- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- AN2-142-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03178-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. T.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "Parkinta", "Elektrokompleksas", A.Kazoko firma "SINERGA", "Balticdecor", "Vilbeksa", "Velseka", Legertas, Techninės pagalbos neįgaliesiems centras
- Advokatai
- Dainius Kenstavičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 nutarties, kuria atmestas J. T. atstovo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2020-10-07 nutarimo, kuriuo J. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. T. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad 2019-03-19 atlikus patikrinimą nustatyta, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Žemės sklypas yra aptvertas tvoromis, patekimas į žemės sklypą šiaurės vakarinėje dalyje ir vakarinėje dalyje per pakeliamą svirtį, pietvakarinėje dalyje yra pastatyti metaliniai stulpeliai, tuo pačiu atitveriant dalį žemės sklypo ir ribojant transporto priemonių judėjimą, aptvertoje teritorijoje įrengta automobilių saugojimo aikštelė. Patikrinimo metu nustatyta, kad pakeliamoji svirtis, tvora, metaliniai stulpeliai yra pastatyti valstybinėje žemėje, užimamas valstybinės žemės plotas: A-313 kv. m; užimamas valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas: B-1944 kv. m. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus nustatyta, kad UAB „V.“ išnuomojo UAB „J. nuosavybės teise priklausantį pastatą/sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su teise neatlygintinai sutarties laikotarpiu naudotis sklypo dalimi, tačiau Institucija duomenų apie subnuomą neturi. Šių aplinkybių pagrindu konstatuota, kad UAB „J.“ direktorius J. T. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies reikalavimų ir savavališkai užėmė valstybinę žemę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2020-10-07 nutarimu J. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur bauda. Nesutikdamas su nutarimu J. T. atstovas pateikė skundą apylinkės teismui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 nutartimi J. T. atstovo skundas atmestas. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų galima įforminti nuomos sutartį įrašant naują nuomininką, pirmiausia reikia gauti valstybinės žemės savininko sutikimą perleisti žemės nuomos teisę, tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad Institucija, kaip žemės sklypo savininkė, būtų išdavusi UAB ,,V.“ ir UAB ,,E.“ sutikimus subnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad Institucija būtų išdavusi kokius nors leidimus ar sutikimus UAB ,,J.“ užimti ir naudoti valstybinę žemę, taip pat pažymėjo, kad UAB „J.“ žemės sklypo naudojimo, statinių nuomos sutartys su teise į žemės sklypo naudojimą nėra išviešintos viešame Nekilnojamojo turto registre, todėl laikytina, kad valstybinis žemės sklypas užimamas ir naudojamas savavališkai. Teismas taip pat pažymėjo, kad J. T. yra verslininkas, profesionaliai vykdantis komercinę veiklą, taigi susipažinęs su žemės valdymo, nuomos teisiniu reglamentavimu, todėl darytina išvada, kad pažeidimą padarė tiesiogine tyčia – suprasdamas, kad neteisėtai, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, sudarytų nuomos sutarčių pagrindu įrengdamas automobilių stovėjimo aikštelę bei vykdydamas joje komercinę automobilių parkavimo veiklą savavališkai užima ir naudoja nutarime nurodytą valstybinės žemės dalį. Nesutikdamas su priimta nutartimi J. T. atstovas pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
4. J. T. atstovas advokatas S.Kenstavičius apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Atstovo vertinimu, byloje nėra įrodyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis – savavališkas valstybinės žemės užėmimas ir asmens tyčia. Nurodo, kad patikrinimo akte nebuvo užfiksuota, kad yra nesilaikoma dokumentų, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų, priešingai – pripažinta, kad žemės sklypas (plotas) naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Atstovo teigimu, iš patikrinimo akto nėra aišku, kaip yra pažeidžiamos žemės sklypų ribos, nes įrenginiai – pakeliamoji svirtis ir metaliniai stulpeliai yra pastatyti toje žemės sklypo dalyje, kurią UAB „E.“ ir UAB „V.“ teisėtai naudoja pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, todėl žemės sklypo dalis nėra savavališkai užimta.
4.2. Nurodo, kad akto priede užfiksuota tvora, pastatyta valstybinėje žemėje, nėra įrengta ir nepriklauso UAB „J.“, ji pastatyta seniai, dar iki UAB „V.“ ir UAB „E.“ sutarčių dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, todėl valstybinis žemės sklypas A (313 kv. m.) nėra savavališkai užimtas būtent šios bendrovės. Pažymi, kad žemės sklypo dalis B (1944 kv. m.) ir žemės sklypo dalis A (313 kv. m.) nėra viena nuo kito atribotos tvora ar kitas įrenginiais, žemės sklypo dalis B (1944 kv. m.) yra pačiame bendro žemės sklypo pakraštyje, pakeliamoji svirtis leidžia patekti išimtinai tik į žemės sklypo dalį B (1944 kv. m.) ir neriboja galimybės patekti į kitas žemės sklypo dalis, kadangi yra kitas įvažiavimas, todėl kitų asmenų teisės ir interesai nėra pažeidžiami. Atstovo vertinimu, valstybinė žemė išnuomojama tik tam tikriems konkretiems asmenims, todėl kiti asmenys negali tikėtis, kad galės laisvai netrukdomi keliauti ir naudotis išnuomotu žemės sklypu.
4.3. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokiais veiksmais J. T. padarė nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad J. T. užėmė žemės sklypo dalį įrengdamas įrenginius, galėtų būtų konstatuotinas tik nuomininkų UAB „E.“ ir UAB „V.“ teisių pažeidimas, jeigu jie negali naudotis žemės sklypu. Atstovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti konstatuotas tik nustačius, jog pašaliniai asmenys neteisėtai ir savavališkai užima valstybinį, neišnuomotą kitiems asmenims, žemės sklypą. Nurodo, kad būtina nustatyti subjektyvųjį šio administracinio nusižengimo sudėties elementą – asmens kaltę, t. y. kad asmuo tyčia sąmoningai ir savavališkai užima ir naudoja valstybinį žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Institucija nenustatinėjo UAB „J.“ vadovo J. T. kaltės klausimo.
4.4. Nurodo, kad nei Institucija, nei teismas nevertino UAB „J.“ žemės naudojimosi ir pastatų nuomos sutarčių su UAB „E.“ ir UAB „V.“, iš kurių matyti, kad žemė naudojama teisėtai, sutartiniu pagrindu, šios sutartys nenuginčytos, yra galiojančios. Atstovo teigimu, J. T. pagrįstai tikėjo, kad nėra jokių teisinių kliūčių, draudimų ir/arba apribojimų išsinuomoti žemės sklypo dalį bei įrengti pakeliamąją svirtį, metalinius stulpelius, kadangi pagal susitarimus tam buvo gavęs bendrovių leidimus. Pažymi, kad įstatymų aktai nenumato pareigos UAB „J.“, kaip subnuomininkui, gauti leidimus ar sutikimus išsinuomoti valstybinę žemę, tokia pareiga nustatyta UAB „V.“ ir UAB „E.“, kaip žemės nuomininkams, todėl J. T. negali būti laikomas atsakingu už trečiųjų asmenų pareigų nevykdymą. Nurodo, kad teisės aktuose taip pat nėra nustatyta imperatyvo tokias sutartis registruoti Registrų centre. Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos vyriausioji specialistė Gintarė Martinkutė prašo skundą atmesti.
5.1. Institucijos atstovė nurodo, kad aplinkybė, jog valstybinės žemės sklypo nuomininkai leido UAB „J.“ naudotis valstybinės žemės sklypo teritorija, nesuteikia pagrindo ir nepaneigia žemės sklypo savininko sutikimo/leidimo gavimo būtinumo. Atstovės teigimu, padaryto pažeidimo faktą patvirtina tai, kad dar 2018-11-27 buvo gautas skundas dėl (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, 2019-06-07 vienas iš žemės sklypo nuomininkų, UAB „L.“, prašė išsiaiškinti dėl užtvertos bendro naudojimo sklypo dalies, o 2020-02-14 UAB „V.“ prašė išsiaiškinti, ar UAB „J.“ teisėtai bendrojo naudojimo teritorijoje įrengė atitvarus (kuoliukus) apsunkindama judėjimą esančioje aikštelėje, ar teisėtai vykdoma aikštelės nuoma šioje teritorijoje.
5.2. Atstovės vertinimu, panaikinus skundžiamą nutartį ir nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, susidarytų situacija, kai įmonės galėtų išvengti joms kylančios atsakomybės neturint žemės savininko sutikimo/leidimo. Nurodo, kad juridinis asmuo (vadovas), nusprendęs vystyti veiklą valstybiniame žemės sklype savavališkai, privalo suvokti tokių veiksmų neatitikimą įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad buvo veikiama tiesiogine tyčia. Pažymi, kad verslo subjektams teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems asmenims, vystant verslą (ūkinę veiklą) valstybiniame žemės sklype, pareiškėjas būdamas verslo subjektu, kaip profesionalas, privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rūpestingai ir įvertinti rizikas, esant poreikiui pasikonsultuoti.
Motyvuojamoji dalis
J. T. atstovo advokato D.Kenstavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Procesinis sprendimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
7. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, Institucija priėmė visiškai nemotyvuotą nutarimą, o apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos nutarimo nepagrįstai nepasisakė dėl jame esančių trūkumų, kurių apygardos teismas negali ištaisyti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai trūkumams pašalinti.
8. ANK 618 straipsnyje numatytas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
9. J. T. Institucijos nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, aptvertas tvoromis, patekimas į žemės sklypą šiaurės vakarinėje dalyje ir vakarinėje dalyje per pakeliamą svirtį, pietvakarinėje dalyje yra pastatyti metaliniai stulpeliai, tuo pačiu atitveriant dalį žemės sklypo ir ribojant transporto priemonių judėjimą. Į Instituciją buvo kviečiami valstybinės žemės nuomininkai UAB „V.“, UAB „E.“, UAB „L.“, UAB „V.“, apklaustos bendrovės nurodė, jog automobilių stovėjimo aikštelė priklauso UAB „J.“ sudarytų nuomos sutarčių pagrindu. Šių aplinkybių pagrindu Institucija konstatavo, jog neturint duomenų apie subnuomos veiksmus, laikytina, jog J. T. kaip UAB „J.“ direktorius, savavališkai, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, neturint valdymo teisės, užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą. Daugiau jokių reikšmingų argumentų dėl pažeidimo, nutarime nėra.
10. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarimas, kuriuo J. T. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobūdžio, nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė, iš esmės nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą, kad padaryta veika atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl toks visiškai nemotyvuotas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
11. Remiantis ANK 2 straipsnio 4 dalimi, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, o administracinio nusižengimo protokole, nutarime, nutartyje nurodomas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, išvardijami įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tokio nusižengimo padarymą, nurodomos kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą, kadangi remiantis nutarime nurodytomis aplinkybėmis, motyvais, išvadomis dėl veikos įvertinimo bei kvalifikavimo, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai galima suvokti, už kokius veiksmus siekiama taikyti administracinę atsakomybę.
12. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai.
13. Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).
14. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame iš esmės nėra atlikta jokio įrodymų vertinimo, nenurodyti nusižengimo kvalifikavimo motyvai, neaišku kokiais įrodymais remiamasis, kokias konkrečiai faktines aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia ir kokios išvados jais remiantis darytinos, nenurodyti jokie motyvai. Teismo vertinimu, institucija tik formaliai konstatavo pažeidimą, didžiąją dalį skiriant ne įrodymų vertinimui, bet asmenų kvietimo į instituciją procedūrų aprašymui. Šią bylą nagrinėjantiems subjektams, kaip beje ir asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir kurio atžvilgiu priimtas nutarimas reikia pačiam susivokti, kas yra padaryta, ir kaip tai atitinka inkriminuojamas ANK nuostatas.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu tokiu būdu institucija visiškai apribojo ne tik J. T. teisę žinoti, kokie faktiniai duomenys liudija, kad pareikšti kaltinimai buvo pagrįsti ir įtikinami, kokie bylos įrodymai rodo, kad jis suvokė ir norėjo pažeisti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, negali patikrinti skundžiamo nutarimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo, nes iš esmės nėra jo aprašomosios-motyvuojamosios dalies. Pripažintina, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, pateikė savo situacijos vertinimą, tačiau tai niekaip nepaneigia apygardos teismui pateiktame skunde nurodomo fakto, jog institucija J. T. kaltės nenustatinėjo, nors būtent šiai institucijai tenka pareigia įrodyti patraukto atsakomybėn asmens kaltę.
16. Taigi, institucija savo nutarime neatlikusi įrodymų turinio analizės, neatskleisdama inkriminuoto pažeidimo aplinkybių, t. y. priimdama įstatymo reikalavimų neatitinkantį nutarimą, padarė pažeidimus, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teismui pagal pateiktą skundą. Būtent bylą nagrinėjančiam pareigūnui tenka pareiga išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su administracinio nusižengimo padarymu, ir kurių tyrimas ir vertinimas teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises.
17. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tyrimas atliktas neišsamiai, todėl Institucijos nutarimas ir skundžiama nutartis naikintini ir byla grąžintina iš naujo tirti Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliaciniame skunde keliamų klausimų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
J. T. atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 nutartį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-10-07 nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienos ir yra neskundžiamas.