- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-12
- Bylos Nr.
- e2-723-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00261-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- „SIA VERMI MARKET“
- Suinteresuotas asmuo
- E. N., E. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos „SIA VERMI MARKET“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos „SIA VERMI MARKET“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Permona“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – E. N., E. B. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2024 m. vasario 29 d., atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Permona“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Arūnas Kumpaitis (toliau – nemokumo administratorius).
2. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Permona“ pripažino likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB „Permona“).
Šalies argumentai
3. Pareiškėja „SIA VERMI MARKET“ prašė patvirtinti antrosios eilės 408 000 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Permona“ bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl pagrindinės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Preliminarioji sutartis); sutarta turto kaina – 450 000 Eur. Pareiškėja sumokėjo E. N., kaip LUAB „Permona“ atstovui, 150 000 Eur avansą. Nepasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, buvo gauta informacija, kad kiti bendraturčiai – G. B. ir A. B. – atsisako parduoti savo turimą turto dalis, todėl 2022 m. spalio 15 d. susitarimu Preliminarioji sutartis buvo nutraukta dėl LUAB „Permona“ negalėjimo įvykdyti savo įsipareigojimų. LUAB „Permona“ įsipareigojo grąžinti gautą 150 000 Eur avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą. 2023 m. liepos 20 d. susitarimu buvo susitarta, kad LUAB „Permona“ privalo sumokėti 108 000 Eur (0,2 proc. už 180 dienų) netesybas už tai, jog nėra grąžinusi „SIA VERMI MARKET“ 300 000 Eur (avanso ir baudos). Visus pareiškėjos dokumentus su LUAB „Permona“ atstovu pasirašė ir avansą sumokėjo tuometinis „SIA VERMI MARKET“ direktorius U. A. (U. A.). 2023 m. liepos 20 d. susitarimą pasirašė taip pat U. A.. Pareiškėjos teigimu, 2022 m. birželio 12 d. E. N. buvo išduotas įgaliojimas, be to, jis buvo paskirtas atsakovės atskaitingu asmeniu ir kasininku, todėl „SIA VERMI MARKET“ pasirašyti dokumentai yra sudaryti su tinkamu LUAB „Permona“ atstovu, pinigai pagal Preliminariąją sutartį buvo sumokėti LUAB „Permona“ kasininkui. „SIA VERMI MARKET“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas nemokumo administratoriui pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
4. Nemokumo administratorius su pareiškėjos prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą nesutiko ir nurodė, kad LUAB „Permona“ vadovės A. D. pateiktame bendrovės kreditorių sąraše, sudarytame 2024 m. vasario 29 d. duomenimis, „SIA VERMI MARKET“ ir jos finansinis reikalavimas nėra nurodyti. 2024 m. rugpjūčio 13 d. direktorės pateiktoje bendrovės kasos knygoje, kurioje užfiksuoti 2022 m. gruodžio 31 d. duomenys, įrašyta tariamai įvykusi buhalterinė operacija – 150 000 Eur piniginių lėšų pajamavimas, nurodant dokumentą „PERP/A 28 VERMI MARKET 40203103676“. Kasos likutis pabaigoje, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d. (663 220,25 Eur), neatitinka valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktos ir bankroto byloje esančios finansinės atskaitomybės, sudarytos 2022 m. gruodžio 31 d. duomenims (pinigų likutis – 513 229 Eur). 2022 m. rugsėjo mėnesį ir vėlesniais mėnesiais kasos knygoje nėra pajamuoti „SIA VERMI MARKET“ tariamai sumokėti 150 000 Eur, nėra duomenų apie 2022 m. rugsėjo 15 d. kvitą. Antstolė, vykdydama išieškojimą, reikalavo pateikti debitorių ir kreditorių sąrašus, kasos knygą, tačiau tuometinė bendrovės vadovė E. B. reikalavimo neįvykdė. Antstolė nenustatė, kad bendrovė būtų disponavusi lėšomis kasoje. Nemokumo administratorius padarė išvadą, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog „SIA VERMI MARKET“ 2023 m. I ketvirtį buvo bendrovės kreditorė, jog LUAB „Permona“ buvo sumokėta ir į buhalterinę apskaitą įtrauktas 150 000 Eur avansas grynaisiais pinigais. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. I ketvirtį atlikto patikrinimo metu nenustatyta, kad bendrovė disponavo grynaisiais pinigais ir kreditore būtų buvusi „SIA VERMI MARKET“. Taigi, bendrovės buhalterinėje apskaitoje 2022 m. nurodyta skola nebuvo atvaizduota, o 150 000 Eur perdavimas grynaisiais pinigais neįrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjos „SIA VERMI MARKET“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos „SIA VERMI MARKET“ finansinio reikalavimo patvirtinimo bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo tirti, ar „SIA VERMI MARKET“ perdavė 150 000 Eur avansą pagal įgaliojimą bendrovės vardu veikusiam asmeniui. 2022 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad pinigus iš U. A. (kuris pasirašė Preliminariąją sutartį pareiškėjos vardu) gavo E. N., prekes (paslaugas) parduodančiu ūkio subjektu įrašyta – „SIA VERMI MARKET“ (LUAB „Permona“ kvite nenurodyta); kvito data bei jame nurodyta sutarties data, sumokėta pinigų suma sutampa su Preliminariojoje sutartyje nurodytais duomenimis. Be to, pinigų priėmimo kvite nenurodyta serija bei numeris, nors pagal Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39, 7 punktą, visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Byloje nustatyta, kad pateiktas kvitas iki pat 2024 m. nebuvo įtrauktas į LUAB „Permona“ buhalterinę apskaitą. Šią aplinkybę patvirtina nemokumo administratoriaus pateikti įrodymai – VĮ Registrų centrui pateiktame 2022 m. gruodžio 31 d. LUAB „Permona“ balanse nurodyta, kad bendrovė turėjo 513 229 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų, o 2024 m. liepos 19 d. direktorės pateikto 2023 m. gruodžio 31 d. balanso praėjusio laikotarpio (2022 m.) duomenimis, pinigų ir pinigų ekvivalento suma – 663 230 Eur (skirtumas 150 001 Eur). Pagal 2024 m. kovo 29 d. bendrovės vadovės perduotus LUAB „Permona“ dokumentus 2022 m. rugsėjo mėn. ir vėlesniais mėnesiais kasos knygoje nėra įtraukta „SIA VERMI MARKET“ 150 000 Eur lėšų suma, nėra duomenų apie 2022 m. rugsėjo 15 d. kvitą. 2024 m. rugpjūčio 13 d. direktorės pateiktoje bendrovės kasos knygoje 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įrašyta buhalterinė operacija – 2022 m. rugsėjo 15 d. 150 000 Eur piniginių lėšų pajamavimas (pagrindas – dokumentas „PERP/A 28 VERMI MARKET 40203103676“), kasos likutis 2022 m. gruodžio 31 d. yra 663 220,25 Eur. Suinteresuotas asmuo E. N. nurodė, kad kasos knygos nepildė, paėmęs pinigus, padėjo į seifą, kas užpildė kvitą nepamena (teigė tik pasirašęs). Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, pareiškėjos teiginys, kad nemokumo administratoriaus aiškinamajame rašte esantys duomenys apie LUAB „Permona“ iš E. N. pagal paskolos sutartį gautinus 830 000 Eur patvirtina E. N. teismo posėdžiuose duotus paaiškinimus, jog jis, kaip LUAB „Permona“ kasininkas, 2022 m. rugsėjo mėnesį gavęs iš U. A. 150 000 Eur, šiuos pinigus pasiėmė kaip paskolą iš LUAB ,,Permona“, stokojo pagrįstumo. 2023 m. liepos 5 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad į 830 000 Eur, kuriuos susitarta laikyti paskola, sumą patenka ir 150 000 Eur, gauti iš pareiškėjos. Be to, šioje sutartyje nurodyta, kad šalys nusprendė pakeisti skolininko (E. N.) prievolę pagal avansines apyskaitas į prievolę grąžinti pasiskolintus pinigus, tačiau avansinės apyskaitos, pagal kurias Bendrovė perdavė E. N. 150 000 Eur, nepateiktos (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties 45–47 punktai).
8. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, esant grynųjų pinigų perdavimo kvito trūkumams ir kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl kvite nurodytų duomenų teisingumo, turi būti vertinami ir kiti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti pinigų perdavimo bendrovei faktą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad „SIA VERMI MARKET“ 2022 m. rugsėjo 15 d. disponavo 150 000 Eur, juos išdavė U. A., debitorės skolą fiksavo savo apskaitoje ar pan. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „SIA VERMI MARKET“ pasyvus elgesys taip pat kelia abejonę dėl pinigų perdavimo atsakovei: perdavusi 150 000 Eur avansą ir po vieno mėnesio šalims nutraukus Preliminariąją sutartį, pareiškėja apsiribojo naujų susitarimų sudarymu (vienas iš jų beveik po vienerių metų), nesiėmė veiksmų dėl realaus lėšų susigrąžinimo (nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo), elektroniniu paštu ar raštu nereiškė pretenzijų atsakovei dėl lėšų grąžinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties 48 punktas).
9. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės pagrįstai kelia abejonių, tačiau, neatlikus papildomo įrodymų tyrimo bei nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, šios yra nepakankamos konstatuoti, kad pareiškėja bendrovei (jos įgaliotam asmeniui) neperdavė 150 000 Eur avanso pagal Preliminariąją sutartį. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiajam asmeniui neįrodžius, jog jis ginčo sumą įnešė į bendrovės kasą, sąskaitą ar panaudojo bendrovės reikmėms, LUAB ,,Permona“ neprivalo grąžinti pareiškėjos įrodinėjamo 150 000 Eur avanso. Aplinkybės, susijusios su pinigų neįnešimu į kasą, neapskaitymu bendrovės buhalterijoje, savaime nenulemia išvados, kad pinigai bendrovei nebuvo perduoti, nes šių veiksmų atlikimas nepriklauso nuo pareiškėjos ir nėra jos kontroliuojamas. Šiuo atveju byloje nėra ginčijami sandoriai tuo pagrindu, kad E. N. neturėjo įgaliojimų veikti bendrovės vardu ir teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo; nors apskųstoje nutartyje išdėstytos abejonės dėl susitarimus pasirašiusių asmenų atstovavimo teisės, tačiau išvados šiuo klausimu nepadarytos. Antra, 2022 m. spalio 15 d. susitarime nutraukti Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir 2023 m. liepos 20 d. susitarime dėl netesybų susitarimuose minimas negrąžintas avansas („įsipareigoja pirkėjui grąžinti 150 000 Eur avansą“, „pardavėjas negrąžino avanso“, „pardavėjui neįvykdžius reikalavimo grąžinti 150 000 Eur avansą“). Apskųstoje nutartyje (jos dalyje dėl baudos ir delspinigių) pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog pareiškėja objektyviais įrodymais nepagrindė šalių siekio sudaryti pagrindinę sutartį, todėl remtis 2022 m. spalio 15 d. ir 2023 m. liepos 20 d. susitarimais šios bylos kontekste nėra teisinio pagrindo, pažymėjo, kad 2022 m. spalio 15 d. susitarimo sudarymas negali sukelti teisinių pasekmių bendrovei, tačiau dėl sandorių (susitarimų) (ne)galiojimo nepasisakė (nesprendė). Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad iš apskųstos nutarties turinio nėra aišku, kokias aplinkybes teismas laikė nustatytomis, kurios iš jų lėmė pareiškėjos reikalavimo nepatenkinimą ir kokie teisiniai argumentai tai pagrindžia. Pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar bendrovė prisiėmė įsipareigojimus prieš pareiškėją, pasisakyti, kodėl atmetami įrodymai, kuriais pareiškėja grindžia finansinį reikalavimą. Nenustačius, kad atstovas neturėjo teisės veikti (neveikė) bendrovės vardu, jo veiksmai (neveikimas) nepanaikina bendrovės sutartinės atsakomybės prieš pareiškėją (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties 49–52, 54 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėja prašė vadovautis į bylą pateiktais dokumentais ir nurodė, kad pateikti naujų įrodymų negali, nes jų neturi. Taip pat įrodymų, kad pareiškėja disponavo minėta suma, kad 150 000 Eur buvo išimti iš įmonės kasos, neturi. Tačiau nemokumo administratoriaus papildomai pateiktų atsakovės kasos išklotinės duomenys patvirtina, kad 150 000 Eur buvo sumokėti. Be to, 2022 m. birželio 12 d. E. N. buvo išduotas įgaliojimas, jis buvo paskirtas atskaitingu asmeniu ir kasininku, todėl „SIA VERMI MARKET“ pasirašyti dokumentai yra sudaryti su tinkamu LUAB „Permona“ atstovu, pinigai pagal Preliminariąją sutartį buvo perduoti LUAB „Permona“ kasininkui. E. N. patvirtino, kad iš pareiškėjos gauti 150 000 Eur yra paskolinti jam.
11. Nemokumo administratorius papildomai nurodė, kad E. N. neturėjo teisės atstovauti bendrovę, nes nors pareiškėja pateikė įgaliojimus ir įsakymus, kuriais tariamai E. N. suteikta teisė atstovauti LUAB „Permona“ ir kurie pasirašyti E. N., tačiau nemokumo administratoriui perduoti tie patys įgaliojimai ir įsakymai nėra pasirašyti E. N.. Be to, nemokumo administratorius, atlikęs jam perduotų 2022 m., 2023 m. ir 2024 m. kasos dokumentų analizę ir patikrinimą, nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. kasos pajamų orderis jam nėra perduotas su pirminiais buhalteriniais dokumentais. Įrašo apie 150 000 Eur mokėjimą taip pat nėra 2022 m. kasos knygoje, perduotojoje nemokumo administratoriui 2024 m. kovo 29 d. perdavimo aktu. „SIA VERMI MARKET“ tariamas mokėjimas į 2022 m. kasos knygą (2 versija), pateiktą 2024 m. rugpjūčio 14 d. nemokumo administratoriui, įrašytas atgaline data. Mokėjimą tariamai patvirtinantis kvitas neatitinka reikalavimų, kvite nėra nurodyti serija ir numeris, paslaugų, prekių pardavėja nurodyta pareiškėja, dėl to kvitas laikytinas negaliojančiu, o „SIA VERMI MARKET“ negali remtis negaliojančiu kvitu ir prašyti patvirtinti jos finansinį reikalavimą. LUAB „Permona“ kasos knyga neatitinka tikrovės ir trečiųjų šalių pateiktų dokumentų, nėra pirminių dokumentų patvirtinančių išmokėjimus, todėl jais negali būti remiamasi. „SIA VERMI MARKET“ dokumentais nepagrindžia 150 000 Eur lėšų kilmės ir šaltinio. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad disponavo tokia pinigų suma. 2021 m. ir 2022 m. „SIA VERMI MARKET“ balansai patvirtina, kad pareiškėja turėjo vos 847 Eur trumpalaikio turto ir 2 311 Eur vertės trumpalaikio turto pagal 2021 m. gruodžio 31 d. duomenis. Remiantis pateikta 2022 m. pelno (nuostolio) ataskaita, „SIA VERMI MARKET“ 2022 m. veiklos nevykdė, nes jos apyvarta buvo 120 Eur. Pateikti duomenys ir dokumentai įrodo, kad pareiškėja nei 2022 m. rugsėjo 15 d., nei 2022 m. spalio 15 d., nei 2023 m. liepos 20 d. nebuvo sudariusi sandorių, kurie nurodomi kaip pagrindas tvirtinti finansinį reikalavimą .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi netenkino „SIA VERMI MARKET“ prašymo dėl 408 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Permona“ bankroto byloje ir priteisė iš pareiškėjos bendrovei 101,14 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nurodė, kad, nors bendrovė iki pagrindinės sutarties sudarymo buvo įsipareigojusi įgyti nekilnojamojo turto dalis iš G. B. ir A. B., siekiant LUAB „Permona“ tapti viso turto savininke, LUAB „Permona“ nenurodė ir nepateikė duomenų, kad toks susitarimas tarp pareiškėjos, LUAB „Permona“, G. B. ir A. B. buvo sudarytas.
14. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo E. N. vengė duoti paaiškinimus dėl visų faktinių aplinkybių, akcentuodamas, jog jų neprisimena; jis nepaaiškino, kokios priežastys lėmė G. B. ir A. B. atsisakymą parduoti turto dalis LUAB „Permona“, jei toks susitarimas buvo sudarytas. Jokių aplinkybių šiais aspektais nenurodė ir pareiškėja. Dėl to teismas suinteresuoto asmens paaiškinimus įvertino kaip prieštaringus ir nelogiškus.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo įsivertinti aplinkybes, jog Preliminariosios sutarties sudarymo metu LUAB „Permona“ parduodami pastatai bendraturčių teisėmis priklausė ne tik LUAB „Permona“, bet ir fiziniams asmenims. Be to, Preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo išviešintas įrašas dėl disponavimo turtu apribojimo. Pasak teismo, pareiškėja, būdama Latvijos Respublikos privataus verslo subjektu, atidi ir rūpestinga, sudarydama Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo Lietuvoje, turėjo pareigą pasidomėti Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, objektyviomis galimybėmis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį ateityje. Nurodytos aplinkybės dėl fiziniams asmenims priklausančios turto dalies buvo išviešintos, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, kad su konkrečiais asmenimis būtų sudariusi susitarimus. Teismas nurodė, kad šiuo atveju susitarimas buvo sudarytas dėl turto, kuriuo LUAB „Permona“ nedisponavo.
16. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja ir suinteresuotas asmuo E. N. nurodė, jog turto bendraturčiams atsisakius parduoti savo turimas turto dalis LUAB „Permona“, Preliminariosios sutarties sąlygų nebuvo galimybių įvykdyti, tačiau šias aplinkybes, nesant konkrečių susitarimų, buvo galima numatyti sudarant Preliminariąją sutartį ir dėl to kilusios pasekmės turėtų tekti abiem susitarimo šalims. Pasak teismo, nei pareiškėja, nei bendrovė neatskleidė, kokia buvo tikroji šalių valia. 2023 m. liepos 20 d. susitarimu dėl netesybų, sudarytu tarp LUAB „Permona“ ir „SIA VERMI MARKET“, susitarta, kad LUAB „Permona“ (pardavėja) papildomai privalo sumokėti 108 000 Eur delspinigius, kadangi nėra įvykdžiusi reikalavimo grąžinti 150 000 Eur avanso ir sumokėti tokio paties dydžio baudą (susitarimo 1–2 punktai). Netesybos apskaičiuotos po 0,2 proc. už 180 dienų.
17. Teismui kilo abejonių, ar E. N., pasirašydamas susitarimus su pareiškėja, veikė LUAB „Permona“ interesais, ar savo asmeniniais interesais, nes, pasak teismo, yra pagrindo spręsti, jog sudaryti susitarimai, atsižvelgus į duomenis dėl bankroto bylos 2023 m. lapkričio 3 d. inicijavimo ir iškėlimo aplinkybių, neatitinka LUAB „Permona“ kreditorių interesų. Be to, suinteresuotas asmuo E. B., kurios brolis yra E. N., o tėvai – G. B. ir A. B. bei kuri buvo LUAB „Permona“ direktorė, teigė, kad apie sudarytus susitarimus nežinojo, bendrovės veikloje nedalyvavo, pasirašydavo dokumentus neįsigilinusi, nežinojo, kokiu pagrindu E. N. veikė bendrovės vardu. Teismas suabejojo E. B. paaiškinimų tikrumu, kad ji nedalyvavo bendrovės veikloje ir jai aplinkybės dėl tėvų ketinimo parduoti LUAB „Permona“ turtą ir kitų konkrečių susitarimų, susijusių su turto pardavimu, nebuvo žinomos. Pasak teismo, jei vertinti, kad nurodomos aplinkybės jai nebuvo žinomos, tokiu atveju kyla abejonės, ar E. N. veiksmai atitiko LUAB „Permona“ valią sudaryti sandorius, ar E. N. veikė bendrovės interesais.
18. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius neginčijo sudarytų sutarčių, o pats teismas šiuo atveju neturėjo pakankamo pagrindo ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl susitarimų (ne)galiojimo.
19. Teismas, vertindamas, ar „SIA VERMI MARKET“ perdavė 150 000 Eur avansą LUAB „Permona“, sutiko su nemokumo administratoriumi, kad kasos knygoje esantys duomenys nėra pagrįsti pirminiais dokumentais. Byloje susiklostė situacija, kad, iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratoriui dokumentai nebuvo perduoti, jie buvo taisomi, pildomi, tikslinami. Pats E. N., pateikdamas papildomus bendrovės dokumentus, nenurodė iš kur juos gavo. Teismui pagrįstai kilus abejonių dėl papildomai pateiktų dokumentų patikimumo, kurie nepagrįsti pirminiais galiojančiais buhalteriniais dokumentais, teismas nusprendė, kad jais negali būti remiamasi. Teismas nurodė, kad į 2022 m. kasos knygą (2 versija), pateiktą 2024 m. rugpjūčio 14 d. nemokumo administratoriui, buhalterinė operacija susijusi su kilusiu ginču įrašyta atgaline data.
20. Teismas suinteresuoto asmens paaiškinimus ir įrodymus, kad jo iš LUAB „Permona“ pasiskolintų pinigų sumoje yra ir 150 000 Eur, kuriuos 2022 m. rugsėjo 15 d., kaip avansą, gavo iš „SIA VERMI MARKET“ atstovo, atmetė, nes nustatė, jog tik 2023 m. liepos 5 d. paskolos sutartimi LUAB „Permona“, atstovaujama direktorės E. B. (B.), sudarė paskolos sutartį dėl 830 000 Eur įgytų atskaitingo asmens pagal bendrovės avanso apyskaitas; lėšų grąžinimo terminas pagal sutartį – 2033 m. liepos 1 d., nors suinteresuotas asmuo teigė, kad 150 000 Eur gavo 2022 m. rugsėjo 15 d. Pateikti paaiškinimai bei dokumentai nėra pakankami padaryti neabejotinoms išvadoms dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo.
21. Nors pareiškėja teigė, kad pinigų perdavimą patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog šis kvitas neatitinka reikalavimų, numatytų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 6 ir 8 punktų ir jų papunkčių, kvite nėra nurodyti serija ir numeris, paslaugų, prekių pardavėja nurodyta „SIA VERMI MARKET“. Vien 2022 m. rugsėjo 15 d. pasirašyta Preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir kitos su pardavimu susijusios sutartys, pasak teismo, savaime nepatvirtina pinigų sumokėjimo LUAB „Permona“ fakto. Suteiktas įgaliojimas „SIA VERMI MARKET“ atstovui pasirašyti Preliminariąją sutartį taip pat nepatvirtina, kad „SIA VERMI MARKET“ perdavė atstovui 150 000 Eur ir kad jis buvo įgaliotas juos perduoti LUAB ,,Permona“. Teismas buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti įrodymus dėl „SIA VERMI MARKET“ disponavimo tokia pinigų suma, jos galimybių minėtą sumą sumokėti, tačiau pareiškėja nurodė, kad tokių įrodymų pateikti negalinti, nes jų neturi.
22. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., kertant vidines Europos Sąjungos sienas, t. y. šiuo atveju Lietuvos ir Latvijos Respublikų, privaloma deklaruoti grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 10 000 Eur. Jokių įrodymų dėl šios pinigų sumos deklaravimo, t. y. teisėto jos įvežimo, pareiškėja, būdama Latvijos Respublikos bendrovė, nepateikė.
23. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos 2021 m. ir 2022 m. balansų matyti, jog ji turėjo 847 Eur trumpalaikio turto, tarp jų gautinų sumų ir piniginių lėšų 2022 m. gruodžio 31 d., ir 2 311 Eur vertės trumpalaikio turto pagal 2021 m. gruodžio 31 d. duomenis. Remiantis 2022 m. pelno (nuostolio) ataskaita, yra pagrindo manyti, kad „SIA VERMI MARKET“ 2022 m. veiklos nevykdė, nes jos apyvarta siekė 120 Eur. Pareiškėja šių į bylą pateiktų duomenų neginčijo, be to, nors ir buvo įpareigota, duomenų, kurie patvirtintų jos disponavimą avanso suma, nepateikė.
24. Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, nusprendė, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Pareiškėja „SIA VERMI MARKET“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos 408 000 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Permona“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismo nurodytos abejonės dėl fizinių asmenų valios perleisti bendrovei savo turto dalį įrodymų nepateikimo, priežasčių, lėmusių šių asmenų atsisakymą parduoti turto dalį LUAB „Permona“, pareiškėjos vertinamos, kaip teisiškai nereikšmingos, sprendžiant klausimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo ir nekeičia teismo nustatytų faktų, kad pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvitą LUAB „Permona“ vardu veikęs E. N. gavo iš „SIA VERMI MARKET“ atstovo U. A. 150 000 Eur avansą pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. Preliminariąją sutartį.
25.2. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo patvirtino, kad buhalteriniai dokumentai, susiję su 150 000 Eur avanso gavimu, buvo sutvarkyti tik 2024 m. vasarą, kai E. N. šiuos dokumentus pateikė, todėl apeliantė negali būti atsakinga ir patirti neigiamas turtines pasekmes dėl kitų, su apeliante nesusijusių asmenų, veiksmų ar neveikimo. Be to, suinteresuotas asmuo E. N. teismo posėdžiuose paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo mėn. jis pinigus paėmė iš U. A. grynaisiais, Kaune, kadangi buvo bendrovės kasininkas, juos padėjo į seifą, kasos knygos nepildė, šią sumą su kitais pinigais yra paėmęs kaip paskolą iš LUAB ,,Permona“.
25.3. 2022 m. rugsėjo mėn. iš apeliantės gauto avanso faktas yra patvirtintas byloje esančiais įrodymais, kurie nebuvo ginčijami ir yra galiojantys. Nemokumo administratorius 2024 m. lapkričio 6 d. bendrovės likvidacinį balansą parengė pripažindamas 150 000 Eur gavimą ir šios sumos paskolinimą E. N.; byloje pateikti įrodymai, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. direktorės pateiktuose dokumentuose (buhalterinėje sąskaitoje) pareiškėja yra nurodyta kaip kreditorė, o 2024 m. rugpjūčio 13 d. direktorės pateikta bendrovės kasos knyga, kurioje užfiksuoti duomenys, buvę 2022 m. gruodžio 31 d., atspindi realiai įvykusią operaciją – 150 000 Eur piniginių lėšų pajamavimą, nurodant dokumentą „PERP/A 28 VERMI MARKET 40203103676“, kurios neneigia ir pinigus gavęs E. N..
25.4. 2022 m. spalio 15 d. susitarime nutraukti preliminariąją sutartį nurodyta, kad LUAB „Permona“ negali įgyvendinti įsipareigojimų, numatytų Preliminariosios sutarties 2 punkte, t. y. nurodyta konkreti priežastis, dėl kurios Preliminariosios sutarties vykdymas tapo neįmanomas – LUAB „Permona“ nesugebėjo įgyti nuosavybės teise iš G. B. bei A. B. turto dalių, kad LUAB „Permona“ taptų viso turto savininke. Kadangi Preliminariosios sutarties nutraukimo priežastis yra tiesiogiai nurodyta 2022 m. spalio 15 d. susitarime nutraukti preliminariąją sutartį, skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje nėra įrodymų, dėl kokių priežasčių bendrovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį pagal Preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. pažeidė ją, yra nepagrįsta. Būtent LUAB „Permona“ nesugebėjo įgyti nuosavybės teise turto dalies iš fizinių asmenų, todėl dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo yra atsakinga ne apeliantė, o LUAB „Permona“.
25.5. Tiek 2022 m. spalio 15 d. susitarimas nutraukti preliminariąją sutartį, tiek 2023 m. liepos 20 d. susitarimas dėl netesybų turi būti vertinami kaip sutartys, kurių vykdymas ją sudariusioms šalims tapo privalomas nuo šių susitarimų pasirašymo dienos, todėl LUAB „Permona“ neturėjo teisinio pagrindo nesutikti su šiuose susitarimuose numatytais įsipareigojimais, nemokumo administratorius neginčijo šių sandorių, todėl teismas negalėjo ignoruoti juose numatytų įsipareigojimų – 2023 m. liepos 20 d. susitarimu sutarta, kad LUAB „Permona“ privalo sumokėti 108 000 Eur delspinigių už tai, kad negrąžino 150 000 Eur gauto avanso ir nesumokėjo avanso dydžio baudos, t. y. nuo 300 000 Eur pinginių lėšų.
25.6. E. N. patvirtino, kad iš pareiškėjos įgalioto atstovo gavo 150 000 Eur avansą ir turėjo teisę sudaryti sutartis bei priimti pinigus LUAB „Permona“ vardu.
Atsiliepimas
26. LUAB „Permona“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, išspręsti atskirojo skundo trūkumų klausimą – įpareigojant pareiškėją sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
26.1. Pareiškėja neįrodė 150 000 Eur perdavimo fakto, nes nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šį faktą. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi pareiškėja, yra neteisėtas kvitas, neatitinkantis įstatymų reikalavimų – jame nenurodytas dokumento numeris, serija, neteisingai nurodytas paslaugų teikėjas, jis nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą iki 2024 m. Taip pat pareiškėjos finansinė būklė (2022 m. balanse apskaitytas 847 Eur trumpalaikis turtas) neleidžia manyti, kad ji galėjo disponuoti 150 000 Eur. Pareiškėja teismui nepagrindė, kad ji disponavo nurodoma piniginių lėšų suma bei ją apskaitė savo buhalterijoje. Be to, E. N. teismo posėdyje neatsiminė, kas perdavė šias lėšas, kokia kalba buvo kalbėta, kas surašė pinigų priėmimo kvitą, ar piniginės lėšos buvo perskaičiuotos ir kokiomis kupiūromis buvo sumokėta, taip pat nepaaiškino, kodėl sutartis sudaryta lietuvių ir anglų kalbomis, nors pareiškėjos įgaliojimas U. A. buvo surašytas rusų kalba.
26.2. Piniginių lėšų pervežimas per Lietuvos–Latvijos Respublikų sieną virš 10 000 Eur pagal teisės aktus reikalavo deklaravimo, tačiau tokios deklaracijos nepateiktos, tai leidžia manyti, kad pareiškėja siekia teismo keliu (patvirtinus finansinį reikalavimą) įteisinti 150 000 Eur grynųjų pinigų ir po to juos apskaityti Latvijos Respublikos įmonės buhalterijoje. Be to, VMI, atlikusi 2023 m. LUAB „Permona“ operatyvų patikrinimą, nenustatė pareiškėjos 150 000 Eur mokėjimo 2022 m.
26.3. Bendrovės direktorės perduotuose nemokumo administratoriui kasos dokumentuose įrašo apie 150 000 Eur apskaitymą nebuvo, jis atsirado atgaline data tik 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateiktoje kasos knygoje (versija Nr. 2), kai pirminėje versijoje, perduotoje 2024 m. kovo 29 d., tokio įrašo nebuvo. Tai paneigia pareiškėjos, suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymus, kad piniginių lėšų suma buvo apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Be to, kyla klausimas, kam reikėjo klastoti kasos knygą darant įrašus atgaline data, kai bendrovei vykdoma bankroto procedūra ir nemokumo administratorius yra atsakingas už įrašų atlikimą buhalterijoje, įskaitant ir faktus apie naujai paaiškėjusius mokėjimus, jei tokie būtų.
26.4. 2022–2023 m. buhalterinės apskaitos dokumentai įrodo daugybę suklastotų, nepagrįstų ar fiktyvių operacijų, kurias patvirtina trečiųjų šalių pateikti duomenys. 2022 m. gruodžio 31 d. finansinėje atskaitomybėje, kuri pateikta VĮ Registrų centrui, nurodytas 513 229 Eur pinigų likutis, o 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateiktoje kasos knygoje, versija Nr. 2 – 663 220 Eur (skirtumas 150 001 Eur).
26.5. Pareiškėjos teikiamas bendrovės likvidacinio laikotarpio balansas sudarytas remiantis tai dienai turėtais duomenimis. Bendrovė yra pateikusi VĮ Registrų centrui finansinę atskaitomybę 2024 m. gruodžio 31 d. ir ji neapima 150 000 Eur tariamai gautų iš pareiškėjos lėšų.
26.6. Preliminarioji sutartis yra negaliojanti nuo pat pradžių, nes LUAB „Permona“ negalėjo perleisti turto, kurio nevaldė (turto dalis priklausė fiziniams asmenims). Nekilnojamojo turto registro duomenys apie bendrą nuosavybę yra vieši, tačiau pareiškėja jais nepasinaudojo.
26.7. Neperdavus pagrindinio avanso (neįrodytas mokėjimo faktas), netesybų skaičiavimas (108 000 Eur) neturi teisinio pagrindo ir yra pagrįstai teismo atmestas.
26.8. U. A. neturėjo teisės atstovauti pareiškėją, nes 2022–2023 m. laikotarpiu vienintelis pareiškėjos įgaliotas asmuo buvo J. Z.. Be to, pareiškėjos ekonominė veikla 2024 m. buvo sustabdyta Latvijos Respublikos mokesčių inspekcijos iniciatyva.
26.9. Atsakovės direktorė E. B. patvirtino, kad nežinojo apie sandorius, o E. N. buvo atleistas iš darbo 2023 m. rugpjūčio 1 d.; įgaliojimai ir įsakymai nėra pasirašyti E. N.; jis nebuvo įtrauktas į atskaitingų ar atsakingų asmenų suvestines, nedalyvavo bendrovės veikloje po 2022 m. lapkričio 30 d., kai buvo neapmokamose atostogose iki pat jo atleidimo 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir neturėjo realių įgaliojimų veikti bendrovės vardu .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą
28. LUAB „Permona“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą.
29. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 apibendrinta ir suformuota teismų praktika dėl žyminio mokesčio už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokėjimo bei atleidimo nuo šio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.).
30. Šiuo atveju atskirąjį skundą pateikė pareiškėja, kurios finansinis reikalavimas bankroto byloje pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas, todėl, kaip nurodyta nutarties 29 punkte įvardytoje teisminėje praktikoje, apeliantės atskirasis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 suformuotos praktikos yra nuosekliai laikomasi kitose bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-223-407/2022; 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2022; 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-229-450/2024; 2024 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-345-567/2024; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-878-881/2024; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-954-577/2024.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
31. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. tarp LUAB „Permona“ ir „SIA VERMI MARKET“ buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šioje sutartyje nurodyta, kad LUAB „Permona“ (pardavėja) ir „SIA VERMI MARKET“ (pirkėja) patvirtina, jog jos yra susitarusios dėl dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies parduotuvės–kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymo dieną registruotų LUAB „Permona“ ir G. B. bei A. B. vardu, pardavimo. Preliminariosios sutarties 2 punkte numatyta, kad pardavėja iki pagrindinės sutarties sudarymo įsipareigoja įgyti LUAB „Permona“ nuosavybės teise turto dalis iš G. B. ir A. B., jog LUAB „Permona“ taptų viso turto savininke. Pagal Preliminariosios sutarties 6 punktą, turto kaina yra 450 000 Eur. Taip pat šalys susitarė, kad pirkėja Preliminariosios sutarties pasirašymo dieną sumoka pardavėjai 150 000 Eur avansą (Preliminariosios sutarties 7 punktas). Sutartį pardavėjos vardu pasirašė jos įgaliotas asmuo E. N., pirkėjos vardu – U. A..
32. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 7 d. notaro patvirtintu įgaliojimu LUAB „Permona“ įgaliojo E. N., remiantis įgaliotojo organų sprendimais (jeigu tokie sprendimai reikalingi pagal įgaliotojo įstatus ar galiojančius įstatymus) bendrovės vardu, be kita ko, skolintis pinigus (gauti bet kokius kreditus) bei pasirašyti kredito ir paskolos sutartis, disponuoti suteikiamu kreditu, valdyti, naudotis ir disponuoti bendrovės piniginiais indėliais, savo nuožiūra aptartomis sąlygomis nupirkti bendrovės vardu bet kuriuos nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, savo nuožiūra pasirašyti preliminariąsias sutartis dėl perkamų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo, dėl statomų butų, atstovauti įregistruojant nuosavybės teises į bet kurios bendrovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir kt.
33. 2022 m. birželio 12 d. LUAB „Permona“, atstovaujama vadovės E. B., įgaliojo E. N., be kita ko, atstovauti įgaliotojos interesams valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose; suteikė teisę įgaliotojo vardu sudaryti visas reikalingas sutartis, jas pasirašyti, įgaliojime nurodyta, kad jis yra atsakingas už šių veiksmų teisingumą bei teisėtumą, spręsti ir priimti sprendimus dėl investicijų, jų paskirstymo, dėl architektūrinių klausimų ir kt. Įgaliojimas išduotas 5 metams.
34. Tą pačią dieną LUAB „Permona“ direktorės įsakymu Nr. 22/06/12 vadybininkas E. N. paskirtas į vienintelio kasininko pareigas, paskirtas atsakingu asmeniu surašyti bei pasirašyti kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, kvitus bei kitus bendrovės veikloje reikalingus kasos dokumentus; taip pat jis paskirtas vieninteliu atsakingu asmeniu už grynųjų pinigų operacijas bei jų disponavimą bendrovės veikloje.
35. Nagrinėjant bylą iš naujo, nemokumo administratorius pateikė duomenis, kad E. N. LUAB „Permona“ pradėjo dirbti nuo 2022 m. birželio 13 d. ir dirbo iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.; nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. buvo neapmokamose atostogose ir nevykdė darbinių funkcijų. Nemokumo administratorius pateikė pirmiau nurodytus įsakymus dėl E. N. skyrimo atsakingu asmeniu už bendrovės kasą, atskaitingu asmeniu bei įgaliojimą; nurodyta įsakymų data – 2022 m. birželio 12 d., t. y. diena iki E. N. priėmimo į darbą; įsakymai ir įgaliojimas nepasirašyti suinteresuoto asmens E. N.
36. „SIA VERMI MARKET“ vadovu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. buvo J. Z. (Z.). U. A. nurodytas naudos gavėjų sąraše (angl. Beneficial owners) laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. 2019 m. kovo 12 d. įgaliojimu (pateikta neoriginalaus (nepatvirtinto) dokumento kopija) „SIA VERMI MARKET“, atstovaujama J. Z., įgaliojo U. A., be kita ko, savo nuožiūra bendrovės „SIA VERMI MARKET“ vardu nupirkti ar bet kuriuo kitu įstatymams neprieštaraujančiu būdu įgyti bendrovės nuosavybėn bet kurį nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje; įgaliojimas suteikė teisę bendrovės vardu parengti, pasirašyti bei pateikti visus su įgaliojime išvardytų veiksmų atlikimu susijusius dokumentus. Įgaliojimas galioja 5 metus.
37. Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pridėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvitą. Dokumente nurodytas prekes (paslaugas) parduodantis asmuo – „SIA VERMI MARKET“; įrašyta, kad 150 000 Eur pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. sutartį sumokėjo U. A., pinigus gavo – E. N..
38. 2022 m. spalio 15 d. tie patys asmenys UAB „Permona“ ir „SIA VERMI MARKET“ vardu pasirašė susitarimą nutraukti Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo. Šiame susitarime nurodyta, kad pardavėja negali įgyvendinti savo įsipareigojimų, numatytų Preliminariosios sutarties 2 punkte. Pagal susitarimo 1 punktą, Preliminarioji sutartis laikoma nutraukta nuo 2022 m. spalio 15 d. Ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pardavėja įsipareigojo pirkėjai grąžinti 150 000 Eur avansą ir sumokėti pirkėjai 150 000 Eur avanso dydžio baudą (2 punktas).
39. VMI 2023 m. I ketvirtį atliko LUAB ,,Permona“ operatyvų patikrinimą, kurio metu nenustatyta, kad bendrovė disponavo grynaisiais pinigais ir jos kreditore būtų „SIA VERMI MARKET“.
40. VMI 2023 m. kovo 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovė 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES12039 G. B. ir A. B. perleido nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 89/250 dalis žemės sklypo, 49/200 dalis parduotuvės–kavinės, 49/200 dalis kiemo statinių, 7/25 dalis administracinių patalpų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-538-480/2024 pagal VMI ieškinį atsakovams LUAB ,,Permona“, G. B. ir A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teismas VMI ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovų sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl turto perleidimo ir taikė dvišalę restituciją natūra.
41. 2023 m. liepos 20 d. susitarimu dėl netesybų, sudarytu tarp LUAB „Permona“ ir „SIA VERMI MARKET“, buvo sutarta, kad LUAB „Permona“ (pardavėja) papildomai privalo sumokėti 108 000 Eur delspinigius, nes nėra įvykdžiusi reikalavimo grąžinti 150 000 Eur avanso ir sumokėti 150 000 Eur baudą (Susitarimo 1–2 punktai). Netesybos apskaičiuotos po 0,2 proc. už 180 dienų.
42. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą dėl „SIA VERMI MARKET“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, skundžiamoje nutartyje padarė šias ginčui aktualias išvadas: (1) teismui kilo abejonių dėl šalių tikrosios valios, sudarant Preliminariąją sutartį, nes nepateikta duomenų apie susitarimo su fiziniais asmenimis perleisti jiems priklausiusias turto dalis LUAB „Permona“ egzistavimą, o jei toks susitarimas buvo, nenurodytos priežastys, lėmusios šių asmenų sprendimą neperleisti jiems priklausiusio turto LUAB „Permona“, dėl to teismas nurodė, kad šiuo atveju susitarimas buvo sudarytas ir dėl turto, kuriuo LUAB „Permona“ nedisponavo, o pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes neįvertino tokių aplinkybių; (2) teismui kilo abejonių, ar E. N., pasirašydamas susitarimus su pareiškėja, veikė LUAB „Permona“ interesais, o ne savo asmeniniais interesais, dėl to šio asmens paaiškinimus, kad jis iš pareiškėjos atstovo priėmė 150 000 Eur avansą, kuriuos vėliau pasiskolino iš LUAB „Permona“, įvertino kritiškai ir juos atmetė; (3) teismas nurodė, kad bendrovės kasos duomenys nepatvirtina 150 000 Eur avanso LUAB „Permona“ perdavimo, nes šie duomenys nepagrįsti pirminiais dokumentais, be to, po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai, jie buvo taisomi, pildomi, tikslinami, o buhalterinė operacija, susijusi su kilusiu ginču, įrašyta atgaline data; (4) teismas nesutiko, kad pinigų perdavimą patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas, nes šis kvitas neatitinka įstatymo reikalavimų, kvite nenurodyti serija ir numeris, neteisingai nurodyta paslaugų, prekių pardavėja; (5) teismas nurodė, kad nei Preliminarioji sutartis, nei „SIA VERMI MARKET“ įgaliojimas jos atstovui pasirašyti Preliminariąją sutartį nepatvirtina pinigų perdavimo bendrovei, juo labiau kad pareiškėja buvo įpareigota pateikti įrodymus dėl „SIA VERMI MARKET“ disponavimo ginčo pinigų suma, jos galimybių minėtą sumą sumokėti, tačiau pareiškėja nurodė tokių įrodymų pateikti negalinti, nes jų neturi; pareiškėja nepateikė duomenų apie ginčo lėšų deklaravimą kertant Latvijos–Lietuvos Respublikų sienas; pareiškėjos finansinės atskaitomybės duomenys aktualiu laikotarpiu taip pat nepatvirtina pareiškėją disponavus ginčo suma ir (ar) sudarius sandorius, iš kurių ji kildina finansinį reikalavimą.
43. Pareiškėja skundžia nutartį ir laikosi pozicijos, kad 150 000 Eur avanso perdavimo faktą bendrovei patvirtina byloje pateikti įrodymai, kurie nėra nuginčyti ir yra galiojantys – Preliminarioji sutartis, susitarimas dėl jos nutraukimo ir susitarimas dėl netesybų mokėjimo, pinigų priėmimo kvitas, 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateiktos bendrovės kasos knygos duomenys, kurioje užfiksuota realiai įvykusi operacija dėl 150 000 Eur piniginių lėšų pajamavimo, nurodant dokumentą „PERP/A 28 VERMI MARKET 40203103676“, kurios neneigia ir pinigus gavęs E. N., taip pat nemokumo administratoriaus 2024 m. lapkričio 6 d. sudarytas likvidacinis balansas, kuriame pripažįstamas 150 000 Eur avanso gavimas ir šios sumos paskolinimas E. N..
44. Taigi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl „SIA VERMI MARKET“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo LUAB „Permona“ bankroto byloje.
Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
45. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
46. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023).
47. Pabrėžtina, kad tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
48. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Tai lemia, kad sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus, su išimtimis, taikomos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės.
49. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
50. Minėta, kad esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar „SIA VERMI MARKET“ perdavė 150 000 Eur avansą pagal Preliminariąją sutartį bendrovei. Apeliantės teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia 150 000 Eur avanso perdavimo faktą bendrovės įgaliotam asmeniui. Tuo tarpu nemokumo administratorius tvirtina, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, jog ji perdavė 150 000 Eur LUAB „Permona“ pagal Preliminariąją sutartį.
51. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų jos prašomą patvirtinti 408 000 Eur finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, neturi pagrindo tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritarti dėl toliau nurodomų motyvų.
52. Apeliantės pateiktame 2022 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad pinigus iš U. A. (kuris pasirašė Preliminariąją sutartį pareiškėjos vardu) gavo E. N., prekes (paslaugas) parduodančiu ūkio subjektu įrašyta – „SIA VERMI MARKET“ (LUAB „Permona“ kvite nenurodyta); kvito data bei jame nurodyta sutarties data, sumokėta pinigų suma sutampa su Preliminariojoje sutartyje nurodytais duomenimis. Pinigų priėmimo kvite nenurodyta serija ir numeris, nors pagal Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39, 7 punktą, visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris.
53. Pažymėtina, kad prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).
54. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos į bylą pateiktas rašytinis dokumentas – 2022 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriuo ji remiasi, įrodinėdama 150 000 Eur avanso perdavimo faktą bendrovės atstovui, turi trūkumų, t. y., prekes (paslaugas) parduodančiu ūkio subjektu įrašyta – „SIA VERMI MARKET“ (LUAB „Permona“ kvite nenurodyta); pinigų priėmimo kvite nenurodyta serija bei numeris, o tai kelia abejonių dėl kvite nurodytų duomenų teisingumo, dėl to šiuo atveju turi būti įvertintini ir kiti įrodymai, galintys patvirtinti arba paneigti pinigų perdavimo bendrovei faktą.
55. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas).
56. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, pažymi apie nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 9 punktas).
57. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas).
58. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pateiktas kvitas iki 2024 m. nebuvo įtrauktas į LUAB „Permona“ buhalterinę apskaitą. Šią aplinkybę patvirtina nemokumo administratoriaus pateikti įrodymai – VĮ Registrų centrui pateiktame 2022 m. gruodžio 31 d. LUAB „Permona“ balanse nurodyta, kad bendrovė turėjo 513 229 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų, o 2024 m. liepos 19 d. direktorės pateikto 2023 m. gruodžio 31 d. balanso praėjusio laikotarpio (2022 m.) duomenimis, pinigų ir pinigų ekvivalento suma – 663 230 Eur (skirtumas 150 001 Eur). Pagal 2024 m. kovo 29 d. bendrovės vadovės perduotus LUAB „Permona“ dokumentus 2022 m. rugsėjo mėnesį ir vėlesniais mėnesiais kasos knygoje nėra įtrauktos „SIA VERMI MARKET“ 150 000 Eur lėšos, nėra duomenų apie 2022 m. rugsėjo 15 d. kvitą. 2024 m. rugpjūčio 13 d. direktorės pateiktoje bendrovės kasos knygoje 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įrašyta buhalterinė operacija – 2022 m. rugsėjo 15 d. 150 000 Eur piniginių lėšų pajamavimas, pagrindas – dokumentas „PERP/A 28 VERMI MARKET 40203103676“, kasos likutis 2022 m. gruodžio 31 d. yra 663 220,25 Eur. Suinteresuotas asmuo E. N. nurodė, kad kasos knygos nepildė, paėmęs pinigus, padėjo į seifą, kas užpildė kvitą nepamena (teigė jį tik pasirašęs).
59. Viena vertus, apeliantė skunde pagrįstai teigia, kad aplinkybės, susijusios su pinigų neįnešimu į kasą, neapskaitymu bendrovės buhalterijoje, savaime nelemia išvados, kad pinigai bendrovei nebuvo perduoti, kadangi šių veiksmų atlikimas nepriklauso nuo pareiškėjos ir nėra jos kontroliuojamas. Kita vertus, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, būdama teismo įpareigota pateikti įrodymus dėl „SIA VERMI MARKET“ disponavimo ginčo pinigų suma, galimybių minėtą sumą sumokėti, nurodė tokių įrodymų pateikti negalinti, nes jų neturi. Taigi bylą nagrinėjant iš naujo, pareiškėja, būdama įpareigota teismo, nepateikė objektyvių duomenų, kad „SIA VERMI MARKET“ 2022 m. rugsėjo 15 d. disponavo 150 000 Eur, jog šiuos pinigus išdavė U. A., kad jis, kaip avansą, juos perduotų atsakovei pagal Preliminariąją sutartį, kad debitorės skolą fiksavo savo apskaitoje ar pan. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos atstovas U. A., kirsdamas Latvijos–Lietuvos Respublikų sienas, deklaravo ginčo sumą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2022m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. Galiausiai pačios apeliantės pasyvus elgesys taip pat kelia abejonę dėl pinigų perdavimo atsakovei, nes perdavusi 150 000 Eur avansą ir po vieno mėnesio šalims nutraukus Preliminariąją sutartį, apeliantė apsiribojo naujų susitarimų sudarymu (vienas iš jų beveik po vienerių metų), nesiėmė veiksmų dėl realaus lėšų susigrąžinimo (nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo), elektroniniu paštu ar raštu nereiškė pretenzijų atsakovei dėl pinigų grąžinimo. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliantė tokio savo pasyvaus elgesio priežasčių nenurodė ir jo plačiau nepaaiškino. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos finansinės atskaitomybės duomenys aktualiu laikotarpiu neleidžia daryti objektyvių ir pagrįstų išvadų, kad pareiškėja 2021 m. ir 2022 m. disponavo ginčo suma, ar apskritai pareiškėja vykdė aktyvią veiklą ir sudarinėjo sandorius, tame tarpe ir su bendrove.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, Preliminarioji sutartis ir kiti šalių susitarimai patys savaime nepatvirtina pinigų perdavimo LUAB „Permona“ fakto. Preliminariosios sutarties 7 punkte užfiksuotas tik šalių susitarimas dėl avanso sumokėjimo Preliminariosios sutarties pasirašymo dieną aplinkybės, kuris savaime nepatvirtina avanso sumokėjimo fakto. Taip pat nors 2022 m. spalio 15 d. susitarime nutraukti Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir 2023 m. liepos 20 d. susitarime dėl netesybų minimas negrąžintas avansas („įsipareigoja pirkėjui grąžinti 150 000 Eur avansą“, „pardavėjas negrąžino avanso“, „pardavėjui neįvykdžius reikalavimo grąžinti 150 000 Eur avansą“), tačiau aplinkybė, jog pinigai iš tiesų buvo sumokėti nėra nurodyta šiuose susitarimuose. Dėl to, teisėjų kolegijos įvertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad šioje byloje negalima nepaisyti šiuose susitarimuose sutartų įsipareigojimų ir turi juos vykdyti, yra nepagrįsti.
61. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atskirojo skundo argumentus, kad avanso perdavimo faktą patvirtina E. N. paaiškinimai, jog jis iš pareiškėjos atstovo priėmė 150 000 Eur avansą, šiuos pinigus jis vėliau pasiskolino iš LUAB „Permona“, o jo paaiškinimus patvirtina nemokumo administratoriaus 2024 m. lapkričio 6 d. sudaryto likvidacinio balanso duomenys, kuriais pripažįstamas 150 000 Eur avanso gavimas ir šios sumos paskolinimas E. N.. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas šį ginčą pirmą kartą, nutartyje nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta, jog į 830 000 Eur, kuriuos susitarta laikyti paskola, sumą patenka ir 150 000 Eur, gauti iš pareiškėjos. Be to, šioje sutartyje nurodyta, kad šalys nusprendė pakeisti skolininko (E. N.) prievolę pagal avansines apyskaitas į prievolę grąžinti pasiskolintus pinigus, tačiau avansinės apyskaitos, pagal kurias bendrovė perdavė E. N. 150 000 Eur, nepateiktos. Tokių avansinių apyskaitų į bylą nebuvo pateikta ir bylą nagrinėjant iš naujo, dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokių išvadų, nei jau padarė tuos pačius duomenis įvertinęs bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. Be to, kaip nurodo nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą, bendrovės likvidacinio laikotarpio balansas buvo sudarytas remiantis tai dienai turėtais duomenimis; šiuo metu bendrovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi 2024 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę ir ji neapima 150 000 Eur sumos.
62. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pareiškėja, remdamasi 150 000 Eur avanso sumokėjimo bendrovei aplinkybe, neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Pareiškėjai neįrodžius 150 000 Eur avanso bendrovei perdavimo fakto, išvestiniai reikalavimai dėl 150 000 Eur avanso dydžio baudos ir 108 000 Eur netesybų negali būti laikomi pagrįstais.
63. Pirmiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų kontekste (žr. nutarties 55–57 punktus), atsižvelgusi į šioje nutartyje nustatytas ir aptartas aplinkybes, kompleksiškai įvertinusi visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė (pareiškėja), visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–179 straipsniai, 185, 189 straipsniai) ir jų nepakanka susiformuoti pagrįstam įsitikinimui apie pareiškėjos faktinį reikalavimo LUAB „Permona“ atžvilgiu turėjimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti pareiškėjos prašymą patvirtinti 408 000 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Permona“ nemokumo (bankroto) byloje yra teisingas ir pagrįstas, padarytas tinkamai įvertinus byloje nustatytus faktus ir esančius įrodymus, taip pat tinkamai pritaikius ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
65. Atmetus apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo LUAB „Permona“, tačiau bendrovė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl toks klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.