Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (atsakovių) A. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms A. Š. ir A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016). Ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakoves A. Š. ir A. Š. su joms priklausančiu turtu iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš atsakovių 420,43 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e. b. l. 7-8). Minėtose patalpose nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą (e. b. l. 9-10). 2001 m. balandžio 17 d. nuomotojas V. A. su UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė Butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 107, kuria nuomotojui buvo išnuomotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11-13). V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14). 2004 m. vasario 6 d. nuomotoja L. A. su UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė Butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 282, kuria nuomotojai buvo išnuomotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-17). L. A. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18). 2010 m. spalio 8 d. tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis (e. b. l. 34-44). Remiantis ieškovo pateiktais 2015 m. kovo 16 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. buto patikrinimo aktais, ginčo bute gyvena A. Š. ir A. Š. (e. b. l. 19-22). 2010 m. birželio 21 d. ir 2014 m. liepos 14 d. įspėjimais ieškovas kreipėsi į buto, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojas dėl patalpų atlaisvinimo (e. b. l. 23-24), taip pat 2010 m. rugsėjo 28 d. paprastojo vekselio pagrindu atsakovė A. Š. buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovui skolą už ginčo butą (e. b. l. 25), o 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimu atsakovės buvo įspėtos apie iškeldinimą (e. b. l. 26). Remiantis pažyma apie įsiskolinimą už šildymą ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas atsakovėms už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. susidarė 420,43 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 27-31). Atsakovėms nepateikus į bylą procesinių dokumentų, teismas priėmė sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės. Taigi, sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovės, kurioms buvo tinkamai pranešta, neįvykdė teismo pareigos nustatytu terminu į bylą pateikti atsiliepimo ir iš jų nebuvo gauti jokie prašymai nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovėms apie Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtą ieškovo SĮ ,,Vilniaus būstas“ ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, pranešta tinkamai: ieškinys su priedais, bei teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovėms buvo įteiktas CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2017 m. vasario 6 d. asmeniškai. Minėta, jog atsakovas dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovių pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodomas aplinkybes ir nenustatęs nei vienos iš CPK 288 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atsakovių pareiškimo netenkino.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde išdėstyti paaiškinimai, susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, yra analogiški atsakovių (apeliančių) pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais paaiškinimais. Kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai: 2017 m. balandžio 19 d. prašymas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl nuomos sutarties sudarymo, kuriuo apeliantės prašo sudaryti nuomos sutartį dėl ginčo buto nuomos, nurodydamos, jog šiuo metu yra renkami papildomi įrodymai, kurie reikalingi nuomos sutarties sudarymui; taip pat 2017 m. balandžio 4 d. apeliančių atstovės prašymą SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl leidimo susipažinti su dokumentais, susijusiais su L. A., A. Š. ir A. Š.. Apeliantės taip pat pateikė 2017 m. balandžio 4 d. prašymą VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamentui dėl giminystės ryšio tarp L. A., A. Š. ir A. Š. nustatymo.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus dokumentus priima, tačiau pažymi, jog atsakovių pateiktų dokumentų įvertinimas neturi poveikio pirmos instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Priešingai, byloje gautos 2017 m. gegužės 22 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymos apie asmens duomenis, patvirtina, jog duomenų apie atsakovių A. Š. bei A. Š. giminystės ryšius su L. A. Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Be to, minėti dokumentai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties sudarymo, bet ne dėl sprendimo už akių teisėtumui paneigti.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantės, prašydamos peržiūrėti sprendimą už akių nenurodė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė argumentų dėl pirmos instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad atsakovės deda pastangas sudaryti su ieškovu nuomos sutartį, nesant sudarytų jokių susitarimų dėl ginčo buto nuomos, nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliančių nurodytos aplinkybės dėl gyvenimo ginčo bute ir siekio sudaryti nuomos sutartį negali turėti įtakos sprendimo už akių ar jo dalies teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės teisėtai naudojasi minėtomis gyvenamosiomis patalpomis, taigi, ieškovo su atsakovėmis nesieja jokie teisiniai santykiai, kurie patvirtintų atsakovių teisę naudotis ieškovo nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovo teisė naudotis nuosavybe, t. y. jam nuosavybės teisė priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovių veiksmais yra apribota, todėl ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinti atsakoves iš užimamo ginčo buto (CK 4.98 straipsnis). Remiantis nurodytu, nėra pagrindo teigti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliančių A. Š. ir A. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.