Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6541-1146/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vartojimo kredito davėjas BnP Finance, UAB, (pradinis kreditorius), ir atsakovas (vartojimo kredito gavėjas) G. G. 2021 m. kovo 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 500,45 Eur vartojimo kreditas 30 mėn. terminui (iki 2023 m. rugsėjo 12 d.). Atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kurios pagrindu ieškovė iš pradinės kreditorės įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo. Atsakovui laiku nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2021 m. spalio 29 d. išsiuntė atsakovui raginimą Nr. 2021‑10‑29/0 sumokėti įsiskolinimą bei pranešė apie sutarties nutraukimą 2021 m. lapkričio 14 d. Atsakovas liko ieškovei skolininkas 469,75 Eur negrąžinto kredito, 89,36 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 14 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 164,22 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lakpričio14 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove.

14. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl skolos pagal sutartį priteisimo iš atsakovo, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: laikė pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl 469,75 Eur negrąžinto kredito, 89,36 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 14 d.), 45 procentų dydžio negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 14 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.), nuo pagal kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio, skaičiuotinas pagal 2021 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose numatytą mokėjimų grafiką ir neviršijant 164,22 Eur sumos; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“, ir tuo pagrindu atmetė reikalavimą iš atsakovo priteisti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo sprendimo už akių dalimi dėl nepriteistų 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė nurodo, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą. Šalys raštu galėjo susitarti ir dėl didesnių palūkanų dydžio nei 5 procentai, o 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pavyzdžiui, CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pavyzdžiui, CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑156‑687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3‑147‑690/2018). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

18. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

19. Nagrinėjamu atveju, sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ taip pat nurodyta, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Vertinant ginčo atveju sutartyje nustatytų 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

20. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

21. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

22. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑289‑1075/2018).

23. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta ir paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi, darytina labiau pagrįsta išvada, jog atsakovas neturėjo galimybės dėl jos derėtis, ir buvo tik su ja supažindintas. Be to, ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, kad dėl sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).

24. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar dėl vartojimo sutarties sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir, prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje M. A. prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 p.).

26. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą, numatančią tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pagrįstai laikė nustatančią neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir pripažino nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas), negaliojančia nuo sudarymo momento, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiesioginė prievolė mokėti procesines palūkanas. Jų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

28. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau, pripažinęs sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga, neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai nepriteisė įstatyme numatytų 5 procentų dydžio procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, pagrįstai laikydamas, kad ieškovės reikalavimas dėl 12 procentų metinių palūkanų yra procesinis reikalavimas (šalutinis), ieškovės naudai iš atsakovo yra priteisęs visas pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl procesinių metinių palūkanų priteisimo, bylinėjimosi išlaidos nėra perskirstomos.

31. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme nėra pateikusi jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. kovo 12 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 469,75 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 75 ct) negrąžinto kredito, 89,36 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 36 ct) mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 14 d.), 45 procentų dydžio negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 14 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.), nuo pagal kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio, skaičiuotinas pagal 2021 m. kovo 12 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiosiose sąlygose numatytą Mokėjimų grafiką ir nerviršijant 164,22 Eur sumos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 262,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.