Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 14 d. veika) – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2021 m. birželio 14 d. veika), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. K. V. įpareigotas mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti, per 12 mėnesių išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausta K. V. vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. liepos 16 d. veika) – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2021 m. liepos 16 d. veika), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. K. V. įpareigotas mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti, per 12 mėnesių išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausta K. V. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 14 d. veika) ir BK 199 straipsnio 4 dalyje (2021 m. birželio 14 d. veika), paskirtas bausmes subendrino taikant bausmių apėmimo principą ir paskyrė 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Įpareigojo K. V. mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti, per 12 mėnesių išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudė K. V. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje (2021 m. liepos 16 d. veika) ir BK 199 straipsnio 4 dalyje (2021 m. liepos 16 d. veika), paskirtas bausmes subendrino taikant bausmių apėmimą ir paskyrė 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Įpareigojo K. V. mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti, per 12 mėnesių išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudė K. V. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes subendrino tarpusavyje iš dalies sudedant ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Įpareigojo K. V. mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti, per 12 mėnesių išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudė K. V. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

- panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo;

2.12. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galėjo vertinti kaip mažareikšmes (BK 37 straipsnis), kadangi įstatymų leidėjas nėra detalizavęs, kokiems nusikaltimams, jų kategorijoms gali būti taikomas mažareikšmiškumas, o teismų praktikoje pasitaiko mažareikšmiškumo instituto taikymo atvejų ir dėl sunkių nusikaltimų. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-264-898/2019) nustatyta, kad L. R. neteisėtai užsisakė iš asmenų, esančių Indijos Respublikoje, ir siuntėsi paštu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nedidelį kiekį, t. y. 20 vnt. psichotropinės medžiagos modafinilio tablečių, kurios patikrinimo metu buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Kai galvojama apie šios nusikalstamos veikos pavojingumą, labiau įsivaizduojama didelių kiekių grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenimą, tokio gabenimo tikslą vėliau ją platinti, savanaudiškų tikslų siekimą, kai tokie veiksmai daro labai didelę žalą valstybės ekonomikai, žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į sudėties konstrukciją ir ypač sankciją, teismas manė, kad įstatymų leidėjas nustatydamas atsakomybę ir turėjo omenyje tokius ar panašius veiksmus. Tačiau situacijai pasaulyje keičiantis, paprastėjant susisiekimui ir susižinojimui, vystantis technologijoms, jauniems žmonėms plačiau jomis naudojantis ir joms atveriant naujas galimybes, į BK 199 straipsnio 3 dalies taikymo sferą pateko ir L. R. situacija, kai jis siuntė 20 tablečių (du lapelius po 10 vienetų), kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga, savo reikmėms. Su tokia teismo išvada sutiko ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamosios bylos Nr. 1A-125-518/2020). Panaši teismų praktika būdinga ir kituose teismų sprendimuose: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-122-312/2019), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-65-654/2019). Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pateikta teismų praktika yra labai panaši į šią nagrinėjamą bylą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi nuteistojo K. V.apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K. V. pripažino kaltu neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis ir vykdžius jų kontrabandą. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Nagrinėjamoje byloje esminių BPK nuostatų pažeidimų nenustatyta.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti. Apelianto teigimu, Kauno apygardos teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, neatsižvelgė į teismų praktiką, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, tinkamai neįvertino nuteistojo nurodytų aplinkybių, paneigiančių jo kaltumą (kad psichotropinių medžiagų jis nesiuntė, o tik domėjosi jų poveikiu bei galimybe atsisiųsti; internetinėje svetainėje „post.lt“ sekė siuntas, kurios nesusijusios su kaltinimu, t. y. su psichotropinių medžiagų siuntimu; su A. Ž. nesidalijo savo patirtimi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, K. V. pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų tik norėdamas susireikšminti; psichotropines medžiagos jo adresu galimai atsiuntė kiti asmenys ir kt.). Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

6. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi, proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas bylą nagrinėjant teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-85-976/2018).

7. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs esminių klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. K. V. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės.

8. Tai, kad K. V. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis ir vykdė jų kontrabandą patvirtina byloje esantys įrodymai: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. liepos 25 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvados, kuriose nustatyta, kad pašto siuntose rastos psichotropinės medžiagos yra LSD (lizergidas) ir metilfenidatas; 2021 m. rugpjūčio 25 ir 31 d. apžiūros protokolai, kuriais buvo apžiūrėti vokai su psichotropinėmis medžiagomis, ant kurių gavėju nurodytas būtent K. V. ir tikslus jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 12 d. apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas kratos metu iš nuteistojo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Mi 9T“ ir jame rasti nuteistojo susirašinėjimai su K. V., A. Ž. ir nenustatytu asmeniu (apie galimybę gauti tiekėją, kuris tiektų visų rūšių tabletes), 2021 m. liepos 6 d. ir birželio 9 d. gauti penki SMS pranešimai iš „Binance“, atsiųsti failai – dokumentai apie draudžiamų medžiagų vartojimą Lietuvos Respublikoje, taip pat rastos tris nuotraukos (pirmoje matyti nufotografuotas kompiuterio ekrane esantis tekstas anglų kalba apie nuolaidas, siuntimą haliucinogeninių grybų, jų dozavimą ir pan.; antroje – rausvos spalvos tabletės su skaičiais -30- ir -974-; trečioje užfiksuotas susirašinėjimas apie medžiagų (IR – greito atpalaidavimo) įsigijimą, iš kurio matyti, kad 30 mg kainuoja 3 JAV dolerius, taip pat nurodoma, kokius duomenis reikia pateikti norint įsigyti medžiagų, t. y. kokių tablečių, kokio kiekio, koks gavėjo slapyvardis, pristatymo adresas, kontaktinis numeris, mokėjimo metodas); 2022 m. sausio 13-14 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas K. V. priklausantis stacionarus kompiuteris „Technoware“ ir nustatyta, kad paieškos laukelyje 27 kartus buvo suvesti žodžiai „Tor browser“ (lietuvių kalba – „Tor naršyklė“), 7 kartus „methylphenidate“ (lietuvių kalba – „metilfenidatas“), 660 kartus ieškota informacijos apie „LSD“, skaityta informacija apie metilfenidatą ir kokainą, ieškota informacijos apie receptinių vaistų pirkimą iš Nyderlandų Karalystės, lankytas www.binance.com puslapis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat rėmėsi liudytojų ir nuteistojo parodymais. Teisme apklaustas K. V. patvirtino, kad intensyviai domėjosi psichiką veikiančiomis medžiagomis, jų poveikiu, galimybe jas įsigyti. Liudytoja K. V. nurodė, kad ji susirašinėjimo su nuteistuoju rimtai nevertino, suprato, jog K. V. siūlo narkotinės medžiagos – aderolio, tačiau ji vartoti net neketino. Liudytojas A. Ž. parodė, kad K. V. paklausus, kur būtų galimą įsigyti „modą“ (skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad tai reiškė ne elektroninės cigaretės korpusą, kaip teigė liudytojas, o poveikį psichikai turintį preparatą), K. V. nurodė „Deammarket“ svetainę (pats nuteistasis teisme paaiškino, kad šioje svetainėje parduoda narkotikus). Teisme apklaustas Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyriausiasis informacinių technologijų specialistas E. T. paneigė psichotropinių medžiagų automatinio atsiuntimo (paspaudus slapukus) versiją.

9.1. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad, sprendžiant dėl pirmosios versijos (jog psichotropines medžiagas galėjo atsiųsti jo draugai), teisme liudytojais buvo apklausti nuteistojo draugai S. L. ir D. L., kurie kategoriškai paneigė iniciavę šių medžiagų siuntimą į Lietuvą. Apygardos teismas teisingai pastebėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią gynybos versiją, todėl ją atmetė kaip nepagrįstą.

9.2. Antrąją versiją (kad psichotropines medžiagas jam atsiuntė automatiškai, internete paspaudus slapukus) apygardos teismas atmetė remdamasis byloje esančiais duomenimis apie aktyvų nuteistojo domėjimąsi psichotropinėmis medžiagomis ir jų įsigijimą bei teisme apklausto specialisto paaiškinimais, kuris kategoriškai paneigė psichotropinių medžiagų automatinio atsiuntimo versiją. Specialistas nurodė, kad net ir paspaudus slapukus, dėl internetinio saugos protokolo tai padaryti neįmanoma. Savo, kaip vartotojo vardą, pavardę, namų adresą, pašto kodą turi suvesti tik pats vartotojas, jokios kitos programos automatiškai be vartotojo sutikimo to padaryti negali. Taip pat specialistas patvirtino, kad automatiniu būdu joks elektroninės parduotuvės pardavėjas be vartotojo sutikimo negali jam atsiųsti pabandymui skirtų prekių.

9.3. Dėl trečiosios versijos (kad kiti asmenys galėjo pasinaudoti pašto dėžute) teismas pažymėjo, kad nuteistasis negalėjo įvardyti tokių konkrečių trečiųjų asmenų, nenurodė motyvų, kodėl jie nuteistojo vardu net du kartus turėjo jo adresu siųsti psichotropinių medžiagų, bet to, pats nuteistasis patvirtino, jog jo namų pašto dėžutė yra rakinama. Šią versiją, kaip nepagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestą, nuteistasis nurodė ir apeliaciniame skunde, pažymėdamas, kad ši versija nėra paneigta, nes siuntą galima išimti ir iš užrakintos pašto dėžutės pinceto, žnyplių pagalba, be to, užraktą galima lengvai sulaužyti dėl primityvios jo konstrukcijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltumą, visumą bei pirmosios instancijos teismo motyvus, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Pastebima, kad psichotropinės medžiagos nuteistojo gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiamos du kartus, todėl logiškai sunkiai paaiškinama tampa aplinkybė, jog nepažįstami asmenys viena po kitos siuntė psichotropines medžiagas svetimu adresu į pašto dėžutę, neįsitikinę, ar yra galimybė iš svetimos pašto dėžutės išimti pirmą kartą gautą siuntą. Toks nuteistojo spėjamas nusikalstamos veikos planas nėra logiškas ir būtų sunkiai įgyvendinamas ir dėl to, kad pašto dėžutė, į kurią turėtų būti pristatyta siunta su psichotropinėmis medžiagomis, turėtų būti atidžiai stebima siuntą inicijavusių asmenų, kad jie atvykusią siuntą iš svetimos pašto dėžės išimtų anksčiau nei pašto dėžutės savininkas. Kita vertus, užsisakant siuntinį ir tikintis jį gauti nėra kito kelio, kaip tik nurodyti savo tikrąjį adresą, kuriuo užsakovas gaus ir atsiims siuntinį. .

10. Byloje esančių įrodymų visuma, juos vertinant kartu įrodymų grandinėje, leido pirmosios instancijos teismui spręsti apie K. V. kryptingą tyčią iš anksto pasiruošiant, surinkus sau reikiamą informaciją, du kartus įgyti psichotropinių medžiagų ir inicijuoti jų siuntimą į Lietuvos Respubliką. Pats nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad aktyviai domėjosi psichiką veikiančių medžiagų poveikiu, rūšimis, dozavimo kiekiais, legalumu. Byloje nustatyta, kad nuteistasis ypač domėjosi apie metilfenidatą, ieškojo informacijos suvesdamas žodžius „LSD“, taip pat naudojo ,,Tor“ naršyklę, per kurią yra sunkiai atsekamas vartotojo adresas. K. V. telefone buvo rastas susirašinėjimas su narkotinių medžiagų pardavėju, nuotrauka su rusvos spalvos tabletėmis, be to, jis buvo parsisiuntęs Lietuvos Respublikos teisės aktus, nustatančius narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Iš teisme apklaustų liudytojų parodymų galima spręsti, kad nuteistasis turėjo žinių apie psichotropines ir narkotines medžiagas, jų įsigijimą, dalijosi jomis su kitais asmenimis (A. Ž.), siūlė liudytojai K. V.. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės yra susijusios tarpusavyje, esmingai papildo viena kitą ir vertinant jas kartu įrodo, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas. Tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildantys įrodymai, kuriais vadovavosi teismas, negali būti prilyginami sutapimams. Skunde pateikiamos gynybos versijos ir nuteistojo pozicijos nėra pagrįstos ir įtikinančios.

11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė, kad K. V. atsisakė pateikti savo virtualios kriptovaliutos piniginės „Binance“ išrašą, kurioje būtų nurodyta informacija apie įnašus ir mokėjimo operacijas kaltinimui aktualiu laikotarpiu. Apelianto teigimu, jis šios informacijos pateikti negalėjo, nes negalėjo atkurti slaptažodžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis nedėjo jokių pastangų, jog būtų atkurti prisijungimo duomenys (pavyzdžiui, nenurodė, kad būtų kreipęsis tiesiogiai į „Binance“ ar pan.), sprendžia, kad apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog K. V. atsisakė pateikti virtualios kriptovaliutos piniginės išrašą.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. V. kaltumą grindė aplinkybe, kad nuteistasis stebėjo iš Nyderlandų Karalystės siunčiamas pašto siuntas 75 kartus prisijungdamas prie siuntų sekimo puslapio „post.lt“, kas buvo nustatyta apžiūrėjus K. V. kompiuterį. Šiuo atveju apeliantas teisingai pastebėjo, kad sekti siuntas techniškai buvo neįmanoma, nes jos buvo neregistruotos, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Visgi, pagrindo išvadai, kad tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą, nėra, nes byloje yra nustatyta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltumą. Dėl kitų Kauno apygardos teismo nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis 2022 m. rugsėjo 2 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog narkotinių medžiagų pardavėjui parašė pirmas, būdamas su draugu S. L., tačiau konkrečiai nenurodė, kokiu būdu (el. paštu ar kita programa) išsiuntė žinutę. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis parašė el. paštu, šiuo atveju vertinama, kaip apsirikimo klaida, nesudaranti esminės reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo kaltės.

13. Apibendrinant išdėstytus argumentus spręstina, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas patvirtina, jog siuntas su psichotropinėmis medžiagomis LSD (lizergidu) ir metilfenidatu iš Nyderlandų Karalystės savo vardu ir pavarde bei savo gyvenamosios vietos adresu įgijo ir siuntėsi būtent nuteistasis K. V., tad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės padarius BK 199 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra teisėtos ir pagrįstos.

Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad jo cituojama teismų praktika yra labai panaši į šią nagrinėjamą bylą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

15. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-186-689/2020).

16. K. V. pripažintas kaltu dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad K. V. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo dvi tabletes, kurių masė – 1,0622 g, kuriose yra 0,0722 g gryno psichotropinės medžiagos – metilfenidato – kiekio ir siuntė (gabeno) šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat K. V. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo 0,0811 g popieriaus lapelį, perforacijos būdu padalintą į 5 kvadratinius mini lapelius, kuriame yra 0,00021 g gryno psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido) – kiekio ir siuntė (gabeno) šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, teismų praktikoje visgi įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013,Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-230-697/2017, Nr. 2K-86-628/2020). K. V. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl, remiantis teismų praktika, akivaizdu, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas.

18. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato dvi nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 straipsnis). K. V. šioje byloje taip pat pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. BK 37 straipsnyje nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas, o tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui – netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2005). Taigi, teisinio pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nėra.

19. Sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad K. V. internetu siuntėsi dvi tabletes, kuriose buvo psichotropinė medžiaga – metilfenidatas. Asmuo, siųsdamasis narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, paprastai jas suvartoja, taip darydamas žalą savo organizmui, keldamas realią ir tiesioginę grėsmę savo sveikatai, didindamas priklausomybę šioms medžiagoms. K. V. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį tokiose situacijose leistų formuotis nebaudžiamumo už pavojingą veiką nuostatoms ir prieštarautų šalies baudžiamajai politikai narkotinių medžiagų srityje, kas visgi yra įstatymų leidėjo, o ne teismo prerogatyva. Taip pat pastebėtina, kad siunta nuteistojo nepasiekė ne dėl jo paties aktyvių veiksmų, o tik todėl, kad teritorinės muitinės pareigūnai šias psichotropines medžiagas surado ir sulaikė. Ši nusikalstama veika pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų aspektu, taip pat ir BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, ji negali būti pripažįstama mažareikšme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atleisti K. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas.

20. Apeliaciniame skunde, prašydamas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, apeliantas nurodė Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius baudžiamosiose bylose Nr. 1-122-312/2019, Nr. 1-65-654/2019, Nr. 1-264-898/2019, kuriose teismai taikė BK 37 straipsnį. Apelianto nuomone, tokia teismų praktika turėtų būti taikoma ir nagrinėjamoje byloje.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime atkreipė dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. To paties įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto paminėtais teismų nuosprendžiais nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje sprendžiant BK 37 straipsnio nuostatų taikymo klausimą. Baudžiamosiose bylose Nr. 1-122-312/2019, Nr. 1-65-654/2019, Nr. 1-264-898/2019 kaltinamųjų veiksmai buvo vienkartiniai, buvo siunčiami nedideli psichotropinių medžiagų kiekiai, pirmųjų dviejų bylų atveju buvo siunčiami vaistai, tikėtina gydymo tikslais, o trečiojoje byloje teismas taip pat atsižvelgė į teigiamą nuteistojo elgesį, t. y. asmuo aktyviai padėjo ikiteisminiam tyrimui nurodydamas siuntos sudėtį ir pats informuodamas atsakingus asmenis, kad siunta atsiųsta jam ir jo užsakymu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nuteistojo veiksmai nebuvo vienkartiniai, psichotropines medžiagas jis siuntėsi du kartus, be to, viso tyrimo metu jis neigė kaltę bei klaidino teismą keldamas nepagrįstas versijas, be kita ko ir bandydamas suversti kaltę ant kitų asmenų.

Dėl prašymo grąžinti daiktus

23. Apeliaciniame skunde prašoma grąžinti mobilaus ryšio telefoną, nešiojamąjį kompiuterį ir penkis DVD diskus. Šio prašymo apeliantas nemotyvuoja.

24. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas K. V. mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Mi 9T“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir stacionarų kompiuterį „Tecnoware“ be numerio konfiskavo BK 72 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu, nustačius, kad jie buvo būtini nusikalstamoms veikoms padaryti. Šiais įrenginiais nuteistasis intensyviai rinko informaciją apie psichotropines medžiagas, jų teisinį reguliavimą, susirašinėjo su šių medžiagų siuntėju, siūlė liudytojai K. V. šių medžiagų įgyti. Todėl šiuos įrenginius pripažino nusikalstamų veikų įrankiai, be kurių veikos nebūtų padarytos, ir juos konfiskavo. DVD+R diskus (5 vnt.) prie 2021 m. spalio 1 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Informacijos analizės skyriaus specialisto išvados Nr. 4R-675, kurie perduoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio nuostatomis, nusprendė sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

25. BPK 94 straipsnio, nustatančio priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, 1 dalyje nurodyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: 1) BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami; 3) dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo; 4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; 5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

26. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

27. Šiuo atveju nuteistajam priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Mi 9T“ ir kompiuteris „Tecnoware“ buvo naudojami nusikalstamoms veikos daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino nusikalstamos veikos įrankiais ir juos konfiskavo, kaip to reikalauja BK 72 straipsnio nuostatos.

28. Dėl prašymo grąžinti DVD+R diskus (5 vnt.), kurie buvo pridėti prie 2021 m. spalio 1 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Informacijos analizės skyriaus specialisto išvados Nr. 4R-675 (t. 1, b. l. 91-93), ir kuriuose įrašyta informacija iš nuskaityto nuteistajam priklausančio mobilaus ryšio telefono „Xiaomi Mi 9T“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir „Tele2“ SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK 94 straipsnio 4 punktą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė juos sunaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.