- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2-1185-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-300123-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Superlon Baltic“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Probaldai“, K. A.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Superlon Baltic“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Superlon Baltic“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Probaldai“ ir K. A. (K. A.) dėl žalos atlyginimo priteisimo nutarta laikyti nepaduotu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Superlon Baltic“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Probaldai“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 101 000 Eur, o iš atsakovo K. A. (toliau – ir atsakovas) – 57 939,44 Eur žalos, grindžiamos, atitinkamai, nesąžiningu konkuravimu ir nekonkuravimo susitarimo pažeidimu, atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė, kad ieškovės ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, 2 dalies reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui ir formai, bei nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d. teismui pateikė procesinį dokumentą, kuriame nurodė, kad pateiktu patikslintu ieškiniu šalina teismo įvardytus ieškinio trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad nors patikslintame ieškinyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas K. A. turi grąžinti ieškovei viską, ką gavo pagal nekonkuravimo susitarimą už nekonkuravimą, tai yra 57 939 Eur, tačiau neįvykdė teismo įpareigojimo nurodyti, kuo grindžiama ši ieškovės įvardyta žalos atlyginimo suma, tai yra nepateikė duomenų, kaip prašoma priteisti suma apskaičiuota, kokie įrodymai patvirtina šios sumos išmokėjimą atsakovui. Konkretaus dydžio nuostolių sumai pagrįsti ieškovė nesirėmė jokiu prie ieškinio pridėtu įrodymu, o 2023 m. spalio 13 d. ieškinio prieduose nėra konkrečių duomenų apie tai, kad ieškovė būtent atsakovui K. A. už nekonkuravimą yra sumokėjusi prašomą priteisti sumą.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo ieškinyje nurodyti prašomos priteisti žalos susidarymo laikotarpį, bent preliminariai turimais duomenimis pagrįsti ieškinio reikalavimą dėl 101 000 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Probaldai“ priteisimo ir pateikti žalos dydį pagrindžiančius duomenis. Teismo vertinimu, ieškovės įvardytas reikalavimo atlyginti žalą pagrindimas, nuostolių atsiradimo laikotarpis ir pasirinktas žalos apskaičiavimo metodas yra neaiškūs ir nesuprantami, reikalaujamas žalos atlyginimo dydis – 101 000 Eur – nurodytas deklaratyviai ir net preliminariai nėra pagrįstas, tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, atsakovo procesinių teisių užtikrinimui, šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimui. Ieškovė nevykdo pareigos pagal įstatymo keliamus reikalavimus suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, paduotu ieškiniu iš esmės siekia surinkti įrodymus tam, kad pati sužinotų, ar žala yra padaryta.
7. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, dėl to yra esminių kliūčių tinkamai proceso eigai bei šalių lygiateisiškumui procese užtikrinti, todėl yra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas procesines pasekmes – ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) UAB „Superlon Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė duomenų, pagrindžiančių reikalaujamos priteisti žalos dydį. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas K. A. pažeidė 2019 m. rugsėjo 11 d. susitarimą, todėl privalo grąžinti ieškovei viską, ką gavo pagal nekonkuravimo susitarimą už nekonkuravimą – 57 939 Eur. Prie ieškinio pridėti apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. e2-5429-1137/2023 pateikti procesiniai dokumentai (pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir dublikas), kuriuose nurodyti žalos dydžiai, prie dubliko pridėtas išrašas, iš kurio matyti, kad pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. susitarimą atsakovui išmokėta 292 731 Eur suma, kuri susideda iš dviejų dalių: mokėjimo už konsultacijas (234 791,56 Eur) ir mokėjimo už nekonkuravimą, bonusai (57 939,44 Eur) (234 791,56 + 57 939,44 = 292 731). Vykdydama teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį, ieškovė patikslino aplinkybes dėl žalos iš atsakovo priteisimo. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, byloje yra pateiktas įrodymas, kuriuo grindžiamas reikalavimas atsakovui K. A. dėl 57 939 Eur žalos atlyginimo.
8.2. Teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė iš atsakovės UAB „Probaldai“ prašomos priteisti žalos dydžio, yra nepagrįsta. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė jai padarytą žalą siekia apskaičiuoti remdamasi atsakovės gauta nauda, tai šiuos duomenis (pvz. bendrąjį atsakovės pelną) įprastai galima matyti iš Juridinių asmenų registre prieinamų atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų. Tačiau iš Juridinių asmenų registro gauti duomenys būtų apie bendrąjį pelną visos atsakovės vykdomos ūkinės veiklos, taip pat ir tos, kurią atsakovė vykdė iki pažeidimo padarymo ir kuri nesusijusi su nesąžininga konkurencija. Ieškinio padavimo metu ieškovė patirtos žalos negali apskaičiuoti pagal jos negautą pelną, nes nežino, kiek poroloninių dalių perimtiems klientams pagamino atsakovė. Ieškovė žino, kiek ji pati pagamindavo dalių iki liejimo formų perėmimo 2022 metais, tačiau tai nereiškia, kad klientai atsakovei pateikė tiek pat užsakymų, kiek pateikė ieškovei 2022 metais.
8.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kilę klausimai trukdo atsakovei pateikti savo poziciją dėl pareikštų reikalavimų. Iš ieškinio yra pakankamai aišku, kokiu pagrindu ir kokio materialiojo teisinio rezultato siekia ieškovė. Tik ieškinio padavimo metu ieškovė negali nurodyti tikslaus patirtos žalos dydžio, nes tam būtina atlikti pasirengimo bylai nagrinėti veiksmus, kurie atliekami parengiamajame teismo posėdyje arba paruošiamųjų dokumentų būdu.
8.4. Teismas neįvertino ginčo specifikos ir ieškinio priėmimo stadijoje iškėlė pernelyg griežtus reikalavimus dėl įrodymų pakankamumo. Pareigą galutinai suformuluoti reikalavimus ieškovas turi įvykdyti iki pasirengimo bylos nagrinėjimui pabaigos, o ne ieškinio pateikimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį nutarta laikyti nepaduotu, teismui priėjus prie išvados, kad ieškovė nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesinio dokumento (šiuo atveju – ieškinio) turiniui keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.
Dėl ieškinio turiniui keliamų reikalavimų
12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).
13. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
14. Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
15. Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.
16. Reikalavimai ieškinio turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems adresuojamas reikalavimas, galėtų susipažinti su reikalavimų esme, žinotų aplinkybes, kuriomis reikalavimai grindžiami, taigi turėtų galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, kai yra tokių ieškinio trūkumų, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.
17. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
18. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).
20. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė (ieškovė) padavė teismui ieškinį, kuriuo iš atsakovo K. A. prašo priteisti 57 939,44 Eur, o iš atsakovės UAB „Probaldai – 101 000 Eur žalos atlyginimo. Be kita ko, ieškovė ieškinyje pareiškė prašymus dėl įrodymų išreikalavimo: iš atsakovės UAB „Probaldai“ išreikalauti duomenis apie 2022 ir 2023 metais pagamintas ir parduotas porolonines baldų dalis; iš VSDFV – duomenis apie atsakovo K. A. vardu nuo 2003 metų sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodė patikslinti ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, susijusias su iš kiekvieno atsakovo reikalaujamos priteisti žalos atsiradimo pagrindu, dydžiu, laikotarpiu. Ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriame patikslino pradiniame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, palikdama tokius pačius ieškinio materialiuosius reikalavimus bei procesinius prašymus išreikalauti įrodymus.
21. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo K. A. ieškovė grindžia su juo sudaryto nekonkuravimo susitarimo pažeidimu, o atsakovei UAB „Probaldai“ – šios nesąžiningu konkuravimu, neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis.
22. Apeliacinės instancijos vertinimu, reikalavimai atsakovams (ieškinio dalykas) suformuluoti aiškiai, ieškinyje pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei argumentai, kuriais grindžiami šie ieškinio reikalavimai, taip pat nurodyta, kodėl ieškovė ieškinio pateikimo teismui metu negali apskaičiuoti tikslaus reikalaujamos priteisti žalos dydžio bei pateikti tikslų žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, kuriuos, beje, prašo išreikalauti iš atsakovės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kokią informaciją laiko savo komercine paslaptimi, prie ieškinio pridėjo įrodymus, kurie, ieškovės nuomone, pagrindžiančia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovės komercine paslaptimi.
23. Susipažinus su apeliantės (ieškovės), šalinant teismo įvardytus ieškinio trūkumus, pateiktu patikslintu procesiniu dokumentu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio dalykas (reikalavimai atsakovams) ir jo pagrindas yra nurodyti taip neaiškiai, jog nebūtų galimybės nustatyti ginčo ribų. Pirmosios instancijos teismo argumentai, konstatuojant ieškinio trūkumų nepašalinimą, iš esmės reiškia, kad ieškovė, teismo vertinimu, nepagrindžia faktinio reikalavimų pagrindo, t. y. kad remiasi argumentais, kuriems pagrįsti nepateikė konkrečių įrodymų. Tačiau, jau pažymėta, kad ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Be to, CPK 135 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta ne tik ieškovo pareiga pateikti jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, bet ir ieškovo teisė su ieškiniu pateikti prašymą dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo. Iš apeliantės patikslinto ieškinio turinio matyti, kad toks prašymas teismui pareikštas.
24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinio reikalavimus ieškovė kildina iš nekonkuravimo susitarimo pažeidimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atskirajame skunde apeliantė (ieškovė) teisingai pažymi, kad bylos dėl nesąžiningos konkurencijos turi savo specifiką ir ieškinio padavimo metu ieškovas gali neturėti įrodymų, reikalingų tam, jog tiksliai apskaičiuotų jam nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos dydį, nes tokiais duomenimis paprastai disponuoja priešinga šalis. Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
25. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) pakankamai aiškiai suformulavo tiek ieškinio dalyką (reikalavimus atsakovams), tiek pagrindą, be to, negalėdama pateikti tam tikrų įrodymų, kuriais ji nedisponuoja, pareiškė prašymą juos išreikalauti. Ieškinio priėmimo stadijoje, kai tiek ieškinio dalykas, tiek jo pagrindas suformuluoti pakankamai aiškiai, abejojimas ieškinio reikalavimų pagrįstumu dėl įrodymų jiems pagrįsti nepakankamumo, nors šis klausimas sprendžiamas nagrinėjant ginčą iš esmės, neatitinka civilinės bylos iškėlimą reglamentuojančių teisės normų ir neproporcingai apriboja asmens teisę į teismą. Pažymėtina tai, kad įrodymų nepakankamumas yra pagrindas bylą išnagrinėjus iš esmės atmesti ieškinį, bet ne atsisakyti jį priimti.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog apeliantė (ieškovė) nepašalino ieškinio trūkumų ir civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Superlon Baltic“ ieškinio atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Probaldai“ ir K. A. (K. A.) dėl žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.