- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-337-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18096-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. (A. A.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ dėl garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Delfi“ (toliau – atsakovė), kuriuo prašė teismą: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ kreiptis į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Š. V. ir įpareigoti pašalinti įrašus, kur yra atsakovės publikacija; 2) atimti žurnalisto statusą iš K. P., V. M., O. G., D. S., R. P. dėl tokiomis publikacijomis padarytų nusikaltimų prieš ieškovą; 4) atimti UAB „Delfi” visuomenės informuotojo statusą, leidusiam K. P., V. M., O. G., D. S., R. P. nusikalstamai skelbti publikacijas apie ieškovą; 5) įdėti visuomenės nariams ieškovo nurodyto turinio paneigimą atsakovei į savo svetainę, taip pat į jos „Facebook” puslapius ir informuoti visuomenę; 6) įpareigoti atsakovę ištrinti ieškinyje nurodytas publikacijas; 7) įpareigoti atsakovę kreiptis į S. K., M. V. su reikalavimu pašalinti įrašą, kuriame yra atsakovės publikacija; 8) pripažinti, kad atsakovė nutekino jautrius ieškovės sveikatos duomenis, tokius kaip buvimas gydymo įstaigoje ir kt., sutrikusios sveikatos simptomus; 9) atimti leidimą verstis fotografo veikla K. Č. (K. Č.); 10) priteisti iš atsakovės 10 000 000 Eur neturtinės žalos dydį, 20 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 11) pripažinti, kad atsakovė, neturėdama raštiško sutikimo ir pažeisdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), naudojosi ieškovo atvaizdais, vardu, pavarde, amžiumi, vaikystės užaugimo vieta, tautybe, sveikatos duomenimis – simptomais, reklamavo produktus ir paslaugas nuo 2014 m. gegužės 21 d. 13:21 iki šios dienos, juos išdėliodamas aplink ieškovo atvaizdus; 12) pripažinti, kad visos ieškinyje minimos publikacijos žemina ieškovo garbę ir orumą.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, skelbdama publikacijas, neprisegė visuomenei nenuginčijamų, jokios abejonės nekeliančių įrodymų, patvirtinančių teiginius publikacijose, neleido visuomenės nariams patiems pasverti ir nuspręsti, ar ieškovas yra kaltas dėl publikacijose esančių kaltinimų. Ieškovo teigimu, jis niekada neatliko veiksmų – nefilmavo slapta, neapsimetinėjo fotografu, nevedė jokių mokymų, nesvaigino narkotikais, nežagino ir neprievartavo merginų, nesantykiavo ir netvirkino nepilnamečio asmens, nekūrė jokios pornografinės medžiagos ir ja nedisponavo, neužsiėmė chuliganizmu. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad nėra jokios teismo nutarties, kurioje būtų nenuginčijami įrodymai, įrodantys nurodytas aplinkybes. Ieškovui nebuvo pareikšti įtarimai dėl „fotografo“ ar „masažuotojo“ veiklos, jis niekada nebuvo baustas už „nusikalstamą bankrotą“, kažkokį sukčiavimą, jis niekada neapgavo kažkokių verslo klientų ir t. t., kurių atlikimu viešai jį kaltino atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nustatęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytus pagrindus.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žurnalisto sąvoka yra Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje, kurioje žurnalistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Buvimas žurnalistu negali būti laikomas kito asmens, taip pat ir ieškovo, subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu, nes tai savaime nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių ir neriboja ieškovo galimybės pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu žurnalistas pažeidė ieškovo teises (kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ar pan.). Kadangi žurnalisto statusas nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių ir dėl to negali būti teisminio nagrinėjimo objektu, šią ieškinio dalį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas prašo atimti leidimą verstis fotografo veikla K. Č., tačiau įstatymai nenumato fotografo veiklos, kaip licenzijuojamos, o leidimų verstis tam tikra veikla išdavimas ir panaikinimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
5. Įvertinęs ieškovo prašymą atimti iš atsakovės visuomenės informuotojo statusą, leidusį K. P., V. M., O. G., D. S., R. P. nusikalstamai skelbti publikacijas apie ieškovą, teismas pažymėjo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 82 dalis visuomenės informavimo priemonę apibrėžia kaip laikraštį, žurnalą, biuletenį ar kitą leidinį, knygą, televizijos programą, radijo programą, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkciją, informacinės visuomenės informavimo priemonę ir kitą priemonę, kuria viešai skleidžiama informacija. Teismo vertinimu, visuomenės informavimo priemonė nėra suteikiamas statusas, o įstatymo numatyta sąvoka, todėl ieškovo reikalavimas dėl atsakovės visuomenės informuotojo statuso panaikinimo negali būti ieškinio dalyku, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme.
6. Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog ieškovo reikalavimas pripažinti, kad ieškinyje nurodytos atsakovės publikacijos pažeidė ieškovo nekaltumo prezumpciją, ieškovą apšmeižė, pažeidė jo garbę ir orumą, taip pat kad atsakovė, minėtose publikacijose be ieškovo sutikimo platindama ieškovo nuotraukas bei nurodydama asmens duomenis, pažeidė ieškovo teisę į privatumą, reikalavimai atlyginti žalą bei įpareigoti atsakovę pašalinti minėtas ir visas kitas publikacijas apie ieškovą pareikšti tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip ieškovo reikalavimai Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1435-925/20232023, kurioje 2023 m. balandžio 18 d. buvo priimtas sprendimas, įsiteisėjęs 2023 m. spalio 3 d. Teismas jau nagrinėjo tapačias faktines aplinkybes dėl publikacijose nurodytų tikrovės neatitinkančių bei ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo, teisės į atvaizdą ieškovo atvaizdo viešinimu, nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neturtinės žalos, kuri pasireiškė ieškovo sveikatos pablogėjimu ir kt., atlyginimo, atsakovės nepagrįsto pelnymosi ieškovo sąskaita dėl gaunamų pajamų iš ginčo publikacijų skaitomumo.
7. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovei UAB „Delfi“ pašalinti minėtas publikacijas buvo išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje ir patenkintas iš dalies įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įpareigojant atsakovę UAB „Delfi” per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš informacinio internetinio portalo (duomenys neskelbtini) ir atsakovės „Facebook” puslapio archyvų publikacijas: (duomenys neskelbtini) (2018-07-18), (duomenys neskelbtini) (2018-07-18), (duomenys neskelbtini) (2018-07-20).
8. Vertindamas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ išspausdinti paneigimą, teismas pažymėjo, kad ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi nesikreipė į visuomenės informavimo priemonę dėl informacijos paneigimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantas A. A. atskiraisiais skundais nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti, o jo ieškinį priimti, taip pat pateikia argumentus dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nušalinimo. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
9.1. Nutartis buvo priimta neįsigilinus į didelės apimties ieškinį, nutarties išvados padarytos nepastebėjus, jog naujai pateiktas ieškinys yra kitoks nei skundžiamoje nutartyje paminėtoje byloje, skiriasi ir nurodytos aplinkybės, ir apimtis.
9.2. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą, ne visos publikacijos apie ieškovą buvo pašalintos; dėl šių likusių publikacijų pries ieškovą buvo panaudotas smurtas.
Motyvuojamoji dalis
9.3. Ieškinio priėmimo klausimą sprendusi teisėja dėl K. M. nekomunikavo, dirbo atmestinai.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi įrankius atimti visuomenės informavimo, žurnalisto ar fotografo statusą.
9.5. Teismas nevertino pridėtų įrodymų, kad ieškovas jau kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas pašalinti publikacijas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų duomenų (įrodymų)
12. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. sausio 24 d. gauti nauji dokumentai, kurie, ieškovo teigimu, pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes (ieškovo pareiškimas policijai, asmenų nuotraukos).
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių paaiškinimų, kaip apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai pagrindžia apelianto nurodytas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų naujų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirųjų skundų argumentų
15. Atskiruosiuose skunduose iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto ieškinį. Apeliantas teigia, kad teismas, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, turėjo galimybę atimti visuomenės informavimo, žurnalisto ar fotografo statusą iš jo nurodytų asmenų, taip pat kad teismas neįvertino, jog jis jau buvo kreipęsis į atsakovę, reikalaudamas pašalinti publikacijas, bei nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytoje civilinėje byloje nagrinėti reikalavimai nėra tapatūs.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.
17. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
18. Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.
19. Reikalavimai ieškinio turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems adresuojamas reikalavimas, galėtų susipažinti su reikalavimų esme, žinotų aplinkybes, kuriomis reikalavimai grindžiami, taigi turėtų galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, kai yra tokių ieškinio trūkumų, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1185-910/2023).
20. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).
22. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. nustatęs, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas); suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 3 punktas) ir kad yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo („turėjo įrankius“) civilinio proceso tvarka nagrinėti ieškovo reikalavimus dėl visuomenės informavimo, žurnalisto ar fotografo statuso atėmimo, t. y. kad teismas nepagrįstai nustatė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindo buvimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto teiginys yra nepagrįstas. CPK 22 straipsnio, nustatančio civilinių bylų priskirtinumą teismams, 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. CPK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, civilinio proceso tvarka nėra sprendžiami klausimai, susiję su leidimų ar licencijų suteikimu ar panaikinimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindą atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dalyje dėl teisės verstis žurnalisto, fotografo ar kita veikla panaikinimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
24. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kartu su ieškiniu pridėtų įrodymų, jog ieškovas jau kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas pašalinti publikacijas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. ieškovui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
25. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas prašė įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ išspausdinti ieškinyje nurodytos informacijos paneigimą. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. To paties straipsnio 2 dalis nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus (Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis). Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui (Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalis). Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodytame Visuomenės informavimo įstatymo straipsnyje yra nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
26. Vertinant ieškinio turinį, pastebėtina, kad ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, iš tiesų juos aprašė tokiu būdu, kad iš ieškinio turinio sudėtinga pagrįstai įvertinti, kokie įrodymai kokias ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžia – ieškinį sudaro 210 puslapių detaliai aprašytų aplinkybių ir daug ieškinio priedų, kurie pateikti su ieškiniu, bet atskirai nėra susieti su ieškovo įrodinėjamomis aplinkybėmis. Ieškinyje užsimenama, kad ieškovas nesėkmingai komunikavo su atsakove dėl informacijos paneigimo, o ieškinio prieduose yra pateikta tam tikra ginčo šalių susirašinėjimą pagrindžianti medžiaga. Atskiruosiuose skunduose ieškovas taip pat laikosi kategoriškos pozicijos, jog bandė išspręsti ginčą neteismine tvarka, nurodo, kad kartu su ieškiniu buvo pateikti įrodymai apie jo kreipimąsi į atsakovę, tačiau ieškinyje atsakovės atsakymo turinio nekomentuoja, nenurodo, kada buvo duotas neigiamas atsakovės atsakymas ir kt. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvienas teismui pateikiamas dokumentas turi atitikti CPK nustatytus reikalavimus: ieškinyje turi būti suformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas, taip pat aprašyti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kt. (CPK 135 straipsnis). Šiuo atveju pagal ieškinyje išdėstytą poziciją nėra galimybės pagrįstai nustatyti, ar ieškovas, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą dėl informacijos paneigimo, yra tinkamai pasinaudojęs išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ar ne, tačiau ieškovo pateikti duomenys taip pat nesudaro pagrindo padaryti kategoriškos išvados, kad ieškovas į atsakovę dėl jo nurodytos informacijos paneigimo nesikreipė, o skundžiamoje nutartyje, kaip nurodė ir ieškovas, dėl ieškovo patiektų duomenų nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus ieškinyje išdėstytą poziciją ir nustačius nurodytus ieškinio turinio trūkumus, šiuo atveju buvo pagrindas teismui pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo nurodytus trūkumus pašalintų, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
27. Iš esmės tokia pat išvada darytina ir dėl ieškovo reikalavimų įpareigoti atsakovę pašalinti ieškinyje nurodytas publikacijas ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuriuos vertindamas pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl tapataus ginčo, t. y. ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
28. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
29. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
30. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dauguma ieškinyje nurodytų publikacijų sutampa su publikacijomis, dėl kurių ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1435-925/2023, kurioje 2023 m. balandžio 18 d. buvo priimtas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad atsakovės UAB „Delfi“ paskelbtose publikacijose (duomenys neskelbtini) (2018-07-18), (duomenys neskelbtini) (2018-07-18), (duomenys neskelbtini) (2018-07-20) nurodyti teiginiai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – pažeidė ieškovo A. A. garbę ir orumą, taip pat priteisti ieškovui iš UAB „Delfi“ neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti atsakovę pašalinti nurodytas publikacijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė publikacijas, dėl kurių buvo pasisakyta civilinėje byloje Nr. e2-1435-925/2023 (skundžiamos nutarties 4-5 psl. 1-37 punktai). Vis dėlto šiuo atveju ieškovas ieškinyje laikėsi pozicijos, kad netgi po paminėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo priėmimo yra likusių nepašalintų publikacijų, dėl kurių jis patiria neigiamus išgyvenimus, tačiau ieškovas šių publikacijų konkrečiai neišvardino ieškinio reikalavimo dalyje. Pavyzdžiui, kaip nurodo apeliantas, publikacija (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 2022-06-06). Byloje nėra duomenų, kad buvo priimtas sprendimas dėl įpareigojimo pašalinti nurodytą publikaciją, nors iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ją nurodo grįsdamas ieškinio reikalavimus. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų sudaryti pagrindą ne atsisakyti priimti ieškinį, o spręsti klausimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje formaliai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nurodytą ieškinio dalį. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, ieškinio dėl jame nurodytų publikacijų pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto A. A. (A. A.) atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, panaikinti ir šioje dalyje ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.