nuomonę, kai buvo apklausiama, pateikė papildomus priedus el. paštu. Surašytas nutarimas buvo remiantis visa esama turima medžiaga, vaikų teisių rašytiniais parodymais, pareiškėjos parodymais, pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Nutarimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, tačiau to byloje padaryta nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. L. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu skirti administracinę nuobaudą R. L. Prašyme nurodė, kad R. L. savo veiksmais piktnaudžiauja tėvų valdžia ir naudoja tėvų valdžią prieš jo dukros Š. L. interesus ir tai daro nuolat. Tai daug kartų buvo patvirtinta jo pateiktuose įrodymuose ir vaiko situacijos vertinimo anketose, įskaitant: nuo 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. spalio 26 d., 2024 m. vasario 8 d., 2024 m. balandžio 19 d., 2024 m. liepos 30 d. Nepaisant V. L. nurodytų pažeidimų datų, skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo laikas yra nurodomas nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d., tačiau aprašant nusižengimo esmę yra nurodoma, kad R. L. veikė priešingai vaiko interesais šiomis dienomis: 2023 m. lapkričio 14 d., 2023 m. lapkričio 18/19 d., 2023 m. gruodžio 16 d., 2023 m. gruodžio 23 d., 2024 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. sausio 11 d., 2024 m. sausio 17 d., 2024 m. sausio 20 ir 2024 m. sausio 21 d. Taigi, institucija netyrė, ar V. L. nurodytomis datomis R. L. veikė priešingai Š. L. interesais ir taip padarė administracinį nusižengimą.
Teismas pažymi ir tai, kad tyrimas šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės nebuvo atliekamas, apsiribota tik formaliais teiginiais. Nutarime cituojama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka bei nurodoma, kad Š. L. motina netinkamai panaudojo savo valdžią, numatytą CK 3.161 straipsnio 3 dalyje ir veikė priešingai vaiko interesais, kadangi nesudarė sąlygų ir kliudė mažametei Š. L. bendrauti su tėvu, nuolat, sistemingai, remdamasi vien asmeniniais įsitikinimais ir nuostatomis, nesant objektyvios grėsmės vaikui iš tėvo, nevykdė teismo sprendimo, darė vykdymą neįmanomu, neleido jam matytis su dukra, blokavo jų susitikimus, taip pat R. L. netinkamai realizavo tėvų valdžią bei savo, kaip motinos, pareigą, numatytą CK 3.170 str. 2, 4 dalyse, kadangi turėjo ir privalėjo sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau šios pareigos piktybiškai nevykdė. Teismas pažymi, kad šiuo atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame nėra išsamiai nurodytos aplinkybės, kurias vertino sprendimą priėmęs pareigūnas, nenurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, nepateikti įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo motyvai. Nagrinėjamu atveju iš esmės nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai, nepasisakyta nei dėl V. L. prašyme nurodytų aplinkybių, nei dėl R. L. paaiškinimo, visiškai neanalizuoti R. L. veiksmai bei jų teisėtumas, nutarime tik cituojama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, nepateikiant jokios analizės, nenurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pareiškėja netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigas.
Taigi, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame kaltinimas pareiškėjai surašytas visiškai deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, skundžiamas nutarimas nėra motyvuotas, iš jo turinio nėra aišku, nei už kokius konkrečius veiksmus ar neveikimą R. L. yra nubausta administracine tvarka, nei kuriuo metu ji šiuos veiksmus atliko. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad kaltinimas, pateiktas R. L. nebuvo aiškus, konkretus, jame vyrauja deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, neatitikimai, kas sąlygojo administracinio nusižengimo tyrimo nagrinėjimo stadijoje pareiškėjos teisės į gynybą, nesant aiškaus kaltinimo, pažeidimą. Taigi, toks nutarimas, teismo vertinimu, neatitinka jo turiniui keliamų 618 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Kartu pažymėtina, ir tai, jog asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021). Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo negalima daryti kategoriškos išvados dėl R. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
R. L. skundą tenkinti iš dalies ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos papildomam tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.