Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruedus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2295-937/2025 pagal ieškovės užsienio bendrovės SIA „BLARCO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ruedus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Teismas nurodė, kad perskolinimo sutartyje šalys susitarė dėl 12 ir 6 procentų palūkanų, skaičiuojamų iki 2023 m. gruodžio 22 d. Pažymėjo, kad šalys nesusitarė dėl konkrečių palūkanų skaičiavimo po šio termino. Teismas nusprendė, kad nuo 2023 m. gruodžio 22 d. skaičiuojamos palūkanos yra kompensuojamosios ir gali būti skaičiuojamos tik nuo pagrindinės skolos sumos, t. y. paskolos sumos ir mokėjimo palūkanų. Palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. sausio 12 d. ieškovė skaičiuoja nuo 50 000 Eur, palūkanos sudaro 164,13 Eur ir toks skaičiavimas, teismo nuomone, yra tinkamas. Teismas nustatė, kad ieškovė gauta suma iš pradžių padengė 3 000 Eur palūkanas ir 164,13 Eur įstatymų numatytas palūkanas ir tik tada paskolos sumos dalį. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl įmokų sudengimo eiliškumo ar kad atsakovė būtų siūliusi kitaip sudengti mokėjimus, o ieškovė su tuo būtų sutikusi. Dėl nurodytos priežasties ieškovės pateiktas skaičiavimas ir gautos sumos paskirstymas yra teisingas (CK 6.54 straipsnis).

14. Teismas konstatavo, kad atsakovės skola 2024 m. sausio 12 d. sudarė 43 164,13 Eur. Būtent nuo šios sumos ieškovė skaičiuoja palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. kovo 7 d. ir jos sudaro 389,18 Eur. Atsakovei 2024 m. kovo 7 d. sumokėjus 5 000 Eur, ieškovė pagrįstai iš pradžių sudengė 389,18 Eur palūkanų sumą ir tada paskolos sumos dalį, nurodydama, kad skolos suma yra 38 553,31 Eur (paskolos sumos likutis). Nuo šios sumos ieškovė skaičiuoja palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d. ir palūkanos sudaro 1 586,37 Eur. Teismo nuomone, ieškovė teisingai apskaičiavo įstatymų numatytas palūkanas ir tinkamai pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas atliko gautų sumų įskaitymą. Atsakovė nepateikė jokio skolos apskaičiavimo, kad būtų galima spręsti apie ieškovės pateiktų skaičiavimų ydingumą.

15. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 40 139,68 Eur skolą, kurią sudaro 38 553,31 Eur negrąžintos paskolos suma ir 1 586,37 Eur įstatymų numatytų palūkanų už termino grąžinti skolą praleidimą, yra pagrįstas. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Teismas nusprendė, jog atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra nesuderinamas su ieškovės interesais. Teismo vertinimu, prašymo tenkinimas pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per prašomą išdėstymo laikotarpį, atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimybę skolą mokėti dalimis, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką. Ieškovės teisės, ilgą laiką nevykdant jai palankaus teismo sprendimo, būtų pažeidžiamos, juo labiau, jog ieškovė su tokiu atsakovės prašymu nesutiko. Todėl teismas atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ruedus“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų (1 586,37 Eur) kompensuojamąsias palūkanas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų (1 586,37 Eur) atmesti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir išdėstyti iš atsakovės ieškovei priteistą sumą vienų metų laikotarpiui. Atsakovė yra sumokėjusi 827 Eur žyminį mokestį, todėl prašo skirtumą nuo sumokėtos ir mokėtinos sumų, tai yra 691 Eur, grąžinti atsakovei. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

17.1. Nurodo, kad ieškovas, vadovaudamasis ta pačia CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, skaičiuoja ir prašo priteisti 6 procentų palūkanas antrą kartą – šį kartą jas įvardydamas kaip procesines, nors jos jau buvo įtrauktos į anksčiau apskaičiuotą sumą kaip kompensuojamosios. Taigi ieškovas iš esmės prašo taikyti tiek kompensuojamąsias, tiek procesines palūkanas, remdamasis ta pačia teisės norma, o toks dvigubas įstatyme numatytų kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas yra negalimas.

17.2. Prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis. Atsakovė sąžiningai pirmosios instancijos teismui nurodė, kad su skola sutinka, jos neginčija. Per pastaruosius du mėnesius skolininkė (atsakovė) jau yra likvidavusi didžiąją dalį savo skolų kitiems kreditoriams, su jais yra sudarytos taikos sutartys, vykdomieji dokumentai iš antstolio V. Z. jau atsiimti, vykdomosios bylos yra nutrauktos. Atsakovė vykdo savo įsipareigojimus, siekia veiklos tęstinumo ir visi šie paaiškinimai teismui buvo pateikti (taip pat atsakovės finansiniai dokumentai). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė gali vengti skolos mokėjimo dalimis. Toks subjektyvus svarstymas nėra pagrįstas – atsakovei neįvykdžius nors vieno mokėjimo pagal teismo sprendimą, ieškovė turės (galės) gauti vykdomąjį dokumentą ir jį pateikti išieškojimui. Tai, kad priteista suma bus išdėstyta, neapriboja ieškovės teisių jokia apimtimi. Teigia, kad būtina įvertinti atsakovės veiksmus kitų kreditorių atžvilgiu – ji visus savo susitarimus, pasiektus per pastaruosius mėnesius, sąžiningai vykdo ir skola G. B. praktiškai yra įvykdyta, kreditorius vykdomąjį dokumentą iš antstolio jau yra atsiėmęs. Nėra pagrindo atsakovės prašymą atmesti.

18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė užsienio bendrovė SIA „BLARCO“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

18.1. Ieškovė neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Konkrečiu atveju yra pagrindas atsakovei skaičiuoti palūkanas už praleistą terminą. Jokių pagrindinės skolos ar palūkanų alternatyvių skaičiavimų atsakovė nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Atsakovės pozicija, kai ji apeliaciniu skundu ginčija palūkanų skaičiavimą ir priteisimą po prievolės pasibaigimo už vieną laikotarpį, tačiau neginčija palūkanų skaičiavimo ir priteisimo po prievolės pasibaigimo tuo pačiu pagrindu už kitą laikotarpį, yra prieštaringa ir atskleidžia tikrąjį apeliacinio skundo pateikimo motyvą – atidėti teismo sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą inicijuojant apeliacijos procesą. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl 1 586,37 Eur priteisimo, nors neginčija nei pagrindinės skolos (38 553,31 Eur) priteisimo, nei 6 procentų procesinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo nuo 2024 m. lapkričio 13 d.

18.2. Atsakovė nėra pateikusi duomenų apie jokius savo kreditorius ir jų reikalavimų sumas, nėra pateikusi sudarytų taikos sutarčių su kreditoriais, nenurodo, kokios konkrečiai vykdomosios bylos yra nutrauktos ir kokios sumos buvo iš atsakovės išieškomos kitų kreditorių nutrauktose vykdomosiose bylose. Tokių duomenų atsakovė nepateikė ir pirmosios instancijos teismui, nors nurodo, kad su kreditoriais atsiskaitinėjo „per pastaruosius du mėnesius“, t. y. ir tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Byloje pateikti duomenys patvirtina tik tai, kad atsakovės lėšų likutis banko sąskaitoje yra 0 ir šiuo metu yra vykdoma daugybė vykdomųjų bylų, dėl kurių atsakovės sąskaitos yra areštuotos, todėl nėra aišku, nei iš kokių lėšų atsakovė galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais, kaip nurodo apeliaciniame skunde, nei kaip ji tą galėtų padaryti nepažeisdama kitų kreditorių interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Ruedus“ ir užsienio bendrovė SIA „BLARCO“ 2023 m. rugsėjo 25 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu SIA „BLARCO“ (skolintoja) suteikė UAB „Ruedus“ (skolininkei) 50 000 Eur paskolą su grąžinimo terminu iki 2023 m. lapkričio 25 d. (Sutarties 1.1. punktas). 2023 m. rugsėjo 27 d. yra laikoma paskolos gavimo data (Sutarties 3.2. punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė atsakovei skolinamus pinigus pervedė (t. 1, b. l. 11).

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2023 m. lapkričio 25 d. sudarė perskolinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – perskolinimo sutartis), kuria ieškovė atsakovei iki 2023 m. gruodžio 22 d. suteikė 50 000 Eur paskolą (Sutarties 1.1. punktas). Paskolos gavimo data nurodyta 2023 m. lapkričio 25 d. (Sutarties 3.2. punktas).

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2023 m. spalio 30 d. ieškovei sumokėjo 6 000 Eur; 2023 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 6 000 Eur; 2024 m. sausio 12d. 10 000 Eur; 2024 m. kovo 7 d. – 5 000 Eur, iš viso 27 000 Eur (t. 1, b. l. 13). 2024 m. spalio 3 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl nesumokėto paskolos likučio 44 607,48 Eur (t. 1, b. l. 18). Iš byloje esančio atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2024 m. gruodžio 31 d. iš viso rezervuota lėšų 12682573,39 Eur (taikomas PLAIS apribojimas) (t. 1. b. l. 119).

Dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų

24. Apeliantė apeliaciniame skunde dėsto poziciją, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato procesines palūkanas, ne netesybas ar mokestines palūkanas. Ieškovė du kartus skaičiuoja ir prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, o dvigubų kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas nėra galimas.

26. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 6 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas, kurias turi teisę reikalauti nuo paskolos sumos ir mokėjimo palūkanų. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 40 139,68 Eur skolą, kurią sudaro 38 553,31 Eur negrąžintos paskolos suma ir 1 586,37 Eur įstatymų numatytų palūkanų už termino grąžinti skolą praleidimą, yra pagrįstas. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. Taigi apeliantės argumentas, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalis reglamentuoja procesines, o ne kompensuojamąsias palūkanas, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tiek CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, taikydamas 6 procentų kompensuojamąsias palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, tiek CK 6.37 straipsnio 2 dalimi – skaičiuodamas procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl apeliantės teiginiai dėl ieškovės netinkamo palūkanų pobūdžio kvalifikavimo neturi teisinės reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai atskyrė ir taikė tiek kompensuojamąsias, tiek procesines palūkanas, priteisdamas ieškovei tik tiek, kiek jai teisėtai priklauso.

29. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio Kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal perskolinimo sutartį atsakovė ieškovei paskolą (50 000 Eur paskolą + 15 000 Eur palūkanų) įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. gruodžio 22 d. Nustatyta, jog prievolė iki perskolinimo sutartyje nustatyto termino buvo įvykdyta tik iš dalies. Atsakovė neginčija, kad prievolės pagal perskolinimo sutartį iki nustatyto termino visiškai neįvykdė.

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo 73,97 Eur (9/365 x 0,06 x 50 000) dydžio palūkanas, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 12 d. apskaičiavo 90,16 Eur (11/366 x 0,06 x 50 000) dydžio palūkanas, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. kovo 7 d. apskaičiavo 389,18 Eur (55/366 x 0,06 x 43 164,13) palūkanas. Bendra ieškovės atsakovei apskaičiuotų palūkanų suma iki 2023 m. kovo 7 d. sudarė 553,31 Eur (73,97 Eur + 90,16 Eur + 389,18 Eur). Laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d. ieškovė apskaičiavo 1 586,37 Eur palūkanų (251 d./366 x 0,06 x 38 553,31 Eur). Ieškovė reikalavimą priteisti palūkanas grindė tuo, kad atsakovė laiku neįvykdė sutartyje numatytos prievolės, nurodė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės paskolos sumos.

33. Ieškovė už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. sausio 12 d. apskaičiavo 164,13 Eur palūkanų, jas skaičiuodama nuo 50 000 Eur sumos. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d. atsakovės skolą sudarė 50 000 Eur paskola, 3 000 Eur palūkanų, 164,13 Eur įstatymų numatytos palūkanos. 2024 m. sausio 12 d. atsakovei sumokėjus 10 000 Eur, ieškovė įskaitė skolą, todėl likusi skola sudarė 43 164,13 Eur. Kaip matyti iš skaičiavimo, ieškovė gauta suma iš pradžių padengė 3 000 Eur palūkanas ir 164,13 Eur įstatymų numatytas palūkanas ir tik tada paskolos sumos dalį.

35. Pagal CK 6.54 straipsnio 2–4 dalis, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

36. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnį, yra nurodęs, jog, sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.54 straipsnio nuostatų taikymo konstatuota, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktas). Sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 34 punktas).

38. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės skola 2024 m. sausio 12 d. sudarė 43 164,13 Eur. Nuo šios sumos ieškovė pagrįstai skaičiavo 389,18 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. kovo 7 d. Atsakovei 2024 m. kovo 7 d. sumokėjus 5 000 Eur, ieškovė iš pradžių padengė 389,18 Eur palūkanas, o likusi suma buvo įskaityta pagrindinei paskolos sumai dengti – 38 553,31 Eur. Nuo šio likučio ieškovė toliau skaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d., kurios sudaro 1 586,37 Eur, ir kurios taip pat įtrauktos į bendrą ieškovei priteistą skolą.

40. Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskyrė kompensuojamąsias ir procesines palūkanas, jas pagrįstai taikė skirtingais laikotarpiais ir ieškovei priteisė 40 139,68 Eur skolą, kurią sudaro 38 553,31 Eur negrąžinta paskolos suma ir 1 586,37 Eur kompensuojamosios palūkanos už termino grąžinti skolą praleidimą, taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

41. Atsakovė prašė išdėstyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą vienų metų laikotarpiui, mokant teismo priteistą skolos sumą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 30 d. Ieškovė su tokiu atsakovės prašymu nesutiko.

42. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nesant objektyvių duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per prašomą išdėstymo laikotarpį, atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimybę skolą mokėti dalimis, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką.

43. Iš atsakovės pateikto akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 31 d. iš viso rezervuota lėšų 12682573,39 Eur (taikomas PLAIS apribojimas) (t. 1. b. l. 119).

44. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės skolos neginčija. Per pastaruosius du mėnesius likvidavo didžiąją dalį skolų kitiems kreditoriams, su jais sudarytos taikos sutartys, vykdomieji dokumentai iš antstolio V. Z. atsiimti, vykdomosios bylos nutrauktos. Atsakovė vykdo įsipareigojimus. Atmetus prašymą išdėstyti mokėjimą, skola taps dar didesne našta, nes, neįvykdžius visos prievolės, prasidės vykdymo procesas ir bus skaičiuojamos vykdymo išlaidos. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė gali vengti mokėjimo, nepagrįsta – neįvykdžius bent vieno mokėjimo, ieškovė gali gauti vykdomąjį dokumentą. Skolos išdėstymas ieškovės teisių neapriboja.

45. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, jog atsakovė turi ne vieną išnagrinėtą bylą dėl skolos priteisimo. Iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/rudenta_m_rubachinos_imone/skolos-sodrai/) nustatyta, kad atsakovė turi 288,78 Eur dydžio skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

46. Iš atsakovės pateikto 2024 m. birželio 30 d. balanso duomenų matyti, kad bendras turtas sudaro 2 621 565 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – tik 47 Eur, o trumpalaikis – 2 621 518 Eur. Pinigų likutis – 143 Eur, atsargos sudaro 1 717 201 Eur, iš jų 1 431 594 Eur – sumokėti avansai. Įsipareigojimai iš viso sudaro 7 690 038 Eur, iš jų 7 382 482 Eur – skolos tiekėjams. Nuosavas kapitalas – neigiamas: (5 068 473 Eur), ataskaitinių metų nuostolis – 348 999 Eur. Duomenys rodo, kad bendrovės ištekliai riboti, įsipareigojimų suma yra didelė, o piniginių lėšų beveik nėra.

47. Iš atsakovės pateiktos 2024 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2024 m. sausio–birželio mėn. laikotarpiu įmonė gavo 586 767 Eur pardavimo pajamų, tačiau pardavimo savikaina sudarė 882 867 Eur, todėl patirtas 296 100 Eur bendrasis nuostolis. Gauta 15 749 Eur kitų veiklos pajamų, tačiau patirta 7 295 Eur palūkanų sąnaudų. Galutinis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – 348 999 Eur nuostolis. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu, pajamos reikšmingai sumažėjo.

48. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015)

50. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

51. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021). Nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

52. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės tiek, kad būtų užtikrintas tinkamas sprendimo vykdymas dalimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės dėl skolų likvidavimo, taikos sutarčių su kitais kreditoriais ir vykdomųjų dokumentų atsiėmimo (šios nutarties 44 punktas) savaime nepatvirtina, kad atsakovė yra pajėgi laiku ir tinkamai vykdyti teismo sprendimą per jos prašomą išdėstymo laikotarpį.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

55. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtų 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį: 2025 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. kovo 3 d. banko išrašą, patvirtantį, kad sąskaitoje nurodyta suma yra sumokėta. Prašo priteisti patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. III ketvirtis – bruto 2 237,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 909,27 Eur (1,3 × 2 237,90 Eur). Šiuo atveju ieškovės prašomas priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

57. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Ginčijama suma sudaro 1 586,37 Eur, taigi žyminis mokestis yra 36 Eur. Kitame ginče (dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) – 100 Eur, todėl bendra žyminio mokesčio suma – 136 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 827 Eur žyminį mokestį, todėl prašo grąžinti skirtumą nuo sumokėtos ir mokėtinos sumų, tai yra 691 Eur.

58. Pažymėtina, jog ginčas dėl 1 586,37 Eur palūkanų, kaip savarankiškas reikalavimas, pagrįstai apmokestintas 36 Eur žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnį. Prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teikiamas vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, yra procesinis, o ne materialinis reikalavimas, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Taigi apeliantės argumentas, kad už teismo sprendimo išdėstymo prašymą mokėtinas papildomas 100 Eur žyminis mokestis, yra nepagrįstas. Kadangi atsakovė 2025 m. vasario 24 d. yra sumokėjusi 827 Eur žyminį mokestį (2025 m. vasario 24 d. mokėjimo išrašas), o mokėtina suma sudaro tik 36 Eur, susidariusi permoka sudaro 791 Eur, todėl grąžintina atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo ir netenkinto prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruedus“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei užsienio bendrovei SIA „BLARCO“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaidų, kurias ši patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ruedus“ 791 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.