Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos Aistės Baranauskytės 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), G. G. paskirta bauda 540 Eur, už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 3 dalyje, kad G. G. pakartotinai nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų: nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamuoju adresu, (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m. atstumu prie pavojų patiriančio asmens, neieškoti ryšių ir nebendrauti su pavojų patiriančiu asmeniu. Nutarime nurodyta, kad G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2. Skundu (toliau - Skundas) pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Skunde nurodyta, kad iš byloje esančių surinktų duomenų ir faktinių aplinkybių nėra nustatyta, jog pareiškėja atliko veiksmus, kurie nurodyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo normoje, taigi faktinio pagrindo normai taikyti nėra. Šiuo atveju faktinių aplinkybių, kurios pagristų nurodytos normos pažeidimą nėra nurodyta, o tai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, todėl jau vien dėl šio pagrindo nutarimas turi būti naikintinas. Nutarimas abstraktus, nėra konkretumo, o svarbiausia nėra nurodyti objektyviosios tariamo pažeidimo pusės požymiai (veikimas ar neveikimas ir kuo tokie veiksmai pasireiškia), tai ne tik, kad yra procesiniai nutarimo trūkumai, tačiau apriboja pareiškėjos teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų ir pritaikytos sankcijos. Pritaikyta 540 Eur bauda yra neproporcinga, neadekvati pažeidimui, jeigu toks būtų konstatuotas, todėl jei nėra kitų pagrindų naikinti nutarimą, pati bauda turi būti mažintina, taip pat, šiame kontekste turi būti įvertinta aplinkybė, jog asmuo turi negalią. Vienu metu (rugsėjo 30 d. 14 val. 40 min., rugsėjo 30 d. 14 val. 19 min., spalio 01 d. 11 val. 35 min.) priimti tapatūs nutarimai, šie nutarimai priimti tikslingai, siekiama iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo buto (socialinio) ir šiuo metu civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme išnagrinėta, tačiau pateiktas apeliacinis skundas. Esant Nutarimo ydingumui Nutarimas turi būti pripažintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir naikintinas.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos G. G. atstovas advokatas Gintaras Keliauskas palaikė skundo reikalavimus. Nurodė, kad Nutarimai turi būti aiškiai motyvuoti, tam, kad asmuo, kuris yra įtariamas, suprastų pažeidimo esmę ir prasmę, ir kad galėtų gintis. Nėra aišku, pagal kurią teisės normą yra kvalifikuota veika, nes Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalį sudaro 4 punktai. Motyvacija turi būti tinkama. Kokiais veiksmais padaryti pažeidimai nėra aišku. Žmogus turi žinoti kokius pažeidimus padarė. Ž. nėra specialus subjektas, nes neatitinka taisyklių ir sąlygų. Nei artimas, nei giminaitis. Neteisingai yra nustatytas subjektas. Neaišku kuom tai nustatyta. Tikslas yra pašalinti asmenį iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)). Vienas po kito priimami nutarimai susiję su tuo. Žmogui yra apribota teisė įeiti ir gyventi, teisėtai šiam momentui turint visas teises bute. Tai žmogaus teisių pažeidimas. Per 1,5 mėnesio priimti keturi nutarimai. Tai yra apribota galimybė gyventi name. Nėra pažeidimo sudėties, nutarimas neatitinka reikalavimų, nes nėra motyvavimo.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. G. nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė, kad policijos pareigūnai pateisina neregistruotą asmenį. Ji registruota viena. Rugpjūčio 11 d. namuose nebuvo, buvo (duomenys neskelbtini), ji ten dirba, ji ten miegojo (savaitę, dvi savaites). Ji išvykdavo sekmadienį vakare ar pirmadienį ryte, o penktadienį arba šeštadienį ją parveždavo. Ji neskambino, o atvykus pareigūnams, su jais nebendravo. Ž. jai yra svetimas, neregistruotas, ir jokių ryšių tarp jos ir jo nėra. Sugyventiniu jo pavadinti negali. Per neįgaliųjų organizaciją, kai jai buvo pasiūlyta priimti pas savęs gyventi, ji pasigailėjo V. Ž., tam, kad jis atvykęs iš kito rajono turėtų galimybę įsidarbinti. Tai buvo prieš septynis metus. Pradžioje buvo sugyventinis, artimesnis draugas. Jis pastoviai „girtauja“, pastoviai neblaivus. Ji pyksta, kad jis „girtauja“. Jis kviečia policiją. Bendro turto nėra, bendrų ryšių nėra. Jis kviečia policiją, kad jo neįsileidžiu. Jam gerai pas ją. Jo rūbus padėjo laiptinėje jos dukra. Byloje išklausius skambučio įrašo, nurodė, kad kalbėjo ji.

5. Skundžiamą Nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos G. G. atstovo advokato Gintaro Keliausko skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenis neskelbtini) palikti nepakeistą. Nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (Policijos registruojamų įvykių registro išrašas, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašas, tarnybinis pranešimas ir kt.) G. G. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 3 dalyje, konstatuoti. Šioje administracinio nusižengimo byloje, nagrinėjantis pareigūnas nenustatęs asmens padėtį lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjos kaltės formą ir rūšį bei asmenybę, paskyrė individualizuotą administracinę nuobaudą, neprieštaraujančią teisingumo ir proporcingumo principams. Nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes ANK 666 straipsnio nuostatos numato atstovavimo išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą. Nėra pagrindo priteisti G. G. patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

6. Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė skundo netenkinti, palikti Nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalį visi punktai buvo pažeisti. Pažeidimas buvo padarytas, jį padarė G. G..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

7. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

8. ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

9. Nutarimu G. G. paskirta nuobauda – 540,00 Eur bauda, už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 3 dalyje, kad ji pakartotinai nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų: nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamuoju adresu, (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m. atstumu prie pavojų patiriančio asmens, neieškoti ryšių ir nebendrauti su pavojų patiriančiu asmeniu. Nutarime nurodyta, kad G. G. pažeidė Apsaugos smurto aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikęs jam nustatytų apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako ANK nustatyta tvarka.

11. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; 4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.

12. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

13. Skunde akcentuojama, kad nėra nustatyta, jog pareiškėja atliko veiksmus, kurie nurodyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo normoje, todėl faktinio pagrindo normai taikyti nėra. Nutarimas abstraktus, nėra konkretumo, o svarbiausia nėra nurodyti objektyviosios tariamo pažeidimo pusės požymiai (veikimas ar neveikimas ir kuo tokie veiksmai pasireiškia), tai yra procesiniai Nutarimo trūkumai, apriboja pareiškėjos teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų ir pritaikytos sankcijos. Pritaikyta 540 Eur bauda yra neproporcinga, neadekvati pažeidimui, jeigu toks būtų konstatuotas. Turi būti įvertinta aplinkybė, jog asmuo turi negalią. Vienu metu (rugsėjo 30 d. 14 val. 40 min., rugsėjo 30 d. 14 val. 19 min., spalio 01 d. 11 val. 35 min.) priimti tapatūs nutarimai, šie nutarimai priimti tikslingai, siekiama iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo buto (socialinio). Teismo posėdžio metu pareiškėjos G. G. atstovas advokatas Gintaras Keliauskas akcentavo, kad nutarimai turi būti aiškiai motyvuoti. Nėra aišku, pagal kurią teisės normą yra kvalifikuota veika, nes Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalį sudaro 4 punktai. Kokiais veiksmais padaryti pažeidimai nėra aišku. Ž. nėra specialus subjektas, nes neatitinka taisyklių ir sąlygų. Per 1,5 mėnesio priimti keturi nutarimai. Yra apribota galimybė gyventi name. Nėra pažeidimo sudėties, Nutarimas neatitinka reikalavimų.

14. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-97-942/2017).

15. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje (sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad G. G. skirti įpareigojimai: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini); nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini); nesiartinti 100 m. atstumu prie pavojų patiriančio asmens V. Ž.; nebendrauti, neieškoti ryšių su V. Ž..

16. Administracinio nusižengimo protokole (toliau – ir Protokolas) (elektroninės bylos lapai 11-13) ir Nutarime nurodyta pažeidimo esmė – G. G. pakartotinai nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų: nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamuoju adresu, (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m. atstumu prie pavojų patiriančio asmens, neieškoti ryšių ir nebendrauti su pavojų patiriančiu asmeniu. Nutarime nurodyta, kad G. G. pažeidė Apsaugos smurto aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalį.

17. Iš Nutarimo turinio nustatyta, kad pareiškėja kaltinama pagal tris Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalies punktus, t. y. 2, 3 ir 4. Institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėja pažeidė visus Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalies punktus. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. G. pažeidė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio 1 punktą, t. y., neišsikėlė iš savo gyvenamosios vietos (elektroninės bylos lapas 4).

18. Protokole ir Nutartyje nenurodyta, kokiais konkrečiai G. G. veiksmais (ar neveikimu) padarytas administracinis nusižengimas. Be to, iš Nutarimo turinio ir bylos medžiagos negalima objektyviai ir neginčijamai nustatyti, ar pareiškėja neišsikėlė iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ar ji tik lankėsi adresu (duomenys neskelbtini) (Nutarime nurodytu laiku) (tai turi esminę reikšmę nustatant, ar padarytas tęstinis pažeidimas). Todėl nagrinėjamu atveju vertinant visų byloje esančių įrodymų visumą (ne tik skundžiamą Nutarimą) nėra aišku kokius Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalies punktus pareiškėja faktiškai pažeidė, t. y. ar visus (1-4 punktus), ar 2-4 punktus.

19. Nutarime nepakankamai detalizuotas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti. Nutarime nurodyta, kad G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, nenurodant šios dalies punktų.

20. ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Nutarime nurodyta, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių, tačiau Nutarime nurodyta, jog pareiškėja pakartotinai padarė administracinį pažeidimą. Tai labai svarbi aplinkybė vertinant paskirtos nuobaudos dydį.

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja G. G. taip pat nubausta pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį 2024 m. spalio 1 d. nutarimu (dėl šio nutarimo pateiktas skundas), 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu (dėl šio nutarimo pateiktas skundas) (2024 m. rugsėjo 30 d. buvo priimti du nutarimai, o 2024 m. spalio 1 d. priimtas nutarimas dėl analogiško nusižengimo padarymo. Nusižengimai padaryti laikotarpyje nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d.) (elektroninės bylos lapai 15-32).

22. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai G. G. per laikotarpį nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. galimai padarius tris vienarūšius pažeidimus, jos veiksmai buvo įvertinti atskirais procesiniais dokumentais, taip sukuriant teisinę situaciją, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, kurioje nedviprasmiškai pasisakoma, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesprendžiant jų sujungimo galimybių, ypatingai tuomet, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), iškyla piktnaudžiavimo teise pavojus ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimus priimanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, dėl kurių po to ir priimami nutarimai administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-293-468/2022).

23. Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Todėl, esant to paties asmens atžvilgiu keliems analogiškiems nusižengimams, turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam (trunkamajam) nusižengimui būdingų požymių ir tai gali padaryti tik bylą inicijavusi institucija, o ne teismas (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-445-1121/2020, AN2-168-806/2022, AN2-183-468/2022, AN2-184-929/2022, AN2-168-806/2022). Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus (spręsti ar nebuvo padaryta viena tęstinė veika), kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-876/2023).

24. Dėl trunkamojo pobūdžio veikos vertinimo taip pat yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. AN2-62-348/2020, kur, nors tai ir nėra susiję su tuo pačiu nusižengimo dalyku, tačiau konstatuota, jog asmuo, vairuodamas transporto priemonę, kuomet buvo padaryti ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, buvo trunkamosios veikos būsenoje, kadangi veikė vieninga tyčia ir atliko analogiškus veiksmus.

25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad priimant skundžiamą Nutarimą padaryta procesinių pažeidimų:

25.1. Protokole ir Nutartyje nenurodyta, kokiais konkrečiai G. G. veiksmais (ar neveikimu) padarytas administracinis nusižengimas (žr. nutarties 15, 16, 18 punktus).

25.2. Nutarime nepakankamai detalizuotas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti (žr. nutarties 15-18 punktus).

25.3. Nutarime nurodyta, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių (tačiau Nutarime nurodyta, jog pareiškėja pakartotinai padarė administracinį pažeidimą (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas)) (žr. nutarties 20 punktą).

25.4. Priimant Nutarimą nebuvo sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam (trunkamajam) nusižengimui būdingų požymių (žr. nutarties 21-24 punktus).

26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad klausimą dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimą priimanti institucija, kuri turi galimybę vertinti G. G. galimai padarytų pažeidimų kvalifikavimą, jų galimą tapatumą ar galimą vieną trunkamąją veiką, subjekto kaltės klausimus ir pan., ir toks nutarimas bet kokiu atveju privalo būti motyvuotas, nustačius, jog nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės (žr. nutarties 25 punktą), Nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Kadangi byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako.

28. Byloje nepateikti dokumentai, įrodantys patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos G. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos Aistės Baranauskytės 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.