Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

7. Apeliantai skunde ginčija tik vieną iš nuosprendyje nustatytų nusikalstamų veikų, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Skunde pateikti argumentai, kad teismas, padarydamas išvadas dėl G. E. M. seksualinės prievartos analiniu būdu, rėmėsi išimtinai nukentėjusiosios parodymais, kurių patikimumo nepatikrino, byloje esančius įrodymus vertino neobjektyviai ir šališkai, kilusių prieštaravimų nevertino nuteistojo naudai. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantų argumentais nesutinka.

8. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės reglamentuotos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminiu minėtų nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, Nr. 2K-113-697/2022, Nr. 2K-182-495/2023, Nr. 2K-107-489/2024 ir kt.). Byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-648/2021, Nr. 2K-63-942/2023, Nr. 2K-182-495/2023 ir kt.).

9. Seksualinės prievartos bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Tokioje situacijoje, nustatant faktines bylos aplinkybes, ypatingą reikšmę įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymai ir preciziškas jų patikimumo vertinimas, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis parodymų nuoseklumo, neprieštaringumo, logiškumo ir atitikties kitiems bylos duomenims kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-788/2024, Nr. 2K-84-1073/2024 ir kt.). Analizuojant mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumo problematiką, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2014, Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-52-489/2024). Kita vertus, šis vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, tam, kad tokie parodymai būtų pripažinti patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-244-788/2023, Nr. 2K-52-489/2024).

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio išvadas dėl apeliantų ginčijamų L. Š. seksualinės prievartos veiksmų, sudarančių inkriminuoto BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, dar kartą įvertinusi šioms bylos aplinkybėms nustatyti reikšmingus byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, lygindama juos tarpusavyje bei siedama į vientisą loginę grandinę, pritaria byloje padarytoms L. Š. apkaltinančioms išvadoms.

11. Nukentėjusioji G. E. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad ji nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tris mėnesius, dažniausiai savaitgaliais, atvažiuodavo pas tėvo pusbrolio šeimą. Ten lankydavosi ir tos šeimos draugas L. Š.. Kai ji likdavo pas gimines, miegodavo ant čiužinio. Jai tekdavo miegoti kartu su L. Š., nes nebūdavo, kur miegoti. L. būdavo girtas, jį paguldydavo su ja. Jis naktį lįsdavo, priekabiaudavo, neleisdavo miegoti. Labai buvo nemalonu, kai jis lytinį organą kišdavo prie jos, dėdavo rankas, šnabždėdavo „atsisuk“, „pabučiuok“, „aš tave myliu“. Šnabždėdavo, nes tame pačiame kambaryje miegodavo ir jos pusseserė su vyru. Už tai, kad trukdydavo miegoti, lįsdavo po rūbais, ji porą kartų jam trenkė. Šis klausė, kodėl ji taip elgiasi, ką jis blogo padarė. Bandydavo užmigti, nekreipdavo į jį dėmesio. Jis rankas dėdavo ant krūtinės, nugaros, žemiau. Išsitraukdavo lytinį organą, lįsdavo jai prie nugaros, sakydavo „paimk“. Jį net suspaudė porą kartų, kad jam skaudėtų. Dažnai pereidavo pas pusseserę miegoti, kad jis nebelįstų. L. Š. rankomis liesdavo ją po rūbais (pagal nukentėjusios piešinyje violetine spalva pažymėtas vietas, liesdavo krūtinę, sėdmenis, gaktą, šlaunis, kaklą, ranką). Ji jautėsi pikta arba nekreipdavo dėmesio, arba sakydavo „atstok, leisk miegoti, nelįsk“. Jis sakydavo, kad negali atstoti, nes ją myli, prašydavo, kad pabučiuotų. L. ją liesdavo ir su lytiniu organu, gal keturis kartus (pagal nukentėjusios piešinyje oranžine spalva pažymėtas vietas, lytiniu organu liesdavo sėdmenis, šlaunis). Nesupranta, dėl ko lįsdavo. Vieną kartą jam pasakė: „Jeigu jos pusseserė būtų jos vietoje, ar jis taip elgtųsi?“. Jis atsakė, kad ne. Buvo mažametė, jai buvo nemalonu. Vieną rytą atsikėlė ar tiesiog išsimiegojo, ar jis pakėlė. L. numovė jai kelnes ir tada įkišo. Ji gulėjo nusisukusi nugara ir taip gavosi. Jai labai skaudėjo. L. įkišo jai tik vieną kartą. Jai įkišo lytinį organą, iš nugaros pusės (nukentėjusioji raudona spalva pažymėjo vietą sėdmenyse). Įkišo į užpakalį. Nežino kaip apibūdinti, kaip viskas baigėsi. Jai labai skaudėjo. Jis tiesiog ištraukė ir daugiau nebelindo. Jis net nepaklausė, ar to nori, viskas vyko be jos sutikimo. Bijojo kažkam pasakoti, skelbtis, kad taip buvo. Ir dėl jo bijojo, tiesiog buvo baisu apie tai kalbėti. Po to ji jam melavo, kad ji tipo norėjo. Bet kad ir kaip norėtų, bet ne su juo, kuris galėtų per prievartą. Niekam nesakė, bet po mėnesio pasakė psichologei. Jai papasakojo, kad buvo pas gimines, gerdavo dažnai, kad įvyko šis įvykis. Psichologė pasakė, kad tai baisu, kad jam gali būti straipsnis, bet nieko niekam nepranešė. Dar po kokio mėnesio pasakė psichiatrei. Ji pasibaisėjo, papasakojo mamai. Susiskambino su ja psichologė, kiek žino, pranešė vaikų teisėm. Ji bijojo to vyro (L. Š.), jeigu ji papasakotų. Buvo giminėms (tėvo pusbrolio šeimos nariams) pasakiusi, kaip jis lenda prie jos, bet jie pasakė, kad nieko tokio, jį kaip vyrą galima suprasti. Tada pagalvojo, kam pasakoti apie tą įvykį, jei vis tiek niekas to nesupras. Niekas nesakydavo nieko. Jiems tai gal atrodė normalu, kad vyras nori to, bet kai prie mažametės lenda, tai nėra normalu. Ji buvo išvadinusi jį pedofilu, bet giminės pasakė, kad labai blogai, kad jį taip išvadino. Giminės ją pravardžiavo, užjausdavo tik tą vyrą. Paskutinį kartą buvo, kad L. prie jos lįstų, 2023 m. sausio mėnesį. Po įvykių ji su juo yra bendravusi, jis rašinėdavo jai. Ji jį užblokavo. Jis rašinėdavo, kad jį atblokuotų. Kiek jai metų L. žinojo, nes pati pasakė iš pat pradžių, kai pradėjo bendrauti. Apie savo amžių jam pasakė prieš įvykius. Jis visą laiką žinojo jos amžių. Visi giminės matydavo, kaip elgėsi L., ji jiems papasakodavo. Kai baigė bendrauti, giminės pasakė, kad nenori su ja mažamete bendrauti, laikas suaugti. Tipo čia normalu, kad jis prie jos lenda. Alkoholį gerdavo pas tuos gimines. Kai susipažino, papasakojo, kad rūko ir elektronines, ir paprastas cigaretes, ir geria. Jai ir gerti davė, ir rūkyti nupirkdavo. Gaudavosi, kad jie geria ir ji geria. Įkalbėdavo ją, net kai nenori. Jie degtinę gerdavo, ji dažniausiai vyną, brendį. Dėl L. jaučiasi pikta, jaučia didelę neapykantą jam. Kai pamatė porą kartų jį, stresas apėmė, pyktis. Pagalbos nesikreipė po to, kas nutiko su L.. Tik kalbėjo su psichologe, psichiatre. Jai rašinėjo L. sesė, kad nesąmones kalba, visaip išvadino, kad ieško su kuo tik permiegoti. Ji ne visada jai atrašė (t. 1, b. l. 86–97, 98).

12. Aptarti nukentėjusiosios G. E. M. parodymai pagal jos amžių ir raidą buvo pakankamai detalūs, aiškūs, nuoseklūs ir logiški, o jos nurodytos aplinkybės apie patirtą seksualinę prievartą įvedant nuteistojo lytinį organą į jos analinę angą – pakankamai konkrečios. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, jos parodymai buvo patikrinti gretinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiosios motinos liudytojos V. G. parodymais, nukentėjusiąją konsultavusios mokyklos psichologės liudytojos R. V. parodymais, Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytojos psichiatrės liudytojos R. B. parodymais, taip pat teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu bei jį surašiusių eksperčių A. Š., E. K. paaiškinimais, kitais bylos duomenimis.

13. Liudytoja V. G., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. pradžios savaitgaliais veždavo savo dukrą G. E. M. pas buvusio vyro giminaičius (duomenys neskelbtini), nes turi sūnų su negalia, kuriuo ji rūpinasi. Dukrai ten patiko, ji norėjo draugų, pažinčių, sakydavo, kad viskas gerai. Jos važiavo į priklausomybės ligų centrą, kad dukra mestų rūkyti elektronines cigaretes, ir ji, kalbėdama viena su psichiatre, jai papasakojo, kas įvyko. Psichiatrė jai (V. G.) pasakė, kad dukra yra išnaudojama. Taip pat pasakė, kad ten suaugę žmonės gėrė ir jai leido vartoti. Psichiatrė susisiekė su dukros psichologe, kuri informavo policiją. Apie patirtą išnaudojimą pati dukra jai nieko nepasakojo, nežino detalių. Su ja dukra yra uždara. Kas įvyko, ji pasakė psichiatrei, o ši pasakė jai (liudytojai). Po šio pokalbio su psichiatre dukra buvo apsiverkusi, susijaudinusi. Nuo tada pas gimines daugiau nevežė. Kai paklausia dukros apie įvykį, ši nenori kalbėtis, sako nenorinti prisiminti. Po apklausos yra jai papasakojusi, kad L. Š. lindo prie jos su organu, kad ji nupiešė apie tai. Ji pati (liudytoja) L. nepažįsta. Dukra sakė, kad L. Š. kišo jai savo lytinį organą iš nugaros, link užpakalio. Įkišo į išeinamąją angą ir greitai ištraukė. Sakė, kad jai labai skaudėjo. Po to ji vežiojo dukrą pas psichiatrus, nes ji bandė pjaustytis venas, galimai tas įvykis prisidėjo. Sakė, kad po šio įvykio, po ikiteisminio tyrimo, nenori gyventi. Šiuo metu dukra lankosi pas psichiatrus, geria raminančius vaistus (t. 3, b. l. 108–109, 166–167).

14. Liudytoja R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji, kaip progimnazijos psichologė, konsultavo G. E. M. nuo 6 klasės dėl nerimo, žalingo potraukio alkoholiui ir rūkymui, dėl namų situacijos, tėvo ir mamos santykių, bendravimo su klasiokais. Apie nagrinėjamą įvykį ji sužinojo tada, kada susisiekė su psichiatre R. B., kai mergaitė prakalbo apie nepageidaujamus lytinius santykius su L.. Kaip psichologė apie šią situaciją informavo (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrių. Mergaitė per kitą susitikimą viską patvirtino. Maždaug savaitė iki įvykio G. E. M. buvo jai sakiusi apie L. Š. priekabiavimus ir lenkimą turėti lytinius santykius. Tuomet susisiekė su jos mama. Žino, kad mamos leidimu mergaitė buvo vežama pas tėčio giminaičius, kur praleisdavo savaitgalius. Iš mergaitės sužinojo, kad ten buvo vartojamas alkoholis, jai buvo siūloma gerti, o nakčiai buvo paguldoma kartu su toje kompanijoje buvusiais svečiais. Atsirado L., kuris lenkė ją lytiškai santykiauti. Mergaitė sakė, kad L. įkyriai lindo prie jos, kad tiek ji, tiek jis buvo pavartoję alkoholio. Jai buvo sunku ir įkyru atsisakinėti. Pasakojo, kad visaip išsisukinėjo ir atsimušinėjo nuo L.. Mergaitė tuo metu verkė, buvo jautri akimirka, kai pradėjo sakyti, kad jis su ja santykiavo. Ji sakė, kad L. Š. tai darė ne vieną kartą, lenkė, priekabiavo, siūlė, lindo. Jie buvo paguldyti greta vienas kito ant lovos ar čiužinio. Ji patvirtino, kad buvo lytinio akto siekimas ir kad lytinis aktas įvyko. Prieš šį įvykį mergaitė buvo stabilesnė, ji akademiškai stipri, sportuoja, lengvai mezga ryšius su klasiokais. Po šio įvykio ji pasidarė stipriai nerimastingesnė, pablogėjo jos mokymasis, kilo nenoras eiti į mokyklą, baimė kalbėtis, kad kažkas tai sužinos. Pas ją atsirado didelis nerimas, kurį ji sunkiai valdė. Ji malšino tą nerimą rūkydama elektronines cigaretes. Paūmėjo miego sutrikimai, įkyrios ir klampios mintys, kurios trukdė mokytis. Mergaitė jautri, emociškai palenkiama, nekritinio mąstymo. Jos sunkus ryšys su mama. Ji siekia ryšių ir yra pažeidžiama dėl santykių šeimoje. Meluoti, manipuliuoti ji nelinkusi. Ji greitai patiki žmonių geranoriškumu, linkusi greitai prisirišti. Apie lenkimą santykiauti, priekabiavimą žinojo prieš paskambinant psichiatrei. Iki įvykio iš mergaitės apie priekabiavimą girdėjo mažiausiai du kartus. G. E. M. norėjo kiekvieną savaitgalį važiuoti pas gimines. Ji buvo pažeidžiama dėl emocinio ryšio trūkumo. Jai atrodė, kad giminaičiai ja rūpinasi, priima, kad turi ten draugų, gali praleisti laiką. Iki lytinio akto jai neatrodė grėsminga dėl emocinio kritiškumo trūkumo. Jai nekilo abejonių, kad mergaitė gali meluoti ar išsigalvoti tas aplinkybes. Pagal savo amžių, raidą, emocinį pažeidžiamumą ji negalėjo pasipriešinti (t. 3, b. l. 112–113).

15. Liudytoja R. B., apklausta pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. konsultavo G. E. M.. Į ją buvo kreiptasi dėl to, kad mergaitė garino elektronines cigaretes. Pati nukentėjusioji skundėsi sutrikusiu miegu, nuovargiu, liūdesiu, dirglumu. Paaiškėjo daug faktų apie dažnai keičiamas gyvenamąsias vietas, sudegusius namus, kartu gyvenantį neįgalų brolį. Tai darė įtaką mergaitės savijautai. Ji pasakojo, kad pradėjo rūkyti elektronines cigaretes, alkoholį vartoja nuo 10 metų, yra rūkiusi marihuaną. Buvo skirtas medikamentinis gydymas, rekomenduotos psichologo konsultacijos. 2022 m. ji buvo konsultuota šešis kartus, būklė gerėjo. Mergaitė bendradarbiavo pakankamai, mezgė kontaktą, pavykdavo susitarti dėl tam tikrų dalykų. 2023 m. vasario 24 d. mama su G. E. M. kreipėsi pakartotinai, norėjo pratęsti vaistų vartojimą. Mama skundėsi, kad mergaitė neklauso, nervinga, pikta. Pati nukentėjusioji buvo labai sutrikusi, kontaktas buvo prastesnis. Tam įtaką galėjo padaryti seksualinė prievarta. Individualios konsultacijos metu G. E. M. prasitarė, kad apie tris mėnesius savaitgaliais lankėsi pas giminaičius, ten vartojo alkoholį ir patyrė seksualinį priekabiavimą. Mama sakė, kad apie tai nieko nežinojo. Tokią informaciją ji turi pranešti atitinkamoms tarnyboms. Telefonu tai aptarė su psichologe, sutarė, kad ši praneš policijai, o mergaitei išrašė siuntimą stacionariam ištyrimui. 2023 m. balandžio 5 d. konsultacijos metu mergaitė atvyko viena, pasakė, kad nebuvo ligoninėje, nes nepriėmė, toliau rūko elektronines cigaretes, alkoholio vartojimą neigė. Išsakė, kad nenori gyventi. Išsikvietė tėvą į konsultaciją ir nurodė važiuoti į Santaros klinikas. Jai bendraujant nekilo minčių, kad mergaitė meluoja (t. 3, b. l. 111–112).

16. Taigi, pirmiau minėti nukentėjusiosios G. E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, atitinka jos artimam asmeniui – motinai V. G., taip pat liudytojoms R. V., R. B. pateikto pasakojimo apie L. Š. seksualinius veiksmus jos atžvilgiu turinį. Nors iš aptartų parodymų matyti, kad nukentėjusioji, pasakodama liudytojoms apie patirtą L. Š. seksualinę prievartą, tik motinai V. G. nurodė apie tai, jog L. Š. savo lytinį organą buvo įvedęs į jos analinę angą, liudytojai R. V. nurodė tik apie įvykusį lytinį aktą, nenurodydama jo detalių, o liudytojai R. B. pasakė bendrai apie L. Š. seksualinius veiksmus jos atžvilgiu, tai abejonių dėl nuosprendyje nustatytų aplinkybių teisėjų kolegijai nesukėlė. Iš nukentėjusiąją konsultavusių liudytojų R. V. ir R. B. parodymų matyti, kad jų pokalbių su G. E. M. metu jos neturėjo tikslo detaliai išsiaiškinti su nukentėjusiąja atliktus konkrečius seksualinės prievartos veiksmus, tuo labiau, kad šis pasakojimas, kaip nurodė liudytoja R. V., kėlė nukentėjusiajai stiprias emocijas, ji verkė. Liudytoja R. B. dar ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jos konsultacijos vyko dėl psichoaktyvių medžiagų žalingo vartojimo, todėl į tai, kas susiję su seksualiniu priekabiavimu, ji nesigilino. Liudytoja negalėjo tiksliai pasakyti, kaip mergaitė įvardijo tai, kas jai nutiko. Užrašuose pasižymėjo, kad ji patyrė seksualinį priekabiavimą, tačiau pati G. E. M. tai galėjo įvardyti kitais žodžiais (t. 2, b. l. 135–136). Iš apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo taip pat matyti, kad ir šios apklausos metu nukentėjusioji tai, kad L. Š. savo lytinį organą buvo įvedęs į jos analinę angą („įkišo į užpakalį“), ji nurodė ir pažymėjo piešinyje tik atsakydama į tikslinamuosius klausimus. Vėliau apie tai G. E. M. papasakojo ir savo motinai V. G.. Pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija nenustatė. Tokia išvada padaryta įvertinus ir byloje pateikto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį bei jį pateikusių eksperčių paaiškinimus teismui.

17. Jau minėtame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atliekant psichikos būsenos įvertinimą, nukentėjusioji apie nuteistojo veiksmus pasakoja nenoriai, išryškėja dirglumas, gynybiškumas. G. E. M. ekspertei nurodė: „Jis pasinaudojo, kad esu gležna, kad turiu figūrą, prieš mano valią. Buvo paryčiai, mes kartu miegojome. <...> Man truputį skaudėjo, buvau labai įniršusi, aš jam trenkiau. Jis neužbaigė, truko trumpai. Nebuvau išgėrusi, mažai gėriau, jau buvau išsiblaiviusi, supratau, kas vyksta“. Apibendrinant nukentėjusiosios psichikos būklės tyrimą nurodoma, kad kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes bei L. Š. veiksmus ryškaus emocinio pasikeitimo nestebima, tačiau labiau sustiprėja nerimas, atsiskleidžia gynybiškumas, psichotraumuojančios temos vengimas (nenoras pasakoti, bet kokių emocinių sunkumų neigimas). Tiriamoji nurodė, kad po nagrinėjamų įvykių išryškėjo seksualizuotas elgesys (noras dažnai turėti lytinius santykius), taip pat išsako pyktį įtariamojo atžvilgiu. Psichologinio vertinimo metu G. E. M. ekspertei nurodė, kad byloje tiriamas įvykis jai sukėlė skausmą „milžinišką, labai paveikė mano psichiką, atėmė mano nekaltybę. Pyktį jaučiu – tam vyrui, žmonėms, su kuriais buvau kartu. Jie nereaguodavo – sakydavo, kad jis suaugęs vyras, kad lenda prie manęs, visada būdavo pateisinamas, kad jis suaugęs, o į mano amžių neatsižvelgiama“. Ji taip pat nurodė, kad pažinties pradžioje patiko nuteistojo rodomas dėmesys, tačiau pasijuto išnaudojama: „Jis tik norėjo su manimi permiegoti. Žiauriai nepatikdavo, kai jis paimdavo mano ranką ir uždėdavo ant savo lytinio organo. Aš jam sakiau, kad nepatinka, kad taip nedarytų, (dėl to) kartais trenkdavau į veidą. <...> Ir giminėm sakydavau. Arba iškart patraukdavau, arba suspausdavau lytinį organą, kad skausmą pajustų. <...> Vieną kartą pasinaudojo. Jau rytas buvo, šviesėjo, lindo, šnabždėjo, pradėjo mauti šortus, bandžiau užsimauti šortus, ir greitai įkišo. Kilo pyktis“. Taigi, nukentėjusioji G. E. M. ekspertinio tyrimo metu nurodė tokius pačius patirtus L. Š. seksualinės prievartos veiksmus, tarp jų išskyrė ir atpasakojo vieną atvejį, kurio metu, pasak jos, ja buvo pasinaudota. Ji nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, o būtent, kad viskas buvo paryčiais, kartu miegant, kad L. Š. numovė jai kelnes (šortus), greitai įkišo, kad viskas vyko labai trumpai, jai skaudėjo. Ekspertinio tyrimo metu nebuvo padaryta išvadų, kurios keltų abejones dėl nukentėjusiosios G. E. M. parodymų tikrumo ir patikimumo. Kaip nurodyta ekspertizės akte, objektyvių duomenų, kad G. E. M. tiriamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Iki byloje tiriamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo vertinama kaip: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingo vartojimo. Šiuo metu lėtinis ar laikinas psichikos sutrikimas nenustatytas. Ekspertinio įvertinimo metu nustatyti psichikos sutrikimas: kiti elgesio sutrikimai (F91.8). Kliniškai vertinant G. E. M. intelektiniai gebėjimai atitinka amžių. Objektyvių duomenų, kad G. E. M. sirgtų tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio ji negalėtų duoti parodymų, negauta. G. E. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (apimant socialinę brandą), jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. G. E. M. dėl dabartinės jos emocinės būsenos dalyvauti (iki) teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama. G. E. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir iš dalies jų reikšmę (nepilnas esmės suvokimas). Atsižvelgiant į tai, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus bei jos būseną (fizinis silpnumas) jos mėginimai aktyviau priešintis (atstumiant jį) buvo neefektingi. G. E. M. padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. G. E. M. po ikiteisminiame tyrime nagrinėjamo įvykio konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas: kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su L. Š. veiksmais. Šiuo metu G. E. M. konstatuojami kiti elgesio sutrikimai (F91.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su L. Š. veiksmais. G. E. M. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. G. E. M. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį bei gyvenimišką patirtį bei jie reiškėsi tiek bylai reikšmingu, tiek ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (jai būdingai reagavo ir elgėsi) (t. 1, b. l. 181–192).

18. Pirmiau minėtas ekspertizės akto išvadas teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertės A. Š. bei E. K. (t. 3, b. l. 155, 159–160). Ekspertė A. Š. papildomai teismui paaiškino, kad nukentėjusioji pagal amžių, išsivystymą galėjo suprasti tai, kas su ja buvo atliekama, teisingai papasakojo aplinkybes. Parodymų davimo metu nebuvo nustatyta jokių kliūčių, kad vertinti jos parodymus kritiškai. Bendraujant su G. E. M. nenustatyta, kad būtų kažkoks polinkis fantazuoti. Nukentėjusioji pagal savo metus, išsivystymą galėjo priešintis patiriamai seksualinei prievartai, tačiau dėl jos pavėluoto susivokimo, kokie gąsdinimais buvo jos atžvilgiu, įsisąmonino, kas vyksta, pradėjo priešintis pavėluotai, psichologiniu požiūriu pilnai nesugebėjo priešintis. Tačiau vėliau, kaip ji teigė, pasipriešino, t. y. pabėgo. Dėl tokio nebrandumo, ryšių stokos, santykių šeimoje, kaip vystėsi jos santykiai su mama ir panašiai, ji negalėjo pasakyti ne. Negalėjo aktyviai priešintis tokiems veiksmams. Atsidūrus tokioje situacijoje būdingas nekritiškas vertinimas kitų asmenų. Ji norėjo šilumos, dėmesio, rūpesčio ja, o ne intymių santykių. Tai jai trukdė kritiškai vertinti, pasakyti aiškų ne laiku, iš anksto. Pavėluotas suvokimas buvo dėl jos nuotaikų, mažo amžiaus, patirties trūkumo, situacijos naujumo. Tai būdinga daugeliui paauglių. Kad ji negalėjo aktyviau, savalaikiai priešintis rodo jos nepakankamą suvokimą apie seksualinės prievartos reikšmę. Jeigu ji būtų suvokusi tokių seksualinių veiksmų esmę, ji būtų savo laiku atpažinusi ketinimus ir laiku reagavusi. Apklausos metu matė nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą pasakojant konkrečias, bylai reikšmingas aplinkybes. Ji nesipainiojo, nieko nekūrė, pasakojant buvo adekvačios emocijos. Nenuoširdumo elementų nepastebėta. Ekspertizės metu nukentėjusioji pati aiškiai įvardijo, kad būtent po šių įvykių jautė susidomėjimą lytiniais santykiais. Ji iškėlė kaip problemą, kad leidžiasi į lytinius santykius lengvai, ir tuo pačiu ji buvo savimi nusivylusi, kaip išnaudojama jaučiasi ir negalinti susivaldyti. Padidėjęs nukentėjusiosios seksualizuotas elgesys yra siejamas su L. Š. atliktais veiksmais. Objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios žodžiais ekspertizės metu nenustatė. Pažymėtina, kad liudytojos R. V. bei R. B. taip pat patvirtino, kad G. E. M. meluoti, manipuliuoti nėra linkusi.

19. Nukentėjusioji G. E. M. apie patirtą L. Š. seksualinę prievartą viešint pas tėvo giminaičius (duomenys neskelbtini) nurodė ir (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams vaiko situacijos vertinimo metu. Iš byloje pateiktos vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad ji papasakojo, jog gruodžio viduryje, tikslios datos neprisimena, gulėjo lovoje. Priėjo jaunuolis, kuris ne pirmą kartą bandė ją liesti ir glamonėti, ją stipriai suėmė, prispaudė prie savęs, o tuomet pradėjo daryti tą, ką norėjo. Savo lytinį organą buvo įkišęs į ją ir judėjo, bet ji išsigando, ištrūko iš jo ir išbėgo iš kambario (t. 1, b. l. 5–16). Tai, kad pasakodama apie patirtą L. Š. seksualinę prievartą nukentėjusioji nedetalizavo, į kurią jos kūno vietą buvo įvestas nuteistojo lytinis organas, remiantis tais pačiais jau paminėtais argumentais, abejonių dėl G. E. M. parodymų patikimumo teisėjų kolegijai nesukėlė. Apie tai, kad G. E. M. minėjo patyrusi seksualinį išnaudojimą iš asmens, vardu L., pažymėta ir globos namų „Užuovėja“ pateiktoje vaiko, galimai patyrusio seksualinę prievartą, įvertinimo išvadoje. Joje taip pat pažymėta, kad siekiant išvengti retraumatizacijos ir nepakenkti parodymų tikslumui konsultacijų metu minėtos aplinkybės nebuvo aptarinėjamos. Taip pat padaryta išvada, kad vertinimo metu surinkti duomenys leidžia kelti prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą iš daugiau nei vieno šaltinio (t. 1, b. l. 116–120). Šie duomenys, juos vertinant visumoje su pirmiau minėtais įrodymais, taip pat patvirtina nukentėjusios parodymų nuoseklumą ir patikimumą.

20. Be jau aptartų įrodymų nukentėjusiosios G. E. M. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš liudytojos V. G. prie apklausos protokolo pridėto G. E. M. ir L. Š. susirašinėjimo „Messenger“ programoje matyti, kad L. Š. rašė nukentėjusiajai apie savo jausmus jai, kad mylėjo ją, ant kelių laikė, glostė, guodė, bučiavo. Taip pat nurodė apie buvusius įvykius (teisėjų kolegijos pastaba – gramatinės klaidos ištaisytos, kai kuriuose žodžiuose raidės „i“, „y“ pakeistos atitinkamai simboliais „*“, „**“ dėl necenzūrinio žodžių turinio): „Tipo negera buvo būti kartu? Kai būdavai mano glėbyje. Bučiavomės. Nenorėjome vienas kito paleisti. Aš pasiilgsiu tų akimirkų. Ašaros bėga. Myliu ir mylėsiu tave ir širdyje išliksi ilgam tu“. Į tai G. E. M. atsakė: „Nu kai būnam kartu, tu kitoks žmogus, bet kai kalbi ir, atsiprašau, dar mano ranką kur dėjai per prievartą... Tai soriukas. Eaa palaaa, kur savo pirštus grūdai, nors sakiau, kad nenoriu. L., tu nesusirasi mergos. Nors jei ir susirasi, neišbūsi ilgiau kaip 1 mėn.“; L. Š. parašė: „Mergyte, reikalingas aš tau?“, į ką G. E. M. atsakė: „Ar mano švelnios rankos reikalingos, kad tau ant b**bio dėt?“, L. Š.: „Ne, meile. Meile, man gera, kai susikibę rankom važiuojam“; L. Š.: „Galvojau, kad nori. Ir nori turėti mane šalia. Nes tu man esi viskas“, G. E. M.: „Noriu, bet tas tavo toks charakteris yra nepakenčiamas, beje tu tik apie lovos reikalus galvoji. Man net mama sakė su tavimi būti atsargiai, nes tokio amžiaus vyrai tik apie tai ir galvoja. Kai būnam kartu, viskas kaip ir ok, bet per daug lendi, man visko yra per daug... Gal aš tau ir patinku, bet žinau, ko vyrai nori, ir dar būnant armijoj, tikiu kaip sunku...“, L. Š.: „Mažyte, tikrai ne tik to“. Iš susirašinėjimo taip pat matyti, kad G. E. M. prašo L. Š. atstoti, jai nerašyti, paleisti ją, palikti ramybėje, į ką L. Š. nurodo, kad negali, nes myli ją, kad savaitgalį užbaigs savo gyvenimą, kad rytoj jam paskutinės pratybos, linki labos nakties, siunčia „bučkį į kakliuką“, iš ryto vėl sveikinasi. Į tai G. E. M. rašo: „Nu gi pashol tu nh, kiek gi tau kartoti. Atsip*sk nuo manęs. Užsinorėsi apkabinsi mane, užsinorėsi išp*si, ane? O manęs nk neklausi, ko aš noriu“ (t. 2, b. l. 19–94). Nuteistojo L. Š. pateikto mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu rastas susirašinėjimas programoje „Snapchat“ tarp „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini).“ (savininkas). Fiksuotos šios „(duomenys neskelbtini).“ žinutės, siųstos „(duomenys neskelbtini)“ (teisėjų kolegijos pastaba – gramatinės klaidos ištaisytos): 2022 m. lapkričio 25 d. – „Mažyte“; 2023 m. sausio 28 d. – „G.“, „Mažyte“, „Liepei pasilikti kartu miegoti ir tam, kad daužytum“, „Skauda pirštą“ (t. 2, b. l. 151–152, 153, 156–157, 172–176). Iš aptartų susirašinėjimo duomenų matyti, kad G. E. M. ne kartą išsakė L. Š. savo nepritarimą, neigiamą požiūrį į jo seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu, taip pat jam dedant nukentėjusiosios rankas sau ant lytinio organo, kontaktuojant pirštais, ji taip pat minėjo apie nuteistojo norą turėti su ja lytinių santykių. Šių G. E. M. teiginių susirašinėjimo metu L. Š. nepaneigė, neišsakė nustebimo ar panašiai. Atsakydamas į vieną iš žinučių tik parašė, kad nori „ne tik to“. Jo žinutės programoje „Snapchat“ atitinka G. E. M. parodymus, kad, neapsikentusi L. Š. seksualinių veiksmų jiems kartu miegant, ji yra jam trenkusi.

21. Aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, jų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiosios G. E. M. nurodytos aplinkybės apie L. Š. seksualinės prievartos veiksmus įvedant savo lytinį organą į jos analinę angą nėra išgalvotos, nukentėjusioji atpasakojo realius, praeityje savo pačios patirtus įvykius.