- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- e2A-385-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01137-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. G., A. G., I. G., S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, JA
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-236-446/2023 pagal pareiškėjų I. G. ir S. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, JA. S., M. S. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I. G. ir S. G. prašo nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu jie yra įgiję nuosavybės teisę į pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo J. A. S. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 18/36 dalys žemės sklypo, tokia pat dalis priklauso ir suinteresuotam asmeniui J. A. S.. Ant žemės sklypo pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui J. A. S. - butas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 1992 m. vasario 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, garažą, tvartą, ½ dalį daržinės, ½ dalį malkinės (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (šulinio) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)). Viešajame registre neįregistruota pareiškėjų nuosavybės teisė į pastatą – malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį priklausinį neįregistruota jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pareiškėjui 1988 m. gruodžio 1 d. išduotoje „Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje“ malkinė (duomenys neskelbtini) įrašyta kaip pareiškėjo nuosavybė. Sudarydamas sutartį su tuometiniu Kelmės rajono kolūkiu „Dubysa“ pareiškėjas paprasčiausiai neatkreipė dėmesio, kad malkinė, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), neįtraukta pirkimo-pardavimo sutartį. Malkinę pasistatė patys pareiškėjai 1980 m. tuometiniam kolūkiečiui S. G. skirtame 0,25 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha žemės sklypą (namų valdą), kurioje pareiškėjai jau buvo pasistatę pastatą – malkinę, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nuo 1980 metų malkine naudojosi, ją prižiūrėjo, remontavo ir nė minties nekilo, jog nuosavybės teisė į malkinę viešajame registre neįregistruota. Susidaro tokia situacija, kai malkinė, kaip gyvenamojo namo priklausinys, viešajame registre įregistruota atskiru unikaliu numeriu, o nuosavybės teisės į ją neįregistruotos. Nors malkinė nėra vertingas priklausinys, tačiau šiuo atveju pareiškėjai negali įregistruoti nuosavybės teisės į ją, negali ir išregistruoti šio priklausinio iš viešojo registro.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. A. S. pareiškimą prašė atmesti, kadangi senąją malkinę, statytą 1980 metais, S. G. nugriovė, ilgą laiką toje vietoje jokio statinio nebuvo, malkinės vietoje augo žolė. Senosios malkinės vietoje S. G. apie 2020 metus pasistatė visiškai naują malkinę. Pareiškėjai malkinę pasistatė neteisėtai, nes ji pastatyta ant žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso jam ir pareiškėjams, negavus jo, kaip bendrasavininko sutikimo. S. G. pastatyta malkinė turi bendrą sieną su daržine, kurios dalis taip pat jam priklauso, todėl ir šiuo atveju jo leidimą pareiškėjai statydami malkinę turėjo gauti. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Suinteresuotas asmuo M. S. prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjai neįrodė ir nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kad jie malkinę, kurios statybos metai 1980 m., būtų statę ir yra šios malkinės statytojai, kad ją realiai būtų valdę visą 10 metų laikotarpį ir nepertraukiamai. 1980 m. statybos malkinė buvo nugriauta, nuo 2012 metų iki 2019 metų, gal ir daugiau metų, malkinės nebuvo. Kad malkinės nebuvo - patvirtina matininko G. L. 2019 m. balandžio 1 d. rengtas žemės sklypo planas, kuriame yra užfiksuoti esami statiniai, tarp kurių šios malkinės nėra. G. L. žemės sklypo planą rengė kruopščiai, užfiksavo net cementu išpiltą plotą, prie ūkinio pastato pristatytą priestatą, medinį ūkinį pastatą, tačiau malkinės žemės sklypo plane nėra pažymėtos. Akivaizdu, kad tuo metu malkinės paprasčiausiai nebuvo, todėl ji ir nepažymėta matininko G. L. rengtame žemės sklypo plane. Kad minėtos malkinės nebuvo nuo 2012 iki 2019 metų aiškiai matyti iš svetainių maps.lt ir google.maps nuotraukų, kurias jis pateikė į bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas S. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 1980 metais statytą malkinę jis nugriovė. Taigi, malkinės, statytos 1980 metais neliko. Kad malkinės nebuvo kelerius metus tvirtino suinteresuotieji asmenys J. A. S. ir M. S.. Sugretinus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, parengtą 2022 m. lapkričio 11 d. matininkės A. K., ir suinteresuoto asmens M. S. pateiktas nuotraukas iš internetinių svetainių maps.lt ir google.maps, matyti, kad kadastrinių matavimo bylos statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato, turinčio bendrą sieną su daržine ((duomenys neskelbtini)) ir malkine ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 2012 - 2019 metais nebuvo. Matininko G. L. 2019 m. balandžio 1 d. sudarytame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane taip pat nėra pastato-malkinės, turinčios bendrą sieną su daržine ir kita malkine, kaip nurodyta 2022 m. lapkričio 11 d. kadastrinių matavimų byloje. Ta aplinkybė, kad malkinė nebuvo išregistruota iš nekilnojamojo turto registro, nepaneigia fakto, kad 1980 metų malkinė buvo nugriauta, nes išregistruoti statinį iš nekilnojamojo turto registro nei vienas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų negalėjo, kadangi jie nebuvo nekilnojamojo daikto (malkinės) savininkai.
7. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, suformuotoje matininkės A. K., nurodyta, kad pagalbinio ūkio pastatas – malkinė, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio metu matininkė A. K. patvirtino, kad kadastrinių matavimų byloje malkinės žymėjimą nurodė klaidingai (duomenys neskelbtini), turi būti (duomenys neskelbtini)), pastatyta 1980 metais, pastato rekonstravimo pradžia 2019 m., rekonstravimo pabaiga 2022 metai. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta matininkė A. K. parodė, kad pastato rekonstrukcijos pradžią ir pabaigą ji užfiksavo remdamasi statytojo S. G. paaiškinimais, pagrindiniai malkinės parametrai (ilgis, plotis, užstatytas plotas) atitiko nekilnojamojo turto registre šio statinio įregistruotus duomenis, parametrus, nustatytus 1992 m. kadastriniais matavimais, jai abejonių nekilo, kad buvo atlikta 1980 metais statyto statinio (malkinės) rekonstrukcija. Nors liudytoja A. K. ir tvirtino, kad malkinės, kurios kadastrinius matavimus ji vykdė, matomi statybai panaudoti seni rąstai, balkiai, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai būtų 1980 m. statytos malkinės liekanos, negalėjo.
8. Teismas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nagrinėdama suinteresuoto asmens J. A. S. skundą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), nurodė, kad statytojui (pareiškėjui S. G.) išduotoje 1988 m. gruodžio 1 d. apskaitos byloje ir statytojo pateiktoje 2022 m. lapkričio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenų byloje esantys malkinės matmenys sutampa su patikrinimo metu nustatytais malkinės matmenimis (pločiu 4,20 m ir ilgiu 4,90 m). Pagal statybos patikrinimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR.1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus 1-ojo skirsnio 2 lentelės 2 punktą pagal savo parametrus priskirtina I-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tokiai statybai nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas nėra privalomi. Patikrinus IS „Infostatyba“ duomenų bazėje esančią informaciją, nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 17 d. statytojo yra surašyta ir registruota deklaracija apie malkinės užbaigimą, t. y. malkinės statybos procesas užbaigtas, požymių, dėl ko galėtų būti konstatuojama malkinės savavališka statyba, nenustatyta.
9. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai valdė 1980 m. statytą malkinę, tačiau apie 2012 metus (svetainės google.maps 2012 metų vaizduose malkinės nesimato) malkinę dėl nusidėvėjimo nugriovė, 2019-2022 metais toje pačioje vietoje, kur buvo 1980 metais statyta malkinė, tokių pat parametrų kaip 1980 m., pastatė naują malkinę. Kadangi pareiškėjų pradėto valdyti nesudėtingo statinio, statyto 1980 m., neišliko, o buvo pastatytas naujas statinys – statybos būdu, nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, sukurtas naujas nekilnojamasis daiktas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 str. 1 d., 4.47 str., 4.12 str., Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5.7 str. ir kiti teisės aktai). Kadangi pareiškėjų pastatyta malkinė priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai, todėl jie nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi pateikti statytojo surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą, įregistruotą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (tokia deklaracija ir buvo pateikta 2022 m. lapkričio 17 d.). Deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytą statinį ir nuosavybės teises į jį (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str.). Kadangi malkinė baigta statyti 2022 metais, todėl pareiškėjai šio daikto nėra išvaldę daugiau kaip dešimt metų, t. y. neegzistuoja viena iš įgyjamosios senaties sąlygų.
10. Teismas nurodė, kad nenustačius visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu pareiškėjai G. G. ir A. G. (I. G. ir S. G. teisių perėmėjai) prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą tenkinti, priteisti pareiškėjams lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų J. A. S. ir M. S. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas priėmė siurprizinį pareiškėjams sprendimą, kurį nepagrįstai argumentavo objektyviai nenustatytomis aplinkybėmis ir vertino jas pareiškėjams nepalankia linkme. Teismas iš įrodymų viseto padarė neobjektyvią ir neteisingą išvadą, kad „.malkinės, statytos 1980 metais neliko“, „malkinė baigta statyti 2022 metais, todėl pareiškėjai šio daikto nėra išvaldę daugiau kaip dešimt metų“. Teismas subjektyviai suinteresuotiems asmenims palankia linkme vertino jų išgalvotus argumentus „dėl turtinių interesų pažeidimo“.
11.2. Teismas, atmesdamas apeliantų pareiškimą, pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto įgijimą pagal įgyjamąją senatį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ((duomenys neskelbtini)185 str.), bei CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį.
11.3. Teismas padarė nepagrįstą jokiais rašytiniai įrodymais išvadą, kad 1980 metų malkinė buvo nugriauta. Tokia teismo išdava neatitinka teisinio situacijos reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos, reguliuojant teisinius santykius dėl statinio rekonstrukcijos, kai išoriniai statinio matmenys nepakitę ir statinys nebuvo visiškai sunaikintas. Malkinė visiškai nugriauta niekada nebuvo, todėl niekas iš bendraturčių nesiėmė jos išregistravimo iš viešojo registro procedūrų, neprieštaravo dėl apeliantų nuo 1980 metų naudojamo statinio rekonstravimo. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjams palankia linkme tos faktinės aplinkybės, kad suinteresuotų asmenų prieštaravimai atsirado tik nagrinėjamoje byloje.
11.4. Matininkės A. K. 2022 m. lapkričio 11 d. Nekilnojamojo daikto (malkinės) kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys paneigia ginčijamame sprendime keliamas abejones dėl to, kad suinteresuotų asmenų turtiniai interesais galėtų būti pažeidžiami.
11.5. Kadangi 1992 m. vasario 3 d. Pirkimo – pardavimo sutartyje indeksais apelianto perkami pastatai nebuvo sužymėti, o 1988 m. gruodžio 1 d. byloje „Garažo, buto, namo techninės apskaitos byla“, malkinė (duomenys neskelbtini) pažymėta S. G. asmenine nuosavybe, apeliantas, neturintis teisinių žinių kaimo vietovės gyventojas, paprasčiausiai „nesusižiūrėjo“, jog malkinė, kaip jo asmeninės nuosavybės priklausinys, neįtraukta į sutartį. Malkinę pasistatė patys apeliantai, kuomet tuometinio Kelmės rajono Vykdomojo komiteto 1989 m. spalio 31 d. sprendimu S. G. buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko administracijos Sprendimu 2006 m. kovo 15 d. apeliantui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha žemės sklypą (namų valda), kurioje apeliantai jau buvo pasistatę pastatą – malkinę, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliantai, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai ir atvirai valdo visą valdymo laiką.
11.6. Tos faktinės aplinkybės, kad apeliantai malkinę rekonstravo, nepakeisdami jos išorinių matmenų, o pakeisdami medinius supuvusius balkius, perdengdami ir pakeisdami seną, rusišką asbestinį šiferinį stogą į bituminį, ant tų pačių akmeninių pamatų liekanų, neišliedami ir neįrenginėdami jokių naujų pamatų rekonstravo 1980 metų statybos malkinę, nelaikytinos suinteresuotų asmenų turtinių interesų pažeidimu. Suinteresuotų asmenų pateiktos nuotraukos niekaip negali paneigti apeliantų pozicijos dėl malkinės rekonstrukcijos, kurios metu jie malkinės išorinių matmenų nepakeitė, pakeitė asbestinį šiferinį stogą, keitė supuvusius balkius ir tvirtino medžio drožlių sienas ant senų akmenų liekanų, 1980 metų pamatiniai akmenys yra išlikę, apeliantai juos panaudojo ir naudojasi.
11.7. Išvadoje Statybos inspekcija konstatavo, „statytojui išduotoje 1988 m. gruodžio 1 d. apskaitos byloje ir statytojo pateiktoje 2022 m. lapkričio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenų byloje malkinės matmenys sutampa su patikrinimo metu nustatytais malkinės matmenimis (pločiu 4,20 ir ilgiu 4,90 m)“. Išvadoje Statybos inspekcija pažymėjo, kad patikrinimo metu užfiksuotų statinių statybai nei statybą leidžiantys dokumentas, nei statinio projektas nėra privalomi. Išvadoje Statybos inspekcija taip pat nurodė: „Todėl atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nustatyti pastato (malkinės) teisiškai įregistruoti matmenys atitinka nustatytus faktinius matmenis nurodytus apskaitos bylose ir nebuvo nustatyta požymių dėl ko galėtų būti konstatuota savavališka statyba, Statytojo deklaruoti malkinės rekonstravimo darbai buvo užbaigti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo atlikti statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento (Deklaracijos) teisėtumo patikrinimą ir Statytojo atžvilgiu imtis veiksmų, numatytų Priežiūros įstatymo 11 ar 14 straipsnių nustatyta tvarka“. Taigi, priešingai nei teigė ir bandė įrodinėti suinteresuoti asmenys, statybą leidžiančių dokumentų nereikėjo.
11.8. Teismas ginčijamą sprendimą argumentavo suinteresuotų asmenų pateiktais google.maps vaizdais, kas apskritai bylos aplinkybių kontekste nelaikytina objektyviu įrodymu. Teismas nepagrįstai priimdamas ginčijamą sprendimą nepasisakė ir nesiaiškino google.maps nuotraukų, kaip įrodymo kitų bylos įrodymų kontekste, patikimumo, galimybių pažymėti ir patikrinti konkretaus statinio – malkinės – išlikusiais konstrukcijas, atliekamų darbų pobūdį ir etapus.
11.9. Teismas nepagrįstai apeliantams nepalankia linkme įvertino matininkės A. K. duotus parodymus 2023-03-13 posėdžio metu, ginčijamame sprendime padarydamas neteisingą išvadą: „Nors liudytoja A. K. ir tvirtino, kad malkinės, kurios kadastrinius matavimus ji vykdė, matomi statybai panaudoti seni rąstai, balkiai, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai būtų 1980 m. statytos malkinės liekanos, negalėjo“. Matininkė nėra ekspertė, bet ji yra specialistė, turinti specialių žinių ir licenziją statinių kadastriniams matavimas atlikti. Jos kompetencijas paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys į bylą nepateikė, todėl neteisingas yra teismo subjektyvus ir šališkas vertinimas, kad dėl to, kad matininkė negalėjo patvirtinti ar paneigti.
11.10. Nagrinėjamu atveju dėl atliktų darbų nepasikeitė statinio paskirtis, malkinė priskirta I grupės nesudėtingų statinių grupei, darbams atlikti nebuvo būtina projektinė dokumentacija ar statybos darbus kontroliuojančių institucijų leidimai, dėl ko darbų eiga ir jų apimtis nebuvo detaliai fiksuojami. Duodamas paaiškinimus 202 m. lapkričio 8 d. posėdžio metu, S. G. patvirtino, kad laikančiosios statinio konstrukcijos buvo keičiamos etapais, o bendra su kitais dviem priklausiniais malkinės siena pakeista nebuvo. S. G. 202 m. lapkričio 8 d. posėdžio metu paaiškino: „prieš tris metus sienas, brūsus pakeičiau, pamatų nedariau, ūkinėms reikmėms naudojamas pastatas...“ (31:54 min). Todėl yra neteisingas ir nepagrįstai iš S. G. parodymų konteksto ir visų bylos įrodymų viseto išimtas ginčijamo sprendimo motyvas „malkinę dėl susidėvėjimo nugriovė“.
11.11. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 suformavo aiškinimo taisyklę, kuri aktuali nagrinėjamoje byloje: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs. Statinys laikomas tapačiu ir tais atvejais, jei jis rekonstruotas arba kapitaliai suremontuotas. Nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti statinio išnykimo fakto, todėl neatsiranda pagrindas išregistruoti jį ir daiktines teises į jį.
11.12. Teismas nepagrįstai vertino suinteresuotiems asmenims palankia linkme apeliantų lėšomis samdyto matininko G. L. žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti sudarytą planą ir nesiaiškino to plano sudarymo aplinkybių. Apeliantai savo lėšomis samdė minėtą matininką žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, bet žemės sklypo bendraturtis – J. A. S. - su matininko parengtu planu nesutiko. Kadastrinių matavimų byla nebuvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui administracinėmis procedūroms atlikti, todėl plano sudarymo teisingumo apskritai negalima vertinti. Apeliantų samdytas matininkas G. L. žymėjo išorines žemės sklypo ribas, matavimų ir plano rengimo neužbaigė, nes žemės sklypo bendraturtis J. A. S. su atliekamais matavimais nesutiko, todėl suinteresuoti asmenys tokiu planu apskritai negali remtis ir jo teikti jo kaip įrodymo į nagrinėjamą bylą.
11.13. Teismas galėjo surengti išvažiuojamąjį posėdį į turto buvimo vietą ir susiformuoti įsitikinimą dėl malkinės buvimo vietos, matmenų, sienų, nuo pastatymo 1980 metais likusių konstrukcijų, o ne priimti ginčijamą sprendimą, kuris neužtikrina teisingumo nagrinėjamoje byloje ir kilusio ginčo tarp apeliantų ir suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros bei palieka teisinį situacijos neapibrėžtumą.
Atsiliepimas
12. Suinteresuoto asmuo J. A. S., kuris teismo nutartimi pakeistas jo teisių perėmėju M. S., atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 484 Eur. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad malkinė, kuri buvo pastatyta 1980 m. (statybos pabaigos metai), buvo sukurta / pastatyta kaip privačios nuosavybės objektas. Taigi, jeigu pastatų savininkė buvo valstybė, tai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį tokie daiktai nuosavybės teise negali būti įgyti įgyjamąja senatimi.
12.2. Byloje nėra duomenų, kad 1992 m. vasario 3 d. statinių pirkimo- pardavimo sutartyje buvo nurodyta – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sutartyje nebuvo nurodytas privatizuojančio asmens įsipareigojimas sumokėti už perkamą – malkinę, plane pažymėta (duomenys neskelbtini). Be to, nėra duomenų, kad minėta malkinė, kuri plane pažymėta (duomenys neskelbtini) apskritai buvo įkainotas atskirai, kaip to reikalavo nurodytas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktas, ir už jį buvo sumokėta. Todėl nėra pagrindo teigti, kad malkinė buvo privatizuota kaip pastatų priklausinys, tik jis neva per „klaidą“ nebuvo įrašytas. Pardavėjas jo negalėjo įrašyti į sutartį, nes ši malkinė tuo metu, nebuvo įtraukta į privatizuojamo turto sąrašą. Pareiškėjai valdymo teisės teisėtumą kildindami iš sandorio, kuriame nebuvo įrašyta malkinė, turėjo pareigą įrodyti, kad teisė valdyti malkinę yra teisėta, t. y. atsiradusi tuo pačiu pagrindu kaip ir nuosavybė į kitus statinius.
12.3. Pareiškėjai nėra sąžiningi įgijėjai, nes sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.26 str.). Pareiškėjai prieš įsigydami privalėjo įsitikinti visų perkamų statinių teisine būkle, o šiuo atveju, akivaizdu, kad pareiškėjai nesidomėjo, o sudarius pirkimo - pardavimo sutartį, neprašė ištaisyti neva padarytą klaidą, todėl jie negali būti laikomi sąžiningais valdytojais.
12.4. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio malkinės teisėtą statybą iš pareiškėjų pusės, neteisėtos statybos rezultatas – statinys – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas, apie ką teismas nurodė ir savo priimtame sprendime.
12.5. Iš pareiškėjų pateiktų duomenų, akivaizdu, kad pareiškėjai prašo jiems pripažinti nuosavybės teisę į pastatą malkinę, kuri neatitinka nekilnojamo turto registre įregistruotos malkinės faktinių duomenų yra pakeistas malkinės medžiagiškumas, stogo danga, padidėjo jos tūris nuo 37 kub/m iki 53 kub.m, pasikeitė pastato-malkinės žymėjimas plane buvo 8I1/m, dabar 8I1/ž. Teismas negalėjo pripažinti pareiškėjams nuosavybės teisė į malkinę, kurios pagrindiniai duomenys yra pasikeitę ir šiuo metu realiai nebeegzistuoja.
12.6. Nuotraukomis iš viešai prieinamos informacinės sistemos „Google Maps“ vadovaujasi visos valstybinės institucijos, tame tarpe ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ką patvirtina ir pačių pareiškėjų pateiktas 2023 m. vasario 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymas į skundus, kuriame išvados, konstatuojant faktines aplinkybes apie statinių faktinį stovį, daromos išimtinai tik iš viešai prieinamos informacinės sistemos“ Google maps“. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos nuotraukos būtų neteisingos ar kad jos buvo modifikuotos.
12.7. Malkinė yra pastatyta/rekonstruota ant žemės sklypo, kuris priklauso keliems bendrasavininkiams – suinteresuotam asmeniui ir pareiškėjams po ½. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nesikreipė į suinteresuotą asmenį kaip bendraturtį, kad duotų sutikimą dėl malkinės statybos ar rekonstrukcijos. Tai negalima laikyti, kad malkinės statyba ar rekonstrukcija yra teisėta.
12.8. Teismas teisingai konstatavo ir tai, kad pareiškėjai neįrodė ir kitos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos t. y. valdyti ir naudotis daiktu nepertraukiamai 10 metų laikotarpyje, nes malkinė šiuo atveju 2012 metais buvo nugriauta, o ji atstatyta statybos būdu tik tai 2022 metais.
13. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad civilinėje byloje visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pirmos instancijos teismas teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su apeliantų reiškiamais prašymais, taip pat pagrįstai ir motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis dėl kurių negali būti patenkintas jų pareiškimas ir nustatyta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į minėtą statinį.
14. Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas pagal pateiktus įrodymus konstatavo, kad malkinė laikotarpyje nuo 2012 metų iki 2019 metų buvo visiškai nugriauta, o ji pareiškėjų atstatyta tik 2022 metais. Kad minėta malkinė buvo nugriauta, teismo posėdyje, vykusiame 202 m. lapkričio 8 d. apie šios malkinės nugriovimą patvirtino ir pats S. G., teigdamas, kad malkinę nugriovė apie 2017 metus, tačiau ši malkinė buvo nugriauta apie 2009 metus.
14.2. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad malkinė, kuri buvo pastatyta 1980 m., buvo sukurta kaip privačios nuosavybės objektas. Taigi, jeigu pastatų savininkė buvo valstybė, tai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį tokie daiktai nuosavybės teise negali būti įgyti įgyjamąja senatimi.
14.3. Pareiškėjai neįrodė, kad jie būtų šios malkinės, kuri buvo baigta statyti 1980 metais statytojais. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio - malkinės teisėtą statybą iš pareiškėjų pusės, neteisėtos statybos rezultatas - statinys - negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.
14.4. Iš pareiškėjų pateiktų duomenų, akivaizdu, kad pareiškėjai prašo jiems pripažinti nuosavybės teisę į pastatą malkinę, kuri neatitinka nekilnojamo turto registre įregistruotos malkinės faktinių duomenų yra pakeistas malkinės medžiagiškumas, stogo danga, padidėjo jos tūris nuo 37 kub/m iki 53 kub., pasikeitė pastato-malkinės žymėjimas plane buvo (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini). Teismas negalėjo pripažinti pareiškėjams nuosavybės teisė į malkinę, kurios pagrindiniai duomenys yra pasikeitę ir šiuo metu realiai nebeegzistuoja.
14.5. Teismas pagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad laikotarpyje nuo 2012 iki 2019 metų malkinė buvo nugriauta ir ji tuo metu neegzistavo, ir kad pareiškėjai prašo pripažinti nuosavybės teisę į malkinę, kuri buvo naujai pastatyta.
14.6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlikdama statinių patikrinimą ir pateikdama 2023 m. vasario 14 d. atsakymą, juo taip pat konstatavo, kad pagal viešai prieinamos informacijos sistemos „Google maps“ duomenis, 2012 metais spalio mėn. užfiksuotais vaizdais buvo šie statiniai: daržinė, ūkinis, tvartas ir, namas su priestatu, kurie pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų. Jų tarpe ginčytinos malkinės, kuri plane pažymėta (duomenys neskelbtini) nėra, tik nurodoma, kad ji laikotarpyje nuo 2019 iki 2022 metų buvo rekonstruota.
14.7. Teismas teisingai konstatavo ir tai, kad pareiškėjai neįrodė ir kitos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos t. y. valdyti ir naudotis daiktu nepertraukiamai 10 metų laikotarpyje, nes malkinė šiuo atveju 2012 metais buvo nugriauta, o ji atstatyta statybos būdu tik 2022 metais.
14.8. S. G. 2022-11 -08 vykusiame teismo posėdyje pats patvirtino, kad jis žinojo jog minėtą malkinę statosi ant bendrai naudojamo žemės sklypo, tačiau statant bendrasavininko sutikimo neprašė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
16. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
17. Apeliantai 2023 m. rugsėjo 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kukečių seniūnijos raštą 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nr. S-53 „Dėl informacijos apie pastatus“ ir vertinti visų kitų bylos įrodymų kontekste. Prašyme nurodė, kad nemano, jog minėtas įrodymas užvilkintų bylos nagrinėjimą, tai nėra naujas įrodymas, tas aplinkybes, kurias tik patvirtino Seniūnija, pareiškėjai įrodinėjo byloje.
18. Suinteresuotas asmuo J. A. S., kurio teises byloje perėmė M. S., kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – vaizdo įrašus. Teisme 2023 m. spalio 2 d. gautas suinteresuoto asmens M. S. prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo.
19. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
21. Pažymėtina, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų šiam ginčui išspręsti reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl dar ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų ir suinteresuoto asmens teikiamus įrodymus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 1992 m. vasario 3 d. notariškai patvirtinta sutartimi iš Kelmės rajono kolūkio „Dubysa“ įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį malkinės, garažą, ūkinį, ½ dalį daržinės, 10 kv. metrų bendro naudojimo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruota S. G. nuosavybės teisė į butą ir pagalbinio ūkio pastatus – garažą ((duomenys neskelbtini)), tvartą ((duomenys neskelbtini)), ½ dalį daržinės ((duomenys neskelbtini)), ½ dalį malkinės ((duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Kita dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. A. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas daiktas – pagalbinio ūkio pastatas - malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1980 m. (medžio sienos su karkasu, 37 kub. m. tūrio, užstatytas plotas 21 kv. m), tačiau daiktinės teisės į šį daiktą nei vienam iš kitų pastatų ar žemės sklypo bendrasavininkių neįregistruotos.
Dėl įrodymų vertinimo
23. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu. Nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudimas priimti siurprizinį sprendimą – susijęs su šalies teise būti išklausytai, o nagrinėjamu atveju byloje nebuvo suvaržytos apeliantų teisės visa apimtimi pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas, sąsajumas ar kt.). Apeliaciniame skunde iš esmės tik kvestionuojami pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai bei jų pagrindu padarytos išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei siekė apeliantai, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai, todėl pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų
25. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktu.
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis; 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015).
27. Apeliantai nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą jokiais rašytiniai įrodymais išvadą, kad 1980 metų malkinė buvo nugriauta. Malkinė visiškai nugriauta niekada nebuvo.
28. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymi, kad faktinę aplinkybę, apie nugriautą malkinę, patvirtino pats pareiškėjas pats S. G. teismo posėdyje, vykusiame 202 m. lapkričio 8 d. (teismo posėdžio įrašas nuo 46 min. 25 s. iki 50 min. 45 s.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą matininkės A. K. 2022 m. lapkričio 11 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, Matininko G. L. 2019 m. balandžio 1 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, bei suinteresuoto asmens M. S. nuotraukas iš internetinių svetainių maps.lt ir google.maps, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kadastrinių matavimo bylos statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato (malkinės), turinčio bendrą sieną su daržine ((duomenys neskelbtini)) ir malkine ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 2012 - 2019 metais nebuvo.
29. Apeliantai nurodo, kad teismas ginčijamą sprendimą argumentavo suinteresuotų asmenų pateiktais google.maps vaizdais, kas bylos aplinkybių kontekste nelaikytina objektyviu įrodymu. Teismas nepagrįstai priimdamas ginčijamą sprendimą nepasisakė ir nesiaiškino google.maps nuotraukų, kaip įrodymo kitų bylos įrodymų kontekste, patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
30. Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Google Maps paslauga – tai internetinė žemėlapio paslauga. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pasinaudojus google.lt/maps internetine nuoroda, galima objektyviai nustatyti tam tikras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017). Taigi, Google Maps internetine žemėlapio paslauga užfiksuoti vaizdai, fotofiksacijos, priešingai nei teigia apeliantai, teismų praktikoje pripažįstami patikimais įrodymais.
31. Apeliantai teigia, atsižvelgiant į tai, jog 1992 m. vasario 3 d. Pirkimo – pardavimo sutartyje indeksais apelianto perkami pastatai nebuvo sužymėti, o 1988 m. gruodžio 1 d. byloje „Garažo, buto, namo techninės apskaitos byla“, malkinė (duomenys neskelbtini) pažymėta S. G. asmenine nuosavybe, apeliantas, neturintis teisinių žinių kaimo vietovės gyventojas, paprasčiausiai nesuprato, jog malkinė, kaip jo asmeninės nuosavybės priklausinys, neįtraukta į sutartį. Pareiškėjai nuo 1980 metų malkine naudojosi, ją prižiūrėjo, remontavo ir nė minties nekilo, jog nuosavybės teisė į malkinę viešajame registre neįregistruota. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo, kada suprato, jog malkinė, kaip jo asmeninės nuosavybės priklausinys, neįtraukta į sutartį, ir nuosavybės teisė į malkinę viešajame registre neįregistruota. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad dar 1996-08-23 Vyriausybės nutarimu Nr.1011, (negalioja nuo 1998-01-29), buvo patvirtinta teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, jos 1 p. numatė, kad šia tvarka, registruojami dokumentai, patvirtinantys nuosavybės, patikėjimo ir kitas teises į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), negyvenamuosius pastatus, statinius (jų dalis), įrenginius, garažus, garažų boksus ir kt. Tvarkos 4 – 4.12 p. p. buvo nurodyti teises į pastatus ir statinius patvirtinantys dokumentai, tame tarpe: statinių priėmimo naudoti aktai, savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai, notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimai ir kt. kiti įstatymų nustatyti dokumentai, kurių pagrindu įgyjama nuosavybės (patikėjimo) teisė į statinius. Be to, Aplinkos ministro ir teisingumo ministro 2003 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)58/89 buvo patvirtinta Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarka Minėtame nutarime nustatyta ir tai, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2-6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nagrinėjamu atveju, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, jog kaip protingi ir apdairūs asmenys būtų kokiu nors būdu siekę įtvirtinti savo nuosavybės teisę į malkinę, nors kaip teigia buvo įsitikinę, jog šią malkinę buvo įgiję 1992 m. vasario 3 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas.
32. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog išvadoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos konstatavo, kad malkinės statytojui išduotoje 1988 m. gruodžio 1 d. apskaitos byloje ir statytojo pateiktoje 2022 m. lapkričio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenų byloje malkinės matmenys sutampa su patikrinimo metu nustatytais malkinės matmenimis. Išvadoje Statybos inspekcija pažymėjo, kad patikrinimo metu užfiksuotų statinių statybai nei statybą leidžiantys dokumentas, nei statinio projektas nėra privalomi. Be to, nebuvo nustatyta požymių dėl ko galėtų būti konstatuota savavališka statyba, Statytojo deklaruoti malkinės rekonstravimo darbai buvo užbaigti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, priešingai, nei bandė įrodinėti suinteresuoti asmenys, statybą leidžiančių dokumentų nereikėjo.
33. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, minėtą į bylą pateiktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 14 d. atsakymą į skundus (raštą). Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikti duomenys yra viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau teismas sprendimą priima, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Šiuo atveju, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte nurodyta, kad statytojas 2022 m. gruodžio 27 d. pateikė apskaitos bylą ir apskaitos bylą2, kuriuose malkinė žymima indeksu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta apskaitos byloje2, malkinės statybos pabaigos metai yra 1980 m., rekonstravimo metai laikotarpiu nuo 2019 iki 2022 m. Todėl atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nustatyti pastato (malkinės) teisiškai įregistruoti matmenys atitinka faktinius matmenis nurodytus – apskaitos bylose ir nebuvo nustatyta požymių dėl ko galėtų būti konstatuojama savavališka statyba, Statytojo deklaruoti malkinės rekonstravimo darbai buvo užbaigti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, iš esmės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada, kad buvo atlikti malkinės rekonstravimo darbai padaryta remiantis statytojo (apelianto) paaiškinimais ir jo pateiktomis apskaitos bylomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galiojantis teisinis reglamentavimas ir byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantai atliko malkinės rekonstrukciją, priešingai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantai 2019-2022 metais toje pačioje vietoje, kur buvo nugriauta 1980 metais statyta malkinė, tokių pat parametrų kaip 1980 metų, pastatė naują malkinę.
34. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad laikančioji konstrukcija yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas yra perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.
35. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, remdamasis iš į bylą pareiktų maps.lt ir google.maps ir kitų įrodymų visumos, pagrįstai sprendė, kad kadastrinių matavimo bylos statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato (malkinės), turinčio bendrą sieną su daržine ((duomenys neskelbtini)) ir malkine ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 2012 - 2019 metais apkritai nebuvo. Šią faktinę aplinkybę taip pat patvirtina, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte nurodyti duomenys, jog: „<...>Pagal viešai prieinamus informacinės sistemos „Google maps“ duomenis, 2019 liepos mėn. užfiksuotuose vaizduose matomi žemės sklype pastatyti statiniai – namas su skundžiamu priestatu. Vaizde taip pat užfiksuota, kad jau 2019 m. liepos mėn. priestato stogo konstrukcija buvo pakeista ir pertvarkytas stogas ties sujungimu su namu. Nustatyta, kad „Google maps“ 2019 m. liepos mėn. fotofiksacijoje fiksuotas darbų mastas atitinka pagal faktą nustatytus darbus<..>“; „<...>Pagal viešai prieinamus informacinės sistemos „Google maps“ duomenis, 2012 m. spalio mėn. užfiksuotuose vaizduose matomi žemės sklype pastatyti statiniai - ūkinis ir tvartas. Vaizde užfiksuota, kad pastatai jau 2012 m. spalio mėn. buvo pastatyti<...>“; „<...>Pagal viešai prieinamus informacinės sistemos „Google maps“ duomenis, 2012 m. spalio mėn. užfiksuotuose vaizduose matomas Žemės sklype pastatytas pastatas - daržinė. Vaizde užfiksuota, kad jau 2012 m. spalio mėn. pastatas jau buvo pastatytas<...>“. Taigi, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte nėra duomenų apie ginčo malkinės realų egzistavimą iki apeliantų nurodomos rekonstrukcijos pradžios.
36. Kaip jau minėta, Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Byloje konstatuota, jog kadastrinių matavimo bylos statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato (malkinės), turinčio bendrą sieną su daržine ((duomenys neskelbtini)) ir malkine ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 2012 - 2019 metais apkritai nebuvo, t. y. ji buvo nugriauta, kas reiškia jog nebuvo išlikusių malkinės konstrukcijų. Apeliantai apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad apeliantai malkinę rekonstravo, nepakeisdami jos išorinių matmenų, o pakeisdami medinius supuvusius balkius, perdengdami ir pakeisdami seną, rusišką asbestinį šiferinį stogą į bituminį, ant tų pačių akmeninių pamatų liekanų, neišliedami ir neįrenginėdami jokių naujų pamatų. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nors teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. ir tvirtino, kad malkinės, kurios kadastrinius matavimus ji vykdė, matomi statybai panaudoti seni rąstai, balkiai, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai būtų 1980 m. statytos malkinės liekanos, negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į iš bylą pateikto išrašo iš nekilnojamo turto registro nustatyta, kad malkinės, kuri plane pažymėta (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienos – medis su karkasu, tūris – 37 kub. m., užstatymo plotas – 21 kv. m. Iš pareiškėjų į bylą pateiktos 2022 m. lapkričio 11 d. kadastrinių duomenų bylos nustatyta, kad statinio išorės apdaila – medžio drožlių plokštės, stogo danga – beasbestis cementas, užstatytas plotas 18 kv. m., tūris – 53 kub. m. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad nurodytas statinio – malkinės parametrų ir medžiagiškumo neatitikimas yra nesusijęs laikančiųjų konstrukcijų pakeitimu – rekonstrukcija, o būtent su tuo, jog nugriauto statinio vietoje buvo pastatytas naujas statinys. Todėl priešingai, nei teigia apeliantai, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantai nuo 2019 iki 2022 metų atliko malkinės rekonstravimo darbus kaip tai įvirtinta įstatyme, ir suponuoja išvadą, jog jie pastatė naują statinį.
37. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, todėl jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas įstatymo nuostatas reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus pažymi, kad statinio pastatymas yra daikto sukūrimas ir jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą, bet ne įgyjamosios senaties būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006 taip pat yra išaiškinęs, kad asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto.
38. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų pradėto valdyti nesudėtingo statinio, statyto 1980 m., neišliko, o buvo pastatytas naujas statinys – statybos būdu, nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, sukurtas naujas nekilnojamasis daiktas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką. Šiuo atveju, būtent deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytą statinį ir nuosavybės teises į jį. Kadangi malkinė baigta statyti 2022 metais, todėl pareiškėjai šio daikto nėra valdę daugiau kaip dešimt metų, t. y. neegzistuoja viena iš įgyjamosios senaties sąlygų.
39. Pripažinti faktą, kad daiktas nuosavybės teise įgytas įgyjamosios senaties būdu galima tik tuo atveju, jeigu yra šios nutarties 26 punkte nurodytų sąlygų visumai. Pareiškėjams neįrodžius, kad jie malkinę yra valdę daugiau kaip dešimt metų (vienos iš sąlygų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
40. (duomenys neskelbtini) straipsnio dalis numato, kad teismo posėdžių vietą, datą ir laiką skiria teismas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti ir ne teismo patalpose, kai nė viena iš proceso šalių neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama kitoje vietoje, arba kai kitoje vietoje byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą. Įvertinus bylos medžiagą, išsamius byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, byloje dalyvaujantys asmenys teismui pateikė pakankamai įrodymų dėl ginčo objekto – malkinės, todėl priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo rengti išvažiuojamąjį teismo posėdį, siekiant apžiūrėti ginčo objektą.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi suinteresuotas asmuo J. A. S., kuris 2023 m. rugsėjo 11 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi byloje pakeistas jo teisių perėmėju M. S., 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą patyrė iki minėtos nutarties dėl procesinių teisių perėmimo priėmimo, šios išlaidos iš apeliantų (po 242 Eur) priteisiamos J. A. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.