Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-106-467/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-13
Bylos Nr.
e2-106-467/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01348-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-106-467/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01348-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo J. J. netiesioginio ieškinio atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl pripažinimo, kad rangos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ir patirtų nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „TopConsult“, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetui (toliau – ir atsakovė) prašydamas: 1) priteisti rangovei likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ (toliau – ir rangovė) iš atsakovės 196 918,59 Eur; 2) pripažinti, kad atsakovė prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl rangovės kaltės; 3) pripažinti, kad atsakovė deklaruojamus nuostolius patyrė ne dėl rangovės kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo netiesioginį ieškinį atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

3. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatė, kad: 1) įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 yra išspręstas ieškovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Top Consult“ ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl 37 649,43 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 14 579,53 Eur skolos už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal rangos sutarties 8.5.2 papunktį, 1 880,24 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal ginčo statybos rangos sutartį dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų; 2) įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1328-967/2023 buvo išspręstas ieškovo J. J. netiesioginis ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kuriuo buvo prašoma likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ priteisti 165 730,31 Eur ir bylinėjimosi išlaidas, ir reikalavimai dėl baudos, lėšų už nepanaudotas medžiagas, inventoriaus nuomą priteisimo pagal ginčo rangos sutartį buvo atmesti, o kita bylos dalis dėl skolos ir delspinigių nutraukta, konstatuojant, kad šie reikalavimai jau buvo išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022; 3) Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl nuostolių priteisimo ir pripažinimo, kad prieš laiką nutraukus ginčo rangos sutartį užsakovas patyrė nuostolių ne dėl trečiojo asmens kaltės, taip pat, jog užsakovas prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl trečiojo asmens kaltės ir kt. Nurodytu teismo sprendimu ieškinys atmestas.

Šalies argumentai

4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kreditorius J. J. prašo priteisti patirtus nuostolius, kurias kildina iš 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664 (toliau – Rangos sutartis), taip pat prašo pripažinti, kad užsakovas prieš laiką nutraukė rangos sutartį ir patyrė deklaruojamus nuostolius (konkreti nuostolių suma nenurodoma) ne dėl trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės.

5. Teismas, įvertinęs nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų turinį, šioje byloje pateikto netiesioginio ieškinio turinį ir pridedamus įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad šiame ieškinyje pareikšti reikalavimai ir išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį vertinti kaip tapatų, nes šiuo ieškiniu ieškovas likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kreditorius J. J. įmonės naudai siekia tokių pačių materialiųjų teisinių padarinių – priteisti piniginę sumą (nuostolius) dėl Rangos sutarties nutraukimo, kurią atsakovė nutraukė dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės dėl netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, prejudicinę reikšmę turinčiame Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime konstatavus, kad būtent atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas patyrė nuostolius dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ neteisėtų veiksmų, todėl teisėtai nutraukus sutartį, rangovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš užsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus.

6. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad dėl ieškovo netiesioginiame ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo ir galimybių tokio pobūdžio reikalavimus tenkinti jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, kurie byloje dalyvavusiems asmenims turi prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata (galutinio sprendimo) (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl ieškovo pareikšti reikalavimai negali būti materialiojo pobūdžio dalykas naujoje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas J. J. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį ir iš esmės išnagrinėti jo netiesioginį ieškinį. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nevertino visų su netiesioginiu ieškiniu pateiktų priedų, kurie patvirtina keliamų klausimų pagrįstumą. Pažymi, kad nepateikė nė vieno dokumento paneigiančio netiesioginiame ieškinyje ir prieduose pateiktų dokumentų galiojimą ir patvirtinančio jų pagrįstumą, todėl prašo atsakingai išnagrinėti netiesioginio ieškinio prieduose pateiktus dokumentus ir jų pagrindu priimti teisingą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų

8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl pripažinimo, kad Rangos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ir patirtų nuostolių priteisimo, atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)pagrįstumo

9. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog pažeistos jo teisės, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas reiškia tapatų ieškinį jau išnagrinėtose civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1328-967/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 – nes netiesioginiu ieškiniu ieškovas J. J. (likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kreditorius) įmonės naudai siekia tokių pačių materialiųjų teisinių padarinių – priteisti piniginę sumą (nuostolius) dėl Rangos sutarties nutraukimo, kurią atsakovė nutraukė dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės dėl netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-1075/2023 26 punktas).

13. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas kitoje civilinėje byloje negali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių. Pabrėžtina, kad teismui iškėlus bylą pripažįstama, jog asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs pareikštais netiesioginio ieškinio reikalavimais, priimtais teismų procesiniais sprendimais, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovo netiesioginis ieškinys yra tapatus jau išnagrinėtose kitose civilinėse bylose pareikštiems ieškiniams.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei prašydamas: 1) priteisti rangovei likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ iš atsakovės 196 918,59 Eur; 2) pripažinti, kad atsakovė prieš laiką nutraukė Rangos sutartį ne dėl rangovės kaltės; 3) pripažinti, kad atsakovė deklaruojamus nuostolius patyrė ne dėl rangovės kaltės.

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl šalių tapatumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

17. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

18. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialusis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

19. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu buvo atmestas likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos ir delspinigių priteisimo (civilinė byla Nr. e2-987-603/2022). Ieškovė likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“ ieškinio reikalavimus kildino iš Rangos sutarties dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo bei prašė priteisti iš atsakovės 37 649,43 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 14 579,53 Eur skolą už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal rangos sutarties 8.5.2 papunktį, 1 880,24 Eur delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas. Nurodytoje byloje teismas įvertino, kad atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas teisėtai nutraukė Rangos sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovė likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“, prieš sudarydama Rangos sutartį, turėjo numatyti, jog, jeigu ji laiku neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, atsakovė gali nutraukti Rangos sutartį ir sudaryti ją pakeičiančiąją sutartį. Teismas įvertino, kad ieškovė likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“, vykdydama rangos sutartį, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro Rangos sutarties ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas. Teismas nustatė, kad Rangos sutartis buvo nutraukta dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės, nes ji neįvykdė prievolės statybos darbus atlikti per nustatytus terminus, ir tai laikė esminiu sutarties pažeidimu. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus ir sulaikytos skolos sumą, atsakovė neturi pareigos jas mokėti (civilinė byla Nr. e2-987-603/2022).

20. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu išnagrinėjo ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kuriuo ieškovas prašė likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ priteisti 165 730,31 Eur (35 766,96 Eur skolą už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytą 5 proc. nuo atliktų darbų kiekio mokėjimą, 1 899,32 Eur delspinigius, 62 149,52 Eur baudą pagal sutarties 11.5 papunktį, 20 544,86 Eur mokėjimą už nupirktas ir nepanaudotas medžiagas darbams užbaigti, 1 915,08 Eur neapmokėtą inventoriaus nuomą) ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-1328-967/2023). Nurodytoje byloje teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti baudą, lėšas už nepanaudotas medžiagas, inventoriaus nuomą ir nutraukė bylos dalį, kuria ieškovas prašė priteisti skolą ir delspinigius, konstatuodamas, kad šie reikalavimai išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022.

21. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. sprendimu atmetė ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kuriuo ieškovas prašė priteisti nuostolių atlyginimą ir pripažinti, kad užsakovė nutraukė prieš laiką rangos sutartį bei patyrė nuostolių ne dėl rangovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės (civilinė byla Nr. e2-1401-661/2024).

22. Taigi nurodytose civilinėse bylose buvo prašoma, kaip ir nagrinėjamu atveju, priteisti patirtus nuostolius, kurie kildinami iš tos pačios Rangos sutarties, taip pat prašoma pripažinti, kad užsakovas prieš laiką nutraukė Rangos sutartį ir patyrė nuostolius ne dėl trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nauju ieškiniu ieškovas siekia likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ tokių pačių materialiųjų teisinių padarinių – priteisti piniginę sumą (nuostolius) dėl Rangos sutarties nutraukimo, kurią atsakovė nutraukė dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės dėl netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, prejudicinę reikšmę turinčiame Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime konstatavus, jog būtent atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas patyrė nuostolius dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ neteisėtų veiksmų, todėl teisėtai nutraukus sutartį, rangovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš užsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus.

23. Pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d., 2024 m. gegužės 29 d. ir 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimis atsisakė priimti ieškovo ieškinius, kuriuose buvo reiškiami tapatūs, kaip ir nagrinėjamoje byloje, reikalavimai, konstatuodamas, kad ieškovo reikalavimai išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (civilinės bylos Nr. e2-1736-855/2024, Nr. e2-2206-803/2024 ir Nr. e2-3140-1187/2024). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apelianto J. J. atskiruosius skundus, nurodytas nutartis paliko nepakeistas (civilinės bylos Nr. e2-292-553/2024, Nr. e2-514-330/2024 ir Nr. e2-35-912/2025).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti jo netiesioginį ieškinį, tačiau atskirajame skunde nenurodo nė vieno argumento ir (ar) objektyvių tokio nesutikimo motyvų, neteikia savo pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių ir atsisakymo priimti jo ieškinį pagrindo nepagrįstumo. Nauju netiesioginiu ieškiniu ieškovas iš esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusius teismų sprendimus.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų turinį ir pateikto naujo netiesioginio ieškinio turinį, laikosi nuostatos, kad pastarajame netiesioginiame ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį (ieškinį) vertinti kaip netapatų ieškinio pagrindo ir dalyko prasme; šiuo netiesioginiu ieškiniu siekiama tokių pačių materialiųjų teisinių padarinių – piniginių sumų priteisimo, reikalavimą kildinant iš 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytos Rangos sutarties, kurią atsakovė nutraukė dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės, jos netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Pirmiau nurodytais teismų sprendimais, be kita ko, nustatyta, kad rangovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš užsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus ir sulaikyto mokėjimo sumą, kadangi sutartis buvo nutraukta teisėtai. Atsižvelgdamas į tai, kad jau yra įsiteisėję teismų sprendimai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, apeliacinės instancijos konstatuoja, jog ieškovas kitoje civilinėje byloje negali ginčyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

26. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenagrinėjo bylos ir netyrė įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas (CPK 137 straipsnis), tokie veiksmai ir neturėjo būti atliekami. Ieškinio pagrindo ir dalyko tyrimas bei įrodymų vertinimas atliekamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o šiuo atveju J. J. ieškinys nėra priimtas ir byla nėra užvesta.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl ieškovo netiesioginiame ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo ir galimybių tokio pobūdžio reikalavimus tenkinti iš esmės jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, kurie byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl jie (reikalavimai) negali būti materialiojo pobūdžio dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, taip pat būtų pažeisti teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principai, šalių teisėti lūkesčiai.

28. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio (atskirojo) skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo J. J. netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė jo (ieškinio) priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą nutartį, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apelianto atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė