Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „LTG Infra“, uždarajai akcinei bendrovei „LTG Kompetencijų centras“ dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Fima“, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio ir atsiliepimo į jį esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telekonta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „LTG Kompetencijų centras“ sprendimą, įformintą 2025 m. kovo 6 d. pranešimu, kuriuo atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, neteisėtu. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1. Atsakovė nepagrįstai pripažino ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos 3.2.7.5., 3.2.7.17. ir 3.2.7.6. papunkčių reikalavimų; atsakovė, proteguodama kitą Pirkime dalyvaujantį tiekėją, priimdama skundžiamą sprendimą išimtinai vadovavosi šio tiekėjo pretenzijoje ir su ja pateiktuose prieduose nurodytais duomenimis, formaliai atmesdama ieškovės pateiktus gamintojo duomenis, patvirtinančius siūlomų prekių atitiktį Techninėje specifikacijoje įtvirtintiems reikalavimams.

1.2. Dėl Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunkčio reikalavimų atsakovė sprendime nurodė, jog ieškovės siūlomų vaizdo kamerų „Vivotek“ IB9391-EHT TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas nebus suderinami tuo pačiu nebus užtikrintas įrangos funkcionavimas taip, kaip yra reikalaujama Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunktyje. Pažymėjo, jog 3.2.7.5. papunktyje numatyta, kad tiekėjo siūloma vaizdo stebėjimo sistema privalo atitikti žemiau punkte detalizuojamus visus techninius parametrus. O 3.2.7.5. m) p. nurodyta „Šifravimas turi būti vykdomas vienu iš šių protokolų: TLS1.0/1.2., AES128 ar AES256“. Perkančioji organizacija tokią išvadą priėjo vertindama tik kartu su kito Pirkime dalyvavusio tiekėjo pretenzija pateiktu „Bosch“ 2024 m. gruodžio 19 d. raštu, kuriame nurodoma, jog jų turimais duomenimis, gamintojo Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra nesuderinami. „Bosch“ rašte pateikiama nuoroda, neva patvirtinanti aplinkybę, jog „Bosch“ suderinamų vaizdo kamerų sąraše Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų nėra, yra negaliojanti. „Bosch“ tinklalapyje yra informacija, kad programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra suderinamas ir palaiko kitų gamintojų įrangą. Ieškovė 2022 m. birželio 1 d. pateikė gamintojo „Vivotek” raštą, kuriame deklaruojama, kad Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra suderinami. Vaizdo kamerų gamintojas patvirtino, jog vaizdo kamerų protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas iš tiesų yra suderinami, todėl būtent gamintojo pateiktais duomenimis ir buvo privaloma vadovautis. „Bosch”, nebūdama siūlomų vaizdo kamerų gamintoju, paprasčiausiai nurodė jiems žinomą informaciją, dėl kurios pats „Bosch” nėra užtikrintas, o toks „Bosch” pareiškimas nepaneigia, jog ieškovės siūlomų vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas iš tiesų yra suderinami ir toks „Bosch” raštas negali būti laikomas pakankamu paneigti šią išvadą. Atsakovė neturėjo pagrindo suteikti didesnę įrodomąją reikšmę „Bosch“ rašte pateiktai informacijai.

1.3. Dėl Techninės specifikacijos 3.2.7.17., 3.2.7.8 papunkčių reikalavimų atsakovė sprendime nurodė, jog ieškovės pasiūlymas neatitinka ir šių techninių reikalavimų. Ieškovė šiems reikalavimams pagrįsti kartu su pasiūlymu pateikė Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų techninę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad siūlomos vaizdo kameros elementai yra suderinami pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S standartų reikalavimus. Ieškovė pateikė 2022 birželio 1 d. gamintojo “Vivotek” raštą, kuriame nurodoma, kad IB9391-EHT vaizdo kameros naudojant ONVIF protokolą Techninės specifikacijos 3.2.7.8. papunktyje įtvirtintą reikalavimą išpildyti galės. Atsakovė nesivadovavo kamerų gamintojo pateikta informacija, išvadą dėl ieškovės atitikties Pirkimo sąlygoms priėmė remiantis „Bosch“ 2024 m. gruodžio 19 d. raštu, kuriame pateikta negaliojanti nuoroda.

1.4. Pasisakydama dėl dokumentų įrodomosios reikšmės ieškovė nurodo, jog pasiūlymo atitiktį turi pagrįsti tikrasis gamintojas – šiuo atveju „Vivotek“ – o ne trečiasis subjektas („Bosch“), todėl atsakovė privalėjo remtis gamintojo pateiktais dokumentais. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl siekio proteguoti kitą pirkime dalyvaujantį tiekėją. Atsakovė Pirkimo vykdymo metu pažeidė pamatinius viešųjų pirkimų skaidrumo ir nediskriminavimo principus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalis).

2. Atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ (toliau – ir Atsakovė 1) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

2.1. Ieškovės pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčio reikalavimų. Tiekėjo pasiūlymo Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčio reikalavimo atitikčiai pagrįsti ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų techninę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad siūlomos vaizdo kameros palaiko TLS 1.2 šifravimo protokolą, taip pat su 2024 m. spalio 2 d. raštu Nr. 160-V-4.4.SD pateikė 2022 m. birželio 1 d. gamintojo „Vivotek“ informacinį laišką, kuriame deklaratyviai teigiama, kad Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra suderinami. Tačiau objektyviai šį teiginį pagrindžiančios gamintojo techninės dokumentacijos, kitų dokumentų, kurie leistų objektyviai įsitikinti deklaruojamais teiginiais ieškovė nepateikė nors atsakovė ne kartą prašė pateikti papildomą informaciją. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Techninei specifikacijai sprendė tik iš „Bosch“ rašto. Atsakovė tiesiogiai kreipėsi į gamintoją „Vivotek“, prašydama pateikti informaciją dėl Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų suderinamumo su TLS 1.2 protokolu ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo, t. y. ar VMS modelis Divar IP AIO-7000 su BVMS 11.0 Build 11.0.0.0.0.1025 programinė įranga galės gauti užšifruotą informaciją iš Vivotek IB9391-EHT kamerų, naudojant TLS1.0/1.2 protokolą, tačiau jokio patvirtinimo ir informacijos negavo. Ieškovei ir jos siūlomų kamerų gamintojui „Vivotek“ buvo sudarytos sąlygos pateikti suderinamumo atitiktį pagrindžiančius dokumentus (dėl Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų suderinamumo su TLS 1.2 protokolu ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimu), tačiau joks patvirtinimas nebuvo gautas. Oficialiai teikiamoje gamintojo „Bosch“ ONVIF produktų suderinamumo lentelėje nurodoma, kad ieškovės siūlomos gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kameros nėra pilnai suderinamos su „Bosch“ MS sistema ir negali palaikyti šifravimo TLS protokolu. Ieškovės kvestionuojama nuoroda nėra neveikianti. Gamintojo „Vivotek“ informacinis laiškas buvo deklaratyvus, nepagrįstas gamintojo technine dokumentacija, prieštaraujantis VMS serverio gamintojo viešai skelbiamai informacijai, atsakovė buvo priversta vertinti kaip nepakankamą pagrįsti siūlomų Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolo ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimo suderinamumą. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad gamintojo „Bosch“ tinklalapyje yra informacija, kad programinės įrangos BVMS11.0 šifravimo veikimas yra suderinamas ir palaiko kitų gamintojų įrangą. Ši informacija niekaip nepagrindžia siūlomos Pirkimo apimtyje gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kameros atitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčio reikalavimui. Ieškovės pateikto gamintojo „Vivotek“ informacinis laiškas su deklaratyviai teiginiais, pateiktas po prašymo paaiškinti pasiūlymą, nėra ir negali būti prilyginamas objektyviai ir nešališkai gamintojo techniniai dokumentacijai. Ieškovė su ieškiniu pateikė BMVS techninius dokumentus su informacija, kad programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra suderinamas ir palaiko kitų gamintojų įrangą. Taigi, ieškovė pripažįsta faktą, kad gamintojas „Bosch“ yra kompetentingas vertinti ir teikti informaciją dėl programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimo suderinamumo su kitų gamintojų įranga. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog būtent gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra suderinami.

2.2. Ieškovės pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos 3.2.7.17. ir 3.2.7.6. papunkčių reikalavimų. Atsakovė, paaiškindama Pirkimo dokumentus atsakymuose į pateiktus klausimus, ne kartą yra pabrėžusi, kad planuojamos įdiegti vaizdo kameros turės būti integruotos į esamą vaizdo stebėjimo sistemą ir tiekėjai patys turi įvertinti siūlomų vaizdo kamerų integracijos į sistemą galimybes. Ieškovė Techninės specifikacijos 3.2.7.17. papunkčio reikalavimui pagrįsti kartu su pasiūlymu pateikė gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų techninę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad siūlomos vaizdo kameros elementai yra suderinami pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S standartų reikalavimus. Gamintojas „Vivotek“ savo techninėje dokumentacijoje nurodė, kad siūlomos kameros yra suderinamos pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S standartų reikalavimus. Atsakovei kilo abejonių dėl jų suderinamumo su atsakovės turima gamintojo „Bosch“ VMS sistema ir atitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.8. papunkčio b) reikalavimui, todėl ieškovė 2024 m. spalio 2 d. raštu Nr. 160-V-4.4.SD pateikė 2022 m. birželio 1 d. gamintojo „Vivotek“ informacinį raštą, kuriame deklaruojama, kad atsistačius ryšiui su įrašymo įranga Vivotek IB9391-EHT vaizdo kameros SD kortelėje įrašyta informacija galės būti perduodama ONVIF protokolu. Ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina fakto, kad atsakovės naudojama VMS, kurios modelis yra Divar IP AIO-7000 su programine įranga BVMS 11.0 Build 11.0.0.1025, šią informaciją supras, galės šią informaciją iš kameros SD kortelės priimti ir įrašyti. Pažymėjo, jog Tiekėjų pasiūlymų atitiktis techniniams reikalavimams privalo būti pagrįsta gamintojų techniniais dokumentais ar kitais lygiaverčiais duomenimis, ypač tais atvejais, kai toks reikalavimas yra nustatytas viešojo pirkimo sąlygose. Ieškovė pateikė ne gamintojo techninius dokumentus, o gamintojo kaip suinteresuoto asmens parengtą deklaratyvaus bei tendencingo turinio informacinį laišką, jog siūlomos kameros yra suderinamos pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S standartų reikalavimus. Atsakovė ne kartą kreipėsi į gamintoją ir jokios informacijos, patvirtinimų, įrodymų iš gamintojo negavo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės pateiktas gamintojo „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. raštas, kuriame nurodoma, kad IB9391-EHT vaizdo kameros naudojant ONVIF protokolą techninės specifikacijos 3.2.7.8. p. įtvirtintą reikalavimą išpildyti galės, pasiūlymo vertinimo metu negalėjo būti vertinamas kaip atitiktį pagrindžiantis faktas. Techninės specifikacijos 3.2.7.8.p. aiškiai nurodyta, jog siūlomos įrangos parametrai turi būti pagrįsti gamintojo ar jo įgalioto atstovo dokumentais, kurie objektyviai leistų įsitikinti juose deklaruojamų teiginių teisingumu. Ieškovė pateikė gamintojo „Vivotek“ informacinio pobūdžio laišką, be jokių papildomų įrodymų ar techninių dokumentų, kurie leistų objektyviai įsitikinti jo pagrįstumu. Dėl to atsakovė pagal turimus duomenis pagrįstai sprendė, kad ši ieškovės pateikta informacija neįrodė gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kameros funkcionalumo, nustatyto techninės specifikacijos 3.2.7.8. p.

2.3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl dokumentų įrodomosios reikšmės. Atsakovė, siekdama įsitikinti dėl ieškovės atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, ne kartą prašė ieškovę pateikti papildomą informaciją, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių gamintojo techninę dokumentaciją ar kitų dokumentų, ieškovė nepateikė. Dokumentas negali lemti didesnės įrodomosios reikšmės vien dėl to, kad siūlomų prekių gamintojas teikė deklaratyvius patvirtinimus. Duomenų pagrįstumas privalo būti paremtas leistinais būdais surinktais įrodymais, o ne deklaratyviais teiginiais. Ieškovės motyvai, jog atsakovė neva proteguoja UAB „Fima“ yra visiškai nepagrįsti ir absurdiški.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Fima“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė neatitinka Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunkčio reikalavimų. Ieškovė nepaneigė aplinkybės, jog siūloma kamera nesuderinama su BVMS 11.0 programine įranga ir nepalaiko šifravimo TLS 1.2 protokolu. „Bosch“ teikia informaciją apie daugelio gamintojų įrangos suderinamumą su BVMS 11.0 programinė įranga, „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamera nėra suderinama su BVMS 11.0 ir nepalaiko šifravimo TLS 1.2 protokolu. Ieškovės siūlomos kameros neatitinka ir Techninės specifikacijos 3.2.7.17. ir 3.2.7.8. papunkčių. Pateiktas gamintojo „Vivotek“ raštas niekaip nepatvirtina, kad sutrikus, o po to atsistačius VMS veikimui, kamerų vaizdo įrašymas iš kamerų vidinės atminties bus perrašomas į atsakovės naudojamą VMS, kurios modelis yra Divar IP AIO-7000 su programine įranga BVMS 11.0 Build 11.0.0.1025. Pateiktas gamintojo „Vivotek“ raštas tik nurodo, kad atsistačius ryšiui su įrašymo įranga, ,,Vivotek“ I89391-EHT vaizdo kameros SD kortelėje įrašyta informacija galės būti perduodama ONVIF protokolu. Tačiau niekur nepatvirtinama, kad atsakovės naudojama VMS, kurios modelis yra Divar IP AIO-7000 su programine įranga BVMS 11.0 Build 11.0.0.1025 šią informaciją supras, galės šią informaciją iš kameros SD kortelės priimti ir įrašyti. ,,Bosch“ rašte pateikta priešinga informacija - įrašymas iš „Vivotek“ vaizdo kamerų SD atminties kortelių į programine įranga BVMS 11.0 Build 11.0.0.1025 įrenginius nėra įmanomas. Atsakovė turi ir eksploatuoja gamintojo „Bosch“ VMS sistemą, į kurią pagal Pirkimo reikalavimus turi būti integruojamos siūlomos kameros. Sistemų suderinamumas ir tinkamas veikimas, yra ne kitų tiekėjų, o pačios atsakovės interesas. Nesutinka su ieškovės teiginiais dėl kito tiekėjo protegavimo, atsakovė suteikė itin plačias galimybes ieškovei tikslinti pasiūlymą, kas neatitiko ir teisės aktų reguliavimo.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Infra“ prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog palaiko visus atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius ir laiko juos pagrįstais bei teisėtais.

5. Tenkinant ieškovės prašymą, AB „LTG Infra“ (toliau – ir Atsakovė 2) 2025 m. balandžio 24 d. rezoliucija įtraukta bendraatsakove nagrinėjamoje byloje.

II. Teismui pateiktų paruošiamųjų dokumentų esmė

6. Ieškovė pateikė dubliką. Nurodė, kad atitiktį Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčiui pagrįsti pateikė gamintojo „Vivotek“ IB9391- EHT vaizdo kamerų techninę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad siūlomos vaizdo kameros palaiko TLS 1.2 šifravimo protokolą, taip pat su 2024 m. spalio 2 d. raštu Nr. 160- V-4.4.SD pateikė 2022 m. birželio 1 d. gamintojo „Vivotek“ informacinį laišką, kuriame aiškiai nurodoma, kad Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra suderinami. Atsakovė klaidingai atsiliepime nurodo, jog siekdama įsitikinti ieškovės atitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčio reikalavimams, ne kartą prašė pateikti papildomą informaciją, tačiau jokių įrodymų ieškovė neva nepateikė. Šiuos savo teiginius atsakovė grindžia atsakovės 2024 m. spalio 7 d. ir 2024 m. spalio 24 d. raštais. Kaip galima matyti iš šių raštų, atsakovė jais neprašė nei paaiškinti ieškovės atitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčio reikalavimams, nei pateikti jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių atitiktį minėtam reikalavimui. Atsakovė nurodo, jog kreipėsi į gamintoją „Vivotek“ prašydamas pateikti informaciją apie ieškovės siūlomas kameras, tačiau jokios informacijos negavo. Nors atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė atsakovė neva pateikto prašymo, tačiau net jei ir šis prašymas buvo pateiktas, aplinkybė, jog gamintojas „Vivotek“ neatsakė į tokį prašymą niekaip nepaneigia fakto, jog ieškovės siūlomos kameros atitinka Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčio reikalavimą. Atsakovei buvo pateikti siūlomos įrangos gamintojo dokumentai t. y. tiek įrangos techninė dokumentacija, tiek jai prilyginamas oficialus gamintojo raštas su jame nurodomais įrangos techniniais parametrais ir duomenimis. Būtent šiais dokumentais atsakovė ir privalėjo vadovautis. Dėl atitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.17., 3.2.7.8. papunkčių ieškovė nurodė, jog gamintojo oficialų raštą pateikė kartu su 2024 m. spalio 2 d. raštu Nr. 160-V- 4.4.SD. Atsakovė vadovaujasi „Bosch“, kuris net nėra siūlomų kamerų gamintojas, raštu, kuriame pateikta informacija grindžiama tik deklaratyviu teiginiu „Pagal mūsų žinias“. Tokia formuluotė savaime rodo, kad tai nėra užtikrinta pozicija ar oficialus patvirtinimas, o tik subjektyvus vertinimas. Gamintojo „Vivotek“ oficialus raštas pasiūlymo vertinimo metu galėjo būti vertinamas kaip atitiktį pagrindžiantis dokumentas, kartu vertinant ir ieškovės pateiktą gamintojo techninę dokumentaciją. Atsakovė sistemingai menkina oficialius gamintojo techninius duomenis, išdėstytus jo oficialiame rašte ir vietoje to remiasi kito pirkime dalyvaujančio tiekėjo pateiktais duomenimis, kurie nėra nei pateikti vaizdo kamerų gamintojo, nei pagrįsti kitais objektyviais įrodymais.

7. Atsakovės pateikė tripliką. Nurodo, jog Techninės specifikacijos 3.2.7.5.papunkčio pagrindimui buvo aiškiai nurodytas reikalavimas, jog siūlomos įrangos parametrai turi būti pagrįsti gamintojo ar jo įgalioto atstovo dokumentais nedetalizuojant, kokio pobūdžio jie turi būti. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, užpildė ir kartu pateikė nuorodas į pasiūlymo dokumentus, patvirtinančius siūlomų prekių su paslaugomis atitikimą Techninei specifikacijai. Funkcionalumas buvo patvirtinimas teikiant gamintojo gaminio aprašymą. Ieškovės pasitelkto gamintojo „Vivotek“ atsakymas nepatvirtina reikalaujamo funkcionalumo. Gamintojo „Vivotek“ atsakymas nepatvirtina, kad sutrikus, o po to atsistačius VMS veikimui, kamerų vaizdo įrašymas iš kamerų vidinės atminties bus perrašomas į atsakovės naudojamą VMS. O tai patvirtina ieškovės neatitikimą Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčio reikalavimams. Nepagrįsti teiginiai, jog atsakovė neprašė pateikti jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių atitiktį minėtam reikalavimui. Gamintojas „Bosch“ yra visiškai kompetentingas vertinti ir teikti informaciją dėl programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimo suderinamumo su kitų gamintojų įranga. Ieškovės pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 3.2.7.17. ir 3.2.7.6. papunkčių reikalavimų. Gamintojo „Vivotek“ atsakymas nepatvirtina perkančiojo subjekto reikalaujamo perrašymo funkcionalumo, t. y. nepatvirtina, kad sutrikus, o po to atsistačius VMS veikimui, kamerų vaizdo įrašymas iš kamerų vidinės atminties bus perrašomas į atsakovų naudojamą VMS. Ieškovė pateikė ne gamintojo techninius dokumentus, o gamintojo kaip suinteresuoto asmens parengtą deklaratyvaus bei tendencingo turinio informacinį laišką, jog siūlomos kameros yra suderinamos pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S standartų reikalavimus. Dėl to 2025 m. sausio 3 d., 2025 m. sausio 6 d. ir 2025 m. sausio 7 d. atsakovės kreipėsi į gamintoją „Vivotek“ siekdamas įsitikinti dėl gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų suderinamumo su TLS 1.2 protokolu ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo, tačiau jokio atsakymo taip ir nesulaukė. Ieškovei pateikus gamintojo „Vivotek“ informacinio pobūdžio laišką, be jokių papildomų įrodymų ar techninių dokumentų, kurie leistų objektyviai įsitikinti jo pagrįstumu, atsakovė buvo priverstas pagal turimus duomenis spręsti, kad ieškovė neįrodė gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kameros funkcionalumo, nustatyto Techninės specifikacijos 3.2.7.8. papunktyje. Niekada ir jokiais būdais nebuvo proteguojamas kitas Pirkimo dalyvis, įrodymai vertinti vienodai, nesuteikiant nei vienam išskirtinumo.

8. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, jog pirkimo objektas yra specifinis, o ieškovės pateikto pasiūlymo atitiktis Techninės specifikacijos reikalavimams yra techninio pobūdžio klausimas. Tarnyba, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės įvertinti specifinių žinių reikalaujančių Pirkimo objektui keliamų techninių reikalavimų turinio ir pateikti vienareikšmišką išvadą dėl atsakovės atlikto ieškovės pasiūlymo vertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Ieškovė pateikė rašytinius, kuriuose pažymėjo, jog laikosi savo ieškinyje ir dublike nurodytos pozicijos, jog pasiūlymo pateikimo metu ieškovės pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pirkimo procedūros yra vykdomos jau nuo 2022 m. Į šią aplinkybę dėmesį atkreipė ir trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieškinį nurodydamas, jog nuo 2022 m. ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo dokumentams galėjo pasikeisti. Techninės specifikacijos reikalavimai, kurie pasiūlymo teikimo metu buvo įvykdomi, tapo faktiškai nebeįgyvendinami. Techninėse specifikacijose įtvirtinti neteisėti reikalavimai, kurie tampa nebeįgyvendinami dėl „Bosch“ verslo sprendimų t. y. technologinio pokyčio, kylančio iš trečiosios šalies (šiuo atveju „Bosch“) politikos, sistemos pakeitimų ar palaikymo nutraukimo. Susidaro situacija, jog Techninėje specifikacijoje įtvirtintų reikalavimų turinys iš esmės pakito ir Pirkimo sąlygos tapo nevienodos Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, todėl sąžininga konkurencija tampa nebeįmanoma. Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, o pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų turinio pakeitimas yra neleistinas. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės dėl neaiškių, neteisėtų Pirkimo sąlygų nustatymas ir ieškovės pasiūlymo atmetimas remiantis šiomis neteisėtomis sąlygomis kelia abejonių dėl atsakovės veiksmų bei vykdomų Pirkimo procedūrų teisėtumo, todėl teismas turi pareigą veikti aktyviai ir spręsti dėl tokių Pirkimo procedūrų nutraukimo poreikio. Prašo nutraukti ginčo Pirkimo procedūras.

10. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovė nepateikia jokių civilinei bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir (ar) įrodymais pagrįstų argumentų, kodėl Pirkimo sąlygos yra realiai neteisėtos. Pirkimo sąlygos yra teisėtos, atitinkamai nėra teisinio pagrindo Pirkimo nutraukimui. Ieškovė klaidina teismą ir deklaratyviai nurodo, kad neva pasiūlymo pateikimo metu atitiko keliamus techninius reikalavimus, o faktinė situacija pasikeitė tik Pirkimo vykdymo eigoje, tačiau tai neatitinka realios faktinės situacijos. Ieškovės siūlomos kameros Pirkimo sąlygų neatitiko, t. y. visa apimtimi nebuvo suderinamos su „Bosch“ programine įranga, tiek 2022 m., tiek nėra suderinamos ir dabar – 2025 m. Pirkimo sąlygos netampa neteisėtomis vien dėl tos aplinkybės, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo viešąjį 19952 „Pervažų saugumo didinimo programa III etapas. 14 modernizuojamų pervažų“ pervažų modernizavimas ir palaikymo paslaugų pirkimą. Pirkimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą.

12. Atsakovė 2024 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą laimėjusiu pasiūlymu pripažinti ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą.

13. UAB „Fima“ 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pretenziją kurioje prašė panaikinti sprendimą pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti laimėjusiu ieškovės pasiūlymą; pripažinti ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimų (įskaitant, bet neapsiribojant, kvalifikacijos bei techninių) bei keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui.

14. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į ieškovę dėl informacijos pateikimo / paaiškinimo.

15. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė UAB „Fima“ tarpinį atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, kad galutiniai pasiūlymai bus vertinami iš naujo.

16. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė UAB „Fima“ atsakymą į pretenzija, nurodė, kad pretenzija tenkinama iš dalies.

17. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 20 d. informavo tiekėjus, kad nutarta naikinti 2024 m. liepos 24 d. d. paskelbtą pasiūlymų eilę bei naikinti sprendimą dėl tiekėjo UAB „Telekonta” pripažinimo laimėtoju. Priimtas sprendimas grąžinti pirkimo procedūras į galutinių pasiūlymų vertinimo etapą.

18. Atsakovė 2024 m. spalio 7 d. kreipėsi į ieškovę dėl informacijos pateikimo/paaiškinimo. Ieškovei buvo išaiškinta, kad negavus informacijos ir / ar dokumentų, paaiškinančių/patikslinančių nustatytus Galutinio pasiūlymo trūkumus iki nustatyto laiko, vadovaujantis Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 11 punkto g) papunkčiu, pastarojo Galutinis pasiūlymas bus atmestas.

19. Atsakovė 2024 m. spalio 24 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl informacijos pateikimo / paaiškinimo. Pakartotinai buvo paaiškinta, kad negavus informacijos ir / ar dokumentų, paaiškinančių /patikslinančių nustatytus Galutinio pasiūlymo trūkumus iki nustatyto laiko, vadovaujantis Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 11 punkto g) papunkčiu, pastarojo Galutinis pasiūlymas bus atmestas.

20. Atsakovė 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į UAB „Fima“ dėl informacijos pateikimo / paaiškinimo. Tiekėjui buvo išaiškinta, kad negavus informacijos ir / ar dokumentų, paaiškinančių / patikslinančių nustatytus Galutinio pasiūlymo trūkumus iki nustatyto laiko, vadovaujantis Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 11 punkto g) papunkčiu, pastarojo Galutinis pasiūlymas bus atmestas.

21. Atsakovė 2024 m. spalio 29 d. kreipėsi į ieškovę ir UAB „Fima“ dėl dokumentų tikslinimo.

22. Ieškovė 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja.

23. UAB „Fima“ 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė pretenziją.

24. Atsakovė 2025 m. sausio 3 d. pateikė UAB „Fima“ tarpinį atsakymą į pretenziją. Nurodė, kad motyvuotą atsakymą į pretenziją pateiks CVP IS susirašinėjimo, kai bus gauti ir įvertinti Prekių gamintojų duomenys.

25. Atsakovė 2025 m. vasario 14 d. pateikė UAB „Fima“ atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad pretenzija tenkinama iš dalies, dėl pretenzijos II dalyje nurodytų argumentų, o tuo pačiu tenkino pretenzijos reikalavimą panaikinti 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovės pasiūlymas pripažinta atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, sudaryta pasiūlymų eilė ir ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu.

26. Atsakovė 2025 m. kovo 6 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, jog buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės pasiūlymas pripažintas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos 3.2.7.5., 3.2.7.17. ir 3.2.7.6. papunkčių reikalavimų bei dėl šios priežasties atmestas.

27. Ieškovė 2025 m. kovo 14 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydamas panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, atnaujinti pirkimo procedūras ir iš naujo vertinti ieškovės kvalifikaciją.

28. Atsakovė 2025 m. kovo 24 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją ir nurodė, jog ieškovės pretenzija atmetama.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

29. Nustatyta, kad Atsakovė 1 skelbiamų derybų būdu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „19952 „Pervažų saugumo didinimo programa III etapas. 14 modernizuojamų pervažų“ pervažų modernizavimas ir palaikymo paslaugų pirkimas“. Pirkimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. Ieškovei pateikus pasiūlymą, ji Atsakovės 1 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja. 2024 m. gruodžio 30 d. pranešimu Atsakovė 1 informuota apie Pirkimo procedūrų sustabdymą dėl tiekėjo UAB „Fima“ pateiktos pretenzijos, o 2025 m. vasario 14 d. Atsakovė 1 pranešė apie ieškovės sprendimą iš dalies tenkinti UAB „Fima“ pretenziją ir panaikinti sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo bei grįžimą į pasiūlymų vertinimo etapą. 2025 m. kovo 6 d. Atsakovė 1 pateikė ieškovei dar vieną, kuriame nurodė, jog ieškovės pasiūlymas pripažintas neatitinkančiu Techninės specifikacijos reikalavimų, todėl atmestas. Ieškovė pateikė Atsakovei 1 pretenziją, kuria prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir iš naujo įvertinti jos pasiūlymą, tačiau Atsakovė 1 ją atmetė.

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).

31. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

33. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

34. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Telekonta“ nuo 1994 m. dirba elektros instaliacijos, kompiuterinės ir programinės įrangos, projektavimo ir vaizdo stebėjimo sistemų srityje. Jos pagrindinė veikla yra iki šiol vykdomos veiklos - IT, telekomunikacijų, automatizavimo, procesų valdymo, apsaugos sistemos bei kitos inžinerinės sistemos. Ieškovė dalyvavo ginčo Pirkime, jos pasiūlymas pripažintas neatitinkančiu Techninės specifikacijos reikalavimų, todėl atmestas. Ieškovei sėkmingo teismo proceso atveju, panaikinus ginčo sprendimą, ieškovė dalyvaus Pirkime ir pagrįstai galėtų tikėtis, jog toliau vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jai konkuruoti su kitais tiekėjais dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Pirkimu.

Dėl Pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo santykio

35. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (VPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jo tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (Pirkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

36. VPĮ 2 straipsnio 37 punkte apibrėžta, kad viešasis pirkimas – tai vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui. Pirkimų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad pirkimas – vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), kai šios prekės, paslaugos ar darbai yra skirti Pirkimų įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti.

37. Tiek viešieji pirkimai, tiek pirkimai, atliekami vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, yra reguliuojami specialiųjų teisės aktų – VPĮ ir Pirkimų įstatymo. Nors abiem įstatymais iš esmės siekiama įsigyti tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, tačiau VPĮ ir Pirkimų įstatymas taikomi skirtinguose pirkimų sektoriuose. VPĮ reguliuoja viešuosius pirkimus taip vadinamo klasikinio sektoriaus srityse, o Pirkimų įstatymas reguliuoja komunalinio sektoriaus viešuosius pirkimus. Taip pat skiriasi nurodytuose įstatymuose nustatyta pirkimo procedūrų ir pirkimo priemonių taikymo tvarka, pirkimus vykdantys subjektai bei jų nustatymo kriterijai.

38. VPĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų organizacijų pirkimams ir projekto konkursams: 1) kurie reikalingi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai ar kelioms veikloms vykdyti (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kuriems Pirkimų įstatymas netaikomas vadovaujantis jo 14, 18 ir 27 straipsnių nuostatomis (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir perkančiosios organizacijos, teikiančios Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pašto paslaugas, pirkimams ir projekto konkursams, reikalingiems šiai veiklai vykdyti (VPĮ 8 straipsnio 2 dalis).

39. VPĮ 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo taikymo sritis ir tikslas, taip pat Pirkimų įstatymo 8 straipsnio nuostatos patvirtina, kad, pirma, būtent VPĮ, kaip pagrindinis visus viešuosius pirkimus valstybėje reglamentuojantis teisės aktas, atriboja viešųjų pirkimų sritis, reguliuojamas VPĮ ir Pirkimų įstatymo, apibrėžia VPĮ ir Pirkimų įstatymo santykį, pagal kurį Pirkimų įstatymas gali nustatyti tik tokį reglamentavimą, kuris neprieštarauja VPĮ ir kurį VPĮ leidžia; tai taip pat reiškia, jog Pirkimų įstatymo atžvilgiu VPĮ taikomas subsidiariai, t. y. kai tam tikrų viešųjų pirkimų teisinių santykių Pirkimų įstatymas nereguliuoja, taikomos bendrosios VPĮ įtvirtintos taisyklės; subsidiarus kitų teisės aktų nuostatų taikymo pobūdis neeliminuoja kitų teisės aktų privalomų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ ir Pirkimų įstatyme taikymo; antra, būtent VPĮ nustato taisykles, kada perkančioji organizacija, veikianti bet kurioje iš Pirkimų įstatymo reglamentuojamų sričių, turi vykdyti viešuosius pirkimus, vadovaudamasi VPĮ, ir kada – Pirkimų įstatymu: Pirkimų įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti būtiniems viešiesiems pirkimams taikomas Pirkimų įstatymas, o viešiesiems pirkimams, neskirtiems nurodyto komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti (pvz., numatytai Pirkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje), taikomas VPĮ; taigi, vien ta aplinkybė, jog pirkimą vykdo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančioji organizacija, savaime nereiškia, kad pirkimas patenka į Pirkimų įstatymo reguliavimo sritį; trečia, VPĮ tiesiogiai nurodo atvejus, kada vykdomiems pirkimams netaikomas nei Pirkimų įstatymas, nei subsidiariai VPĮ (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-381/2020).

40. Atsakovės veikla atitinka Pirkimų įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Pirkimas vykdomas CVP IS priemonėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentuose nenumatytiems klausimams tiesiogiai taikomos PĮ ir VPĮ nuostatos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos Pirkimų įstatymo nuostatos, taip pat bendrosios VPĮ įtvirtintos taisyklės.

Dėl ieškovės pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčio reikalavimams

41. Ieškovė teigia, kad jos pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 3.2.7.5. papunkčio reikalavimus. Nurodė, jog atitikčiai pagrįsti yra pateikti visi būtini dokumentai, patvirtinantys, kad siūloma įranga atitinka techninius reikalavimus, naudoja tinkamą šifravimo protokolą, o informacija apie nesuderinamumą su „BVMS 11.0“ yra nepagrįsta, nes remiamasi trečiojo asmens („Bosch“) nuomone, o ne oficialiu gamintojo vertinimu.

42. Techninės specifikacijos 3.2.7.5. p. numatyta, jog Pervaža ir pėsčiųjų perėja turi būti stebima ne mažiau kaip 4-6 stacionariomis spalvoto vaizdo kameromis (tikslus kamerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į pirkimo metu siūlomų kamerų parametrus ir technines galimybes bei gali būti tikslinamas projektavimo metu), kurios turi atitikti šiuos techninius reikalavimus: TS 3.2.7.5. m) papunktyje nurodyta: Šifravimas turi būti vykdomas vienu iš šių protokolų: TLS1.0/1.2., AES128 ar AES256.

43. Byloje nėra ginčo, jog Perkančioji organizacija atsakymuose į pateiktus klausimus, ne kartą yra pabrėžusi, kad planuojamos įdiegti vaizdo kameros turės būti integruotos į esamą vaizdo stebėjimo sistemą ir tiekėjai patys turi įvertinti siūlomų vaizdo kamerų integracijos į sistemą galimybes. Pirkimo Techninės specifikacijos 3.2.2.2. papunktyje nurodyta – vs - pervažos vaizdo stebėjimo sistema, VMS (angl. Video Management System – Tinklo video įrašymo įrenginys: Divar IP AIO-7000, sumontuotas Užsakovo patalpose Vilniuje, Geležinkelio g. 2) <...>. Taigi tiekėjai patys turėjo įsivertinti siūlomų kamerų integracijos į sistemą galimybes.

44. Ieškovė kartu su pasiūlymu, pasiūlymo Techninės specifikacijose 3.2.7.5. p. reikalavimo atitikčiai pagrįsti, pateikė gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų techninę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad siūlomos vaizdo kameros palaiko TLS 1.2 šifravimo protokolą, taip pat su 2024 m. spalio 2 d. raštu Nr. 160-V-4.4.SD pateikė 2022 m. birželio 1 d. gamintojo „Vivotek“ informacinį laišką, kuriame teigiama, kad Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra suderinami.

45. PĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises.

46. PĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64, 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu toks pasiūlymas tenkina visas šioje nuostatoje (jos 1–6 punktuose) išdėstytas sąlygas. Šios nuostatos 1 punkte nurodyta, kad toks pasiūlymas, be kita ko, turi atitikti skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 56 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas. Tai reiškia, kad tiekėjo siūloma prekė ar paslauga pagal savo savybes turi atitikti visus perkančiojo subjekto jai keliamus techninius ar kitokio pobūdžio reikalavimus, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą pirkime, turi pateikti perkančiajai organizacijai visus jos nurodytus įrodymus, reikalingus pirkimo dokumentuose išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti, kad šie tiekėjo pateikti įrodymai turi atitikti pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas ir jiems keliamus reikalavimus ir pan.

47. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad paprastai tiekėjai, įrodydami, jog jų siūlomos prekės atitinka perkančiosios organizacijos paskelbtos techninės specifikacijos reikalavimus, jos prašomi (tai turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose) pateikia arba kompetentingos institucijos oficialų dokumentą (bandymo protokolą, sertifikatą, pažymą, liudijimą ir pan.), arba gamintojo techninius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018). Tuo atveju, kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas. Tuo atveju, kai reikalaujama pateikti konkrečius duomenis, jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018).

49. Už pirkimo dokumentų (tame tarpe ir Techninės specifikacijos) parengimą, pagrįstumą ir atitiktį Pirkimų įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams (pirkimu norimam įsigyti rezultatui) vertinimą, yra atsakingas perkantysis subjektas. Pastarasis, geriausiai žinodamas pirkimo objektą, jo pobūdį, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į konkretaus pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama pirkimų principų ir kitų imperatyvių Pirkimų įstatymo nuostatų, turi nurodyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jo manymu, yra reikalingi. Perkančiajam subjektui parengus tikslias, aiškias, neklaidinančias pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, kurioje detaliai aprašomos norimo įsigyti objekto savybės, pastarasis pateiktus pasiūlymus privalo vertinti pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas.

50. Teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika įtvirtina, kad tiekėjai privalo pateikti aiškius ir patikrinamus įrodymus, pagrindžiančius jų siūlomų prekių atitiktį nustatytiems techninės specifikacijos reikalavimams. Nors gamintojo techniniai dokumentai gali būti svarus įrodymas, jie nėra absoliutūs. Perkantieji subjektai privalo juos vertinti visų turimų duomenų ir aplinkybių kontekste, siekiant užtikrinti objektyvumą ir sąžiningumą. Vien tik gamintojo deklaracija ar techniniai dokumentai, parengti jo paties, nėra pakankami, jei jie nėra pagrįsti kitais nepriklausomais ir patikimais įrodymais.

51. Nagrinėjamu atveju pagal Pirkimo Techninės specifikacijos 4.1.2. papunktį perkančiajam subjektui turėjo būti pateikti siūlomų vaizdo stebėjimo sistemos kamerų ir techninės specifikacijos / aprašai ar kita oficiali gamintojo informacija bei kiti dokumentai patvirtinantys atitikimą keliamiems šiai įrangai reikalavimams (CE sertifikatai ir / arba bandymų protokolai dėl IP apsaugos klasės bei kiti dokumentai, patvirtinantys atitikimą kitiems reikalaujamiems parametrams).

52. Ieškovė pateikė Vivotek IB9391-EHT techninę dokumentaciją ir gamintojo raštą, kuriame deklaruojamas suderinamumas su BVMS 11.0 ir TLS 1.2 protokolu. Gamintojas „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. informaciniame laiške nurodo, kad „šie CCTV kamerų modeliai palaiko šifravimą naudojant TLS1.2 protokolą ir yra suderinami su Bosch programine įranga BVMS 11.0 ir vėlesnėmis versijomis per pramonėje pripažintą standartinį ONVIF protokolą“. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, pridėjo „Vivotek IB9391-EHT“ vaizdo kamerų techninę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad įranga atitinka ONVIF Profile-G ir Profile-S standartų reikalavimus. Nors Vivotek savo techninėje dokumentacijoje nurodo, kad siūlomas kameros turi duomenų šifravimą TLS 1.2 protokolu, tačiau Atsakovei 2 turimo Bosch VMS serverio gamintojas „Bosch“ 2024 m. gruodžio 19 d. rašte patvirtino bei pateikė aktualias nuorodas į dokumentaciją, kad ieškovės siūlomos Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra nesuderinami.

53. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 5 d. raštu kreipėsi į ieškovę išsakydama argumentus dėl jos siūlomų vaizdo kamerų atitikties Techninei specifikacijai, tačiau atsakymo į atsakovės iškeltus klausimus pateikta nebuvo. Perkantysis subjektas, reaguodamas į „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. informacinį laišką, pasiūlymų vertinimo etape, pateikė tiesiogiai gamintojui užklausą, siekdamas gauti išsamesnės informacijos apie gaminamas „Vivotek“ IB9391-EHT modelio kameras. Atsakovė „Vivotek“ prašė paaiškinti: (i) ar VMS modelis „Divar IP AIO-7000“ su BVMS 11.0 Build 11.0.0.0.0.1025 programine įranga galės gauti užšifruotą informaciją iš „Vivotek“ IB9391-EHT kamerų, naudojančių TLS1.0/1.2 protokolą; (ii) ar sugedus VMS ir vėliau ją atkūrus, kamerų vaizdo įrašai iš kamerų vidinės atminties bus perrašyti į VMS, kuri yra „Divar IP AIO-7000“ su BVMS 11.0 Build 11.0.0.0.0.1025.

54. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų gavusi oficialų gamintojo atsakymą į šiuos klausimus. Tokių aktualių duomenų, jog Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos BVMS 11.0 šifravimo veikimas yra suderinami, perkančiajam subjektui ieškovė taip pat nepateikė. Taigi, nesutiktina su ieškovės teiginiu, jog perkantysis subjektas neprašė jos pateikti papildomos informacijos dėl atitikties Techninių specifikacijų 3.2.7.5. papunkčio reikalavimams.

55. Pirmiausia pažymėtina, jog gamintojo „Vivotek“ deklaracija apie kamerų suderinamumą su BVMS 11.0, o juo labiau su ateityje pasirodysiančiomis programinės įrangos versijomis, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ar testavimo rezultatais. Sutiktina su perkančiojo subjekto išvada, kad pateiktas „Vivotek“ informacinis laiškas nepagrindžia, jog konkreti perkančiojo subjekto naudojama VMS įranga – Divar IP AIO-7000 su BVMS 11.0 Build 11.0.0.1025 – faktiškai priima ir apdoroja šifruotą vaizdo signalą, perduodamą TLS 1.0/1.2 protokolu iš Vivotek IB9391-EHT kamerų. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. raštas yra deklaratyvus ir nepateikia techninių įrodymų ar testavimo rezultatų apie konkretų BVMS 11.0 Build 11.0.0.1025 atvejį. Taigi, laiške nurodytas bendras suderinamumas su BVMS 11.0 per ONVIF protokolą nepatvirtina nei konkrečios šifravimo funkcijos veikimo, nei jos suderinamumo su konkrečia sistemos konfigūracija, todėl jis negali būti laikomas pakankamu techninės atitikties įrodymu.

56. Antra, atsakovė, siekdama išvengti techninio nesuderinamumo rizikos, pagrįstai kreipėsi į ieškovės siūlomos įrangos oficialų gamintoją, siekdama gauti konkrečius ir aiškius atsakymus dėl aktualių Pirkimo aspektų. Minėti perkančiojo subjekto veiksmai suponuoja išvadą, kad net ir po ieškovės pateiktų dokumentų atsakovė siekė išsiaiškinti aplinkybes, tačiau negavus atsakymo iš gamintojo, jai nebuvo suteikta galimybė galutinai įsitikinti ieškovės deklaruojamu kamerų suderinamumu su naudojama sistema. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė negavo atsakymų į šias užklausas. Todėl atsakovė neturėjo objektyvios galimybės galutinai įsitikinti, kad deklaruojamas ONVIF suderinamumas apima visus techninius aspektus, būtinus sklandžiam veikimui konkrečioje sistemoje. Tokie perkančiojo subjekto veiksmai vertintini kaip rūpestingi ir proporcingi – tiek dėl atsakomybės už tinkamą įrangos veikimą, tiek dėl būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą (pvz., saugumo sistemų veikimą). Nesulaukus oficialaus gamintojo patvirtinimo, į kurį kreipėsi dėl papildomų paaiškinimų, atsakovė turėjo pagrįstų abejonių dėl faktinio suderinamumo, o ieškovės pateikta deklaracija tokias abejones galėjo tik formaliai, bet ne faktiškai pašalinti.

57. Visgi pripažintina, kad ieškovė nepateikė aktualios ir objektyvios, techniniais duomenimis ar testavimo rezultatais pagrįstos, dokumentacijos, kuri leistų patikimai ir nešališkai įvertinti šio suderinamumo faktą. Deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti techniniais įrodymais, gali būti laikomi nepakankamais tiekėjų atitikties vertinimui pagal viešųjų pirkimų principus. Teismas pažymi, jog tokia deklaracija savaime nėra pakankama įrodyti faktinį ir praktinį suderinamumą su specifine vaizdo valdymo sistema – šiuo atveju „Divar IP AIO-7000“ su BVMS 11.0 programine įranga. Taigi, nėra pagrindo abejoti atsakovės turimo serverio gamintojo pateikta informacija. Raštą pateikė BVMS 11.0 programinės įrangos gamintojas – „Bosch“, kuris yra tiesiogiai kompetentingas teikti informaciją apie savo sistemos veikimą ir suderinamumą su trečiųjų šalių įranga. Rašte pateiktas vertinimas yra susijęs su konkretu VMS serverio modeliu – Divar IP AIO-7000 su BVMS 11.0 Build 11.0.0.1025, kuris yra naudojamas perkančiojo subjekto. Todėl šis raštas yra tiesiogiai susijęs su vertinama situacija. „Bosch“ pateikė ne tik teiginį, bet ir nuorodas į techninę dokumentaciją, kurioje išdėstyti suderinamumo apribojimai, kas užtikrina objektyvų pagrindimą. Nors ieškovė kvestionuoja „Bosch“ rašte pateikiamos nuorodos, patvirtinančios aplinkybę, jog „Bosch“ suderinamų vaizdo kamerų sąraše Vivotek IB9391-EHT vaizdo kamerų nėra, galiojimą, tačiau jokių objektyvių duomenų šiems argumentams pagrįsti nepateikia. Kadangi šifruotos informacijos priėmimas ir apdorojimas vyksta būtent per „Bosch“ sistemą, tik šis gamintojas gali autoritetingai patvirtinti, ar konkretus šifravimo protokolas iš išorinės įrangos yra palaikomas. Vadinasi, ieškovės pateikta 2022 m. birželio 1 d. gamintojo „Vivotek“ deklaracija apie kamerų suderinamumą su BVMS 11.0, o juo labiau su ateityje pasirodysiančiomis programinės įrangos versijomis negali paneigti „Bosch“, kaip gamintojo, pateiktos specializuotos informacijos. „Bosch“ yra naudojamos VMS programinės įrangos gamintojas, todėl jo teikiama informacija laikytina patikimu, kompetentingu ir objektyviu šaltiniu vertinant įrangos suderinamumą su specifine sistema.

58. Ginčo Pirkimo dokumentuose įtvirtintas reikalavimas užtikrinti duomenų šifravimą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos siūlomos kameros, integruotos į perkančiosios organizacijos turimą vaizdo stebėjimo infrastruktūrą, objektyviai galės įgyvendinti šį reikalavimą dėl nesuderinamumo su esama sistema, todėl perkančiojo subjekto sprendimu tiekėjo pasiūlymas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu nustatytų Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunkčio reikalavimų.

Dėl ieškovės pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.17. ir 3.2.7.8 papunkčių reikalavimams

59. Ieškovė, be kita ko, ginčija perkančiojo subjekto sprendimą pripažinti jos pasiūlymą neatitinkančiu Techninės specifikacijos 3.2.7.17. ir 3.2.7.8 papunkčių reikalavimų. Nurodo, kad pagal Techninės specifikacijos 3.2.7.17 papunktį visi vaizdo stebėjimo sistemos elementai turi būti suderinami pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S arba lygiaverčių standartų reikalavimus, o parametrai pagrįsti gamintojo ar jo įgalioto atstovo dokumentais. Techninės specifikacijos 3.2.7.8 papunktis reikalauja, kad sutrikus VMS (vaizdo valdymo sistemos) veikimui, vaizdo įrašymas būtų vykdomas kamerų vidinėje atmintyje, o atsistačius VMS – įrašai būtų perrašomi į ją. Ieškovė pažymi, kad šių reikalavimų įvykdymui pagrįsti pateikė Vivotek IB9391-EHT kamerų techninę dokumentaciją, kurioje nurodoma atitiktis ONVIF Profile-G ir Profile-S reikalavimams, bei 2022 m. birželio 1 d. Vivotek gamintojo raštą, kuriame patvirtinama, kad šios kameros, naudodamos ONVIF protokolą, gali įgyvendinti ir Techninės specifikacijos 3.2.7.8 papunkčio reikalavimą. Ieškovės įsitikinimu, jos pateikti dokumentai aiškiai patvirtina tiek elementų suderinamumą, tiek funkcionalumą, todėl perkančiojo subjekto sprendimas atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį techninių reikalavimų yra nepagrįstas ir neteisėtas.

60. Techninės specifikacijos 3.2.7.8. papunktyje įtvirtintas reikalavimas: Nauja vaizdo stebėjimo sistema turi veikti „Klientas – Serveris“ principu, t. y. autentifikuoti vartotojai programinės įrangos (Klientai), įdiegtos jų nutolusiose darbo vietose, dėka turi jungtis prie pervažų kamerų ir VMS, ir nuotoliniu būdu stebėti perduodamus vaizdo kamerų vaizdus, peržiūrėti įrašus, juos eksportuoti, konfigūruoti sistemos ir jos elementų nustatymus. Techniniai reikalavimai: a) Kliento dalyje turi būti galimybė prisijungti prie VMS ir visų pervažų vaizdo stebėjimo kamerų. Turi būti paruošti vaizdo stebėjimo režimų šablonai; b) Sutrikus VMS veikimui, kamerų vaizdo įrašymas turi būti vykdomas kamerų vidinėje atmintyje, o atsistačius VMS veikimui – perrašomas į pastarąjį.

61. Techninės specifikacijos 3.2.7.17. papunktyje numatyta: Vaizdo stebėjimo sistemos elementai turi būti suderinami pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S arba lygiaverčių standartų reikalavimus. Visi siūlomos įrangos parametrai turi būti pagrįsti gamintojo ar jo įgalioto atstovo dokumentais.

62. Ieškovė atitiktį anksčiau minėtiems Techninės specifikacijos reikalavimams pagrįsti kartu su pasiūlymu pateikė gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų techninę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad siūlomos vaizdo kameros elementai yra suderinami pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S standartų reikalavimus. Taip pat pateikė 2022 m. birželio 1 d. gamintojo „Vivotek” raštą, kuriame nurodoma, kad IB9391-EHT vaizdo kameros naudojant ONVIF protokolą Techninės specifikacijos 3.2.7.8. papunktyje įtvirtintą reikalavimą išpildyti galės. Kitų nepriklausomų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsistačius ryšiui su įrašymo įranga Vivotek IB9391-EHT vaizdo kameros SD kortelėje įrašyta informacija galės būti perduodama ONVIF protokolu, kad atsakovės naudojama VMS, kurios modelis yra Divar IP AIO-7000 su programine įranga BVMS 11.0 Build 11.0.0.1025, šią informaciją supras, galės šią informaciją iš kameros SD kortelės priimti ir įrašyti, ieškovė perkančiajam subjektui nepateikė.

63. Teismas pažymi, jog tiekėjų pasiūlymų atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams turi būti grindžiama oficialia gamintojo technine dokumentacija arba lygiaverčiais objektyviais įrodymais, kaip to reikalauja viešojo pirkimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ne techninius dokumentus, o gamintojo – kaip suinteresuoto rinkos dalyvio – parengtą informacinio pobūdžio raštą, kuriame teigiama apie siūlomų kamerų atitiktį ONVIF Profile-G ir Profile-S standartams. Šis raštas vertinamas kaip deklaratyvus ir neturintis įrodomosios galios dėl toliau dėstomų argumentų. Pirmiausia pažymėtina, jog šiais itin spartaus technologijų vystymosi laikais, gamintojo raštas, pasirašytas prieš daugiau nei 2 metus, kelia pagrįstų abejonių dėl jame pateiktų duomenų aktualumo, todėl nelaikytinas pakankamu įrodymu pagrįsti tiekėjo pasiūlymo atitikimą anksčiau minėtiems Techninės specifikacijos reikalavimams. Be to, perkančioji organizacija keletą kartų kreipėsi į gamintoją siekdama gauti papildomus objektyvius patvirtinimus ar dokumentus, tačiau tokios informacijos nebuvo pateikta, todėl nebuvo galimybės įsitikinti pasiūlymo atitiktimi techniniams reikalavimams.

64. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog perkantysis subjektas pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos 3.2.7.17. ir 3.2.7.6. papunkčių reikalavimų.

Dėl trečiojo asmens protegavimo

65. Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad perkantysis subjektas proteguoja kitą tiekėją – UAB „Fima“.

66. Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko (lot. rationae temporis) prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu PĮ ar VPĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

67. Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei PĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą.

68. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš C. C. d. F., C-496/99 P, R.. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas S. C., C-19/00, R.. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

69. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas).

70. Atsižvelgiant į Pirkimų įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintus pirkimų principus – skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo – būtina pažymėti, kad atsakovės veiksmai, vertinant tiekėjų pasiūlymus, atitiko šiuos principus ir jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsta, kad būtų buvęs proteguojamas kuris nors tiekėjas. Pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, perkantysis subjektas ne kartą kreipėsi į ieškovę, siekdamas gauti papildomus techninius paaiškinimus dėl siūlomų „Vivotek IB9391-EHT“ kamerų suderinamumo su pirkimo specifikacijoje nurodyta vaizdo valdymo sistema („Divar IP AIO-7000“ su BVMS 11.0). Atsakovė kreipėsi: 2024 m. spalio 7 d. dėl informacijos / paaiškinimo pateikimo, 2024 m. spalio 24 d. – pakartotinai, nes nesulaukė jokio atsakymo į ankstesnę užklausą. Taigi, atsakovė ne tik neatmetė ieškovės pasiūlymo, bet ėmėsi papildomų veiksmų (pakartotinio kreipimosi), kad sudarytų ieškovei galimybes pagrįsti techninius parametrus. Antra, perkantysis subjektas neapsiribojo komunikacija su pačiu tiekėju, bet taip pat tiesiogiai kreipėsi į įrangos gamintoją – „Vivotek“, siekdamas nepriklausomai patikrinti, ar deklaruojamas ONVIF Profile-G/S suderinamumas bei šifravimo galimybės (TLS 1.2) faktiškai atitinka pirkimo sąlygoms keliamus reikalavimus. Atsakovė siekė patvirtinimo, kad kamerų vidinėje atmintyje įrašyti duomenys galės būti perduoti į BVMS sistemą po jos atkūrimo – klausimai, kuriems vien deklaratyvus suderinamumo paminėjimas dokumentacijoje buvo nepakankamas. Trečia, nors ieškovė nepateikė atsakymų į šias esmines technines užklausas, atsakovė nė karto nesiekė „eliminuoti“ ieškovės pasiūlymo formaliais pagrindais. Priešingai – ieškovė buvo pripažinta Pirkimų laimėtoja, kas savaime paneigia bet kokius įtarimus dėl kito dalyvio – pvz., UAB „Fima“ ar kito – protegavimo. Ketvirta, atsakovės elgesys byloje rodo ne šališkumą, o rūpestingą ir profesionalų požiūrį į Pirkimo procedūrų vykdymą. Perkantysis subjektas turėjo pareigą įsitikinti, kad neįsigyja sprendinių, kurie vėliau galėtų būti nesuderinami su turima infrastruktūra ar programine įranga, kas pažeistų ir racionalaus lėšų naudojimo principą. Apibendrinant, ieškovės teiginiai apie tariamą kito tiekėjo protegavimą nepagrįsti objektyviais duomenimis, o atsakovės veiksmai atitiko skaidrumo, lygiateisiškumo ir objektyvumo principus. Bylos medžiaga liudija, kad perkantysis subjektas siekė ieškovei suteikti galimybes pagrįsti pasiūlymo atitiktį, o ne ieškojo pagrindo jį atmesti ar proteguoti kitą Pirkimo dalyvį.

Dėl Pirkimo sąlygų ir jų ginčijimo, Pirkimo procedūrų nutraukimo

71. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jos pasiūlymas atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus tuo metu, kai jis buvo pateiktas. Nurodė, kad Techninės specifikacijos reikalavimai, kurie anksčiau buvo įgyvendinami, dabar tapo neįgyvendinami dėl technologinių pokyčių. Pirkimo sąlygos tampa neteisėtos, jei jose numatyti reikalavimai negali būti įvykdyti dėl objektyviai pasikeitusių aplinkybių. Prašo nutraukti Pirkimo procedūras, nes jos vykdomos remiantis neteisėtomis sąlygomis.

72. Vadovaujantis PĮ 29 straipsnio 1 dalimi, perkančiajam subjektui nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui.

73. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 34 punktas).

74. PĮ 107 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkantysis subjektas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl perkančiojo subjekto sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja tiekėjų teisę inicijuoti peržiūros procedūrą dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.

75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014, išaiškino, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas); teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos savo praktikoje laikosi ir Teisingumo Teismas, kuris 2004 m. vasario 12 d. sprendime Grossmann Air Service, C-230/02, ECLI:EU:C:2004:93 išaiškino, jog tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos.

76. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 3K-3-84-248/2015).

77. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymo priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 423 ⁸ straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui.

78. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

79. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas).

80. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga veikti ex officio (pvz. konstatuoti sąlygų ar kitų veiksmų / sprendimų (ne)teisėtumą) kyla tada, kai yra pagrindo manyti egzistavus labai aiškų ir neginčytiną atsakovės veiksmų neteisėtumą, kurį būtų galima nustatyti be atskiro nagrinėjimo. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. e3K-3-185-916/2022 40 punktas, nutarties Nr. e3K-3-78-248/2020, 67 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui yra pakankamas ar ne, yra būtinas papildomas ir išsamus įvairių faktinių aplinkybių (tokių kaip – kokia įprastinė Perkančiųjų organizacijų praktika tokiuose konkursuose, trečiojo asmens pajėgumų vertinimas: ar ji bus pajėgi pristatyti 140 vnt. automatų, juos surinkti, sumontuoti, išbandyti, paleisti, apmokyti jais naudotis, taip pat užtikrinti gedimų šalinimo (techninio aptarnavimo) paslaugų suteikimą analizavimas, taip pat šalis, reiškianti tokį reikalavimą, turėtų nurodyti, koks kvalifikacinis reikalavimas, jos vertinimu, būtų pakankamas ir neapribotų sąžiningos tiekėjų konkurencijos).

81. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jos pasiūlymas atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus pasiūlymo pateikimo metu. Ji teigia, kad Techninės specifikacijos reikalavimai, kurie tuomet buvo įgyvendinami, vėliau tapo faktiškai nebeįgyvendinami dėl tiekėjų valios nelemiamų technologinių pokyčių (gamintojo sprendimų dėl technologijos keitimo ar palaikymo nutraukimo). Ieškovė faktiškai ginčija pačias Pirkimo sąlygas, tvirtindama, kad jos yra neteisėtos.

82. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-6372) nenurodo konkrečių ginčijamų Pirkimo sąlygų, t. y. neidentifikuoja, kurie Techninės specifikacijos reikalavimai tapo neįgyvendinami, kodėl ir kokiu mastu. Ieškovė Pirkimo sąlygų aiškumo ir turinio ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje nekvestionavo, t. y. nepateikė pretenzijos per įstatyme nustatytą terminą, nors turėjo galimybę tai padaryti. Ieškovės ginčo objektas yra jos pasiūlymo atmetimas, tačiau šiame kontekste ji bando netiesiogiai užginčyti pačias Pirkimo sąlygas, kas laikytina netinkamu gynimosi būdu ir prieštarauja viešųjų pirkimų teisės principui dėl savalaikio ginčo inicijavimo.

83. Atsižvelgiant į tai, prašymas nutraukti Pirkimo procedūras yra nepagrįstas ir atmestinas, nes ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas pavėluotai – ne tuo būdu ir ne tuo metu, kaip tai nustatyta teisės aktuose. Teismas vertina, jog ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ginčyti Pirkimo sąlygas ir ja negalima pasinaudoti; ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir nėra tinkamas subjektas, galintis ginti viešąjį interesą; ieškovė nepagrįstai teigia, jog pirkimo sąlygos (kurių neįvardija) yra akivaizdžiai neteisėtos, todėl nėra pagrindo rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-6372) nurodytais motyvais teismui ex officio ieškovės neįvardytas sąlygas pripažinti negaliojančiomis.

Dėl bylos baigties

84. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės padarytų Pirkimų įstatymo pažeidimų, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

85. Ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies (principas „pralaimėjęs moka“). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

87. Atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ teikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties. Už atskirąjį skundą 56 Eur žyminį mokestį sumokėjo atsakovė AB „LTG Infra“ 2025 m. balandžio 17 d. Swedbank mokėjimo pavedimu.

88. Ieškinį atmetus, atsakovei AB „LTG Infra“ iš ieškovės priteistina 56 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 151, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei akcinei bendrovei „LTG Infra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.