Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12011-534/2020 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys: Kultūros paveldo departamento, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, A. M., K. K., K. K., V. B., UAB „NT startas“, UAB „DV17“, V. M., AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo dalies vykdymo atidėjimo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12011-534/2020 (toliau – sprendimas), kuris įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) buvo įpareigota atlikti tokius veiksmus: 1) įforminti ūkinių pastatų žuvimo faktą ir 2) išregistruoti šiuos ūkinius pastatus iš Nekilnojamojo turto registro.

12. Pirmąją teismo įpareigojimų dalį Savivaldybė įvykdė, t. y. ūkinių pastatų žuvimo faktą įformino 2021 m. kovo 23 d. Deklaracijoje apie statinių nugriovimą, kuri buvo pateikta teismui su 2021 m. balandžio 19 d. prašymu. 2021 m. kovo 24 d. Savivaldybė pateikė prašymą VĮ „Registrų centrui“ dėl ūkinių pastatų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. 2021 m. balandžio 15 d. Savivaldybė gavo VĮ „Registrų centro“ 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą. prašymo netenkinti, nes nepatikslinti žemės sklypo, kuriame stovėjo žuvę ir išregistruotini statiniai, kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. gegužės 3 d. Savivaldybė pateikė SĮ „Vilniaus planas“ prašymą ypatingos skubos tvarka parengti 5372 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

13. Šiuo metu yra neišregistruoti du ūkiniai pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi jau kartą atidėjo minėto sprendimo vykdymo terminą iki 2021 rugsėjo 1 d.

15. Kadangi nei ūkinių pastatų išregistravimas, nei kadastrinių matavimų atlikimas nepriklauso Savivaldybės kompetencijai ir šiems procesams paspartinti jokios įtakos Savivaldybė neturi, teismui pakartotinai pateikė prašymą dėl teismo sprendimo neįvykdytos dalies vykdymo atidėjimo 1 mėnesiui nuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre dienos, tuo pagrindu, kad nespėjo įvykdyti teismo sprendimo dalies dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

18. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo (2020 m. spalio 20 d.) praėjo ilgas laikotarpis ir tai, kad sprendimo vykdymas kartą jau buvo atidėtas, sprendė, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas suteiks nepagrįstą pranašumą atsakovei, nebus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, bus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomo pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, todėl prašymą atmetė.

20. Apeliantė, būtinybę atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą grindžia tuo, jog nespėjo įvykdyti teismo sprendimo dalies dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, t. y. nekilnojamojo turto išregistravimas, ką teismas įpareigojo atlikti atsakovę, nepriklauso jos kompetencijai (jį vykdo VĮ „Registrų centras“), žemės sklypas, kuriame stovėjo žuvę atsakovės statiniai, nuosavybės teise jai nepriklauso (valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), o ir VĮ „Registrų centro“ nurodymas patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kad ūkiniai pastatai galėtų būti išregistruoti, taip pat nepriklauso jos kompetencijai ir nurodytą paslaugą atsakovė turi užsakyti iš ją atliekančių specialistų.

21. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2021 m. kovo 23 d. buvo surašyta Deklaracija apie statinių nugriovimą bei 2021 m. kovo 24 d. pateiktas užsakymas VĮ „Registrų centrui“ dėl ūkinių pastatų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau 2021 m. balandžio 15 d. Savivaldybė gavo VĮ „Registrų centro“ atsakymą, kuriame yra nurodyta, jog nekilnojamojo turto registre nepatikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nugriauti ūkiniai pastatai, kadastro duomenys. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Savivaldybė 2021 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą SĮ „Vilniaus planas“ ypatingos skubos tvarka parengti 5372 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, tačiau žemės sklypo kadastriniai duomenys VĮ „Registrų centre“ vis dar nėra patikslinti. Šiuo metu yra neišregistruoti du ūkiniai pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Savivaldybė 2021 m. gruodžio 1 d. gavo VĮ „Registrų centro“ sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog ūkinius pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsisakoma išregistruoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punktu, kadangi kadastro tvarkytojui turi būti pateikta atnaujinta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla.

22. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai 2021 m. lapkričio 22 d. buvo įkelti į Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas” bei atsižvelgiant į tai, kad šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinė žemės tarnyba turi juos patikrinti bei pateikti kadastro tvarkytojui.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų siekiant išregistruoti nekilnojamąjį turtą, t. y. įstatymų nustatyta tvarka įformino ūkinių pastatų nugriovimo faktą bei kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl ūkinių pastatų išregistravimo, tačiau ūkiniai pastatai nebuvo išregistruoti dėl nuo Savivaldybės nepriklausančių priežasčių – poreikio papildomai patikslinti valstybinės žemės sklypo, kuriame stovėjo nugriauti statiniai, kadastro duomenis.

24. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, jog ginčo ūkiniai pastatai yra žuvę ir jų žuvimo faktas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka 2021 m. kovo 23 d. Deklaracijoje. Visų ginčo statinių žuvimą įforminus bei šešiems iš aštuonių statinių esant jau išregistruotiems, yra likęs tik dviejų statinių panaikinimas iš valstybės registrų, o suteikus šių statinių išregistravimui reikalingą papildomą terminą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jokios naudos (pranašumo) atsakovė neįgytų.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių atsakovė tinkamai ir laiku neįvykdė teismo sprendimo, konstatuoja, jog teismo sprendimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, t. y. nekilnojamojo turto išregistravimo proceso eiga priklauso ne tik nuo atsakovės valios, bet ir nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, asmenų ar institucijų valios. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė negali įtakoti valstybinių institucijų sprendimų priėmimo terminų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino šias individualias aplinkybes, todėl atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas neįsigilinus į prašymo turinį ir jame išdėstytus argumentus.

26. Papildomai pažymėtina ir tai, jog nors ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau ieškovė, teikdama pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į minėtą atsakovės prašymą, kategoriškų prieštaravimų dėl teismo sprendimo vykdymo termino atidėjimo nepateikė bei patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

27. Nors atsakovė prašė sprendimo vykdymo terminą atidėti 1 mėnesiui po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre dienos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nekonkretus terminas sudaro galimybę atsakovei piktnaudžiauti civiliniu procesu ir nevykdyti teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d. bei įvertinus tai, jog 2021 m. liepos 20 d. nutartimi teismo sprendimo vykdymo terminas jau buvo atidėtas iki 2021 m. rugsėjo 1 d., nenustačius atsakovės sąmoningo vengimo vykdyti teismo sprendimą bei tai, kad atsakovė aktyviai toliau siekia išregistruoti nekilnojamąjį turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas apeliantės prašymą tenkinti iš dalies ir pratęsti atsakovei terminą iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvykdyti teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti atsakovės teisę įvykdyti teismo sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą pratęsti terminą sprendimui įvykdyti, todėl skundžiama nutartis naikintina, atsakovei nustatytinas papildomas terminas iki 2022 m. rugpjūčio 1 teismo sprendimui įvykdyti (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pratęsti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei terminą iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimui įvykdyti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.