- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-31
- Bylos Nr.
- e2YT-236-446/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01137-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- S. G., I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A. S., M. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Ineta Kačenauskienė, Evaldas Onaitis
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.15.2Bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G. ir S. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, J. A. S., M. S. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai I. G. ir S. G. prašo nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu jie yra įgiję nuosavybės teisę į pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1m, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo J. A. S. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 18/36 dalys žemės sklypo, tokia pat dalis priklauso ir suinteresuotam asmeniui J. A. S.. Ant žemės sklypo pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, suinteresuotam asmeniui J. A. S. - butas Nr. 2. Pareiškėjai 1992 m. vasario 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 įsigijo butą, garažą, tvartą, ½ dalį daržinės, ½ dalį malkinės (žymėjimas plane 6I1m), ½ kitų statinių (šulinio) (žymėjimas plane k1). Viešajame registre neįregistruota pareiškėjų nuosavybės teisė į pastatą – malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1m. Nuosavybės teisė į šį priklausinį neįregistruota jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pareiškėjui G. S. 1988 m. gruodžio 1 d. išduotoje „Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje“ malkinė 8I1m įrašyta kaip pareiškėjo nuosavybė. Sudarydamas sutartį su tuometiniu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas paprasčiausiai neatkreipė dėmesio, kad malkinė, plane pažymėta indeksu 8I1m, neįtraukta pirkimo-pardavimo sutartį. Malkinę pasistatė patys pareiškėjai 1980 m. tuometiniam kolūkiečiui S. G. skirtame 0,25 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 54-18154 pareiškėjui S. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha žemės sklypą (namų valdą), kurioje pareiškėjai jau buvo pasistatę pastatą – malkinę, plane pažymėtą 8I1m. Pareiškėjai nuo 1980 metų malkine naudojosi, ją prižiūrėjo, remontavo ir nė minties nekilo, jog nuosavybės teisė į malkinę viešajame registre neįregistruota. Susidaro tokia situacija, kai malkinė, kaip gyvenamojo namo priklausinys, viešajame registre įregistruota atskiru unikaliu numeriu, o nuosavybės teisės į ją neįregistruotos. Nors malkinė nėra vertingas priklausinys, tačiau šiuo atveju pareiškėjai negali įregistruoti nuosavybės teisės į ją, negali ir išregistruoti šio priklausinio iš viešojo registro.
Pareiškėjas S. G. paaiškino, kad jam dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo suteikta sovietiniais laikais kolūkio, iš kurio jis 1992 metais butą ir dalį pastatų nusipirko. Ten gyvendamas 1980 metais savo lėšomis pasistatė medinę malkinę. Malkine naudojosi tik jis ir jo šeimos nariai. Tame pačiame name kaip ir jo šeima gyvenantys S. jokių pretenzijų į malkinę nereiškė. Jis buvo įsitikinęs, kad malkinė yra jo nuosavybė, nes jam išduotoje techninės apskaitos byloje malkinė, kurios indeksas 8I1/m, buvo įrašyta kaip jo nuosavybė. Kad malkinė nebuvo įtraukta į pirkimo-pardavimo sutartį ir nekilnojamojo turto registre neįregistruota jo vardu, jis nepastebėjo. 1980 m. statyta malkine buvo medinė, be pamatų, laikui bėgant susidėvėjo, sienos sutrūnijo, todėl jis senąją malkinę 2017-2018 metais nugriovė. Panaudodamas turimas ir naujai įsigytas medžiagas 2019 metais toje pačioje vietoje, kur stovėjo 1980 metais pastatyta malkinė, pastatė tokio pat dydžio, tokios pat konstrukcijos, be pamatų, naują malkinę. Jis nuo 1980 metų malkinę valdė, naudojosi ja, pardėjus griūti, remontavo, malkinė yra jo šeimos turtas ir nuosavybė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. A. S. pareiškimą prašo atmesti, kadangi senąją malkinę, statytą 1980 metais, S. G. nugriovė, ilgą laiką toje vietoje jokio statinio nebuvo, malkinės vietoje augo žolė. Senosios malkinės vietoje S. G. apie 2020 metus pasistatė visiškai naują malkinę. Pareiškėjai malkinę pasistatė neteisėtai, nes ji pastatyta ant žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso jam ir pareiškėjams, negavus jo, kaip bendrasavininko sutikimo. S. G. pastatyta malkinė turi bendrą sieną su daržine, kurios dalis taip pat jam priklauso, todėl ir šiuo atveju jo leidimą pareiškėjai statydami malkinę turėjo gauti. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotas asmuo M. S. prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjai neįrodė ir nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kad jie malkinę, kurios statybos metai 1980 m., būtų statę ir yra šios malkinės statytojai, kad ją realiai būtų valdę visą 10 metų laikotarpį ir nepertraukiamai. 1980 m. statybos malkinė buvo nugriauta, nuo 2012 metų iki 2019 metų, gal ir daugiau metų, malkinės nebuvo. Kad malkinės nebuvo - patvirtina matininko G. L. 2019-04-01 rengtas žemės sklypo planas, kuriame yra užfiksuoti esami statiniai, tarp kurių šios malkinės nėra. G. L. žemės sklypo planą rengė kruopščiai, užfiksavo net cementu išpiltą plotą, prie ūkinio pastato pristatytą priestatą, medinį ūkinį pastatą, tačiau malkinės žemės sklypo plane nėra pažymėtos. Akivaizdu, kad tuo metu malkinės paprasčiausiai nebuvo, todėl ji ir nepažymėta matininko G. L. 2019-04-01 rengtame žemės sklypo plane. Kad minėtos malkinės nebuvo nuo 2012 iki 2019 metų aiškiai matyti iš svetainių maps.lt ir google.maps nuotraukų, kurias jis pateikė į bylą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškėjų nuosavybės teisės į pareiškime nurodyto daikto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė pareiškėjų S. G. ir I. G. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai 1992 m. vasario 3 d. notariškai patvirtinta sutartimi iš (duomenys neskelbtini) įsigijo butą Nr. 1, ½ dalį malkinės, garažą, ūkinį, ½ dalį daržinės, 10 kv. metrų bendro naudojimo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruota S. G. nuosavybės teisė į butą ir pagalbinio ūkio pastatus – garažą (2G1p), tvartą (4I1p), ½ dalį daržinės (5I1m), ½ dalį malkinės (6I1m), esančių (duomenys neskelbtini). Kita dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. A. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas daiktas – pagalbinio ūkio pastatas - malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1m, statybos pabaigos metai 1980 m. (medžio sienos su karkasu, 37 kub. m. tūrio, užstatytas plotas 21 kv. m), tačiau daiktinės teisės į šį daiktą nei vienam iš kitų pastatų ar žemės sklypo bendrasavininkių neįregistruotos.
Pareiškėjai prašo nustatyti faktą, kad nuosavybės teisę į malkinę jie įgijo įgyjamosios senaties būdu. Pareiškėjo S. G. teigimu, malkinę jis pasistatė sovietmečiu, būdamas kolūkinio kiemo nariu, šį pastatą sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo jo šeima nuo 1980 metų, t. y. daugiau kaip dešimt metų, apie 2020 metus jis malkinę suremontavo, nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad šis pastatas būtų įregistruotas kaip kieno nors nuosavybė, per visą valdymo laikotarpį niekas kitas neįgyvendino savo teisių į šį pastatą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011, kt.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016).
Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).
Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu - teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.
Pareiškėjų teigimu, malkinė, į kurią jie prašo nustatyti nuosavybės įgijimo faktą, yra sukurta statybos būdu. Kadangi daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus šiam daiktui pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus.
Remontas yra statyba, jeigu tai veikla, kuria siekiama pastatyti naują, rekonstruoti ar remontuoti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas). Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies ar visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl jo naudojimo, ar jas pagerinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Statinio rekonstrukcijos metu siekiama iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti naują kokybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Ji gali būti padaroma tokiais būdais kaip kad pristatant ne didesnį kaip 10 proc. esamo statinio ploto priestatą, iš esmės keičiant statinio fasado išvaizdą, iš esmės keičiant statinio patalpų planą pertvarkant laikančias konstrukcijas, apšiltinant statinio išorines atitvaras (sienas, stogą) ir kt.
Pareiškėjas S. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 1980 metais statytą malkinę jis nugriovė. Taigi, malkinės, statytos 1980 metais neliko. Kad malkinės nebuvo kelerius metus tvirtino suinteresuotieji asmenys J. A. S. ir M. S.. Sugretinus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, parengtą 2022 m. lapkričio 11 d. matininkės A. K., ir suinteresuoto asmens M. S. pateiktas nuotraukas iš internetinių svetainių maps.lt ir google.maps, matyti, kad kadastrinių matavimo bylos statinių išdėstymo plane indeksu 8I1m pažymėto pastato, turinčio bendrą sieną su daržine (5I1m) ir malkine (6I1m), adresu (duomenys neskelbtini), 2012 - 2019 metais nebuvo. Matininko G. L. 2019 m. balandžio 1 d. sudarytame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane taip pat nėra pastato-malkinės, turinčios bendrą sieną su daržine ir kita malkine, kaip nurodyta 2022 m. lapkričio 11 d. kadastrinių matavimų byloje. Ta aplinkybė, kad malkinė nebuvo išregistruota iš nekilnojamojo turto registro, nepaneigia fakto, kad 1980 metų malkinė buvo nugriauta, nes išregistruoti statinį iš nekilnojamojo turto registro nei vienas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų negalėjo, kadangi jie nebuvo nekilnojamojo daikto (malkinės) savininkai.
Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, suformuotoje matininkės A. K., nurodyta, kad pagalbinio ūkio pastatas – malkinė, plane pažymėta 8I1m (teismo posėdžio metu matininkė A. K. patvirtino, kad kadastrinių matavimų byloje malkinės žymėjimą nurodė klaidingai 8I1ž, turi būti 8I1m), pastatyta 1980 metais, pastato rekonstravimo pradžia 2019 m., rekonstravimo pabaiga 2022 metai. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta matininkė A. K. parodė, kad pastato rekonstrukcijos pradžią ir pabaigą ji užfiksavo remdamasi statytojo S. G. paaiškinimais, pagrindiniai malkinės parametrai (ilgis, plotis, užstatytas plotas) atitiko nekilnojamojo turto registre šio statinio įregistruotus duomenis, parametrus, nustatytus 1992 m. kadastriniais matavimais, jai abejonių nekilo, kad buvo atlikta 1980 metais statyto statinio (malkinės) rekonstrukcija. Nors liudytoja A. K. ir tvirtino, kad malkinės, kurios kadastrinius matavimus ji vykdė, matomi statybai panaudoti seni rąstai, balkiai, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai būtų 1980 m. statytos malkinės liekanos, negalėjo.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nagrinėdama suinteresuoto asmens J. A. S. skundą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), nurodė, kad statytojui (pareiškėjui S. G.) išduotoje 1988 m. gruodžio 1 d. apskaitos byloje ir statytojo pateiktoje 2022 m. lapkričio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenų byloje esantys malkinės matmenys sutampa su patikrinimo metu nustatytais malkinės matmenimis (pločiu 4,20 m ir ilgiu 4,90 m). Pagal statybos patikrinimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR.1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus 1-ojo skirsnio 2 lentelės 2 punktą pagal savo parametrus priskirtina I-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tokiai statybai nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas nėra privalomi. Patikrinus IS „Infostatyba“ duomenų bazėje esančią informaciją, nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 17 d. statytojo yra surašyta ir registruota deklaracija apie malkinės užbaigimą, t. y. malkinės statybos procesas užbaigtas, požymių, dėl ko galėtų būti konstatuojama malkinės savavališka statyba, nenustatyta.
Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai valdė 1980 m. statytą malkinę, tačiau apie 2012 metus (svetainės google.maps 2012 metų vaizduose malkinės nesimato) malkinę dėl nusidėvėjimo nugriovė, 2019-2022 metais toje pačioje vietoje, kur buvo 1980 metais statyta malkinė, tokių pat parametrų kaip 1980 m., pastatė naują malkinę. Kadangi pareiškėjų pradėto valdyti nesudėtingo statinio, statyto 1980 m., neišliko, o buvo pastatytas naujas statinys – statybos būdu, nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, sukurtas naujas nekilnojamasis daiktas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnis, 4.12 straipsnis, Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5.7 straipsnis ir kiti teisės aktai). Kadangi pareiškėjų pastatyta malkinė priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai, todėl jie nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi pateikti statytojo surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą, įregistruotą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (tokia deklaracija ir buvo pateikta 2022 m. lapkričio 17 d.). Deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytą statinį ir nuosavybės teises į jį (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis). Kadangi malkinė baigta statyti 2022 metais, todėl pareiškėjai šio daikto nėra išvaldę daugiau kaip dešimt metų, t. y. neegzistuoja viena iš įgyjamosios senaties sąlygų.
Nenustačius visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu atmestinas.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Pareiškėjai nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl jiems tenka pareiga atlyginti šioje byloje susidariusias išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 31,20 Eur, iš kiekvieno pareiškėjo priteisiant po 15,60 Eur.
Suinteresuotas asmuo J. A. S. prašė priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jo atstovas advokatas Evaldas Onaitis pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjų 363 Eur už susipažinimą su bylos dokumentais, atsiliepimo parengimą ir 363 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje, teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad suinteresuotas asmuo J. A. S. už jo atstovavimą teisme, procesinių dokumentų surašymą advokatui Evaldui Onaičiui sumokėjo 726 Eur. Advokatas Evaldas Onaitis dalyvavo teismo posėdžiuose, parengė atsiliepimą į pareiškimą, atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl pareiškimą atmetus, esant skirtingam pareiškėjų ir suinteresuoto asmens suinteresuotumui bylos baigtimi, advokato atstovavimo išlaidos lygiomis dalimis iš kiekvieno pareiškėjo priteistinos suinteresuotam asmeniui J. A. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų I. G. ir S. G. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš I. G. 15,60 Eur (penkiolikos eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.
Priteisti iš S. G. 15,60 Eur (penkiolikos eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.
Priteisti iš I. G. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) atstovavimo išlaidų J. A. S.
Priteisti iš S. G. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) atstovavimo išlaidų J. A. S.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.