Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui Gintarui Karpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje ieškovė I. D. sumažino reikalavimo sumą iki 200 Eur ir paaiškino, kad nutraukiant santuoką su atsakovu buvo susitarta dėl 200 litų išlaikymo dydžio, atsakovas mokėjo po 60 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Dabar yra mergaitei 15 metų, jos poreikiai yra padidėję. Neseniai dabartinė jos šeima įsigijo naują būstą, mergaitės kambariui pirko naujus baldus (lovą, čiužinį), jai reikalingas naujas kompiuteris, nes pamokos vyksta nuotoliniu būdu, mokosi pirmoje gimnazijos klasėje, reikėjo įsigyti uniformą, nuomoti spintelę mokykloje, šiuo metu lyginant su 2012 m. didesni poreikiai drabužiams, reikia ir kosmetikos šiek tiek, laisvalaikiui. Gyvena užmiestyje, todėl reikia lėšų autobuso bilietams, telefono papildymui apie 5-6 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad jos pajamos per mėnesį 530 Eur. Kelis mėnesius gavo 430 Eur, nes buvo prastovose. Augina vieną dukrą, ją išlaikyti padeda dabartinis sutuoktinis, kuris dirba pagal patentą. Atsakovas su dukra nebendrauja, kitų vaikų neturi. Atsakovo liga nustatyta 2012 m., tačiau jis negeria vaistų. Buvo laikotarpiai, kai atsakovas dirbo, gavo pajamų, tačiau papildomai prie mergaitės išlaikymo neprisidėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. rašytine bylos medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra nepilnametės S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-16660-769/2011 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės S. J. gyvenamoji vieta nustatyta su mama (ieškove), A. J. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai S. J. išlaikymą po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (b. l. 9-10).

7. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

8. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

9. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Teismas pažymėjo, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

11. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių dukra S. J., kuriai dabar yra 15 metų, mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos pirmoje (9 kl.), dieniniame skyriuje pagal pagrindinio ugdymo programą. Jos poreikiai po priimto teismo sprendimo yra padidėję –tiek mokymosi reikmėms, tiek kitiems vaiko poreikiams, atsižvelgiant į vaiko amžių. Be to ieškovė nurodė, kad neseniai šeima įsigijo naują būstą, mergaitės kambariui pirko naujus baldus (lovą, čiužinį), jai reikalingas naujas kompiuteris.

12. Nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė I. D. dirba (duomenys neskelbtini) mokytojo padėjėja (b. l. 18). Iš pažymų apie I. D. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 12-13, 63-64) nustatyta, kad atsakovė gauna 530 Eur darbo užmokesčio, kelis mėnesius esant prastovose darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 430 Eur.

13. Nustatyta, kad ieškovė yra susituokusi su T. D. (b. l. 14), kitų nepilnamečių vaikų neturi, sutuoktinis dirba pagal patentą. Iš nekilnojamo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovei ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 81,90 kv.m. (b. l. 68-70).

14. Nutraukiant santuoką bendru sutikimu šalys nurodė, kad dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto, taip pat kitokio turto neturėjo. Taigi, ieškovė, nors su ja teismas nustatė dukros gyvenamąją vietą, nebuvo geresnėje materialinėje padėtyje, negu A. J., tačiau pagal byloje esančius įrodymus, ieškovės materialinė padėtis, lyginant ją su atsakovo padėtimi, yra pagerėjusi. Nors išlaikymo įsiskolinimo atsakovas neturi, tačiau iš teismo gautų ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad atsakovas negauna jokių pajamų, nėra duomenų, kad būtų įgijęs nekilnojamojo turto. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – C. X. P., kurio pirmos registracijos data 2005 m. rugsėjo 29 d., Lietuvoje registruotas 2018 m. balandžio 3 d. automobilio dalyvavimas viešame eisme leidžiamas (b. l. 37-38), dėl to yra pagrindo spręsti, jog transporto priemone naudojamasi.

15. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 18 d. pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių nustatyta, kad atsakovas A. J. įvairiais laikotarpiais nuo 1996 m. registruotas Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą – nuo 2020 m. gegužės 13 d. (b. l. 28-29).

16. Iš atsakovo atstovės paaiškinimų, pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad atsakovas serga cukriniu diabetu. Nors atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas negali dirbti fizinio darbo, pažymėtina, kad pažyma apie tai buvo išduota 2018 m. gegužės 7 d. (b. l. 31) pažymint, jog dirbti atsakovas negali pažymos išdavimo metu, jam diagnozuotas cukrinis diabetas, dekompensuotas PAHII, nutukimas III. Duomenų, kad atsakovas negali dirbti šiuo metu byloje nėra.

17. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

18. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas yra baigęs statybininkų mokyklą, yra įgijęs apdailininko specialybę, praeityje dirbo „(duomenys neskelbtini)“, klojo šaligatvius. Atsakovas kitų vaikų neturi.

19. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė pateikė papildomus duomenis apie atsakovo sveikatos būklę. Iš pateikto medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad atsakovui nustatytas 2 tipo cukrinis diabetas blogai kontroliuojamas, 2021 m. vasario 18 d. nustatytos susijusios diagnozės: 2 tipo cukrinis diabetas su preproliferacine retinopatija, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, specialus patikrinimas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, kitos patikslintos profilaktinės priemonės, gryna hipercholesterolemija, nutukimas dėl kalorijų pertekliaus, 2 tipo cukrinis diabetas su bazine retinopatija, miopija (trumparegystė), foninė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai. Pažymoje nurodyta, kad dėl minėtų susirgimų atsakovas bus siunčiamas į NDNT (b. l. 73-76), kas pagrindžia atsakovo atstovės teiginius, dėl atsakovo siuntimo darbingumo lygio nustatymui, tačiau bylos nagrinėjimo metu tokių duomenų nėra.

20. Pažymėtina, kad pateikti įrodymai patvirtina atsakovo sveikatos sutrikimus, tačiau iš tų pačių medicininių dokumentų nustatyta, kad atsakovas gydytas nuo 2015 m. iki 2017 m., tačiau gydymą pats nutraukė (b.l. 75). Pagal duomenis iš Užimtumo tarnybos pažymos nustatyta, kad nors atsakovui nurodytu laikotarpiu buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, tačiau jis dirbo.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, spręsdamas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio teismas privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

22. Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, ieškovei įgijus nekilnojamojo turto jos turtinė padėtis, lyginant su atsakovo, pagerėjo, tačiau neabejotinai išaugo nepilnametės šalių dukros poreikiai, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Teisėjų kolegija nurodė, kad panašus aiškinimas atsispindi ir kitoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

24. Teismas vertina ir tai, kad šalių nepilnametei dukrai gyvenant pas ieškovę, vaiko mamai (ieškovei) tenka didesnė išlaikymo našta. Tačiau nepaneigiant atsakovo pareigos išlaikyti dukrą, pažymėtina, jog dabartinė ieškovės turtinė padėtis leidžia jai daugiau prisidėti prie dukrai reikalingo išlaikymo teikimo.

25. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, įvertinus medicininius duomenis apie atsakovo sveikatos būklę, tačiau nepaneigiant atsakovo pareigos teikti dukrai išlaikymą, atitinkantį jos išaugusius poreikius ir užtikrinantį visapusišką vaiko asmenybės vystymąsi ir lavinimą, atsakovui neįrodžius, kad jis negali gauti pajamų dirbdamas jo sveikatos būklę atitinkančio darbo, taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių institucijos teismui duotą išvadą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, konstatuotina, kad iš atsakovo priteistina nepilnametei dukrai S. J. išlaikymo dydžio suma - 175 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

27. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 40 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1467 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo pakeitimo), todėl šiuo metu išmokos dydis sudaro 70 Eur (40 x 1,75).

28. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiam vaikui kas mėnesį turi būti mokama 70 Eur išmoka, kuri vadovaujantis teismų praktika, yra skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, teismo vertinimu, ši suma padengia dalį vaiko poreikių, todėl atsakovo teiktinas 175 Eur išlaikymo dydis mažintinas 35 eurais (70/2), t.y. iki 140 Eur. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

29. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 4 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 28,80 Eur žyminis mokestis (140 Eur - 60 Eur = 80 Eur; (80 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies, laikytina, kad tenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų, todėl mokėtinas 20,16 Eur žyminis mokestis. Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (b. l. 22-24), todėl žyminis mokesti iš atsakovo nepriteistinas.

31. Ieškovė byloje patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 48, 65, 66, 71). Atsakovui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal 2021 m. kovo 19 d. pažymą yra 261 Eur (b. l. 79-82). Įvertinus, kad tenkinta apie 70 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 140 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu nepilnametei S. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 4 d., dukters S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai materialinį išlaikymą po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. D..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei I. D. iš atsakovo A. J. 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą Nr. N2-16660-769/2011 grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.