Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Radviliškio raj., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą programuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. neteisėtai siuntėsi nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: jis, pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) 10 straipsnio 1 d., numatančią, kad „<< Į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti, eksportuoti, verstis jų didmenine ir mažmenine prekyba turi teisę tik juridiniai asmenys, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą atitinkamos rūšies licenciją verstis veikla, susijusia su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra I sąrašo medžiagų, ir II, III sąrašų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, arba licenciją verstis veikla, susijusia su III sąrašo psichotropinėmis medžiagomis >>“, 2018 m. spalio 15 d. būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Indijos Respublikoje (tiksli internetinė parduotuvė nenustatyta), neteisėtai užsisakė ir apmokėjo už psichotropines medžiagas – modafinilį, kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams, III-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos IV-ąjį sąrašą) tai yra 20 vnt. psichotropinės medžiagos modafinilio tablečių, tikėtina, kad šiose tabletėse yra 4 g gryno modafinilio, nurodydamas šią draudžiamą (psichotropinę) medžiagą atsiųsti paštu jo vardu ir faktinės gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kurios pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųstos užsakyme nurodytu vardu ir adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) - ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šias draudžiamas (psichotropines) medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2018 m. spalio 19 d. ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Taip pat jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, laikotarpiu iki 2019 m. balandžio 2 d., 10.20 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams, III-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos IV-ąjį sąrašą), tai yra 5 vnt. psichotropinės medžiagos armodafinilio tablečių, tikėtina, šiose tabletėse yra 0,750 g. (750 mg) gryno armodafinilio, kol minėtų psichotropinių medžiagų kratos metu neaptiko ir nepaėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Apklaustas teisme kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl kontrabandos sutinka iš dalies. Kai gavo iš pašto pranešimą, kad siunta Muitinėje, jis pats nurodė, ką siuntėsi. Tai nėra kontrabanda, nes nebandė nuslėpti nuo valstybės, ką vežasi.

Apie psichotropines medžiagas paaiškino, kad 2015 m. kolega papasakojo apie tabletes, kurias buvo vartojęs. Sakė, kad tai kaip kava, bet veikia visą dieną. Pabandė tabletę, jam patiko poveikis. 2015 m. kai pakeitė darbą, atsirado daugiau streso. Internetiniuose forumuose pasidomėjo, kur galima gauti tų tablečių. Tuo metu šių tablečių buvo galima įsigyti Lietuvoje. Tabletes įsigijo už 15 eurų. Tada nebuvo draudimo gabenti minėtų tablečių. Prieš pirmą užsisakymą tikrinosi ar tai legalu, bet eteismai.lt nebuvo nei vienos bylos, todėl jam pasirodė, kad tai legalu. Žino, kad medžiaga Lietuvoje nereglamentuojama. Tabletės skirtos gydyti ligą, kad asmuo neužmigtų prie vairo. Manė, kad pagal savo veikimą, tai bus rimtas vaistas, neabejojo, kad bus receptinis. Paieškos langelyje įvedus vaisto pavadinimą, išmetė skelbimus su asmenų telefonais, taip pirmą kartą nusipirko tabletes. Pirmą kartą užsisakant nemažai apie tai paskaitė. Buvo paminėta 2000 metų data, kai buvo įtraukta į reglamentą, bet ten daug medžiagų įtraukta, todėl nemanė, kad tai nelegalu. Jam svarbiausia buvo šalutinis poveikis. Tabletes vartodavo, kai nusimatydavo darbas per naktį. Kai būdavo daug darbo, tai buvo puikus preparatas sunkiomis dienomis. Antro užsisakymo metu pastebėjo, kad Lietuvoje skelbimų mažėja. 2018 m. rugsėjo mėnesį pakeitė darbą, nusimatė labai didelis projektas „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, o jis buvo už jį atsakingas. Turėjo iš seno užsisakymo dar 5 tabletes, kurias pats savanoriškai perdavė kratos metu pareigūnams, bet jų galiojimas buvo pasibaigęs, tai užsisakė naujų. Antrą kartą siuntėsi iš Indijos. Jam buvo keista, kad per 3 dienas siunta atsidūrė Lietuvoje. Pats padarė išmuitinimą ir tada gavo laišką, kad jo siunta sulaikyta. Muitinei siuntė tekstinę informaciją apie siuntą. Viskas pateikiama sistemoje www.post.lt svetainėje. Pateikė duomenis, tą pačią dieną kai siunta buvo sustabdyta. Patikrino paieškoje dėl vaistų, pamatė eteismai.lt bylą, tik su didesniu kiekiu. Turėjo suplanuotą kelionę, pagalvojo, kad prasidėjus teisminiams procesams, jam nusikels kelionė, tada parašė prokuratūrai laišką. Tabletes užsisakė kaip receptinius vaistus nelegaliu būdu. Vaistus siuntėsi savo reikmėms, niekam jų neperdavė ir nevaišino. Viso du kartus užsisakinėjo iš užsienio ir vieną kartą pirko Lietuvoje. Suprato, kad tai bus negerai, bet nežinojo, kad gresia tokios pasekmės. Kai pasidomėjo, tai nuo 2016 m. birželio mėnesio buvo priimtas įstatymas, kad už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė. Žinojo, kad tai psichotropinės medžiagos, bet nežinojo, kas jam gresia. Pirmą kartą viskas buvo gerai, todėl antrą kartą nesidomėjo ar tai legalūs vaistai.

Laišką prokuratūrai parašė po savaitės nuo tada, kai buvo sulaikyta jo siunta. Laišką rašė pačioje prokuratūros sistemoje, todėl neturi jo išsaugojęs. Klausė, kaip gali paspartinti procesą, nes matė identišką situaciją. Jam parašė, kad su juo susisieks, bet taip ir nesusisiekė. Tyrėjui pasakojo, kad rašė laišką, bet jis neprašė jo pateikti. Nežino ar jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai rašė laišką prokuratūrai, tik žinojo, kad siunta sulaikyta Prevencinių nusikaltimų skyriuje. Kai buvo pradėtas tyrimas, jam nebuvo taikytos jokios kardomosios priemonės. Siunta buvo sustabdyta spalio mėnesį, o pas jį iš Muitinės atvyko balandžio mėnesį. Manė, kad nieko nebebus, kai taip ilgai nesulaukė pareigūnų. Sutiko su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

2019 m. birželio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Mobiliųjų grupių poste inspektore - kinologe. Į jos pareigas įeina keleivių, bagažo, siuntų, krovinių, asmenų tikrinimas. Pagal jai apklausos metu pateiktą prekių sulaikymo protokolą Nr. 8VMB101532 gali paaiškinti, kad 2018 m. spalio 19 d. dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, Rodūnios kelias 9, Vilniuje, tikrino siuntas iš rizikingų šalių. Apie 17.02 val. patikrino siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Indijos Respublikos, ant kurios buvo nurodytas siuntos siuntėjas: (duomenys neskelbtini), siuntos gavėjas „L. R. (duomenys neskelbtini) Vilnius (duomenys neskelbtini)“. Patikrinus šią siuntą joje rado dvi plokšteles po dešimt vienetų tablečių „Modafinil“, iš viso dvidešimt vienetų tablečių, siuntą nusprendė sulaikyti vadovaujantis 1961 m. JT Bendrosios narkotinių medžiagų Konvencijos I sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis, LR Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2000 m. sausio 6 d. Nr. 5. Buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 8VMB10532. (b. l. 33-34).

2019 m. sausio 2 d. daiktų apžiūros metu apžiūrėta 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su psichotropinėmis medžiagomis – modafinilio tabletėmis (b. l. 17-27).

2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2234 (18) nurodoma, kad dviejuose folijos lapeliuose su užrašu „Modafinil Tablets USP Modalert 200 mg“ pateiktos tabletės (20 vnt.) yra psichotropinės medžiagos – modafinilio tabletės. Tikėtina, kad šiose tabletėse yra 4 g gryno modafinilio (b. l. 13-14).

2019 m. balandžio 2 d. kratos metu pas L. R. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, L. R. savanoriškai pateikė 5 vnt. tablečių esančių lizdinėje pakuotėje (b. l. 45-48).

2019 m. gegužės 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-631 (19) nurodoma, kad Lizdiniame vaistų lapelyje su užrašais „Armodafinil Tablets Waklert 150“ tirti pateiktos tabletės yra psichotropinės medžiagos – armodafinilio tabletės. Tirti pateiktos penkios armodafinilio tabletės. Tikėtina, kad šiose tabletėse yra 0,750 (750 mg) gryno armodafinilio (b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko įrodytomis L. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes dėl psichotropinių medžiagų – dviejų lapelių su 20 modafinilio tabletėmis atsisiuntimo bei penkių armodafinilio tablečių laikymo pagal BK199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos). L. R. kaltė, be jo paties prisipažinimo, yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais - 2019 m. sausio 2 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su psichotropinėmis medžiagomis – modafinilio tabletėmis, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2234 (18), kurioje nurodyta, jog dviejuose folijos lapeliuose su užrašu „Modafinil Tablets USP Modalert 200 mg“ pateiktos tabletės (20 vnt.) yra psichotropinės medžiagos – modafinilio tabletės bei tikėtina, kad šiose tabletėse yra 4 g gryno modafinilio, 2019 m. balandžio 2 d. kratos protokolu, kuriame užfiksuota, jog pas L. R. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, L. R. savanoriškai pateikė 5 vnt. tablečių, kurias ištyrus Specialisto išvadoje nustatyta, jog tai yra penkios armodafinilio tabletės, kuriose tikėtina yra 0,750 (750 mg) gryno armodafinilio. Kaltinamojo L. R. parodymai sutampa ir su ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. B. parodymais dėl sulaikytos siuntos L. R. vardu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes L. R. inkriminuotos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (veikos metu galiojusi įstatymo redakcija) ir 259 straipsnio 2 dalį dėl 20 tablečių draudžiamų psichotropinių medžiagų atsisiuntimo bei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – dėl 5 tablečių draudžiamų psichotropinių medžiagų laikymo. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, t. y. L. R. suprato, jog siunčiasi draudžiamas disponuoti medžiagas ir laikė 5 tabletes, kuriems reikalingas gydytojo receptas, tačiau tokio recepto jis neturėjo.

Dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje padarytos veikos ir BK 37 straipsnio nuostatų taikymo

Ginčo dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo byloje nėra, tačiau teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, mato pagrindą L. R. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, vertinti kaip mažareikšmę ir šioje dalyje jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu gali būti pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2007, 2K-568/2007, 2K-284-696/2017).

Teismas pažymi, kad įstatymas nedraudžia, o teismų praktikoje yra atvejų, kuomet asmenys, padarę sunkius nusikaltimus buvo atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Baudžiamojoje byloje asmuo buvo pripažintas padaręs BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, kuri atitinka L. R. padarytos nusikalstamos veikos metu galiojusio BK 199 straipsnio 3 dalies redakciją, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-87-696/2018). BK 37 straipsnis leidžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik nusikaltimą padariusį asmenį. L. R. inkriminuota BK 259 straipsnio 2 dalis (dvi veikos) yra baudžiamasis nusižengimas, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo padarius baudžiamąjį nusižengimą teismas nesvarsto.

BK 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Atsižvelgiant į sankcijoje nustatytą griežtą tik laisvės atėmimo nuo trijų iki dešimties metų bausmę, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda turėtų būti kvalifikuojami labai pavojingi veiksmai, sukeliantis labai didelį pavojų saugomoms vertybėms, darantys ar grasinantis padaryti didelę žalą visuomenei. Kai galvojama apie šios nusikalstamos veikos pavojingumą labiau įsivaizduojama didelių kiekių grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenimą, tokio gabenimo tikslą vėliau ją platinti, savanaudiškų tikslų siekimą, kai tokie veiksmai daro labai didelę žalą valstybės ekonomikai, žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į sudėties konstrukciją ir ypač sankciją, teismas mano, kad nustatydamas atsakomybę įstatymų leidėjas ir turėjo omenyje tokius ar panašius veiksmus. Tačiau situacijai pasaulyje keičiantis, paprastėjant susisiekimui ir susižinojimui, vystantis technologijoms, jauniems žmonėms plačiau jomis naudojantis ir joms atveriant naujas galimybes, į BK 199 straipsnio 3 dalies taikymo sferą pateko ir L. R. situacija, kuomet jis siuntė 20 tablečių (du lapelius po 10 vienetų), kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga, savo reikmėms.

Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą svarbu, kad saugomoms vertybėms – ekonomikai ir verslo tvarkai, buvo padaryta labai nežymi žala, kuri pasireiškė tik tuo, kad į Lietuvos rinką pateko 20 tablečių su psichotropine medžiaga. Jose esantis psichotropinės medžiagos kiekis yra nedidelis, tyrimas netgi negalėjo jo tiksliai nustatyti, nurodydamas, jog pateikti skaičiai dėl grynosios medžiagos yra tikėtini. Jokių padarinių nekilo, kaltinamojo veiksmai yra vienkartiniai, be to, sužinojęs, jog siunta buvo sulaikyta pašte pats aktyviai talkino ikiteisminiam tyrimui nurodydamas siuntos sudėtį ir pats informuodamas atsakingus asmenis, jog siunta atsiųsta jam ir jo užsakymu, tad labai tikėtina veika padaryta asmeniniais tikslais, nėra nustatytas platinimo tikslas, siųstos tabletės kaip nustatyta, yra pramoninės gamybos ir kitose šalyse, kaip matyti iš buvusios situacijos, jas galima įsigyti medicinos tikslais be gydytojo recepto. Tai rodo, kad BK 199 straipsnio 3 dalies kontekste vertinant įstatymo leidėjo tikslus, L. R. atliktų veiksmų pavojingumas yra labai mažas. Teismas daro išvadą, kad L. R. veiksmų pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad jo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Todėl L. R., padaręs BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šios veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Bausmės skyrimas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę L. R. teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų rūšį – padaryti du baudžiamieji nusižengimai, numatyti BK 259 straipsnio 2 dalyje. Už baudžiamųjų nusižengimų padarymą įstatymas numato alternatyvias viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos ar arešto bausmes. Teismas taip pat vertina ir kaltinamojo asmenybę. L. R. ankščiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (b. l. 60-66), narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėse gydymo įstaigose iki nusikalstamų veikų padarymo negydytas (b. l. 69-71), dirba (t. 1, b. l. 112-113), turi šeimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena L. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veiks ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už baudžiamųjų nusižengimų padarymą L. R. skirtinos baudos, kurių dydis artimas minimaliam sankcijose numatytam bausmės dydžiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaikytos psichotropinės ir narkotinės medžiagos (2019 m. birželio 7 d. sulaikytų prekių perdavimo aktas Nr. 2FT-532) saugomos Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Akademijos g. 7, Vilnius (b. l. 28) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.

Prokuroras prašė iš kaltinamojo priteisti sulaikytų psichotropinių medžiagų saugojimo išlaidas kaip procesines išlaidas. Sulaikytų psichotropinių ir narkotinių medžiagų saugomų Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Akademijos g. 7, Vilnius, saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 11 d. sudarė – 0,23 eurų (b. l. 31). Teismas laiko, jog šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos patirtos vykdant tarnybinę užduotį, be to, šios medžiagos po jų ištyrimo ir apžiūros galėjo būti sunaikintos dar ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu, tad jų saugojimas nebuvo būtinas.

Kardomosios priemonės L. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu skirtos nebuvo, teismas taip pat nemato būtinybės jų taikyti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (atsisiunčiant 20 tablečių su psichotropine medžiaga) ir paskirti jam 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 18 MGL (900 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 12 MGL (600 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje (dėl 20 tablečių su psichotropine medžiaga siuntimo iš Indijos, siunta sulaikyta 2018 m. spalio 19 d.), (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), atleisti L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu sulaikytas psichotropines medžiagas saugomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Akademijos g. 7, Vilnius – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išlaidų už psichotropinių medžiagų saugojimą nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.