- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-556-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26621-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- A. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį; trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant A. Š. ir A. Š., L. A. šeimos narėmis, gyvenusiomis kartu ir vedusiomis bendrą ūkį bei įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę priimti sprendimą įpareigojantį trečiajam asmeniui Vilniaus miesto būstas per 60 dienų sudaryti su A. Š. ir A. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal sąlygas numatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-809, 63.2 punkte. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Būstas) Vilniaus miesto savivaldybės potvarkiu Nr. 178V buvo išnuomotas 1995-04-01 V. A., kuriam mirus sutartį dėl būsto nuomos sudarė jo našlė L. A. su UAB „Naujininkų ūkis“ 2004-02-06 (sutarties Nr. 282). L. A. yra A. Š. teta (motinos sesuo), kuri mirus A. Š. motinai K. T., o A. Š. (mergautinė pavardė T.) būnant nepilnamete, ją globojo iki pilnametystės, glaudžių ryšių nenutraukė niekada. 2000-06-23 L. A. asmeniškai atvyko į Vilniaus miesto savivaldybę ir paliko prašymą leisti A. Š. prižiūrėti Būstą. Tuo metu A. Š. su dukra A. bute jau gyveno su L. A. ir vedė bendrą ūkį. 2006-02-21 L. A., Vilniaus miesto 36-ame notaro biure surašė įgaliojimą (reg. Nr. 1775), kurio esmė - suteikiamos teisės įgaliotinei A. Š. atlikti visus veiksmus susijusius su Būstu, įskaitant privatizavimą. (duomenys neskelbtini) L. A. mirė ir Būste liko gyventi A. Š. su A. Š.. Už Būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus mokėjo abi ieškovės solidariai. Dėl nereguliarių mokėjimų 2010-08-28 trečiasis asmuo kreipėsi į ieškoves su reikalavimu pasirašyti paprastąjį vekselį Nr. 50, kurio esmė – garantavimas apmokėti būsto nuomos išlaidas. Manytina, kad šiuo vekseliu trečiasis asmuo (įgaliotas ir atstovaujantis atsakovą) pripažino nuomos santykius tarp ieškovių ir atsakovo ir dėl reikalavimo kilusio iš nuomos santykių tenkinimus surašė paprastąjį vekselį, kurį pasirašė A. Š., šiuo vekseliu įsipareigodamas vykdyti Būsto nuomos sąlygas. Nuo vekselio pasirašymo iki bylos teisme iškėlimo ieškovės gyveno Būste septynis metus, už kurio nuomą ir komunalines paslaugas mokėjo solidariai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995-04-01 potvarkio Nr. 178 pagrindu tarp V. A. ir UAB „Naujininkų ūkis“ buvo sudaryta 2001-04-07 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 107, kuria nuomininkui buvo išnuomotas minėtas butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. A. mirė. Mirus pagrindiniam buto nuomininkui V. A., Savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2004-02-02 įsakymo Nr. Tl-19 pagrindu tarp L. A. ir UAB „Naujininkų ūkis“ buvo sudaryta 2004-02-06 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 282, kuria buvo išnuomotas butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. A. mirė. Po pagrindinės nuomininkės L. A. mirties, savavališkai, be jokio teisinio pagrindo bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno ieškovės - A. Š. ir A. Š.. Minėtame bute deklaruotų asmenų nėra. Ieškovių teigimu, A. Š. yra mirusios pagrindinės nuomininkės L. A. dukterėčia, A. Š. yra mirusios pagrindinės nuomininkės L. A. dukterėčios dukra. Visų pirma, pabrėžtina, kad ieškovių pridėti dokumentai - Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016-08-03 pažyma apie gimimą Nr. (P 1 -3584)P2-5881, A. Š. (buvusi pavardė T.) (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 193, J. Š. ir A. Š. santuokos liudijimas I-OK Nr. 324125, A. Š. gimimo liudijimas II-OK Nr. 363429, L. A. (buvusi pavardė S.) (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 61, V. A. ir L. A. (buvusi pavardė S.) (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 658 nepatvirtina, ieškovių teigimu, esančio giminystės ryšio, kitų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Antra, akcentuotina, kad, vadovaujantis išdėstytomis CK 6.588 str. 4 d. bei 3.135 str. teisės normomis ir nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, artimaisiais giminaičiais laikomi tiek tiesiosios, tiek šoninės linijos giminaičiai, kurių giminystės laipsnis skaičiuojamas iki antrojo, t. y. dukterėčia ir dukterėčios dukra nėra laikomi artimaisiais giminaičiais. Atsižvelgiant į tai, ieškovių A. Š. ir A. Š. ieškinio argumentas, kad jos yra mirusios pagrindinės nuomininkės L. A. artimosios giminaitės, atmestinas kaip nepagrįstas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovės A. Š. ir A. Š. nėra mirusios pagrindinės nuomininkės L. A. artimosios giminaitės, kitos išlaikytinės, kartu su nuomininke neišgyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir su ja bendrai netvarkė namų ūkio, todėl negali būti pripažintos mirusios pagrindinės nuomininkės šeimos narėmis CK 6.588 str. 4 d. prasme, neturi tokių pačių teisių ir pareigų kaip buvusi nuomininkė, todėl nuomos teisiniai santykiai yra nutrūkę ir nuomos sutarties šalis negali būti pakeista.
3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 26,45 kv. m. nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei. Tai patvirtina prie ieškinio pridėtas Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Šiose Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose nuo 1980-06-02 gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą pagrindinė buto nuomininkė L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Šiame bute kartu gyveno ir šiuo metu gyvena, tačiau šiame bute gyvenamosios vietos nedeklaruoja, nuomininkės A. Š. ir jos dukra A. Š.. 2017-01-27 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl A. Š. ir A. Š. iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir skolos už socialinio būsto nuomą priteisimo. 2017-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas spendimu už akių (c. b. Nr. e2-9526- 541/2017) ieškinį pilnai tenkino. 2017-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė A. Š. ir A. Š. pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2017-05-22 byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pažymėjo, kad ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.602 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nusprendė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pripažįstant A. Š. ir A. Š., L. A. šeimos narėmis, gyvenusiomis kartu ir vedusiomis bendrą ūkį; 2) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę priimti sprendimą įpareigojantį trečiajam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ per 60 dienų sudaryti su A. Š. ir A. Š. buto esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal sąlygas numatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-809, 63.2 punkte; 3) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės A. Š. ir A. Š. naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) ieškovei A. Š. grąžinti 50,00 Eur permokėto žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas AB „Lietuvos pašte“ 2017-08-04.
5. Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, teismas nustatė, kad ieškovė A. Š. yra L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo ginčo buto nuomininkė, dukterėčia. Iš ieškovių paaiškinimų, L. A. 2000-06-23 prašymo Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, teismas nustatė, kad apytiksliai nuo 1998 m. ginčo bute ieškovės ir L. A. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Vadovaudamasis CK 6.602 str. 2 d. ir 3 d., 6.588 str. 4 d., 6.590 str. 2 d., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimo Nr. 809 63.2 p., kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės su ankstesne buto nuomininke vedė bendrą ūkį, teismas įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškovėmis savivaldybės būsto nuomos sutartį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo suformuota teismų praktika. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nenurodė, kurie konkretūs ieškovių paaiškinimai patvirtina aplinkybę, jog jos su ankstesne ginčo buto nuomininke L. A. šiame bute gyveno apytiksliai nuo 1998 metų bei vedė bendrą ūkį. Apelianto teigimu, ieškovių asmeniniai liudijimai yra nepatikimi, subjektyvaus pobūdžio ir silpnos įrodomosios galios. Ieškovė A. Š. yra garbaus amžiaus. L. A. prašymas nereiškia, kad daugiau negu vienerius metus iki jos mirties ieškovės gyveno ginčo bute kartu su ja ir vedė bendrą ūkį. Faktinė aplinkybė, kad šiuo metu skolos už ginčo buto nuomą yra nedidelės, niekaip nepatvirtina, kad ieškovės ne mažiau kaip vienerius metus būtent prieš L. A. mirtį kartu su ja gyveno ir tvarkė bendrą ūkį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esačių didesnę įrodomąją galią turinčių Gyventojų registro 2017-01-19 išrašus apie A. Š. ir A. Š. deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurių matyti, kad ieškovės ginčo bute gyvenamosios vietos nebuvo ir nėra deklaravusios.
6.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civ. byloje Nr. e2-9526-541/2017 nustatyti faktai, kad ieškovo su atsakovėmis nesieja jokie teisiniai santykiai, kurie patvirtintų atsakovių teisę naudotis ieškovo nuosavybe, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, o taip pat pats sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti. Tai lėmė, kad šiai dienai galioja du vienas kitam prieštaraujantys ir vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismo sprendimai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-07 nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-396/2012 suformuota praktika. Teismas nevertino artimųjų giminaičių sąvokos, nepagrįstai taikė CK 6.588 str. 2 d., nepagrįstai netaikė CK 6.588 str. 4 d. ir CK 3.135 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl artimųjų giminaičių pripažinimo šeimos nariais. Pareikštame ieškinyje buvo netinkamai suformuluotas reikalavimas, kadangi ieškovės prašė ne pakeisti, bet sudaryti nuomos sutartį, todėl tokio reikalavimo tenkinti nebuvo teisinio pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismas į CK 6.602 str. 2. d. teisės normą neatsižvelgė ir jos netaikė.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės norminius aktus, pažeidė Lietuvos teismų suformuotą praktiką bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4. Dukterėčia ir jos dukra nėra laikomi artimaisiais giminaičiais. Atsižvelgiant į prejudicinių faktų galią, teismas privalėjo vadovautis jau nustatytomis aplinkybėmis ir negalėjo priimti visiškai priešingo sprendimo. Kad patalpos užimtos be teisinio pagrindo jau buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tad iš neteisės teisė negali kilti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu su trečiojo asmens apeliaciniu skundu iš esmės sutinka ir prašo jį patenkinti. Nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis toje dalyje, kurioje nurodyta, kad ankstesnė nuomininkė L. A. nuo 1980-06-02 gyveno Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kad kartu su ja gyveno ir iki šiol tebegyvena giminaitė A. Š. ir jos dukra A. Š.. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ argumentai, kad teismas netinkamai, plečiamai aiškino ir taikė CK 6.588 str. 4 d. teisės normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-166/2005 suformuluotos CK 6.588 str. 4 d. aiškinimo ir taikymo taisyklės, yra pagrįsti. Atsakovė taip pat sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad teismas nesivadovavo civilinėje byloje Nr. 2-21-868/2018 nustatytais prejudiciniais faktais. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartyje nurodyta, jog A. Š. ir A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, jog bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2007 metų, taip pat Vilniaus apygardos teismui pateiktame atskirajame skunde nurodė, jog bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo 2007-02-05.
6. Ieškovės atsiliepimu su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad bet koks šalies paaiškinimas teisme yra laikytinas įrodymu ir vertinamas kartu su kitais įrodymais. Ieškovių gyvenimo faktas yra paremtas rašytiniais įrodymais, 2000 metų L. A. prašymu apeliantui, L. A. įgaliojimu A. Š., patvirtintu notaro. Pats apeliantas pripažįsta, kad ieškovės bute gyvena seniai, moka nereguliariai, ne kartą buvo agituojamos pasirašyti nuomos sutartį. Ieškovės sutinka su teismo argumentais dėl neatitikimo artimai giminystei. Apeliantų nurodytoje prejudicinėje byloje buvo nustatinėjamas mokėjimo ar nemokėjimo už paslaugas faktas bei teisės į buto nuomą buvimas ar nebuvimas. Ieškovės gina savo teisę į buto nuomą, todėl, esant ginčui teisme dėl buto nuomos fakto, kad tuo momentu iškeldinami asmenys teisės į buto nuomą neturi yra neprejudicinis. Dėl nereguliarių mokėjimų 2010-08-28 trečiasis asmuo kreipėsi į ieškoves su reikalavimu pasirašyti paprastąjį vekselį, kurio esmė - garantavimas apmokėti būsto nuomos išlaidas. Ieškovių manymu, tokiu būdu trečiasis asmuo, kartu atstovaujantis ir atsakovę, nuomos santykius tarp ieškovių ir atsakovės pripažino. Nuo vekselio pasirašymo iki bylos iškėlimo teisme ieškovės gyveno ginčo būste septynerius metus, už jo nuomą ir komunalines paslaugas mokėjo solidariai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Byloje nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (1 t., b. l. 6-7). Po pagrindinio buto nuomininko V. A. mirties (2003 m. lapkričio 5 d.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2004 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. T1-19 pagrindu tarp L. A. ir UAB „Naujininkų ūkis“ 2004 m. vasario 6 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 282 (1 t., b. l. 14-16, 133). L. A. savivaldybei priklausančiose patalpose gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1980 m. birželio 2 d.; L. A. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 133). Ieškovės A. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos yra L. A. šeimos narės, gyvenusios kartu ir vedusios bendrą ūkį, taip pat prašė įpareigoti atsakovę priimti sprendimą įpareigojantį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaryti su ieškovėmis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal sąlygas numatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-809, 63.2 punkte. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė bei trečiasis asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas pateikė apeliacinius skundus.
9. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo teigia, jog skundžiamame teismo sprendime teismas netinkamai vertino įrodymus, nes nenustatė, kad yra prejudicinių faktų. Pasak apeliančių, tokios aplinkybės nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9526-541/2017 (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-382-803/2018) pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms A. Š. ir A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, t.y. kad ieškovės su atsakovėmis nesieja jokie teisiniai santykiai, kurie patvirtintų atsakovių teisę naudotis ieškovo nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliančių pozicijai dėl prejudicinio fakto.
10. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
12. Atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. e2-9526-541/2017 ir šioje byloje pareikštus reikalavimus, negalima laikyti, kad įrodinėjimo dalykai yra tapatus. Nesant atsakovių (šioje byloje ieškovių) reikalavimo, teismas spręsdamas klausimą dėl iškeldinimo negalėjo nustatinėti ir vertinti teisinę reikšmę turinčio fakto dėl šeimos nario statuso bei galimybės pakeisti L. A. su trečiuoju asmeniu sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Taigi, apeliančių argumentas dėl prejudicinio fakto egzistavimo atmestinas kaip nepagrįstas.
13. Taip pat atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog ieškovė A. Š. yra L. A. dukterėčia, grindė prieštaringais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė apeliaciniame skunde cituoja kasacinio teismo praktiką, pagal kurią teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Šiuo atveju teismas vertino tiek L. A. gimimo įrašą, tiek ieškovės mamos K. S. paso, išduoto (duomenys neskelbtini) metais duomenis, pagal kuriuos sutampa šių asmenų pavardės bei tėvavardžiai, pačios ieškovės A. Š. paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šie įrodymai, atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes – ieškovės bei L. A. bendravimą, įgaliojimo išdavimą ir pan., leido teismui labiau tikėti ieškovės įrodinėjamą giminystės faktą buvus. Kita vertus, atsakovė, nurodžiusi duomenų prieštaringumą, apeliaciniame skunde iš esmės neginčijo aplinkybės dėl ieškovių giminystės ryšio.
14. Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti apeliacinių skundų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino artimųjų giminaičių sąvokos, netinkamai taikė CK 6.588 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į CK 3.135 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl artimųjų giminaičių pripažinimo šeimos nariais.
15. Pažymėtina, jog gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
16. Šią nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sąlygas ir tvarką, kuria asmenys gali būti priskiriami ar pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Tačiau 1964 m. civilinio kodekso bei nuo 2001 m. įsigaliojusio CK normos šiuos klausimus reguliavo skirtingai.
17. 1964 m. CK 329 straipsnis nuomininko šeimos nariais pagal įstatymą priskyrė kartu su nuomininku gyvenančius vaikus, sutuoktinį, nuomininko ir sutuoktinio tėvus. Kiti asmenys, kurie numatyti minėtoje normoje, galėjo tapti šeimos nariais, jeigu tokiais juos pripažįsta teismas. Tarp asmenų, kurie teismo tvarka galėjo įgyti nuomininko šeimos nario teises, CK 329 straipsnio 3 dalis numatė ir gimines, išlaikytinius bei sugyventinius, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenusius ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkiusius namų ūkį.
18. Pagal 2000 m. CK 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis). Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).
19. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Kadangi minėtas straipsnis nepateikia artimųjų giminaičių sampratos, tai aiškinant šią normą, turi būti taikoma bendroji tiek privatinėje, tiek viešojoje teisėje vartojama artimųjų giminaičių sąvoka, nustatyta CK 3.135 straipsnyje. Pagal CK 3.135 straipsnį artimaisiais giminaičiais laikomi tiek tiesiosios, tiek šoninės linijos giminaičiai, kurių giminystės laipsnis skaičiuojamas iki antrojo, t. y. pusbroliai ir pusseserės nėra laikomi artimaisiais giminaičiais. <...> Kraujo ryšys šiuo atveju neturi reikšmės, jei giminystės laipsnis yra aukštesnis nei antras. Plečiamai aiškinti CK 6.588 straipsnio 4 dalies, kad nuomininko šeimos nariu gali būti pripažintas bet koks giminaitis, išgyvenęs su nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus, negalima. Įstatymų leidėjas konkrečiai nurodė, kad nuomininko šeimos nariu gali būti pripažintas tik artimasis giminaitis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005).
20. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė A. Š. yra pagrindinės nuomininkės dukterėčia, o ieškovė A. Š. – jos dukra, sprendžiant klausimą dėl jų pripažinimo L. A. šeimos narėmis, itin reikšminga, kada ieškovės pradėjo gyventi ginčo bute, t. y. ar iki įsigaliojant 2000 m. CK, ar vėliau.
21. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovių paaiškinimų padarė išvadą, jos su ankstesne nuomininke L. A. ginčo bute gyveno apytiksliai nuo 1998 metų bei vedė bendrą ūkį. Teismas rėmėsi ir L. A. 2000 m. birželio 23 d. prašymu Vilniaus miesto savivaldybei dėl leidimo prižiūrėti jos butą bei už butą mokėti mokesčius ieškovei A. Š. (2 t., b. l. 41), trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, jog šiuo metu skolos už būsto nuomą ginčo buto yra nedidelės.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
23. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. <...> asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
24. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos ir bendro ūkio tvarkymo įrodinėjimo, tokia įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrą ūkį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018).
25. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti rašytiniai įrodymai nėra informatyvūs, t.y. nepatvirtina ieškovių įrodinėjamos aplinkybės apie jų gyvenimą ginčo patalpoje (prašyme leisti giminaitei A. Š. prižiūrėti butą, mokėti dalimis mokesčius nėra informacijos apie ieškovių faktinį gyvenimą ginčo bute; įrodymai apie mokesčių mokėjimą jau po L. A. mirties negali įrodyti, kad ieškovės gyveno ir vedė bendrą ūkį su L. A.), o ieškovių paaiškinimai, priešingai, nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, yra nenuoseklūs. Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame ieškinyje ieškovės nurodė, jog bute gyvena nuo 2005 metų, patikslintame – kad apie 20 metų; kaip ir nurodė trečiasis asmuo - Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartyje Nr. e2S-382-803/2018 (2 t., b.l. 141) nurodyta, jog A. Š. ir A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, jog bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2007 metų. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su teismo išvada, kad įsiskolinimo už būstą sumažėjimas rodo kad ieškovės ginčo bute gyvena pastoviai, apytiksliai nuo 1998 metų.
26. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovės reikalavimą įpareigoti sudaryti buto nuomos sutartį grindė CK 6.598 straipsnio 1, 3 dalių (numatančių, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599-6.603 straipsniuose numatytais atvejais, ir kad pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja rašytinė sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai), taip pat CK 6.602 straipsnio (numatančio, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją (CPK 6.602 straipsnio 2 dalis)) pagrindu.
27. Nesant duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad ieškovės įgijo teisę būti pripažintomis nuomininkės šeimos narėmis pagal 1964 m. CK 329 straipsnį, o vėliau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ieškovėms neatitinkant CK 6.588 straipsnio 4 dalies reikalavimų (ieškovės nėra L. A. artimos giminaitės), ieškovių pripažinti L. A. šeimos narėmis bei taikyti CK 6.588 straipsnio 4 dalį, 6.602 straipsnio 2 dalies, nebuvo pagrindo, todėl ieškovių ieškinys patenkintas nepagrįstai.
28. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinius skundus – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių A. Š. ir A. Š. ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių A. Š. ir A. Š. ieškinį atmesti.