- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-26
- Bylos Nr.
- e2-5737-964/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05448-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, A. M., K. K., V. B., L. B., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui teisininkui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, valstybinės žemės atlaisvinimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje (duomenys neskelbtini), kiti tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, A. M., K. K., V. B., L. B., (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, pašalinti ūkio pastatą, sutvarkyti žemės sklypą ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėtas ūkinis pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų – žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurios teises proceso eigoje perėmė Vilniaus miesto savivaldybė, teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų – žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: pastato – ūkio pastato, (duomenys neskelbtini); pastato – ūkio pastato, (duomenys neskelbtini); įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurios teises proceso eigoje perėmė Vilniaus miesto savivaldybė, per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, pašalinti ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), sutvarkyti žemės sklypą ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėti ūkiniai pastatai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
2. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia pagal žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus (toliau – nuostatai). Ji atlieka valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas, todėl, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra tinkamas subjektas ir turi teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus sudarytame žemės sklype esančių pastatų ir statinių būklės (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte užfiksuota atsakovei priklausančių statinių būklė. Daugumos atsakovei priklausančių ūkinių pastatų būklė yra itin prasta, netenkina esminių statinio reikalavimų (mechaninio atsparumo, pastovumo), didžioji dalis statinių yra sunykę, avarinės būklės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu tokiems ūkiniams pastatams negali būti išskirta žemės sklypo dalis ir išnuomota ar parduota be aukciono.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte teigiama, jog statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pastato savininkams įstatymas suteikia teisę rinktis suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius. Atsakovė siekia ginčo statinius rekonstruoti / atstatyti ir naudoti juos pagal paskirtį, tačiau to negali padaryti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes ieškovė nepagrįstai reikalauja nugriauti ūkio pastatus ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvus. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas. Savivaldybės turtas, kaip viešoji nuosavybė negali būti nurašomas ar pripažįstamas netinkamu naudoti, nesant jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) 26 straipsnio 1 dalyje numatyti specialūs pagrindai, kuomet valstybės ir savivaldybių turtas gali būti pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Šio straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas. Ieškinio tenkinimas reikštų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybės nusavinimą.
4. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) pasirašytos akcijų pasirašymo sutarties bei savivaldybės (duomenys neskelbtini) akto (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė perdavė (duomenys neskelbtini) nuosavybei: 1) ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini); 2) ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini); ir 3) ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo perduotos ir savivaldybės iš ankstesnio statinių savininko – valstybės, įgytos teisės į naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kurią statiniai užima ir kuri būtina jiems naudoti pagal paskirtį. Po (duomenys neskelbtini) įvykusio (duomenys neskelbtini) reorganizavimo, ši įmonė buvo prijungta prie atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perėmė (duomenys neskelbtini) teises, pareigas ir turtą, įskaitant ginčo ūkio pastatus su teisės aktų suteikiamomis teisėmis į šiais statiniais užimamą ir statinių naudojimui reikalingą žemės sklypo dalį. Byloje nebuvo ginčijamas ūkio pastatų įgijimo sandorių teisėtumas bei ūkio pastatų pastatymo teisėtumas. Nebuvo ginčo, kad statinių buvimas žemės sklype prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teritorijų planavimo dokumentams, kad tokio pobūdžio statiniai žemės sklype negali stovėti. Atsakovei priklausantis medinis ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini), yra naudojamas, jo konstrukcijų būklė patenkinama. Medinis ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini), yra naudojamas, bet avarinės būklės. Medinis ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas, sunykęs. Nekilnojamojo turto įsigijimo pagrindas yra teisėtas, nes Vyriausybės įgaliotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aktu (duomenys neskelbtini) perdavė savivaldybės nuosavybėn (duomenys neskelbtini), esančius objektus su jiems priskirtais priklausiniais pagal sąrašą, tarp kurių buvo perduoti ir ginčo ūkio pastatai, pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini). Ieškovė neįrodė, kokios teisės pažeidžiamos dėl atsakovėms priklausančių statinių buvimo žemės sklype.
5. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė ieškinį tenkinti, nes statinių likučiai ar buvę statiniai nesudaro kultūros paveldo objekto, nėra nustatytų vertingų savybių. Dalis statinių nunykę, kiti neegzistuoja, nėra saugomi kaip kultūros paveldas.
6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašė ieškinį tenkinti, nes dalis ginčo statinių neegzistuoja, kitur yra statinių liekanos. Prašė atkreipti dėmesį, kad atsakovams priklausantys statiniai yra nuo to laikotarpio, kai buvo laikomi gyvūnai, todėl ieškovė turėtų reikalavimų sąrašą dėl nenaudojamų pastatų plėsti. Vilniaus (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekte, negali būti statinių griuvėsiai, kurie nėra saugomi kaip kultūros paveldo objektas.
7. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė teismo ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėtas ūkinis pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėti ūkiniai pastatai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 150 Eur žyminį mokestį valstybės naudai ir iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 150 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą pakeitė, dalį ieškinio reikalavimų, pareikštų savivaldybei, atmetė, o bylos dalį pagal atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą sustabdė iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13358-1044/2020. Kolegija, atnaujinusi bylos nagrinėjimą pagal atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą, 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pareikštų reikalavimų, paliko nepakeistą.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi pakeitė byloje atsakovę UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ jos teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybe.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad savininko įpareigojimas sunaikinti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą turėtų būti pagrįstas arba egzistuojančiu visuomenės poreikiu, tokiu atveju išsprendžiant, be kita ko, ir tinkamo atlygio klausimą, arba ieškovei įrodžius, jog turtas, kurį ieškovė reikalauja sunaikinti, yra neteisėtai sukurtas, nepriklauso atsakovei ar yra kitų teisinių pagrindų pašalinti jį iš civilinės apyvartos. Pabrėžė, kad tokiu atveju turėtų būti laikomasi civilinio proceso teisės normomis įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių, nustatančių, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
12. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareikštų reikalavimų dėl ūkio pastatų, (duomenys neskelbtini) žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) fakto nustatymo, ūkio pastatų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, pastato pašalinimo iš žemės sklypo panaikino ir civilinę bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ginčo statinių konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos, tai yra visumą aplinkybių, kas iš esmės patvirtintų, jog ginčo statiniai yra visiškai sugriuvę, sunaikinti ar nugriauti, ir tik tokiu atveju būtų pagrindo išvadoms, kad statiniai yra išnykę, todėl jie ir daiktinės teisės į juos tuo pagrindu galėtų būti išregistruotos.
13. Teismo posėdžio metu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas teisininkas D. J. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad dviejų pastatų ((duomenys neskelbtini)) nebėra, todėl jie turi būti išregistruoti. Nors savivaldybė gali siekti juos atkurti, tačiau to neturėtų būti, nes nėra buvę net pastatų pamatų. Trečiasis pastatas ((duomenys neskelbtini)) neatitinka reikalavimų statiniui, t.y. neturi pamatų. Be to, jis iš lentų, neestetiškas, nusidėvėjęs, neprižiūrėtas, todėl turi būti nugriautas. Mano, kad egzistuoja visuomenės poreikis dėl šio pastato nugriovimo. Jis neturi funkcionalumo, todėl neturi pagrindo būti valstybinėje žemėje. Šis pastatas nėra naudingas. Jo vidutinė rinkos vertė – (duomenys neskelbtini). Nemano, kad savivaldybei turėtų būti atlyginta prašomo nugriauti pastato vertė, nes ji ne kartą buvo raginama nugriauti. Savivaldybė griovimo darbus turėtų vykdyti savo lėšomis, valstybė neturėtų nieko jai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė teisininkė L. N. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi suinteresuotumo šioje byloje. Nacionalinė žemės tarnyba pareiškė ieškinį kaip savininkė, ginanti jos, kaip savininkės, interesą, dėl jos kaip savininkės teisės pažeidimo, t.y. ji pareiškė negatorinį ieškinį. Kadangi ginčo žemės sklypo patikėjimo teisė perėjo savivaldybei, racionalus žemės naudojimas prarado aktualumą, nes tai tapo savivaldybės rūpesčiu. Nacionalinė žemės tarnyba turėjo įrodyti, kaip pažeidžiamos jos kaip savininkės teisės, tačiau jo nepadarė. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti patikrinimai. Jų metu nustatyta, kad visi trys pastatai egzistavo. Visi trys ūkiniai pastatai buvo perleisti savivaldybei. Tai viešoji nuosavybė. (duomenys neskelbtini) pastatai perduoti dokumentiniu būdu, vietoje neapžiūrėjus. Byloje neįrodytas nei visuomenės poreikis dėl pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini), nugriovimo, nei buvo įrodinėjamas pastatų sukūrimo ar įregistravimo neteisėtumas. Iš ginčo pastatų dviejų nebėra, o vienas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), tebėra ir yra naudojamas, nors jo būklė patenkinama. Naudojamas ne savivaldybės ir ne jos funkcijoms. Negalėjo pasakyti, kas konkrečiai jį naudoja. Atlygio klausimo už pastato nugriovimą ieškovė nekėlė. Jis iškilo tik paskutinio posėdžio metu. (duomenys neskelbtini) yra pastato rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu. Nėra duomenų, kad ši vertė teisinga. Paimt nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti atliktas individualus vertinimas. Statybos įstatymas numato savininko teisę atkurti statinį. Ieškovė neįrodė, kuo būtų pažeistos jos teisės, jei du šiuo metu išnykę pastatai būtų atkurti. 3-asis pastatas neturi avarinės būklės požymių. Neginčijamas nei jo statybos, nei registracijos teisėtumas. Visi trys pastatai neturėjo pamatų. Po jais esanti žemė bendrijai nebuvo išnuomota, Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra pareiškusi ieškinio kaip subjektas, ginantis viešąjį interesą, todėl viešojo intereso gynimo argumentai neaktualūs.
Atsiliepimas
15. Trečiojo asmens ieškovės pusėje (duomenys neskelbtini) atstovė pirmininkė S. D. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name, todėl gali patvirtinti, kad nei pastato, žymimo (duomenys neskelbtini), nei pastato, žymimo (duomenys neskelbtini) nebuvo. Ūkiniai pastato buvo kaip namo dalys. Neaišku, kaip šių pastatų savininke tapo savivaldybė. Nuo (duomenys neskelbtini) gyventojai ne kartą kreipėsi dėl ginčo pastatų, bet savivaldybė jų privatizuoti neleido. Savivaldybė teigė, kad statiniai laikini.
Motyvuojamoji dalis
16. Ieškinys atmestinas
19. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto (duomenys neskelbtini) Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pastatas, (duomenys neskelbtini), yra medinio karkaso konstrukcijų, be pamatų, apkaltas medinėmis lentomis, stogas uždengtas žalia brezento medžiaga, apatinė medinė pastato dalis yra veikiama drėgmės, lentos pajuodusios, naudojamas, durys užrakintos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) rašte Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliktas pagalbinio ūkio statinių patikrinimas, statinių vizualinė apžiūra ir fotofiksacija, surašytame (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini), yra pagalbinio ūkio, medinis, naudojamas. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarime (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškimo dalies argumentų ir taikyti viešojo intereso gynimo priemonę nustatyta, kad ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini), yra pagalbinio ūkio, medinis, naudojamas.
20. (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad ūkinių pastatų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nėra, jie nugriauti. Pastatų vietoje išlygintas gruntas, apsnigta, sudėti metaliniai pastoliai. Ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), naudojamas, konstrukcijų būklė patenkinama. Galimos avarinės statinio būklės požymių, neleistinų statinio laikančiųjų konstrukcijų ir deformacijų nenustatyta. Šis ūkinis pastatas medinio karkaso konstrukcijų, apkaltas medinėmis lentomis, stogas uždengtas žalia brezento medžiaga, apatinė medinė pastato dalis (lentos) paveikta drėgmės ir puvinio, lentos pajuodusios; ūkinis pastatas naudojamas, durys užrakintos, pakabinta spyna. Šių duomenų neginčijo nei vienas 202-04-10 teismo posėdyje dalyvavęs asmuo. Atsakovės atstovė pripažino, kad (duomenys neskelbtini) ji perėmė minėtus pastatus tik pasirašius dokumentus ir vietoje neapžiūrėjus, todėl galimai pastatų, (duomenys neskelbtini), nėra jau keli metai. Minėtų pastatų savivaldybė nėra naudojusi, jie neturėjo pamatų, jokių liekanų neišlikę.
21. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisės samprata: nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas (CK 4.38 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo; kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnis).
22. Kasacinio teismo suformuluotoje teisės aiškinimo taisyklėje, pateiktoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, nustatyta, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (nurodytos nutarties 44 punktas).
23. Aplinkybė, kad ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), nėra išlikusio, nustatyta dar (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) rašte ir Nacionalinė žemės tarnyba bei Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius (duomenys neskelbtini) nutarime (duomenys neskelbtini). Būtent prasta pastato būklė sąlygojo nevienodą jo vertinimą (duomenys neskelbtini) dokumentuose, nes vienur jis apibūdinamas kaip esantis, pvz. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo akte (duomenys neskelbtini), kitur kaip sunykęs, medienos liekanos, pvz. (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarime (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, (duomenys neskelbtini), nėra. Natūralu, kad per beveik (duomenys neskelbtini) nuo aukščiau nurodytų patikrinimų atlikimo net ir skirtingai vertintos medinės liekanos sunyko. Aplinkybės, kad minėto pastato nėra, neginčijo ir byloje dalyvavę asmenys. Šios išvados nekeičia ir tai, kad (duomenys neskelbtini) minėtas statinys buvo perduotas atsakovei, nes jos atstovė patvirtino, kad perdavimas įvyko dokumentuose, vietoje neapžiūrėjus. Byloje nėra duomenų, kad pastatas nugriautas rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto metu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų vykdomas ar realiai planuojamas šio statinio atstatymas. Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, statinys (duomenys neskelbtini), laikomas išnykusiu, todėl gali būti išregistruotas.
24. Ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (duomenys neskelbtini). apibūdintas kaip avarinės būklės, Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) kaip fiziškai pažeistas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo akte (duomenys neskelbtini) kaip egzistuojantis, Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarime (duomenys neskelbtini) kaip yra avarinės būklės, medinis, naudojamas. Taigi visuose aukščiau nurodytuose dokumentuose minėtas ūkinis pastatas nurodytas kaip esantis, tačiau apibūdintas kaip itin prastos, net avarinės būklės. Šiuo metu, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), nėra. Natūralu, kad per beveik (duomenys neskelbtini) nuo aukščiau nurodytų patikrinimų atlikimo minėtas avarinės būklės pastatas sunyko. Aplinkybės, kad minėto pastato nėra, neginčijo ir byloje dalyvavę asmenys. Šios išvados nekeičia ir tai, kad (duomenys neskelbtini) minėtas statinys buvo perduotas atsakovei, nes jos atstovė patvirtino, kad perdavimas įvyko dokumentuose, vietoje neapžiūrėjus. Byloje nėra duomenų, kad pastatas nugriautas rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto metu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų vykdomas ar realiai planuojamas šio statinio atstatymas. Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, statinys (duomenys neskelbtini), laikomas išnykusiu, todėl gali būti išregistruotas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad kol nuosavybės teise valdomas statinys nėra išnykęs, tol jo savininko teisės yra ginamos ir užtikrinamos vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principais. Bylos duomenys patvirtina, kad ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), yra, jis naudojamas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudarytas (duomenys neskelbtini) Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) raštas Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui, Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas). Naudojimo faktą patvirtino atsakovės atstovė. Tai patvirtina ir faktas, kad jo durys užrakintos, pakabinta spyna.
26. LR Statybos įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. numato, kad statinys nugriaunamas, kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Nagrinėjamu atveju šio statinio ((duomenys neskelbtini)) fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Nors pastato būklė patenkinama (pastatas medinio karkaso konstrukcijų, apkaltas medinėmis lentomis, stogas uždengtas žalia brezento medžiaga, apatinė medinė pastato dalis (lentos) paveikta drėgmės ir puvinio, lentos pajuodusios), tačiau galimos avarinės statinio būklės požymių, neleistinų statinio laikančiųjų konstrukcijų ir deformacijų nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad šis statinys kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nebuvo pašalintas per nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įpareigoti minėtą pastatą nugriauti.
27. Nors nustatyta, kad du iš reikalaujamų išregistruoti ūkio pastatų būtų pagrindas išregistruoti, nes pastatų nebėra, tačiau šiuo atveju aktuali ieškovės teisė į tokio reikalavimo patenkinimą.
28. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį kaip žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatai, patikėtinė. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartyje nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre Nacionalinė žemės tarnyba yra registruota kaip turinti valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisę, todėl, kaip patikėjimo teise valdanti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atliekanti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas, turi teisę reikšti negatorinį ieškinį. Teismas pažymėjo, kad pareiškusi negatorinį ieškinį ieškovė turėjo įrodyti, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jos kaip žemės sklypo savininkės teisės dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių trijų ginčo statinių, kurie pastatyti ginčo žemės sklype.
29. Po šios nutarties priėmimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimo (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise perduodamų valstybinių žemės sklypų ir žemės sklypais nesuformuotų valstybinės žemės plotų sąrašas, o (duomenys neskelbtini) buvo NŽT ir savivaldybės pasirašytas valstybinės žemės sklypų (plotų) perdavimo-priėmimo aktas (duomenys neskelbtini). Savivaldybei be kitų buvo perduotas patikėjimo teise valdyti ir ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo patikėjimo teisės įregistravimą savivaldybės vardu patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas.
30. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė jau nėra ginčo žemės sklypo patikėtinė. Šiuo metu tiek ginčo žemės sklypo patikėtine, tiek pastatų savininke yra tas pats asmuo – atsakovė, todėl neliko ir pagrindo spręsti dėl Nacionalinės žemės tarnybos, kaip savininkės, teisių pažeidimo dėl ginčo pastatų. Atitinkamai atsakovė šiuo metu yra ginčo žemės sklypo patikėtine, todėl turi teisę užimti ir naudoti valstybinę žemę.
32. Ieškovė, pasikeitus aukščiau nurodytai aplinkybei, nėra subjektas, turintis teisę reikšti negatorinį ieškinį, o ieškinio kitu pagrindu ji nėra pareiškusi. Nors ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovas teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba šiuo ieškiniu gina ir viešąjį, visuomenės interesą, tačiau, nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu jokių konkrečių argumentų, kaip pažeidžiamas viešasis interesas dėl ginčo statinių registracijos Juridinių asmenų registre, nepateikė, o pastato funkcionalumo nebuvimas savaime visuomenės intereso nepažeidžia.
33. Aplinkybė, kad Žemės pakeitimo įstatymo 30 str. 8 d. numato, jog 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai, šios išvados nekeičia, nes procesinė padėtis Nacionalinės žemės tarnybos šioje byloje nebuvo pakeista, jos procesinės teisės ir pareigos išliko tokios pačios. Visgi šiuo atveju svarbu Nacionalinės žemės tarnybos materialinio suinteresuotumo pasikeitimas, t.y išnykimas, savivaldybei perėmus iš Nacionalinės žemės tarnybos ginčo žemės sklypo patikėtinio teises ir pareigas.
34. Įvertinęs aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise buvo perduotas sklypas, ant kurio stovi ginčo statiniai, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinio net ir dalyje dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą bei išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro.
35. Atmetus ieškinį, ieškovės ir jos pusėje esančio trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
36. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė patyrė 300 Eur išlaidas už kasacinio skundo parengimą. Ieškinį dalyje dėl dviejų ūkio pastatų, t.y. (duomenys neskelbtini) žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) fakto bei išregistravimo atmetus tik dėl to, kad pasikeitė žemės sklypo patikėtinis, ieškovei priteisiamos ne visos 300 Eur, o 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
37. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 15,86 Eur pašto išlaidų. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, j.a.k. 111109233, iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos, j.a.k. 188704927, 100 Eur (šimtą eurų) žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos, j.a.k. 188704927, 15,86 Eur (penkiolika eurų, 56 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.